Darbe, pasitelkiant įvairias šiuolaikinės politinės filosofijos teorijas, analizuojama galia ir trys jos aspektai: ekonominė galia, politinė galia ir galia-žinojimas. Darbe parodoma, kad politinė galia yra daug labiau suvaržanti individo laisvę veikti nei ekonominė galia, su sąlyga, kad ekonominė galia nesinaudoja politinės galios priemonėmis. Taip yra dėl to, kad nepaklusnumo ekonominei galiai kaštai yra gerokai mažesni nei bet kada anksčiau. Kita vertus, nepaklusnumas politinei galiai, tiek prieš daugelį metų, tiek ir dabar reiškia politinės galios darinių agresiją paklusti atsisakančio individo atžvilgiu. Su trečiuoju galios aspektu yra kiek sudėtingiau. Kaip tik čia filosofo darbas įgauna didelę svarbą. Pasak Foucault, Deleuze‘o ir kt., intelektualai turi analizuoti ir mėginti suvokti, kaip mus veikia internalizuotos galios sampratos bei įvairios savaime-suprantamybės, kurios lemia mūsų paklusnumą ar nepaklusnumą galiai ir mūsų požiūrį į įvairias jos apraiškas. Kitaip sakant, filosofas turi reflektuoti minties santykį su galia. M. Foucault ko gero geriausiai suformulavo šią problemą iškeldamas savąjį politinės filosofijos klausimą: Kaip galia gamina tiesos diskursus, kurie turi tokį stiprų poveikį mums? Siekiant atsakyti į pastarąjį klausimą analizuojama socialistinė tradicija, jos santykis su galia ir galios santykis su socializmu. / The work deals with the analysis of power and its various aspects, namely economic power, political power and power-knowledge. Throughout the work various models are used that are drawn from various contemporary authors, M. Foucault, M. N. Rothbard, G. Deleuze, Z. Bauman among them. The work tries to answer the question posed by M. Foucault: How does Power create truth-discourses that have such a great effect upon us? To answer this question the tradition of socialism is analyzed. The analysis of socialism provides a clear cut example how Power can be augmented via various discourses that are sympathetic towards its growth and how various attempts by the Power to suppress socialism have actually entrenched and radicalized the socialist discourse among its adherents.

Šiame darbe analizuojama JAV ir Rusijos veiksmų strategijos Centrinės Azijos regione, išskiriant saugumo ir ekonominius interesus, taip pat analizuojamas demokratizacijos veiksnio JAV užsienio politikoje reikšmė ir poveikis santykiams su Centrinės Azijos regiono valstybėmis. Darbas remiasi akademine „imperializmo“ samprata, kuria vadovaujantis nagrinėjama JAV ir Rusijos interesų sankirta Centrinės Azijos regione ir bendradarbiavimo galimybės. Darbe daroma išvada, kad JAV, neatsižvelgdama į tai, jog trūksta vienijančių ir bendradarbiavimą skatinančių aspektų, nesugeba keisti viso Centrinės Azijos regiono saugumo darbotvarkės, todėl nei viena iš Centrinės Azijos regiono valstybių nerodo didelio noro suartėti išskirtinai su JAV. Be to, JAV bandymas atlikti „demokratijos nešėjos“ vaidmenį yra nesėkmingas, o deklaratyviai pabrėždama paramą demokratizacijos procesams Centrinės Azijos regiono valstybėse, JAV kenkia savo pačios kitiems – svarbesniems – interesams, visų pirma siekiui užtikrinti pakankamą paramą globaliai kovai prieš terorizmą. JAV sujungia saugumo interesus ir demokratizacijos Centrinėje Azijoje siekius, tačiau iškyla grėsmė, kad nepavyks pasiekti nei vieno iš šių tikslų. Tuo tarpu Rusijai, taip pat siekiančiai įgyvendinti „didžiosios valstybės“ projektą, nebūtina naudoti demokratizacijos aspekto, todėl ji išvengia įtampos atsiradimo. Be to, priešingai nei JAV, Rusija įgyja galimybę įtikinti Centrinės Azijos regiono režimus savo siūlomų vertybių pranašumu ir atkreipti... [toliau žr. visą tekstą] / In this study, titled “Intersection of US-Russia interests in Central Asia region”, the author analyses the strategies of the United States of America and the Russian Federation towards Central Asia region and the main strategic interests in the security policy and economical level. The study pays a lot of attention to the analysis of the democratization aspect, especially in the U.S. foreign policy course, and its impact on the relations between U.S., Russia and the states of the Central Asia. The study is based on the academic concept of “imperialism”, which becomes an orient in the analysis of intersection of US Russia interests in Central Asia region and opportunities for cooperation. The study has been divided into four chapters. In the first chapter author introduces a theoretical foundation of “imperialism”. The second chapter is dedicated to the analysis of US strategic interests in Central Asia and the role and meaning of democratization process. The geopolitical spread of Russia’s influence is analyzed in the third chapter of the study, where the author underscores the importance of rally points in the relations between Russia and Central Asia states. The fourth chapter analyzes the prospects of future cooperation and competition between US and Russia. The study concludes, that US strategy towards Central Asia is discontinuous, and because of underestimation of specific situation in this region and lack of rally points (short common historical experience... [to full text]

Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo specialybės magistrantas Audrius Šipkauskas atliko tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi Lietuvoje patirtį bei problemas. Darbo tikslas – atskleisti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi Lietuvoje patirtį bei problemas. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti skurdo ir socialinės atskirties problemų Lietuvoje teorinę analizę apžvelgiant Lietuvos socialinę politiką bei ją įgyvendinančias institucijas bei jų veiklą; atskleidžiant skurdo ir socialinės atskirties sampratų teorinius aspektus bei išanalizuojant statistinius duomenis 2. Atlikti tyrimą, kuris leistų nustatyti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi Lietuvoje patirtį bei problemas. Tyrimo metu iškeltos hipotezės: 1. Socialinės politikos vertinimas priklauso nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos. 2. Skurdo problemos vertinimas priklauso nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos. 3. Socialinės atskirties problemos vertinimas priklauso nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos. 4. Socialinių paslaugų vertinimas priklauso nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos. Apibendrinant tyrimo rezultatus galime teigti, kad: Socialinės politikos vertinimas priklauso nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos – socialinę politiką Lietuvoje geriau vertina jaunesni, didesnes pajamas gaunantys ir mieste gyvenantys asmenys; Skurdo problemos vertinimas priklauso nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos – skurdo problemos aktualumas didesnis vyresniems... [toliau žr. visą tekstą] / Master degree student Audrius Šipkauskas of Social works speciality of Vilnius University, Faculty of Philosophy made analysis, which aim is appoint display experience and problems of struggle against beggary and social ignoring in Lithuania. Aim of task – display experience and problems of struggle against beggary and social ignoring in Lithuania Goals of task: 1. Make analysis of Theory of problems of struggle against beggary and social ignoring in Lithuania by making overlooks of Social politics of Lithuania and institutions realizing them, making overlooks of conceptions of theoretical aspects of struggle against beggary and social ignoring and by analysing statistical data. 2. Make analysis that could authorize problems of struggle against beggary and social ignoring in Lithuania. Hypothesises for analysis: 1. Evaluating social politics depends on age, finances, place of living. 2. Evaluating problems of beggary depends on age, finances, and places of living. 3. Evaluating problems of social ignoring depend on age, finances, place of living. 4. Evaluating Social services depends on age, finances, place of living. Summing-up results of analysis we can predicable that: Evaluation of social politics depends on age, finances, place of living – social politics is being evaluated better by the people of younger age, having bigger finances and living in the city; Evaluation problems of beggary depends on age, finances, places of living - problems of beggary are more relevant to... [to full text]

Narkotikų vartojimo istorija siekia 5000 metų prieš Kristų. Narkotinės medžiagos vartojamos išskirtinai religiniais ar medicininiais tikslais iki 19 amžiaus vidurio, kuomet vykstant visuomenės modernizacijai bei keičiantis visuomenės kontrolės formoms, keičiasi ir kontrolė narkotikų vartojimo atžvilgiu. Moderni demokratinė visuomenė sudarė prielaidas apibrėžti narkotikų vartojimą kaip problemą ir šios problemos atžvilgiu vykdyti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas. Darbe aptariamos narkotikų problemos sukonstravimo prielaidos remiantis socialinio konstrukcionizmo atstovų teorinėmis prielaidomis. Pasak amerikiečių sociologo C. Reinarman socialinį narkotikų vartojimo problemos sukonstravimą lėmė ne pats narkotikų vartojimas, o specifinis atskirų visuomenės grupių interesas, siekiant suvaržyti ar apriboti kitas visuomenės grupes. C. Reinarman šį procesą įvardina narkotikų baimių konstravimu, kuriam būdingi tokie elementai: 1) tiesos buvimas; 2) problemos