The dissertation explores the principle of proportionality as an instrument deriving from the notion of "democratic society" and applied by the European Court of Human Rights (ECtHR) in order to establish whether national institutions succeeded in striking a fair balance between the conflicting Convention rights or between competing individual and public interests. In the first chapter, after presenting the origins of the principle, the development of a three-tiered proportionality test and its dissemination, the main parameters relevant for the analysis of this principle are identified and the main issues of academic discussion concerning the application of proportionality by the ECtHR are revealed. The second chapter explores the evolution of the application of the proportionality principle in the case law of ECtHR and reveals the main features of proportionality test as applied in the early practice of Convention institutions. The third chapter deals with the interaction of the principles of proportionality and subsidiarity, in particular examining the impact of margin of appreciation doctrine upon the proportionality assessment conducted by the ECtHR and analysing the contents and interplay of the factors determining the width of the margin of appreciation. The forth chapter explores both commonalities and peculiarities of the application of proportionality principle in the context of different Convention rights and exposes the main criteria relevant to the balancing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama proporcingumo principo, kaip iš demokratinės visuomenės idėjos kylančio instrumento, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pasitelkiamo siekiant nustatyti, ar nacionalinės institucijos išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) ginamų teisių ar tarp Konvencijos teisių ir viešų interesų, sampratos ir taikymo praktikos problematika. Pirmoje disertacijos dalyje, aptarus proporcingumo principo kilmę, trinario proporcingumo tyrimo modelio susiformavimą ir sklaidą, apsibrėžiami svarbiausi proporcingumo tyrimui reikšmingi parametrai ir atskleidžiama EŽTT taikomo proporcingumo principo sampratos problematika mokslinėje literatūroje. Antroje dalyje nagrinėjama proporcingumo principo taikymo EŽTT praktikoje raida ir plėtra, identifikuojami pagrindiniai ankstyvojoje Komisijos ir Teismo praktikoje taikyto proporcingumo testo bruožai. Trečioje dalyje tiriama proporcingumo principo sąveika su subsidiarumo principu, atskleidžiamas vertinimo laisvės doktrinos poveikis EŽTT atliekamam proporcingumo vertinimui, tiriami vertinimo laisvės apimtį lemiantys kriterijai ir jų sąveika. Ketvirtoje dalyje analizuojama proporcingumo principo taikymo praktika skirtingų Konvencijos ginamų teisių kontekste, atskleidžiant tiek bendruosius principo taikymo bruožus, tiek ir Teismo taikomos priežiūros intensyvumo nulemtus proporcingumo testo ypatumus. Paskutinėje dalyje EŽTT taikomas balansavimu grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Lietuvoje 2008-aisiais metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 8 straipsnio 5 punktas bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18818 straipsnis. Šios įstatyminės normos draudžia naudoti nacistinius ir komunistinius simbolius susirinkimuose, masiniuose renginiuose bei kitaip demonstruoti. Tokiu būdu siekiama apsaugoti demokratinės visuomenės narius nuo nacistinių ir komunistinių okupacinių režimų propagandos, užkirsti kelią kurtis antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Tačiau kai kurie draudžiami simboliai gali būti suprantami ne vien tik kaip nacistiniai ar komunistiniai, todėl ne visais atvejais jų demonstravimas ar naudojimas pažeis svarbias kitų asmenų teises ir laisves. Šio darbo tikslas yra įvertinti, ar šie draudimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintai saviraiškos laisvei. Saviraiškos laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta daugumos demokratinių valstybių konstitucijose bei įvairiose konvencijose, tačiau ji nėra absoliuti. Siekiant įvertinti, ar draudimas demonstruoti nacistinius bei komunistinius simbolius neprieštarauja saviraiškos laisvei, analizuojami principai, kuriais remiantis galima riboti saviraiškos laisvę, taip pat vertybės, kurias siekiama apsaugoti nustatant saviraiškos laisvės apribojimus. Analizuojant principus bei saugomas vertybes, daugiausia remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... [toliau žr. visą tekstą] / In 2008 Lithuanian Parliament enacted new laws prohibiting use of Nazi and