Magistro darbe tema Profesionaliojo sportininko teisinis statusas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra atskleidžiama Europos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiama profesionaliojo sportininko samprata, taip pat analizuojamos svarbiausios bylos, kuriose yra sprendžiamos su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu susijusios problemos, kylančios tiek individualiu, tiek komandiniu sportu užsiimantiems profesionaliesiems sportininkams. Pirmoje tyrimo dalyje yra analizuojamas sportinės veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje, taip pat Europos Teisingumo Teismo vaidmuo reglamentuojant sportą Europos Sąjungos lygmeniu. Šioje dalyje yra išskiriamas ir nagrinėjamas dvejopas profesionaliojo sportininko supratimas – asmuo, užsiimantis sportu gali būti suvokiamas tiek kaip darbuotojų judėjimo laisvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo nuostatas įgyvendinantis darbuotojas, tiek kaip paslaugų teikėjas, kuris naudojasi Sutartyje įtvirtintos paslaugų teikimo laisvės suteikiamomis teisėmis. Antroji šio darbo dalis apima komandiniu sportu užsiimančio profesionaliojo sportininko teisinio statuso atskleidimą. Pirmajame skyriuje plėtojama diskriminacijos dėl profesionaliojo sportininko pilietybės problema, o antrajame – profesionaliojo sportininko padėtis, kai tarp sporto organizacijų sutariama profesionaliojo sportininko perėjimo iš vienos sporto organizacijos į kitą. Paskutinėje darbo dalyje yra plačiau nagrinėjami individualiu sportu... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis Legal Status of Professional Athlete in the Jurisprudence of the European Court of Justice discloses the concept of professional athlete found in the jurisprudence of the European Court of Justice. The master’s work contains a detailed analysis of European Union law on issues arising from both individual and team sports professional athletes. In the first part of master’s work analysis of sports regulation under the European Union law is performed and the role of the European Court of Justice in regulation of sport is examined. This section also approaches the issue of professional athlete's dual understanding – a person engaged in sport can be seen both as an employee, that benefits from free movement of workers under the Treaty on the Functioning of the European Union, as well as service provider (freedom to provide services is applied). The second part of the master's work discloses the legal status of team sport professional athlete. The first section examines the problem of discrimination based on nationality of professional athlete. The second – professional athlete’s status, when the sport organizations agreed on the transfer, otherwise known as the professional athlete’s transition from one sport organization to another. The legal status of professional athletes in the individual sports and the main problems they face are revealed in section number three, where cases Christelle Deliège against Ligue francophone de judo et associées disciplines... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama žodžio (išraiškos) laisvės teisės ribų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problema. Aptarti žodžio (išraiškos) laisvės teisės istorinės ištakos, raidos etapai, žodžio (išraiškos) laisvės teisės vieta žmogaus teisių sistemoje. Pabrėžiama, jog žodžio laisvė nėra absoliuti, o norint apsaugoti svarbesnius visuomenės interesus arba atskirų asmenų teises nustatomos tam tikros žodžio laisvės ribos. Taip pat prieita nuomonės, jog žodžio laisvės teisė ir informacijos laisvės teisė yra dvi skirtingos fundamentinės žmogaus teisės – informacijos gavimo teisė yra socialinė kategorija, tuo tarpu žodžio laisvė, kaip žmogaus saviraiškos būdas, yra greičiau dvasinė kategorija. Analizuojant žodžio (išraiškos) laisvės ribojimo pagrindus, aptarta teisės ir moralės santykio problema. Aptariant minėtą problemą, rėmėmės I.Kanto žmogaus valios autonomija. Paaiškėjo, jog teisėta veikla išplaukia ne iš išorinio reglamentavimo, o iš vidinio asmens apsisprendimo veikti moraliai, iš pagarbos proto principams. Moralės dėsnis “įrašytas” žmogaus dvasioje ir žmogus yra laisvas, jei jis veikia vadovaudamasis moralės įstatymu. Filosofiniu požiūriu analizuota žodžio (išraiškos) laisvės teisės struktūra. Žodžio (išraiškos) laisvės teisę lemia tiesos ir gėrio filosofinės kategorijos. Žodžio (išraiškos) laisvė sietina su tiesos skelbimu gera valia ir gėrio siekimu. Tiesa sudaro intelektualinį žodžio (išraiškos) laisvės naudojimo aspektą, o gėris valinį aspektą. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s paper the legal regulation issue of free speech limits in Lithuania is analyzed. Historical fountainhead of free speech, its process and position in the system of human rights are discussed. It is emphasized that the freedom of speech is not absolute, and on purpose to protect the public interest that are more important or the rights of each individual person some particular limits of free speech are set down. It has also been considered that freedom of speech and freedom of information are two different kinds of fundamental human rights. The freedom of information is a social category whereas the freedom of speech that is like a way of a person’s self-expression is rather a moral category. While analyzing the basis of free speech limits the problem of relation between law and morality has been discussed appealing to I. Kant autonomy of human will. It appeared that good will is one that acts from duty in accordance with the universal moral law that the autonomous human being freely gives itself. This law obliges one to treat humanity — understood as rational agency, and represented through oneself as well as others — as an end in itself rather than as means. The structure of free speech has been analysed philosophically. It occurred that freedom of speech is conditioned by the philosophical categories of the truth and the good. The free speech is related to proclamation of the truth, good will and endeavor to seek the good. The truth makes an intellectual... [to full text]