padidinimas žiniasklaidoje; 3) politiniai-moraliniai antrepreneriai; 4) profesinės interesų grupės; 5) konflikto istorinis kontekstas; 6) narkotikų vartojimo susiejimas su „pavojinga klase“; 7) narkotikai kaip daugybės visuomenės problemų atpirkimo ožys. Pasitelkus C. Reinarman narkotikų baimių konstravimo schemą kaip teorinį įrankį, bandoma aptikti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas Lietuvoje. Išanalizavus internetinės žiniasklaidos publikacijas daroma išvada, kad „kovos prieš narkotikus“ kampanija Lietuvoje buvo vykdoma 2000-... [toliau žr. visą tekstą] / History of drug use reaches 5000 years before Christ. Narcotic drugs were used exceptionally for religious or medicine purposes up to the middle of the 19th century when because of modernization of the society and changes in the control patterns of the society together control towards use of the drugs was changing. Modern democratic society established premises to determine use of the drugs as a problem and to apply the campaigns of “ the fight against drugs” in regard to this problem. Premises for the establishment of drug problem are discussed in the paper with reference to theoretical premises of the representatives of social constructionism. Accordingly to American sociologist C. Reinarman the social establishment of drug use problem was determined not by use of the drugs itself but by specific interest of separate groups of the society in order to limit or constrain other groups of the society. C. Reinarman names this process as establishment of drug scares for which following elements are typical: 1) 1. A Kernel of Truth; 2) Media Magnification; 3) Politico-Moral Entrepreneurs; 4) Professional Interest Groups; 5) Historical Context of Conflict; 6) Linking a Form of Drug Use to a “Dangerous Class”; 7) Scapegoating a Drug for a Wide of Public Problems. When invoking construction scheme of the drug scares of C. Reinarman as a theoretical tool, efforts are made to find campaigns of “the fight against drugs” in Lithuania. After analysis of internet media publications... [to full text]

This thesis discusses the role of institutions in promoting public interest within the context of cultural and natural heritage conservation. Due to the fact that the concept of public interest is controversial and may differ from one context to another, and that there are numerous institutions, the role of institutions in public interest promoting process limited to the context of conservation. A large number of public institutions develop policies that have significant implications for the conservation of cultural and natural resources in Turkey. The aim of these policies is to promote public interest by safeguarding natural and cultural assets. Moreover conservation institutions adopt different public interest approaches based on their establishment laws, therefore they carry out different activities to attain the objectives of their institutions. Consequently, promotion public interest by such institutions becomes even more ambiguous under these circumstances. Within this context, the G&ouml / kova case provides a good basis for the investigation of the ways in which public institutions conduct their activities in the quest to promote public interest.

A CRITICAL REVIEW OF THE TOOLS &amp / TECHNIQUES USED IN COASTAL PLANNING: CASE STUDY MUGLA-G&Ouml / KOVA SPECIAL ENVIRONMENTAL PROTECTION AREA Yusufoglu, Ay&ccedil / a M. S., Programme of City Planning Supervisor: Assoc. Prof. Dr. Serap Kayas&uuml / June 2010, 119 Pages This study focuses on the issue of coastal area management in terms of planning techniques and tools as well as legal aspects necessary in order to clarify the components of a successful coastal area planning process. It has been emphasized that planning of the coastal area should be performed within the context of integrated policy mechanism considering maintance of biodiversity, public participation and, promoting diversification among coastal related economic uses such as tourism, aquaculture, fishing. The thesis haS been grouped into according to definitions of coastal area, coastal planning and legislation, institutions, organizations, international commisions regarding coastal areas and G&ouml / kova Special Environment Protection Area from the perspective of Integrated Coastal Management (ICM). The case section of the thesis formed by five phases of G&ouml / kova SEPA 1/25.000 scaled Environmental Relation Plan in order to achieve ICM. Also, this is the first study performed by the reviewing of the tools and techniques used in the G&ouml / kova SEPA towards Integrated Coastal Management approach.

