Mano pasirinktas tikslas buvo - išnagrinėti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso problematiką Kauno mieste. Šiam tikslui įgyvendinti, siekiau: išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus įstatymus reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kauno mieste, jų raidą; išnagrinėti administracinę atsakomybę už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kaune, Ištirti praktines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą bei ištirti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimą Kaune. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius šiame darbe buvo naudoti aprašomasis, atvejo analizės bei kokybinis tyrimo metodas pritaikant struktūruoto interviu, taip pat buvo atlikta išsami teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, analizė. / My purpose was to inspect the process problematic of property restitution of land in Kaunas. Accordingly I was seeking: to explore all legislation which is coherent to my theme; to inspect the administrative responsibilities of institutions which are implementing the property restitution of land, also, I wanted to explore all the practical problems, which emerged due bad legislation, corruption or other matters and finally I wanted to inspect the process of property restitution of land in Kaunas. That I could obtain my goals, in had to inspect all legislation coherent to property restitution of Land in Lithuania, also I had to analyze all the rules of government institutions coherent to my theme, press articles and I had to do qualitative analysis using interview.

Susiklosčius ekonominio sunkmečio situacijai, Lietuvos valdžios institucijoms ir įstaigoms tenka ieškoti būdų kaip taupyti ir optimizuoti biudžeto lėšas. Kreipiamas didelis dėmesys į efektyvesnį lėšų panaudojimą valstybiniame sektoriuje. Pradėta Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemos reforma, kuri apėmė įvairius sistemos lygius. Šiomis pertvarkomis siekta aiškios valstybės institucijų vietos valstybės valdymo sistemoje nustatymo, funkcijų išgryninimo, didesnės institucijų atskaitomybės, veiklos efektyvumo. Analizuojant reformų rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje gretinimui buvo pasitelktas ir Norvegijos vykdomosios valdžios struktūrinių reformų atvejis. Taigi šio darbo tikslas – ištirti Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemos pertvarkas centrinės valdžios lygmenyje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą ir iškeltus uždavinius, buvo atliekamas empirinis tyrimas. Pasitelktas pusiau struktūruoto interviu su Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemos pertvarkų administracinio lauko veikėjais. Tyrimo metu surinkti duomenys buvo analizuojami naudojantis institucionalizmo teorijos įrankiais ir kategorijomis. Darbe atskleisti veiksniai, kurie įtakojo reformų Lietuvoje rengimą, nustatomi užsibrėžti pertvarkų tikslai. Taip pat analizuojami veikėjų, dalyvavusių pertvarkose, įtaka ir interesai. Bandoma ištirti, kaip institucijos bendradarbiavo ir komunikavo reformos rengimo bei įgyvendinimo procese, kokiomis priemonėmis bandė siekti savo tikslų ir... [toliau žr. visą tekstą] / During an economic recession public institutions must find ways to save money and optimize state budget. A careful attention must be payed to efficient use of funds in the public sector. In Lithuania an executive branch reorganization which included the various levels of the executive system has been started. Aims of these transformations were to set clear positions of institutions in the system of executive branch, refine the functions of these institutions, achieve greater institutional accountability and efficiency. An analysis of the reform development and implementation in Lithuania was compared to executive structural reforms in Norway. Consequently, the aim of this work is to investigate the executive branch reorganization and reform of Ministries in Lithuania. In order to implement the objective and tasks of this work an empirical research was carried out. Semi-structured interviews with members of Lithuanian reform administrative field were taken. The study collected data were analyzed using the tools of institutional theory. This work revealed forces, which influenced the development and implementation of ecetutive branch reform in Lithuania and identifies goals of this reorganization. It also analyzes the power and interests of the members of administrative field who took part in the reform. Also, this work is trying to examine how cooperation and communications during processes of reform took place and attempts to achieve goals and interests. This study... [to full text]

Viešojo administravimo disciplinoje egzistuoja didelė teorinių viešojo valdymo modelių įvairovė, kuri, atrodo, nuolatos didėja. Tuo pačiu disciplinai trūksta meta‑teorijos kuri leistų nustatyti šių modelių santykį. Tai apsunkina sisteminių tyrimų viešajame administravime plėtrą. Disertacijoje atliekama dažniausiai sutinkamų literatūroje teorinių viešojo valdymo modelių tarpusavio santykių analizė ir remiantis šios analizės rezultatais tiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vaidmuo Lietuvos viešojo valdymo formavimesi ir raidoje. / The discipline of Public Administration is marked with an ever growing increase in theoretical models of governance. However, this theoretical proliferation is not matched by a meta‑theory that would allow building an understanding of the interrelation of these models. The dissertation provides an in‑depth analysis of selected theoretical models which is used as a basis of researching the role of the Government of Lithuania in the formation and development of Lithuanian public governance.

