Šiame magistro darbe analizuojamos darbuotojų garantijos ir kompensacijos darbo užmokesčio srityje. Būtina nurodyti, kad šiuo metu Lietuvos teisės mokslas nepateikia aiškios, vienodai apibrėžtos garantijų sampratos. Šiame darbe naudojant loginį, lingvistinį, sisteminį, statistinį ir lyginamosios analizės metodus apžvelgtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso XV skyriuje darbo užmokesčio srityje numatytos darbuotojams garantijos ir kompensacijos; palyginti Lietuvos ir užsienio mokslininkų garantijų ir kompensacijų aiškinimai, išskiriami jų požymiai; suformuluota apjungianti mokslininkų nuomones garantijų ir kompensacijų darbuotojams sąvoka, analizuojamos garantijų ir kompensacijų klasifikacijos, pateikiama garantijų ir kompensacijų teisės teorijos ir praktikos analizė, sudaryta garantijų rūšių palyginimo lentelė, pateikta socialinė ir praktinė garantijų ir kompensacijų darbuotojams reikšmė. Analizuojant garantijas ir kompensacijas suformuluotos aiškios, tikslios garantijų, garantinių išmokų ir garantinių priemokų, kompensacijų darbuotojams darbo užmokesčio srityje sampratos, išskirtos garantijų ir kompensacijų rūšys, todėl šia prasme darbas yra originalus ir svarbus. Formuluojant išvadą, galima teigti, kad valstybei nepakanka numatyti darbuotojų teises ir laisves. Ji per įstatymų leidžiamąją valdžią turi užtikrinti privataus asmens - darbuotojo teisių nepažeidžiamumą, garantijų ir kompensacijų tikslų reglamentavimą, o atsiradus darbo teisės normos pažeidimui, garantuoti teisių... [toliau žr. visą tekstą] / This Master Theses deals with guarantees and remunerations for employees in the sphere of salaries. It should be noted that at present Lithuanian science of Law does not propose clearly defined conception of guarantees. This paper uses logical, linguistic, systematic, statistic and comparative analysis methods to review guarantees and remunerations for employees in the sphere of salaries defined by Chapter 15 of the Labour Code of the Republic of Lithuania.It compares definitions of guarantees and remunerations presented by Lithuanian and foreign scientists,describes their features,makes a definition of the concept of guarantees and remunerations which generalizes opinions of different scientists, analyses classifications of guarantees and remunerations, supplies analysis of theory and practice of guarantees and remunerations and a comparative table of kinds of guarantees, and discusses the importance of guarantees and remunerations for employees. On analysing guarantees and remunerations, the paper formulates clear and exact definitions of guarantees, guarantee payments, guarantee premiums and remunerations for employees, indicates kinds of guarantees and remuneration, which makes the paper original and important. In conclusion, it can be stated that it is not sufficient for the State to establish employee rights and liberties. The state, through its legislative bodies, has to ensure invulnerability of a private person, i.e. employee, as well as regulation of guarantees and... [to full text]

Darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos priimtos atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Darbo įstatymų kodeksą pakeitė Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kurio XV skyriuje „Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos“ yra išdėstomos tik kai kurios garantijos ir kompensacijos, neatribojant jų nuo darbo užmokesčio. Kitos garantijos ir kompensacijos yra išdėstomos atskiruose Lietuvos Respublikos darbo kodekso skyriuose, kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose. Lietuvos darbo teisėje garantijos ir kompensacijos gali būti suvokiamos plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme garantijos ir kompensacijos suvokiamos, kaip išmokos ir tam tikros nematerialaus pobūdžio socialinės garantijos. Siaurąja prasme garantijos ir kompensacijos apima tik išmokas. Išanalizavus garantijų ir kompensacijų sąvokas, aptarus galimus klasifikavimo pagrindus, darytina išvada, kad Lietuvos darbo teisėje pagrindinis garantijų tikslas – užtikrinti darbuotojų teisių ir laisvių įgyvendinimą, lygias galimybes ir kompensuoti dėl tam tikrų priežasčių prarastą darbo užmokestį. Pagrindinis kompensacijų tikslas – atlyginti darbuotojui išlaidas, susijusias su darbo ar kitų įstatyme numatytų pareigų atlikimu, ir užtikrinti darbuotojams tam tikras socialines garantijas. Analizuojant atskiras garantijas ir kompensacijas ir jų mokėjimo ypatumus pastebėta tam tikrų trūkumų. / Norms, regulating labour legal relations, have been enacted after the restoration of Lithuanian Republic independence. Since January 1, 2003 Labour Law Code has been replaced by Lithuanian Republic Labour Code, including section XV, titled “Work payment. Guarantees and compensations” that indicates some guarantees and compensations, not delimitating them from work payment. Other guarantees and compensations are described in separate Lithuanian Republic labour code sections, and in other legal regulations and under-law acts. In Lithuanian labour law guarantees and compensations contain constricted and wider sense. Regarding the latter one, the guarantees and compensations are usually understood as disbursements and certain non-material social guarantees. While looking from the constricted point of view, the guarantees and compensations include disbursements entirely. Having analysed the concepts of guarantee and compensation, and having discussed possible basics of classification, it can be concluded that the main purpose of the guarantees in Lithuanian labour law is to secure the implementation of workers’ rights and liberties, equal opportunities and to compensate payments, lost for certain reasons. The main purpose of compensation is to recompense for the workers’ expenses, associated with the accomplishment of corresponding duties, denoted by labour law or other legislation, and to secure certain social warranties of the workers. Finally, having analysed particular... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas- išsamiai ir kompleksiškai išanalizuoti ES bendrosios žemės ūkio politikos poveikį Lietuvos užsienio prekybai bei jos įgyvendinimo Lietuvos muitinėje teorinius ir praktinius aspektus. Lietuvos narystė ES - atsivėrusi bendroji rinka ir eksporto rėmimas - sudarė prielaidas sparčiam žemės ūkio produktų eksporto augimui, o suaktyvėjusi prekyba ir padidėjusi finansinė parama paspartino šio sektoriaus gamybos plėtrą. Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta BŽŪP pagrindinės nuostatos ir instrumentai, žemės ūkio produktų importo ir eksporto reguliavimo tarifinės ir netarifinės priemonės, šių produktų importo ir eksporto pokyčiai Lietuvai įstojus į ES. Lietuvos muitinei tenka svarbus vaidmuo vykdant BŽŪP. Darbe nagrinėjamos muitinės funkcijos, vykdant BŽŪP, jų pasiskirstymas tarp struktūrinių padalinių, bendradarbiavimas su Nacionaline mokėjimo agentūra, vykdant Lietuvos muitinei deleguotas funkcijas, užduočių paskirstymo sistema, kontroliuojant eksportuojamus žemės ūkio produktus, už kuriuos mokamos eksporto subsidijos. Išsamiai išnagrinėta žemės ūkio produktų atranka eksporto kontrolei atlikti, remiantis rizikos analize, fizinių patikrinimų procesas, ūkio subjektų, susijusių su žemės ūkio produktų tarptautine prekyba, komercinės veiklos patikrinimas, reikalingų dokumentų tvarkymas, ataskaitų pateikimas ir bendradarbiavimo įsipareigojimai. Pagrindinės darbo išvados yra susijusios su atliktos užsienio prekybos ir muitinės funkcijų, vykdant BŽŪP, analizės... [to full text] / The main purpose of the work is to analyse the theoretical and practical dimensions of CAP implementation in the Lithuanian Customs and the impact of CAP on the Lithuanian foreign trade in integrated way. Lithuania’s membership in the European Union (EU), the common market with open borders and support for export have created the opportunities for the rapid growth of the export of agricultural products, more active trade and financial support have accelerated the development of the aforementioned manufacturing sector. The main CAP attitudes and measures, tariff and non-tariff instruments of trade regulation and changes in import and export since Lithuania’s entrance into the EU have been examined. The Lithuanian Customs have been assigned an important role in the implementation of CAP. The distribution of functions between the structural subdivisions in implementing the CAP, the cooperation with the National Paying Agency in pursuance of the functions delegated to the Lithuanian Customs, the distribution of tasks in inspecting exported agricultural products entitled to export refunds have been analysed in this work. The selection and export control of agricultural products on the basis of risk analysis, the audit of commercial activities of business entities involved in foreign trade in CAP products, the clearance of documents, submission of reports and obligations of cooperation have been looked into more exhaustively. The main finding of the work is associated with the... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas- atlikti įstatymais nustatytų socialinių išmokų ir kompensacijų administravimo ir teikimo analizę Šilalės rajono savivaldybėje, įvertinti ir pateikti siūlymus dėl kompensacijų sistemos tobulinimo. Siekiant šio tikslo pirmiausiai aptarta Lietuvos socialinės paramos samprata, paramos poreikio atsiradimo priežastys, išanalizuoti ir susisteminti socialinės paramos ir pašalpų skyrimo principai, pateiktos piniginės socialinės paramos sistemos tobulinimo kryptys. Atlikta Lietuvos socialinės paramos šeimoms analizė. Patvirtinta suformuluota hipotezė, kad dabartinė pajamų kompensavimo sistema mažina darbo paskatas ir skatina žmones gyventi iš pašalpų. / The mani purpose-to carry out statutory social security benefits and compensation administration Šilalė analysis of the provision in the municipality to evaluate and provide suggestions for improving the system of compensation. To this end, in particular Lithuania discussed the concept of social support, the need to support causes, and to analyze the structure of social support and the award of grants provided financial support for improving the system of social trends. Analysis of the Lithuanian social analysis to support the family. Approved and formulated the hypothesis that the current system of income compensation reduces work incentives and encourage people to live on benefits.

Darbe siekiama nustatyti optimaliausias socialinio būsto politikos įgyvendinimo priemones, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje, norint patenkinti didelę socialinio būsto paklausą. Nagrinėjant šiuo metu vykdomų priemonių pasiektus rezultatus, įvertinamas jų produktyvumas, efektyvumas, veiksmingumas ir tinkamumas. Atsižvelgiant į atlikto vertinimo išvadas, siūlomos galimos priemonių alternatyvos, kurios leistų pasiekti geresnių rezultatų socialinio būsto politikos įgyvendinimo srityje. / This paper aims to assay Lithuania’s social housing policy measures of implementation in the respect of theirs appropriateness in declining the great demand for social dwelling. Statistical data show, that in 2006 in Lithuania about 16 000 families were in the waiting list of applicants for renting the municipal social dwelling. In this paper two hypotheses are raised. First, that the implementation of social housing policy in Lithuania is unsuccessful due to the opted measures, which are inappropriate for declining the demand for social dwelling. Second, it is hypothesized that the implementation of social housing policy in Lithuania could be successful and the decline of the demand for social dwelling could be achieved if the alternative measures were selected. In order to prove the mentioned hypotheses the main tasks of this study are: • To determine the social housing policy key measures, which are implemented at the moment in Lithuania; • To evaluate these measures according to the theoretical model, which was composed for this case of evaluation; • To propose the alternative measures; • To analyze the alternatives under the cost and efficiency method; • To suggest the recomendations for future implementation of social housing policy in Lithuania. In 2004 The Government of Lithuania approved The Housing Strategy which involved the definition of measures that would be implemented to meet the objectives of the social housing policy. According to this Strategy and in order... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]