Darbe analizuojama liudijimo imuniteto problematika, pateikiami siūlymai. Darbe laikomasi nuomonės, kad liudijimo imunitetas yra teisė atsisakyti duoti liudytojo parodymus arba draudimas apklausti tam tikrus asmenis kaip liudytojus dėl proceso įstatyme numatytų aplinkybių. / The Code of criminal procedure of the Republic of Lithuania defines persons that because of their physical or psychical disability can not be witnesses. The 80 and the 82 articles of the Code of criminal procedure of Lithuania sets a list of persons, having witness immunity.

Magistro darbe, vadovaujantis atlikta Lietuvos bei kai kurių užsienio šalių teisės normų lyginamąja analize ir anketinio bei statistinio tyrimo metodais gauta informacija, įvardinamos ir analizuojamos pagrindinės nacionalinį imunitetą turinčio asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn teorinės bei praktinės problemos. Teoriniu aspektu nagrinėjama imuniteto samprata – iškeliamas terminų imunitetas ir neliečiamybė, imunitetas ir indemnitetas diferencijavimo klausimas, diskutuojama dėl skirstymo pagal teisės normos šaltinį į tarptautinį ir nacionalinį imunitetą, atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą, pagrįstumo – atkreipiamas dėmesys į kai kurias teorines tokio skirstymo problemas. Kadangi konstitucinis Seimo, Vyriausybės narių, Konstitucinio Teismo bei visų pakopų teisėjų imuniteto reglamentavimas susijęs su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminu, analizuojamos baudžiamosios atsakomybės bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn „plačioji“ ir „siauroji“ sampratos bei su jų pasirinkimu susijusios galimos ir esamos teorinės bei praktinės problemos. Kaip pagrindinė problema, pabendravus su teisininkais bei peržiūrėjusi Seimo posėdžių stenogramas, įvardintinas Seimo in corpore sprendimas, kai svarstomas Seimo nario imuniteto panaikinimo klausimas – iš Seimo narių, dėl kurių Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, tik 46, 15 procentai leista traukti baudžiamojon atsakomybėn. Magistro darbe nuosekliai peržiūrimi galimi traukimo baudžiamojon atsakomybėn būdai bei etapai, mėginant... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis lists and analyzes the principal theoretical and practical problems of bringing a prosecution to a person having national immunity with reference to comparative analysis of acts of law of Lithuania and other states and information obtained using methods of questionnaires and statistical survey. The concept of immunity is analyzed in a theoretical aspect – the question of differentiation of definitions immunity and inviolability, immunity and indemnity is raised, consistency of division into international and national immunity by the source act of law is discussed with respect to contemporary regulation – pointing out some theoretical problems of such a division. Whereas constitutional regulation of immunity of the Seimas, members of the Government, Constitutional Court and judges of all levels is related to the definition of bringing a prosecution, “general” and “narrow” concepts of criminal liability and bringing a prosecution is analyzed alongside existing and probable theoretical and practical problems related to their choice. The main problem, having talked to lawyers and watched verbatim reports of the Seimas sessions, is the resolution of the Seimas in corpore, when the question of withdrawal of immunity to members of the Seimas – from the members of the Seimas General Prosecutor applied to the Seimas for, prosecution was allowed only to 46,15 percent of them. Master thesis sequentially reconsiders probable ways and stages of bringing a prosecution... [to full text]

