Šio tyrmimo metu, analizuojant EŽTT bylas, LR KT jurisprudenciją, Lietuvos teismų civilines, baudžiamasias ir administracines bylas, nustatyta, kad žodžio laisvė demokratinėje visuomenėje yra vertinama kaip viena iš svarbiausių žmogaus teisių. Nuo šios teisės tinkamo realizavimo priklauso demokratijos kokybė, jos teikiamų privalumų pasireiškimo galimybė, visuomenės progresas per atskirų individų saviraiškos mechanizmus. EŽTT bylose ir LR KT nutarimuose plačiai naudojama skirtingų LR Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių balansavimo ir svėrimo metodika. Ad hoc kolizijose susiduriančios saviraiškos laisvė , visuomenės teisė žinoti, teisė į privatų gyvenimą, asmens garbės ir orumo pažeidimai bei kiti viešieji interesai išplaukiantys iš Konstitucinės valstybės santvarkos. Tačiau ši balansavimo ir svėrimo metodika, proporcingumo principo taikymas sutinkami ne visuose Lietuvos teismų sprendimuose. Lietuvos teimsmai šiuos tarpatutinių teisminių institucijų pripžintus mechanizmus nevisada naudoja pateikdami savo sprendimų motyvus tiek aprašomosiose, tiek rezoliucinėse teismų sprendimų dalyse. Naujausių LAT, kitų instancijų Lietuvos bendrųjų teismų, Administracinių teismų sprendimų bei nutarčių analizę apsunkina, o neretais atvejais ir daro apskritai neįmanoma, byloje dalyvaujančių asmenų duomenų įslaptinimas. Tokia praktika gal ir galėtų būti pateisinama privačių asmenų atžvilgiu, bet teisine prasme yra sunkiai suvokiama viešųjų asmenų atžvilgiu. Viešųjų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / EŽTT cases, LR KT jurisprudence and civil, criminal and administrative cases from the courts of Lithuania were analyzed for this study. This analysis determined that freedom of speech is considered one of the most important human rights in a democratic society. The quality of the democracy, the opportunity for expressing the virtues it provides and the progress of society via mechanisms of individual self-expression depend on the adequate actualization of this right. The methodology for balancing and weighing the different human rights established by the Constitution and Convention of the Republic of Lithuania are broadly applied in EŽTT cases and LR KT decisions. The freedom of self-expression, public right to know, right to privacy, derogations of personal honor and dignity and other public interests involved in ad hoc clashes flow from the constitutional state system. However, such a method for balancing and weighing and the application of the principle of proportion are not found in all of Lithuania’s court decisions. Lithuania’s courts do not always use these mechanisms, which are internationally recognized by institutions of jurisprudence when submitting the motives for their decisions, neither in written reports nor in the of court decision resolutions. The analysis of decisions and resolutions by the latest LAT, general courts of Lithuania in other instances and Administrative Courts are made difficult, and often entirely impossible, by the restrictions on disclosure... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamos naujausios įsisteigimo laisvės reglamentavimo bei jau esamų teisės aktų interpretavimo kryptys, atskirai jas analizuojant fizinių bei juridinių asmenų įsisteigimo laisvės kontekste. Siekiant atskleisti tiriamą temą, darbe nagrinėjama įsisteigimo laisvės koncepcija, analizuojami pokyčiai, susiję su pirminio ir antrinio fizinių asmenų įsisteigimo laisvės samprata, nagrinėjami fizinių asmenų įsisteigimo laisvės ribojimai, atskleidžiantys naujas reglamentavimo bei jau esamų teisės aktų interpretavimo kryptis. Atsižvelgiant į tai, kad EB Sutartis įsisteigimo laisvės kontekste paraleliai traktuoja fizinius ir juridinius asmenis, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į jų skirtingą teisinę prigimtį, šiame darbe, analogiška tvarka, kaip ir nagrinėjant fizinių asmenų įsisteigimo galimybes bei jų ribojimus, tiriamas ir juridinių asmenų įsisteigimas: analizuojami pokyčiai juridinių asmenų pirminio bei antrinio įsisteigimo laisvės sampratos kontekste, taip pat tiriamos juridinių asmenų pasinaudojimo įsisteigimo laisve apribojimo naujausios tendencijos. Atsižvelgiant