Communist symbols during meetings and other mass events or other kinds of demonstration (Article 8(5) of Law on Meetings of Republic of Lithuania and Article 18818 of Administrative Violations Code of Republic of Lithuania). The purpose of this prohibition is to protect members of democratic society from propaganda of Nazi and Communist occupation regimes and to prevent the establishment of organizations that propagates antidemocratic ideas. However, some of the prohibited symbols may be understood not only as of Nazis or Communists, therefore they would not breach fundamental rights and freedoms of other members of the society. Freedom of expression is one of the fundamental human rights. It is mentioned in most constitutions of most democratic states and international conventions. However, freedom of expression is not absolute. In order to be restricted it has to meet some requirements. The requirements are being analyzed in this master project according to provisions of the Constitution of Lithuanian Republic and the European Convention on Human Rights and case-law regarding freedom of expression of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the European Court of Human Rights. Laws prohibiting demonstration of Nazi and Communist symbols are being compared to some other European states’ laws of the same function. The purpose of this master project is to evaluate whether the... [to full text]

Šiame darbe taikant tiek teorinius, tiek empirinius metodus, detaliai analizuojamas žmogaus teisių institutas, naujoji asmens duomenų apsauga Lietuvos elektroninėje erdvėje, kuri kol kas mokslinėje literatūroje buvo aptariama tik fragmentiškai, nors viešojoje erdvėje ši tema nuolat susilaukia pačių įvairiausių vertinimų. Nors darbe daugiausia koncentruojamasi į asmens duomenų prevencinių priemonių teisinio reglamentavimo prieštaringumus, atkreipiamas dėmesys ir į ginčytinų teisės normų pagrindu kylantį galimą konstitucingumo klausimą. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos bendrosios žmogaus teisių instuto tendencijos: pateikiamos įvairios žmogaus teisių ir laisvių koncepcijos interpretacijos, istorinė analizė ir vaidmuo socialinėje aplinkoje, charakterizuojama žmogaus teisių apsaugai reikšmingų teisės normų reglamentacija, įvertinamas galimas teisės normų kolizijos atvejis dėl Direktyvos 2006/24/EB integracijos į Lietuvos teisyną. Antrojoje darbo dalyje identifikuojamos apsaugos priemonių ir žmogaus teisės į privatumą teisinio reglamentavimo ir praktikos problemos. Darbe nustatyta, jog telekomunikacijų teikimo bendrovės rizikuoja pažeisti žmogaus teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos srityje dėl nepakankamai sureguliuotų priemonių internervencijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujosios duomenų apsaugos teisės normos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms. Atsižvelgiant į nustatytas asmens duomenų apsaugos politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This work, using both theoretical and empirical methods, in detail analyses The Institute of Human Rights, the new personal data protection in Lithuania’s electronic communications, which in scientific literature has only been discussed in fragmentary, although publicly this theme constantly receives a wide range of estimates. Although the work is mostly concentrated on contradictions in regulations of personal data preventative measures, it also draws attention to the possible constitutionality issue raised on the basis of controversial rules of law. The work consists of two parts. The first part discusses the general tendencies of The Institute of Human Rights: provides various interpretations on The Concept of Human Rights, historic analysis and their role in the social environment; characterizes rules of law regulations that are significant to The Human Rights protection; assesses the possible conflict of laws in the case of Directive 2006/24/EC integration into the Lithuania’s statute-book. The second part identifies legal and practical issues of The Human Right to Privacy and security measures. The paper found, that telecommunications companies are at risk to violate The Human Right to Privacy in the field of personal data protection due to intervention of insufficiently regulated measures. In addition, attention is drawn to the fact that the new rules of law on data protection may contradict the values protected by Constitution of the Republic of Lithuania... [to full text]

The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.