Difterija dabar gana retai sutinkama liga, tad siekiant išsiaiškinti šiuolaikinės difterijos epidemiologinius dėsningumus aprašomas šios infekcijos sergamumas 1991-2008 m. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų sergamumo difterija epidemiologinius dėsningumus 1991-2008 metais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti difterijos bendrą sergamumą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse 1991-2008 metais. 2. Aprašyti difterijos epidemiologinius dėsningumus epidemijos laikotarpiu (1992-1997 m.) ir po epidemijos (1997-2008 m.). 3. Įvertinti difterijos nešiotojų dažnį. 4. Aprašyti vakcinacijos būklę Lietuvoje. Tyrimo metodai: panaudoti ULPKC sukaupti duomenys apie sergamumą difterija 1991-2008 m. Duomenys surinkti iš statistinių ataskaitos formų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu WinPepi 9.4. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (&#967;2) kriterijumi ir Fisher‘s tikslusis metodu. Duomenų skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai: Daugiametė sergamumo dinamika Lietuvoje 1991-2008 m. rodo, jog difterijos valdymui būtinos aukštos skiepijimų apimtys ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų grupėse. Difterijos sergamumo pakilimas kaimyninėse šalyse rodo, kad būtina stiprinti epidemiologinę priežiūrą ir skubiai organizuoti Lietuvos suaugusių gyventojų revakcinaciją. Šiuolaikinei difterijai būdinga: didžiausias sergamumas miestuose ir rajonuose, kurie ribojasi su kaimyninėmis šalimis; Sergamumo vyravimas suaugusių... [toliau žr. visą tekstą] / Diphtheria is now very rare disease, so in order to clarify the epidemiology of modern diphtheria is described the morbidity of infection in 1991-2008 Research aim – evaluate epidemiological regularities of morbidity of diphtheria in Lithuanian population during 1991-2008. Research tasks: 1. Evaluate overall morbidity of diphtheria in Lithuania and neighbouring countries during 1991-2008. 2. Describe epidemiological regularities during epidemic (1992-1997) and after (1997-2008). 3. Evaluate the frequency of carriers. 4. Describe the state of vaccination in Lithuania. Research methods: cumulate data of CDPCC on morbidity of diphtheria in 1991-2008 was used. Data gathered from statistical reports Statistical analysis of data executed using WinPepi 9.4. statistical package. Statistical connection of qaulitative evidence was evaluated based on Chi-square (&#967;2) citerion and Fisher‘s exact test method. Data difference is held statistically significant at p<0,05. Results: Perennial dynamics of morbidity in Lithuania in 1991-2008 shows that to control diphtheria high vaccination rates are necessary not only in children but adult groups as well. The rise of morbidity of diphtheria in neighbouring countries shows that it is vital to strengthen epidemiological surveillance and organize fast a re-vaccination of adult population of Lithuania. Specific to contemporary diphtheria are following: highest rates of morbidity in cities and districts that borders neighbouring countries... [to full text]

Siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t.y. greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, vienas iš dažniausių ir svarbiausių veiksmų ikiteisminio tyrimo ir įrodymų nagrinėjimo teisme metu yra liudytojo apklausa. Baudžiamojo proceso teisės normos numato tam tikrų kategorijų asmenų liudijimo ypatumus. Šiuos liudijimo ypatumus galima vertinti dviems prasmėmis. Visų pirma, liudijimo ypatumas gali būti suprantamas kaip baudžiamojo proceso teisės normų, kuriose numatyta asmens teisė atsisakyti duoti parodymus arba draudimas apklausti tam tikrus, ypatingomis sąlygomis įgijusius reikšmingą informaciją, asmenis, visuma. Pabrėžtina, jog BPK numato baigtinį sąrašą asmenų, kuriems gali būti taikomas toks liudijimo imunitetas, tačiau tam, kad būtų užtikrinta svarbiausių valstybės, visuomenės ir asmens interesų apsauga, sąrašas galėtų būti papildytas dar viena asmenų grupe – subjektams, kurie dirba su valstybės ar tarnybos paslaptimi, taip pat turėtų būti suteiktas liudijimo imunitetas dėl tokios informacijos, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Antra, baudžiamojo proceso teisės normos numato specialias liudytojo apklausos taisykles asmenims, kuriuos apklausiant kaip liudytojus gali būti padaroma žala arba kuriems dėl jų užimamos ypatingos padėties būtina apsauga. Specialias apklausos taisykles BPK numato Respublikos Prezidentui, nepilnamečiams bei asmenims, kuriems BPK... [toliau žr. visą tekstą] / In order to achieve the goals of penal process, i.e. to reveal criminal activity quickly and precisely, to apply properly penal law, to punish person who did criminal activity rightly, one of the most common and important actions during pretrial investigation and analyzing of proves in court is interrogation of witnesses. Legal norms of penal code provide peculiarities of witnessing of certain categories of witnesses. These peculiarities of witnessing can be evaluated in two aspects. First of all, peculiarity of witnessing can be understood as wholeness of penal code’s legal norms where it is indicated the right of person to refuse testifying or prohibition to interrogate particular persons who acquired significant information under special circumstances. It must be noted that PPC gives final list of persons to whom can be applied immunity of witnessing, therefore, in order to secure social and personal interests, the list should be appended with one more group of persons – individuals who are working with state or office secrets should also receive immunity of witnessing regarding such information, which constitutes state or office secret. Secondly, legal norms of penal process provide special rules of witness interrogation for persons, interrogation of whom can make damage or because of their post they need protection. Special rules of interrogation in PPC provide that President of the Republic, under-age children and other persons indicated in PPC should be interrogated... [to full text]