į magistro darbe nagrinėjamus klausimus, pateikiamas naujų įsisteigimo laisvės krypčių vertinimas. / The final paper of Master analyses the recent trends of freedom of establishment. These trends are researched individually in the fields of establishment of natural and legal persons. The main points of discussion in this final paper of Master are the concept of freedom of establishment and changes within the sphere of primary and secondary establishment of natural and legal persons. While laboring freedom of establishment of natural persons, a great consideration is given to primary and secondary establishment of natural persons, the restrictions of the freedom of establishment, that are applicable for natural persons and which reveal the newest directions of the regulation and interpretation of the freedom of establishment. Considering that EC Treaty makes parallel between natural and legal persons while regulating the freedom of establishment, questions, related to the establishment of freedom of legal persons are researched using the same order as it was done while discussing the freedom of establishment of natural persons. The final paper of Master analyzes the conception of primary and secondary establishment of legal persons and also gives a strong consideration to the problems of the restrictions of the use of freedom of establishment that are applicable for companies or firms within the EU. The recent trends of freedom of establishment are assessed taking in consideration to the questions that are surveyed in the final paper of Master.

Žmogaus teisės yra esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė, kuri užima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje ir vis labiau tampa ne tik valstybės teisės problema, o tarptautinės teisės objektu. Šiuo metu žmogaus teisių terminas yra įvairiai vartojamas: žmogaus teisės, pagrindinės (fundamentalios) teisės ir laisvės pilietinės laisvės ir kt. Dažniausiai šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai. Dažnai manoma, kad laisvė- tai žmogaus galėjimas veikti nepaisant jokių sąlygų ir nuorodų, taip kaip nori pats žmogus, neklausant proto, moralinių nuorodų. Tačiau tokia laisvės sąvokos interpretacija klaidinga, nes šiuolaikinėje visuomenėje būtina derinti visų jos narių interesus ir siekti kompromiso. Saviraiškos laisvė yra labiau suprantama kaip viena iš pagrindinių asmens teisių demokratinėje visuomenėje. Net pati saviraiškos laisvės formuluotė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kuriuose garnatuojama žmogaus teisė turėti nuomonę, reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, sustiprina tokią nuomonę. Saviraiškos laisvė – viena iš esminių, pagrindinių žmogaus teisių, kaip ir minties ar sąžinės laisvė. Tačiau savo kompetencijos ribomis saviraiškos laisvė tartum pranoksta sąžinės laisvės teisę, turint omeny, kad žmogaus saviraiškos rezultatai – tai jo palikti ženklai (darbai) materialinėje aplinkoje, kitų žmonių atmintyje, nors sąžinės laisvės... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of expression is one of the most fundamental human rights. The Constitution of the Republic of Lithuania and the laws provide satisfactory protection of freedom of expression. There are presented the laws, wich regualte freedom of expression. Also there are presented main problems of impelementation of this freedom in this article. The auther analizes the practice of the Contitutional and Supreme Courts of Lithuania. Despite widespread recognition of this principle, it is generally accepted that some restraints are necessary and desirable where are conflicts with other fundamental human rights. The freedom of expression is restricted right. The restriction is possible and permissible only when it is necessary in a democratic society to protect essential worths, secondly, it is fixed in laws. The freedom of expression ensures tolerance and democraty also pluralizm in democratic society. It helps to express yourself as individuality, to comunicate with other people, to debate, express your opinion and ideas in press or television. So interference must by provided for and carefully defined by law.