Santykiai tarp Europos ir Rusijos labai stipriai veikia pasaulio stabilumą. Magistrinio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokia Rusijos įtaka Europos saugumui, pateikti išsamią Europos ir Rusijos santykių kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje analizę. Darbe nagrinėjami ES kovos su organizuotu nusikalstamumu politika, ES ir Rusijos teisės aktai, susitarimai, jų vykdoma politika. Taip pat siekiama atskleisti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo santykius kovoje su šiuo reiškiniu bei formuojamą politiką. Tuo tikslu buvo vykdoma ekspertų, politikų, mokslininkų apklausa, kad išsiaiškintume, ar, jų nuomone, Rusijos organizuotas nusikalstamumas kelia grėsmę Europos saugumui, kuo ši grėsmė pasireiškia, ar nekyla bendradarbiavimo sunkumų tarp Lietuvos ir Rusijos teisėsaugos institucijų bei kitus su tuo susijusius klausimus. Magistriniame darbe keliama hipotezė, kad Rusija kelia grėsmę Europos saugumui, nes Rusijos kova su organizuotu nusikalstamumu neatitinka ES ir tarptautinių standartų. / Relations between EU and Russia have a huge impact on global stability. This Master’s Thesis aims to define the impact of Russia on European security and to provide a detailed analysis of relations between EU and Russia in the field of detection of organized crime. The Thesis also aims to provide an analysis of the EU policy on the field of organized crime detection, of European and Russian legislation, agreements and the policy the countries are implementing. Another aim of the Thesis is to cast a light on the relations of cooperation between Lithuania and Russia in this field, and to describe the national policies. Experts, politicians and scientists have been interviewed in order to find out, whether, in their opinion, Russian organized crime is threatening European security, in which ways the threat is expressed, whether there are any difficulties in cooperation between Lithuanian and Russian law enforcement institutions, and other related matters. The hypothesis of this Thesis is that Russia causes threat to European security, as Russian’s measures of detection of organized crime are not up to EU and international standards.

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Šiame darbe analizuojama valstybės teroro samprata akademiniame, teisiniame ir politiniame lygmenyse. Tyrimo metu atsiskleidė, jog analizuojant valstybės terorą susiduriama su trimis problemomis: a) konceptualizacijos problema - valstybė gali teisėtai naudoti jėgą, siekdama įgyvendinti priimtus sprendimus, todėl sudėtinga nubrėžti ribą tarp legalių ir neteisėtų valstybės veiksmų. b) emocinė problema – tarptautinei bendruomenei sunku suprasti arba vengia suprasti valstybės teroro idėją, t.y. pripažinti, kad moralinį autoritetą tarptautinių santykių sistemoje įgijusios šalys gali būti susijusios su valstybės terorizmu; c) informacijos trūkumas - informacija apie vidinės represijas yra slapta arba sunaikinama, o išorinių asmenų vykdomi tyrimai traktuojami kaip kišimasis į šalies vidaus reikalus Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teroras iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas nei viename iš minėtų diskursų, konstruojamas konceptualus valstybės teroro apibrėžimas. Magistro darbe teigiama, jog dėl nepakankamo teisinio valstybės teroro konceptualizavimo trūksta mechanizmų neutralizuoti valstybės terorą, todėl kovos su terorizmu kontekste valstybės teroro legitimizacija tampa itin lanksti. Valstybės teroro teisinio apibrėžimo problema nėra išspręsta ne tik kad nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: teisiškai neapibrėžta, kas yra valstybės teroras, kas turi su juo kovoti, kaip ir kokiomis priemonėmis kovoti ir t.t. Valstybės teroro atvejais kyla pagrindiniai klausimai: kodėl... [toliau žr. visą tekstą] / In the times of global war on terror there are no paid considerable attention for a state terror, even if this term is used more and more in political discourse defying a single states as being terroristic. Therefore the main research question is why in the era of global war on terror the international community are not fighting with a state terror, which undermines the same