Imunitetų baudžiamajame procese tema yra aktuali. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, nei Baudžiamajame kodekse nėra pateikiamas imuniteto sąvokos išaiškinimas. Kyla tam tikrų sunkumų, norint suprasti šią sąvoką. Įstatymuose yra vartojamos skirtingos sąvokos, tokios kaip: imunitetas, neliečiamybė, negalėjimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pan. Lingvistiniu požiūriu imunitetas yra suprantamas kaip neliečiamybė, t. y. abu žodžiai turi vienodą reikšmę. Imuniteto institutas baudžiamajame procese yra kildinamas iš Konstitucijos nuostatų, taip pat iš tarptautinių sutarčių ir teisės normų. Tai nėra nei diskriminavimas, nei nepagrįstų privilegijų teikimas, taip pat tai nėra prieštaravimas lygybės principui. Kalbant apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, imunitetas kliūtimi vykdyti procesą tampa tik tuomet, kai procese gali būti įvardintas įtariamasis. Tokie asmenys negali būti sulaikyti ar suimti, su šiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse numatyta specialia tvarka. Tačiau kalbant apie liudijimo iminitetus, yra kitaip. Liudytojų imunitetas nedraudžia pradėti ir tęsti baudžiamojo proceso konkrečių asmenų atžvilgiu. Šiuo atveju imunitetas yra tarsi kliūtis, neleidžianti veiksmingai taikyti baudžiamojo persekiojimo mechanizmo. Imunitetas gali būti suprantamas kaip tam tikra apsaugos forma, skirta asmenims, vykdantiems svarbias funcijas valstybėje arba tarptautiniuose santykiuose. Ši apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Das Thema „Immunität im Strafprozess“ ist sehr aktuell. Der Begriff Immunität wird weder in der Litauischen Strafprozessordnung noch im Strafgesetzbuch aufgeklärt. Bei der Klärung dieser Terminologie entstehen einige Komplikationen. Dafür verwendet man im Gesetz die Termini Immunität, Unantastbarkeit, unmögliche strafrechtliche Belangung usw. In der Linquistik wird der Begriff „Immunität“ als Unantastbarkeit oder Unversehrheit verstanden. Immunität im Strafprozess ergibt sich aus der Verfassungsvorschrift, aus internationalen Verträgen und dem Rechtssatz. Das ist keine Diskriminierung, auch keine Absicherung von nicht zustehenden Privilegien und auch kein Widerspruch nach dem Prinzip der Gleichberechtigung vor dem Gesetz. Aus Sicht der strafrechtlichen Belangung wird Immunität als Hindernis im Strafprozess nur dann verstanden, wenn die Möglichkeit der Erwähnung der verdächtigen Person entsteht. Diese Personen dürfen nicht als prozessuales Zwangsmittel verhaftet und festgenommen werden. Ein Strafverfahren gegen diese Personen ist nach Strafprozessordnung nur in Ausnahmen möglich, die in internationalen Verträgen geregelt sind. Eine andere Situation stellt Immunität der Zeugenaussage dar – Immunität der Zeugenaussage verbietet nicht die Weiterführung des Strafverfahrens gegen den Angeklagten. In diesem Fall wird Immunität zum Hindernis für die erfolgreiche Verwirklichung der Strafverfolgung. Immunität kann eine Form zum Schutz von Personen sein, die wichtige Funktionen des... [to full text]