Development of independence and responsibility in primary education constitutes an important issue both in respect of a maturing person, and from the State point of view. Only people who are capable of independent thinking, have a free soul, but are aware of responsibility and its significance, can create wellbeing not only for themselves, but for society as well. In this process a special role must be granted to pedagogue, school, family, and other factors of educational process. The analysis has showed that many pupils fail to understand the close link between independence and responsibility, and the pedagogues lack motivation to form the concept of independence and responsibility in primary education. Public spirit means that society educates and strengthens the spirit of freedom and responsibility. Only conscious and free citizens with responsibility for the fate of their country and entire world can jointly create the common good. Therefore, the formation of freedom and responsibility should be emphasised in primary education.

Viena svarbiausių žmogaus teisių ir demokratinės visuomenės atributų, įtvirtinančių ideologinį, kultūrinį, politinį pliuralizmą, yra minties, tikėjimo ir žodžio laisvė. Šios laisvės deklaruojamos įvairių valstybių konstitucijose, tarptautiniuose teisės dokumentuose. Žodžio laisvė, vykstant taikiems debatams padeda nustatyti tiesą. Minties ir saviraiškos laisvė skatina visuomenės narius atskleisti savo sugebėjimus ir realizuoti save ne tik politinėje arenoje, bet ir meno, kultūros srityse. Tikėjimo laisvė vysto atvirą, tolerantišką, pilietinę visuomenę, skatina sugyventi skirtingas kultūras, gina įvairiausių etninių bei religinių mažumų teises. Minties, tikėjimo ir žodžio laisvę galima suprasti dvejopai – kaip subjektyvią teisę turėti savo įsitikinimus bei laisvai juos reikšti. Tačiau šios laisvės nėra absoliučios – jos ribojamos reikalavimais, būtinais demokratinėje visuomenėje konstitucinei santvarkai bei kitoms žmogaus teisėms bei laisvėms apsaugoti. Išnagrinėjus mokslininkų doktriną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias minties, tikėjimo ir žodžio laisves, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su nagrinėjama laisve, Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją bylose, susijusiose su minties, tikėjimo ir žodžio laisve, darytina išvada, kad Lietuvos teisei ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, reglamentuojanti minties, tikėjimo ir žodžio laisvės turinį ir jos įgyvendinimo... [to full text] / One of the most important human rights and attributes of open democratic society, which establishes ideological, cultural and political pluralism, is the freedom of thought, religion and word. The freedom of word helps to find out the truth during the peaceful debates. The freedom of though and expression encourages members of society to reveal their individuality and realize themselves not only in the poltical arena, but also in the area of art and culture. The freedom of religion develops open, tolerant, civil society, prompts different cultures to get along, defends the rights of various etnic and confession minorities. The right to the freedom of thought, religion and expression can be understood in two ways – as the subjective right to have convictions and the right to freely express them. However these freedoms are not absolute and unconditional – they are restricted by the requirements necessary to protect the constitutional political system of democratic society and other human rights and freedoms. Having analysed the doctrine of scientists, norms of Constitution of the Republic of Lithuania instituting the freedom of thought, religion and expression, the national laws of Lithuania, jurisprudence of Lithuanian courts and European Court of Human Rights in cases connected with the said freedom, a conlusion may be drawn that the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms regulating content of freedom of thought, religion and expression and... [to full text]

Santykis tarp teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisės į saviraiškos laisvę pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją SANTRAUKA Teisė į privatų gyvenimą, garantuojama Konvencijos 8 straipsnio, apsaugo asmenis ne tik nuo viešosios valdžios įsikišimo, bet taip pat ir nuo neteisėto kitų asmenų ir privačių institucijų kišimosi, įskaitant ir žiniasklaidą. Saviraiškos laisvė vadinama vienu iš kertinių demokratinės visuomenės pamatų. Šiuo požiūriu žiniasklaidos vaidmuo teisinėje valstybėje išskirtinis. Šių dviejų teisių “virtualaus konflikto” esmė – kiekviena teisė ir laisvė yra deklaruojama, pripažįstama ir garantuojama, bet tuo pačiu metu viena gali riboti kitą ir būti suvaržyta kitos. Iš tiesų teisė į privataus