human lifes, rights and values as „terrorism“ does? In this study, titled “State Terror in the Context of Global War on Terror: Case Study of US relations with Egypt and Uzbekistan”, the author analyses the concept of state terror in academic, political and juridical level. The main goal of this study is to analyze, why in the context of global war on terror the states are divided into separate categories: some states become enemies, others avoid criticism, even if they can be treated as state terror systems.. In order to carry out the tasks set, the study has been divided into six chapters: In the first chapter there was determined a problem of state terror conceptualization. It was concluded that there are three main reasons: conceptualization, emotional and lack of information or data about state terror. The second chapter analyzed a juridical definition of state terror. The analysis of UN conventions and other counter terrorism law data proved that there is no legal definition of state terror and therefore any preventive instruments of fighting against it become neutralized. The study has thus... [to full text]

Darbo objektas ES antiteroristinė politika. Šio aspekto analizei yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Tačiau siekiant visapusiškos analizės įvertinami ir procesai vykstantys Europos musulmonų bendruomenėse. Darbo tikslas – išnagrinėti ES antiteroristinės politikos formavimąsi 2001 – 2006 metais, įvertinti taikomų kovos su terorizmu priemonių pagrįstumą ir įvertinti jų sėkmingumą. Darbo hipotezė – ES kovos su terorizmu politika susiduria su sunkumais įgyvendinant priemonių taikymą, nėra preventyvi, taikydama netinkamas priemones prideda prie musulmonų bendruomenių radikalėjimo ir jų įsitraukimo į teroristinę veiklą. Siekiant visapusiškai įvertinti problemą magistro darbe analizuojama pastarųjų metų terorizmo transformacija, nagrinėjami veiksniai, įtakojantys Europos musulmonų bendruomenės radikalėjimo tendencijas, nagrinėjama terorizmo evoliucija. Taip pat magistro darbe analizuojamas esminių kovos su terorizmu instrumentų (ES kova su rekrutavimu, teroristų finansavimo problemos sprendimas, teisminių institucijų bendradarbiavimo stiprinimas bei ES valstybių dalinimasis žvalgybine informacija ) įgyvendinimas praktikoje. Magistro darbe atskleidžiami ES antiteroristinės politikos trūkumai. Nepaisant politikų deklaracijų, kad terorizmas yra pati didžiausia grėsmė ES saugumui, priimto ženklaus skaičiaus įvairių deklaracijų, strategijų, antiteroristinė politika susiduria su daug iššūkių. Esminė problema, trukdanti sukurti bendrą ES kovos su terorizmu politiką yra valstybių atsakomybė... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the thesis is the EU counter-terrorism policy. The main focus of the thesis is placed on the analysis of this aspect. However, in order to obtain an all-round analysis account is also taken of the processes taking place in European Muslim communities. Aim of the thesis – to consider the process of formation of the EU counter-terrorism policy in 2001–2006, to assess the validity of the measures used in the fight against terrorism and their success. Hypothesis of the thesis – the EU counter-terrorism policy is facing difficulties in implementing the application of measures and is not preventive, the application of improper measures contributes to radicalisation of Muslim communities and their involvement in terrorist activities. Seeking an all-round treatment of the problem, the master’s thesis analyses transformation of terrorism over the recent years, looks into the factors influencing the radicalisation tendencies of the European Muslim community, and considers evolution of terrorism. Moreover, the master’s thesis analyses the practical implementation of the main instruments in the fight against terrorism (the EU’s fight against recruitment, solution of the problem of financing of terrorists, consolidation of co-operation of judicial institutions as well as exchange of intelligence by the EU member states).. The essential problem preventing the formation of a common EU counter-terrorism policy is the responsibility borne by the member states for ensuring of... [to full text]