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama institucinės sąveikos svarba dvikryptės romų integracijos procese. Dvikryptė integracija suvokiama kaip valstybinių institucijų gebėjimas užtikrinti romams teikiamų paslaugų kokybę (teisės dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir politiniame šalies gyvenime) ir romų iniciatyvos įsitraukti į visuomenę, nelaužant nustatytų normų (pvz.: teisėsaugos, išsilavinimo srityse). Taip pat vertinamas trečiųjų, tarpinių, institucijų daromas poveikis politikos įgyvendinimui, kadangi šios institucijos neretai tampa procesą lengvinančiu ir spartinančiu veiksniu. Remiantis teorinėmis naujojo institucionalizmo, racionalaus pasirinkimo ir politinių tinklų veikimo teorijomis, nagrinėjamas Lietuvoje šiuo metu vyraujantis tarpinstitucinis ryšys. Atsižvelgiama ne tik į Lietuvos gerosios praktikos, t.y. sėkmingai įgyvendintų projektų, pavyzdžius, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo daromą įtaką dvikryptės integracijos procesui. Pastebima, kad Lietuvoje romų politikos įgyvendinimas šiuo metu apsiriboja daugiau socialinio pobūdžio komentarais ir sprendimais, o ne racionaliu pasirinkimu pagrįstais argumentais. Tai sudaro palankias sąlygas institucinei diskriminacijai, pvz.: neigiamiems valdžios atstovų pasisakymams viešai ir kt.. Atsižvelgiant į finansinius, teisinius ir institucinius veiksnius, Lietuvoje vyrauja stereotipas – didelis miestas-didelė romų bendruomenė-daugiau problemų-daugiau išskirtinumo (tiek dėmesio, tiek finansų prasmėmis). Be to, Lietuvoje ne... [toliau žr. visą tekstą] / The Roma is a minority group in the European Union (EU), which obstacles with great social, economical and political challenges throughout the entire EU. Despite some theoretical studies and empirical data, no analysis has ever been oriented towards the situation of the Roma in Lithuania. Thus, the objective of this master thesis (The Implementation of the Minority Policy in the European Union: the Roma (Case of Lithuania)) is to analyse the role of institutions in the implementation process of the Roma policy in Lithuania. Both the ways and the methods of the inter-institutional relations enable to find out solutions which can help to improve present situation. It is indicated that both the institutional structure (institu-tions may be governmental, non-governmental, and the Roma communities) and the relations between them determine the way in which policy is implemented. The aim of the thesis is to clarify the main criteria that show the roots of today’s situation of the Roma in Lithuania (institutional perspective) and to foresee the future situation. In order to achieve the aim of the thesis, four main tasks were set: to analyse the model of social policy of the minorities both in the EU and in Lithuania; to clarify the main criteria of the Roma situa-tion in Lithuania (this helps to find out possible solutions); to find the main criteria of judicial-institutional construction of the policy in relation to the best practices throughout the EU; to find the main political... [to full text]