gyvenimo gerbimą gali akivaizdžiai nepalanki saviraiškos laisvei. Dviejų vertybių konfliktas slypi įtampoje tarp saviraiškos laisvės, visuomenės teisės žinoti, būti informuotai ir teisės į asmens privatų gyvenimą ar reputaciją. Konfliktai tarp teisės į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvės dažniausiai kyla tada, kai privatūs subjektai, t.y. žiniasklaidos priemonės, paskleidžia privataus gyvenimo detales. Leidėjai gali tvirtinti, jog atskleisti tokią informaciją sąlygoja visuomenės interesas, arba asmenys, kurių privataus gyvenimo detalės išviešintos žiniasklaidoje, prarado šią teisę į privatumą, pasirinkdami svarbias valstybines ar visuomenines pareigas, t.y. viešo asmens statusą. Tokių argumentų pagrįstumas analizuotas daugybėje bylų valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / The Relationship between the Right to Respect for One's Private and Family Life and the Right to Freedom of Expression according to the European Convention on Human Rights SUMMARY Right to private life, guaranteed by Article 8 of the Convention, protects individuals not only against interference by the public authorities but also against interference by individuals and private institutions, including the media. Freedom of expression is one of the key foundations of a democratic society. In that regard, the media play a pre-eminent role in a State governed by the rule of law. This brings us to the heart of a situation of "virtual conflict" between two rights. Each right and freedom is proclaimed, recognised and guaranteed, but, at the same time, each one is capable of limiting the other and being limited by it. Indeed, the right to respect for private life may be openly hostile to freedom of expression. A conflict of values lies within the tension between freedom of expression, the public's right to be informed and the right to one's privacy or reputation. Conflicts between privacy and freedom of expression commonly arise where non-State actors, such as the media or authors of books, publicise private matters. Publishers may claim that the revelations were a matter of public interest or that the individuals involved had forfeited their privacy interest by leading very public lives. The legitimacy of these claims has been tested in a number of cases in countries which provide... [to full text]

SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, pakito iki tol galiojusi seksualinės prievartos samprata. Nauja seksualinės prievartos koncepcija atitinka šiandienines realijas, tačiau tam tikrais atvejais išlieka problematiška taikyti dėl įtvirtintų nuostatų naujumo ar jų neapibrėžtumo. Siekiant išsiaiškinti paprastai kylančias lytinių nusikaltimų požymių teisinio vertinimo problemas bei neaiškumus, darbe atliktas Lietuvos ir kitų užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų lyginamasis tyrimas. Taigi darbe analizuojamos teisinės seksualinės prievartos sampratos ištakos ir raida, tame tarpe ir Lietuvos teisinėje sistemoje, šių nusikaltimų rūšys pagal Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus. Atlikta nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių lyginamoji analizė, pateikiant jų ne tik teorinį vertinimą Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje, bet ir teisminės praktikos pavyzdžius. Aptarti minėtus nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai, įtvirtinti Lietuvos bei kitų užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbo pabaigoje atskleidžiami nusikaltimų vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ypatumai, nurodomi problematiški lytinės prievartos sampratos aspektai, galimi teisinio vertinimo variantai bei sprendimo būdai. / SUMMARY Sexual offences in the Penal Code of Lithuania and in the criminal laws of foreign countries ( comparative analysis ) The new Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into effect on 1 May 2003, modified the concept of sexual assault. Though the new concept of sexual assault conforms to the realities of the present day, its application in some cases is still problematic due to the novelty and ambiguity of the provisions concerned. In order to identify the typical problems and uncertainties related with the legal assessment of the elements of sexual assault, the work presents a comparative study of the Lithuanian and foreign criminal laws. The work examines the origins of the legal concept of sexual assault and its evolution, including in the Lithuanian legal system, as well as the types of those crimes as established in the criminal laws of Lithuania and other countries. The work also includes a comparative analysis of the body of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of a person by providing not only their theoretical assessment in the Lithuanian and foreign criminal law, but also examples from the relevant court practice. There is an examination of those elements defining the offences as established in the Lithuanian and foreign criminal law. The final part of the work reveals the specifics of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of children and identifies the problematic aspects... [to full text]