Homoseksualumas – lytinė orientacija, kuri paprastai suprantama kaip priešinga heteroseksualumui, nes pasižymi lytiniu potraukiu tos pačios lyties atstovams, ir todėl visuomenėje dažnai pripažįstama nukrypimu nuo normos, o tai suponuoja šių asmenų diskriminaciją. Darbe analizuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės už homoseksualius santykius panaikinimu, ginant šių asmenų teisę į privatumą. Atskleidžiama, kad Teismas pasisako prieš bet kokį baudžiamąjį persekiojimą, grindžiamą lytine orientacija, siekdamas, kad Europos Tarybos valstybėse būtų pripažįstamos ir saugomos homoseksualių asmenų teisės. Šiandien vis garsiau kalbama apie homoseksualių asmenų teisę į santuoką. Magistro baigiamajame darbe analizuojama EŽTT praktika, siekiant nustatyti, ar kartu gyvenančių homoseksualių asmenų santykiai patenka į šeimos gyvenimo apimtį. Be to, ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją valstybės turi pozityvią pareigą teisę į santuoką užtikrinti ne tik skirtingų lyčių poroms, t.y. neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Egzistuojantis registruotos partnerystės institutas yra alternatyvi forma įteisinti homoseksualius santykius, tad siekiama nustatyti, ar EŽTT įpareigoja valstybes suteikti minėtą galimybę tos pačios lyties poroms savo nacionalinėje teisėje. Homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti yra viena iš kontraversiškiausių teisių, nes siejasi su vaiko teisėmis, jo geriausiais interesais. Tad magistro baigiamajame darbe yra... [toliau žr. visą tekstą] / Homosexuality – sexual orientation which is the opposite of heterosexuality because it is characterized as sexual desire for persons of the same sex. That is why a society often acknowledges it like a deviation from norms and this may sometimes result as an act of discrimination. The Master’s thesis analyses the tendency of the Jurisprudence of the European Court of Human Rights which is related to abolishing the criminalisation of private homosexual relations. It is important because of defending the right to privacy of homosexuals. The Court speaks against criminal prosecution on the ground of sexual orientation and finds that Member States of the Council of Europe should recognize and protect the rights of homosexual persons. Today the discussions about the right to the same-sex marriage are becoming louder and louder. The thesis attempts to ascertain whether the cohabitation of homosexuals falls in the ambit of a family life according to the European Court of Human Rights as well as whether the Member States of the European Convention on Human Rights have a positive obligation to ensure the right to marry for the same-sex couples. Furthermore, the institute of a registered partnership is an alternative form for legalizing homosexual relationships. Thus, it is necessary to identify whether the Court puts an obligation to the Member States to make that opportunity for the same-sex couples in the national legal systems. The right of adoption of homosexuals is a highly... [to full text]

Iki 2003 m. LR BK normose buvo numatytas, tik žmogaus laisvės pasirinkti buvimo vieta varžymas. Tuo tarpu kėsinimasis i žmogaus laisvę pasirinkti, elgesio varianta LR BK išvis nebuvo reglamentuotas. 2003 m. įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui, jo 148 str. buvo numatyta nauja nusikalstamos veikos sudėtis - žmogaus veiksmų laisvės varžymas. Naujas požiūris į žmogaus laisvę atitiko visuomeninių santykių realijas ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, tačiau šios normos taikymas tapo problematiškas dėl jos naujumo ir požymiu neaiškumo. Šiame darbe atskleidžiama žmogaus veiksmu laisvės samprata įvairiu istoriniu laikotarpiu. Pateiktas šios sampratos filosofinis ir teisinis aiškinimas. Aptariamos teisinės žmogaus veiksmų laisvės sampratos ištakos, teisinio apibrėžtumo būtinumas ir įstatyminis šios sampratos reglamentavimas, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, bei tarptautiniuose teisės aktuose. Nurodomi žmogaus veiksmų laisvės sampratos teisinio reglamentavimo trūkumai Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbe pateikta šiuo metu galiojančios LR BK 148 str. normos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizė. Šios normos teisinio vertinimo ypatumai atskleisti analizuojant ryšius su kitomis, savo sudėties požymiais panašiomis nusikalstamomis veikomis. Normos teisinio įvertinimo problemos aptariamos ne tik moksliniu, teisminiu aiškinimu, tačiau panaudota ir teismų praktikos pavyzdžiai. Darbe pateikta žmogaus veiksmų laisvės varžymo normos... [to full