Žuvininkystės politika yra kompleksiška sritis, kurioje būtinas balansas tarp socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priemonių, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Ekonomikos augimas, darbo vietų stabilumas, verslo plėtra tiesiogiai priklauso nuo žuvų išteklių apsaugos efektyvumo. Lietuva, 2004 m. prisijungusi prie Europos Sąjungos, prisiėmė pareigą ir atsakomybę prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, tad nors žuvininkystės pramonė Lietuvoje yra nedidelė veiklos šaka, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, veiksmai prisideda prie bendro siekio – darnios žuvininkystės sektoriaus plėtros. Lietuvoje į žuvininkystės politikos formavimą ir įgyvendinimą įtraukiamos įvairios mokslo ir tyrimo institucijos, tačiau jos vykdo taikomojo pobūdžio tyrimus apie žuvų išteklių ir vandens telkinių būklę, tuo tarpu žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas yra menkai ištirta sritis. Tačiau tarp institucijų egzistuoja horizontalūs ir vertikalūs santykiai, nuo kurių priklauso žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas. Verslinės žvejybos kontrolė yra plačiai reglamentuota ir itin reikšminga žuvininkystės politikos dalis, todėl siekiant užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą svarbu išanalizuoti kontrolės sistemos problemas. Taigi šio darbo tikslas yra ištirti ES bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą Lietuvoje verslinės žvejybos kontrolės srityje. Darbą sudaro 5 dalys. Pirmoje darbo dalyje ES bendroji žuvininkystės politika nagrinėjama... [toliau žr. visą tekstą] / Fisheries policy is a complex subject; therefore balance between social, economical and environmental instruments takes important role at this topic. Economic growth, stability of labor market and business development is directly related with efficiency of fish resources protection. In 2004 Lithuanian became European Union member and took obligation and responsibility to take part in the Common Fisheries policy. Although Lithuanian fisheries industry is small in compeer to EU, but it is as important as any other EU member state actions for common aim – sustainable development of fisheries sector. In Lithuanian various science and research institutions are involved Fisheries policy process but those institutions perform empirical researches on conditions of fish and water resources. Meanwhile Fisheries policy is under researched subject. Horizontal and vertical relations existing between institutions have impact on quality of Common Fisheries Policy formation and implantation. Commercial Fisheries control takes a significant part in fisheries policy and is strongly regulated; therefore to ensure successful implementation of policy it is important to analyze problems of control system. The aim of this thesis is to analyze European Union Common Fisheries policy implementation in Lithuanian commercial fisheries control mechanism. The first chapter analyzes EU common fisheries policy by institutionalism and agent – principal theories. This chapter discusses E. Ostrom, S. Jentoft... [to full text]

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]

Tradiciškai maisto sauga yra nacionalinio reguliavimo dalis, todėl ES maisto saugos politika yra gana fenomenalus reiškinys, susijęs su vieningos rinkos principų įgyvendinimu. Šio darbo tikslas yra ištirti ES maisto saugos politikos įgyvendinimo Lietuvoje ypatumus išskiriant afrikinio kiaulių maro atvejį. Siekiant šio tikslo darbe naudoti mokslinės literatūros analizės, dokumentų bei teisės aktų analizės, kokybinė turinio analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama teorinė ES maisto saugos politikos prieiga. Analizuojamos K.Paul ir V.Schmidt bei kitų autorių iškeltos idėjos apie diskurso svarbą aiškinant institucinius pokyčius, kurie pateikia esamos Europos Sąjungos maisto saugos politikos būtinumą. Antrojoje dalyje išsamiai nagrinėjama ES maisto saugos politika, jos pokyčiai ir principai. Nagrinėjami teisiniai dokumentai, reguliuojantys ES maisto saugos politiką. Išskiriami ir analizuojami pagrindiniai šios politikos veikėjai europiniame lygmenyje, aiškinamas sprendimų priėmimo procesas. Trečiame darbo skyriuje nagrinėjama maisto sauga Lietuvoje. Analizuojami maisto saugos politiką reglamentuojantys teisės aktai, išskiriamos institucijos, dalyvaujančios maisto saugos politikos procese Lietuvoje, išskiriamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos, kaip pagrindinės institucijos, užtikrinančios maisto saugos kontrolę Lietuvoje. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojama afrikinio kiaulių maro problematika. Atlikta kokybinės... [toliau žr. visą tekstą] / Historically, food safety was a part of national regulation so EU food safety policy is quite phenomenal and associated with the implementation of the principles of the single market .The aim of the thesis is to explore the EU's food safety policy‘s peculiarities in Lithuania emphasizing the case of african swine fever. In order to achieve this goal the thesis is based on scientific literature analysis , documentation and legislative analysis , qualitative content analysis and semi- structured interviews. The first chapter examines the theoretical access of EU food safety policy. K.Paul‘s, V.Schmidt‘s and other author‘s ideas about the importance of discourse when seeking to explain institutional changes are analysed. The second part examines EU's food safety policy , it‘s principles, changes and decision- making process. Legal documents which governing EU food safety policy is analysed. The key actors of European level food safety policy are emphasized. The third chapter examines the food safety in Lithuania . Analysis of food safety legislation in Lithuania is made by distinguishing institutions which are involved in food safety policy process. Functions of the State Food and Veterinary service are emphasized. The fourth part of the paper analyzes the problems of african swine fever in Lithuania. A qualitative media content analysis allowed to identify the existing discourses and problems which are emphasized in media. Semi- structured interviews with the... [to full text]