Neapykantos nusikaltimai, jų išaiškinimas ir prevencija yra vertintini kaip svarbūs šio laikmečio prioritetai Lietuvos valstybei ir visuomenei, žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, mūsų šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Todėl šio tyrimo objektas yra neapykantos kalbos nusikaltimų reglamentavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Tyrimas buvo atliktas naudojantis loginės analizės, teleologiniu, sisteminiu, istoriniu, lingvistiniu (gramatiniu) ir kitais metodais. Analizuojama aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo, Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo Ruandai, Niurnbergo Karo Nusikaltimų Tribunolo, Žmogaus Teisių Komisijos praktika neapykantos kalbos nusikaltimų kriminalizavimo klausimais. Šiame tyrime aptariamas neapykantos kalbos nusikaltimų pavojingumas, akcentuojamas neapykantos kalbos nusikaltimų išskirtinumas dėl kėsinimosi į tokį fundamentalų gėrį kaip asmenų lygiateisiškumas ir dėl kolizijos su išraiškos laisve. Tyrime analizuojami neapykantos kalbos nusikaltimų rūšinės sudėties požymiai. Išskiriami tokie rūšiniai būtinieji neapykantos kalbos nusikaltimų požymiai: tikslinga, kryptinga ir specifinė diskriminacinio pobūdžio (bendrąja, išplėstine prasme), netolerancija ar neapykanta grįsta veikos motyvacija ir tikslas, specialus nukentėjusysis, priklausantis tam tikrai bendrais požymiais vienijamai socialinei grupei, ir būdas - neapykantos kalbos nusikaltimai yra padaromi peržengiant išraiškos laisvės ribas. Atskirai nagrinėjamos dvi savarankiškuose straipsniuose... [toliau žr. visą tekstą] / Hate crimes, the investigation and prevention of hate crimes are evaluated as important priorities for Lithuania and society of Lithuania, institutions acting in human rights sphere and international image of Lithuania. According to this, the object of this research is regulation of hate speech crimes in Criminal law of Republic of Lithuania. The research was carried out with a logical analysis, theological, systematic, historical, linguistic (grammatical) and other methods. The relevant European Court of Human Rights, the International Criminal Tribunal for Rwanda, the Nuremberg War Crimes Tribunal and the Human Rights Commission case law on hate speech law criminalization issues was analysed. Research deals with issues of the menace and uniqueness of hate speech crimes because the equality that is the main object of the crime and the collision with freedom of expression. The specific features of the corpus delicti are analyzed. The main essential features of the specific corpus delicti are identified: appropriate, targeted and specific motivation and aim based on discrimination (in general, the extended sense), intolerance or hatred; the special victim that belongs to a certain social group, united by common features, and the way hate speech crime is made - violating the limits of freedom of expression. Two separate articles containing hate speech activities, their corpus delicti are examined: Article 170 of the Criminal Code of Republic of Lithuania - Incitement against... [to full text]

Darbe yra siekiama, atlikus finansinių paslaugų bruožų bei paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės turinio analizę, nustatyti bendruosius paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo kriterijus, kurių pagalba yra atribojamos šios dvi laisvės, o taip pat - pateikti finansinių paslaugų teikimo metu kylančių paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės atribojimo problemų, kurioms išspręsti nėra pakankami bendrieji atribojimo kriterijai ar jų problematiškumas reikalauja detalesnės analizės, vertinimą. Tyrimas atliekamas didžiausią dėmesį skiriant paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės atribojimo kriterijų nustatymui bei sisteminio jų vertinimo pateikimui, o taip pat – šių laisvių atribojimo problemų identifikavimui bei sprendimui. Be to, darbe yra analizuojami finansinių paslaugų sąvokos apibrėžimas bei pagrindiniai finansinių paslaugų bruožai, susisteminama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir doktrinos pozicijos paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės turinio klausimais, analizuojama, kokią reikšmę paslaugų teikimui vieningoje rinkoje turi įtvirtintas „Europinio paso“ principas. Darbe, remiantis lingvistiniu, lyginamuoju, loginės analizės, sisteminiu ir