text] / Until the year 2003, only the restriction on a person’s freedom to choose the place of residence was provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania, whereas the infringement of a person’s freedom of action was not regulated at all. In 2003, when the new Criminal Code became effective, a new criminal act – the restriction on a person’s freedom of action was established in Article 148 of the Code. A new approach towards the freedom of a person was in line with the currently existing public relations and international Lithuanian covenant but the application of this norm was quite complicated due to the fact that it was new and its elements were not clearly defined. This paper reveals the understanding of a person’s freedom of action in various historical periods. A philosophical and legal definition and explanation of this concept is presented here. The beginnings of legal understanding of a person’s freedom of action, the necessity for a legal definition and statutory regulation of this concept not only in the Lithuanian but also in foreign criminal laws and international legal acts are discussed. The shortcomings of legal regulation of the concept of a person’s freedom of actions in the Lithuanian criminal laws are highlighted. The analysis of objective and subjective elements of the norm, stipulated in the currently effective Article 148 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, is presented in this paper. The specific features of legal appraisal... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]

Šiame magistro darbe yra nagrinėjama viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nuostatų – seksualinis priekabiavimas, kuris Lietuvoje buvo kriminalizuotas 2003 m., įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui. Seksualinio priekabiavimo instituto tyrimą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje autorė aptaria seksualinio priekabiavimo sąvokos bei jo kaip reiškinio apskritai ištakas užsienio valstybėse ir Lietuvoje. Antrojoje dalyje, atskleidžiant seksualinio priekabiavimo sampratą įvairiapusiškai, nagrinėjama bendra socialinė – teisinė šio reiškinio samprata ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kai kurių užsienio valstybių (Vokietijos, Estijos, Suomijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Lenkijos) teisės aktuose. Taip pat apžvelgiami tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kai kurių užsienio valstybių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą. Trečiojoje dalyje autorė aptaria baudžiamąją teisinę seksualinio priekabiavimo sampratą ir jos aspektus. Pirmajame šios dalies skyriuje pateikiama bendra baudžiamoji teisinė seksualinio priekabiavimo samprata. Antrajame trečios dalies skyriuje aptariama baudžiamoji teisinė kai kurių užsienio valstybių (Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Portugalijos) seksualinio priekabiavimo samprata pagal jų baudžiamuosius įstatymus bei apžvelgiami kiti teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą tose valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses one of five criminal acts against freedom of sexual self-determination and immunity, provided for in the 21st chapter of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which is sexual harassment. It was criminalized in 2003, when the new Lithuanian Criminal Code came into force. This paper is divided into three parts. In the first part of this work the author discusses the origins of the concept of sexual harassment and its phenomenon in Lithuania and in foreign countries. The second part of the work sets out to investigate the general social-legal aspects of this phenomenon. This part analyses the laws, regulating sexual harassment in Lithuania and in several foreign countries (i.e. Germany, Estonia, Finland, Bulgaria, the Netherlands, and Poland). It also reviews the international and EU documents, regulating sexual harassment. The third part of the work analyses the criminal-legal conception of sexual harassment and its aspects. The first section of this part is designed to investigate the criminal-legal conception of sexual harassment as such in general. The second section analyses criminal conception of sexual harassment in some foreign countries in particular (i.e. France, Austria, Italy, Hungary, and Portugal), including other laws regulating sexual harassment in those countries. The third section analyses the elements of sexual harassment which determine it as a criminal act, as provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania... [to full text]