Darbo tikslas: Išanalizuoti sergamumą oro-lašinėmis infekcijomis Kauno mieste 2002 – 2007 metais ir nustatyti sąsajas tarp sergamumo oro – lašinėmis infekcijomis ir imunoprofilaktikos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti oro - lašinių infekcijų (tymai, epideminis parotitas, skarlatina, raudonukė, virusinis meningitas, infekcinsu meningokokas, vėjaraupiai) pasiskirstymą įvairiose amžiaus grupėse Kauno mieste 2002-2007 metais. 2. Palyginti sergamumo kai kuriomis oro- lašinėmis infekcijomis kitimą Kauno mieste 2002 – 2007 metais. 3. Nustatyti sąsajas tarp sergamumo oro – lašinėmis infekcijomis ir imunoprofilaktikos. Metodika: Informacija apie sergamumą oro-lašinėmis infekcijomis gauta iš Kauno visuomenės sveikatos centro. Duomenys apie sergamumą oro-lašinėmis infekcijomis paimti iš Kauno visuomenės sveikatos centro kompiuterinės duomenų bazės ULISAS (užkrečiamųjų ligų informacijos ir statistinės apskaitos sistema). Taip pat buvo naudojamasi 2002-2007 metų mėnesinėmis, pusmetinėmis ir metinėmis atskaitomis. Duomenys apdoroti ir išanalizuoti naudojantis statistine programa SPSS 16. Skaičiuotas vidurkis, SD, PI. Duomenys pateikiami absoliučiais skaičiais ir procentais. Buvo skaičiuojami sergamumo rodikliai 10 000 gyventojų. Rezultatai: Sergamumo pagal amžiaus grupes analizė parodė, kad rečiausiai sirgo 13 – 18 metų vaikai, o dažniausiai – 3-6 metų. Susirgimai vėjaraupiais sudaro didžiausią dalį visų oro – lašinių infekcijų - 80,1 proc. (be ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyse morbidity of air-born infections in Kaunas city in 2002–2007 and to assess links between morbidity of air-born infections and immunoprophylaxis. Tasks of the study: 1. To assess prevalence of air-born infections (measles, mumps, scarlatina, rubella, viral meningitis, infectious meningococcus, varicella) in various groups of age in 2002–2007 in Kaunas city. 2. To compare trends of some air-born infections in Kaunas city in 2002–2007. 3. To assess links between air-born infections’ morbidity and immunoprophylaxis. Method: Information about morbidity of air-born infections is got from Kaunas Public Health Center. Data of air-born infections’ morbidity is taken from data basis ULISAS (a system of communicable diseases information and statistical accounting). Also, the monthly, half-yearly and annual records of the years 2002–2007 were used. Data was archived and analyzed by using the statistical programme SPSS 16. An average, SD, PI were counted. Results are submitted in total numbers and percents. Morbidity was calculated to 10000 population. Results: The analysis according to the age groups showed, that children of 13–18 years old were ill most rarely and most frequently – children of 13–16 years old. Ailment of chickenpox makes the biggest part of air-born infections – 81 % (without Acute upper airway infections and influenza), ailments of rubella were registered least – 0,2 %. Of 10698 ill cases, 67 diseases (0,63 %) were registered after... [to full text]

The dissertation focuses on a legal analysis of the most problematic legal issues predetermined by the fact that the State is a party to the arbitration agreement. The dissertation thesis consists of two sections. Firstly, the issue whether the State and legal persons of public law have a right to enter into an arbitration agreement is analysed. The dissertation provides information about trends of legal regulation in various countries and analyses how restrictions of the right to enter into arbitration agreement are applied and qualified in court and arbitration practice as well as by legal scholars. Also, the dissertation thesis takes into consideration relatively new legal representations of international commercial arbitration described by Professor E. Gaillard and their impact on the application of the abovementioned restrictions. In addition, the rationale of the restrictions is questioned in the dissertation. Secondly, the analysis was carried out of State immunity issue in the context of international commercial arbitration: the argumentation of the conclusion that the State does not enjoy immunity in arbitration proceedings is analysed as well as its legal impact on application of State immunity rules in court proceedings related to arbitration and in execution process (when it is sought to apply the measures of constraint against the property of the State in order to secure the execution of a future arbitral award or in order to enforce an arbitration award). / Disertacijoje nagrinėjami du pagrindiniai probleminiai klausimai, kurie dažniausiai pasireiškia arbitraže, kurio viena šalių yra valstybė ar viešosios teisės juridinis asmuo. Disertaciją sudaro du skyriai, iš kurių pirmame yra analizuojamas valstybės bei viešosios teisės juridinių asmenų teisės sudaryti arbitražinį susitarimą problematika, analizuojamos šio klausimo reglamentavimo įvairių pasaulio valstybių įstatymuose tendencijos bei valstybės ir viešosios teisės juridinių asmenų teisės sudaryti arbitražinius susitarimus apribojimų vertinimas teismų bei arbitražo praktikoje bei doktrinoje. Kartu pirmojoje disertacijos dalyje yra pateikiama galima naujai prancūzų profesoriaus E. Gaillard išskirtų požiūrių į tarptautinį komercinį arbitražą įtaka nagrinėjam klausimui, įvertinamas valstybės bei viešosios teisės juridinių asmenų teisės sudaryti arbitražinius susitarimus pagrįstumas. Antroji disertacijos dalis yra skirta valstybės imuniteto klausimams arbitražo kontekste: analizuojama argumentacija, kuri pagrindžia išvadą, jog valstybė neturi imuniteto arbitraže ir atitinkamai šios išvados įtaka valstybės imuniteto taikymui teismo procesuose, susijusiuose su arbitražu, o taip pat ir valstybės turto imuniteto taikymui, kai yra siekiama suvaržyti valstybės turtą, užtikrinant būsimo arbitražo sprendimo vykdymą ar vykdant arbitražo sprendimą.

Imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės šio darbo prasme apima imunitetus nuo baudžiamosios jurisdikcijos, imunitetus nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, atskirų asmenų neliečiamybės teisę ir kai kurias veiklos garantijas, įtvirtintas įvairiuose teisės aktuose. Šio darbo objektu yra imuniteto, taikomo atskiroms asmenų kategorijoms, ypatumai ir jų teisinis reglamentavimas. Darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų, Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų normos, reglamentuojančios tam tikrų asmenų kategorijų imunitetus, šių normų taikymo praktiką bei mokslinę literatūrą. Šio darbo tikslai yra apibrėžti imunitetų baudžiamajame procese ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sampratas; nustatyti imuniteto reikšmę, jo pobūdį, užtikrinimo mechanizmą; išanalizuoti atskiroms asmenų kategorijoms taikomo imuniteto apimtis bei ypatumus; išnagrinėti asmeninės baudžiamosios atsakomybės principo ir imunitetų santykį. Darbo struktūrą sudaro keturi skyriai. Pirmasis skiriamas daugiausia teoriniams dalykams – baudžiamosios atsakomybės, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, imunitetų sampratų išaiškinimui bei jų teoriniam pagrindimui. Antrajame skyriuje nagrinėjami Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams suteikiamų nacionalinių imunitetų ypatumai. Daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The immunities from criminal responsibility in this research work involve immunities from criminal jurisdiction, immunities from criminal persecution, inviolability of the great officers of state, some guarantees of their activities which are regulated in different acts. The subject of this research work is the immunity peculiarities guaranteed by respective laws for above mentioned groups of people. The investigation of this work deals not only with rules of the Constitution of the Republic of Lithuania, Criminal and Criminal process codes, national and international laws, which regulate immunities of some groups of people, but also with the practice of these rules and nonfiction literature. The purpose of this research work is to determine the definitions of the immunities in the criminal process and criminal persecution, to estimate the meaning of the immunities, their character and implementation, to analyse the ambit and peculiarities of the immunities which are given to certain people, to explore the relation between the principle of individual criminal jurisdiction and international immunities. This research work consists of four chapters. The first chapter concentrates mostly on theoretical subjects such as the explication of the definitions of the immunities, criminal responsibility and criminal persecution, their theoretical grounding. The second chapter approaches the peculiarities of the national immunities which are given to the President of the Republic of... [to full text]

Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]

Darbe analizuojamas arbitražo procesas, konkretizuojant jį, kai viena iš proceso šalių tampa valstybė. Aptariami esminiai arbitražo, kaip alternatyvaus teismui ginčų sprendimo bruožai tam, kad suvokti paties proceso prigimtį. Gilinamasi į procedūrinius skirtumus, kai atsiranda valstybinė dalyvaujančioji šalis. Aptariamas Lietuvos ir kitų valstybių teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės dalyvavimu arbitražiniame susitarime ir arbitražo procese. Aktualus arbitruotinumo klausimas, su tuo susijusi teismų praktika. Gilinamasi į rizikas, atsirandančias valstybei įsitraukiant į procesą. Taip pat siūlomi šių rizikų sprendimo variantai, nurodomi skirtingų šalių doktrinoje. Plačiau analizuojama suverenaus imuniteto doktrina. Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kuriuo valstybė stengiasi išvengti atsakomybės ir įsipareigojimų tiek dėl paties arbitražinio susitarimo sudarymo ir galiojimo, tiek dėl priimto sprendimo vykdymo ir pripažinimo. Darbo eigoje aptariami Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai bei kitų valstybių nacionaliniai teisės aktai, aktualūs nagrinėjamiems klausimams. Darbo tikslas – išanalizuoti ir pristatyti proceso bruožus, kai jame dalyvauja valstybė. Tikslo siekiama darbo eigoje analizuojant užsienio teoretikų ir praktikų darbus, teismų praktiką ir norminius teisės aktus. / The analysis of arbitration process, when one of participating parties is a State, is given in this paper. It consists of different parts, each of which examines different features. It beggins with acquiring basic knowledge about arbitration process itself. Presentation of procedural issues and differencies is followed by covering Lithuanian and other countries legal base on questions related to State participation and capacity to enter into arbitration agreement. One of important questions is arbitrability. The analysis of risks when a State participates in an arbitration process is given. Also severeal different approaches, how these risks could be minimised or decreased. The doctrine of sovereign immunity is presented as it is an often excuse of a State party either to respect arbitration agreement or to approve and execute the award. The main object of this paper is to analyse and present features of an arbitration, when a State party participates in it. It is reached by summarising doctrine on these questions as well as case law and national and international legal acts.