kitais metodais bei įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nustatyta, kad „valstybės narės sienos kirtimas“ ir „integracija į priimančiosios valstybės narės ekonomiką“ yra bendrieji kriterijai, kurie padeda atriboti paslaugų teikimo laisvę ir įsisteigimo laisvę. Tačiau yra... [toliau žr. visą tekstą] / This work aims on setting general criteria helping to distinguish freedom to provide financial services and right of establishment, also to introduce an evaluation of problems, appearing when distinguishing freedom to provide services and right of establishment and exceeding scope of criteria or requiring a more detailed analysis because of its problematic origin. The work is based on content analysis of characteristics of financial services, also freedom to provide financial services and right of establishment. The research is focused on setting criteria of freedom to provide financial services and right of establishment and systematic evaluation, also identification and solution of problems on distinguishing freedom to provide services and right of establishment. Further on, the work provides an analysis of definition of the financial services and introduces its main characteristics. Systematization of the EU Court of Justice practices and doctrine statements on issues, regarding freedom to provide services and right of establishment, also analysis how the "Single European Passport" principle influences services on the single market, are presented herein, too. Application of linguistic, comparative, logical analysis, systemic and other methods and evaluation of practices of the EU Court of Justice allow to state that the main criteria, helping to distinguish freedom to provide services and right of establishment are “the Member State’s border crossing” and “economical... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis yra skirtas šeimos ir privataus gyvenimo gerbimo apsaugai. Kalbant šeimos gyvenimo kontekste, svarbu pabrėžti, jog pastaroji teisė plėtojosi labai ilgai, keldama vis daugiau teisinių ginčų. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra konstatavęs, jog šeimą bei šeimos gyvenimą sudaro vyras ir žmona bei vaikai, nepriklausomai nuo to ar jie teisėti ar yra įvaikinti. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Šeimos gyvenimas pripažįstamas netgi tada, kai vaikai gimsta jų tėvams netgi negyvenant ir nebūnat kartu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tik teisėta ir abipusių partnerių noru sudaryta santuoka sudaro šeimos gyvenimą, tuo tarpu fiktyvi santuoka nepatenka į šeimos gyvenimo apibrėžimo ratą. Remiantis naujausia praktika matyti, jog tokia teisė yra suteikta ir transseksualams, kas sąlygoja daugybe problemų valstybėse. Svarbu pabrėžti, jog gyvendinant vieną iš šių teisių gali kilti kitų teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje pažeidimas. Konfliktas dažniausiai kyla tarp 8 ir 10 straipsnių. Kaip paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas spaudai yra suteiktos ypač svarbios public watchdog (viešojo sargo) funkcijos. 10 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai" ar „idėjoms", kurios yra palankios ar nėra įžei¬džiamos (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti... [toliau žr. visą tekstą] / Article 8 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted for the protection and respect of family and private life. Talking about family life, it is important to say that the definition of it have evolved for years creating more and more legal issues. The Court has considered the family to include husband and wife and children who are dependent on them, including illegitimate and adopted children. It seems that de facto family ties can arise where parties are living together outside marriage and children born out of such relationships form part of the family unit from the moment of birth and by the very fact of it. The family ties exist even where the parents are not living together at the time of the child's birth. In some circumstances, relations with grandparents may be protected under Article 8. More remote relationships are generally not close enough to consti¬tute family relationships protected by Article 8. There is, however, some slender evidence to suggest that a broader view is being taken of what constitutes the family. Engagement does not in itself constitute family life, but the relationship between a prisoner and his fiancee falls within private life. The same is true of transsexuals couples. Implementing one of those rights, arise a violation of other rights, embodied in the European Convention for the Protection of Human Rights. The conflict usually is between articles 8 and 10. The freedom of expression is called as the essential... [to full text]