Šiame darbe įrodinėju tezę: Berlino dviejų laisvių perskyra pagrįsta, nes tiek praeities, tiek dabarties mąstytojų teorinei minčiai būdingi pozityviosios arba negatyviosios laisvės bruožai. I-oje dalyje pateikiu Berlino pagrindinius dviejų laisvių bruožus. Taip pat nagrinėju Berlino darbus, skirtus lygybės, istorijos filosofijos, pliuralizmo bei Apšvietos ir Romantizmo problematikai. Teigiu, jog Berlinas – negatyviosios laisvės gynėjas, mat jo filosofijoje ginama individo pasirinkimo laisvė, asmuo suprantamas kaip autonomiškas subjektas. Berlinas pasisako už vertybinio pliuralizmo idėjas, teigia, jog visiems žmonėms turi būti garantuotos vienodos galimybės. II-oje dalyje nagrinėju 3-jų žymių praeities mąstytojų laisvės sampratas, įrodinėju, jog jos turi negatyviosios arba pozityviosios laisvės bruožų. Nustatau, kad Loko teorijoje vyrauja negatyviosios laisvės nuostatos, mat autorius teigia, jog visi individai laisvi ir patys gali rinktis gyvenimo tikslus. Spinozos darbus priskiriu pozityviosios laisvės tradicijai, nes autorius teigia, jog laisvi tegali būti individai, besivadovaujantys protu. Teigiu, jog Hegelio sistema priklauso toms pozityviosios laisvės teorijoms, anot kurių asmuo gali būti laisvas tik priklausydamas politinei bendruomenei. III-oje dalyje analizuoju Berlino laisvių perskyros kritiką. Ji pateikiama XX a. Politinių teorijų kontekste: XXa. Vyksta atkaklus ginčas tarp negatyviosios (individualistų) ir pozityviosios (bendruomenininkų) laisvės atstovų. Teigiu... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I'm proving thesis: the Berlin's distinction between two freedoms is legitimate, because the attributes of positive or negative freedom are characteristic to the past thinkers' theoretical thought. In the first part I'm setting forth the main characteristics of Berlin's two freedoms. I'm also investingating the works of Berlin, which are investigating the problems of equality, philosophy of history, pluralism and Romanticism and Enlightenment. I maintain that Berlin is proponent of negative freedom, because the freedom of individual choice is protected in his philosophy, person is comprehended as autonomous subject. Berlin is proponent of value pluralism, he maintains that equal opportunities must be ensured for all. In the second part I'm analysing the concepts of freedom of three past thinkers, I'm arguing that these concepts of freedom have the features of negative or positive freedom. I'm settling that there are certain attitudes of negative freedom which are dominating in the theory of Locke: it is because author states that all individuals are free and can freely choose the ends of life. I attribute the works of Spinoza to the tradition of positive freedom, because author states that only mind following people can be free. I state, that the system of Hegel belongs to those theories of positive freedom, according to which person can only be free if he belongs to the political community. In the third part I'm analysing the criticism to the Berlin's freedom... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas konstitucinio laisvės pasirinkti darbą principo turinys ir įgyvendinimo problemos. Kaip ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra būtina asmens gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlyga ir suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti minėtąją laisvę. Laisvės pasirinkti darbą principas užima svarbią vietą tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje. Laisvės pasirinkti darbą principo turinį sudaro teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą ir teisė laisva valia sutikti jį dirbti. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis darbą pagal savo sugebėjimus ir norą, bei tokiu laisvai pasirinktu būdu užsidirbti pragyvenimui. Minėtoji teisė taip pat reiškia tai, kad asmuo yra tiek laisvas dirbti, tiek ir laisvas nedirbti, o, tarkime, turėti savo verslą ar gyventi iš santaupų. Teisės laisvai pasirinkti darbą principo taikymas nėra absoliutus ir negarantuoja asmeniui, kad jis gaus pageidaujamą darbą. Įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbo tvarkos taisyklės ir darbo santykių šalių susitarimai gali nustatyti minėtos laisvės įgyvendinimo ribojimus. Nustatant teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo ribojimus svarbu, kad tai būtų daroma įstatymu; taip pat tai, kad tie ribojimai demokratinėje visuomenėje būtų būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are analysed content and implementation problems of constitutional principle of freedom to choose a job in final master work. Constitutional Court of Lithuania noted that constitutional freedom to choose a job or a business is essential condition to supply vital demands of person and to secure position in society and suppose a duty for legislator to make legal presumption to implement mentioned freedom. Principle of freedom to choose a job takes important place both in international and national law. Content of principle of freedom to choose a job is made of right to choose a job or a business freely and right to agree to work freely. Freedom to choose a job or a business means every person has a right to choose a job by his capabilities and intentions and in that freely choose way to earn for living. Right to choose a job also means that person is free both to work and not to work or for example to have his own business or to live from his savings. Practise of right to choose a job is not absolute and not guarantee that a person will get a job which he wants. Law acts, collective agreements, rules of legal procedure and contracts of parts of employer and employee can determine restrictions of right to choose a job or a business. Estimating restrictions of right to choose a job or a business important is to make sure that it was made by law act, also that it was made on purpose to protect other persons rights and liberties and values consolidated in Constitution; also... [to full text]

Santrauka Šio darbo tema yra asociacijų laisvė ir darbuotojų bei darbdavių atstovavimas. Darbo tikslas ir yra, naudojantis užsienio valstybių patirtimi nagrinėjamu klausimu išanalizuoti Lietuvos asociacijų laisvės principo, darbuotojų ir darbdavių atstovavimo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant asociacijų laisvės principo bei darbdavių ir darbuotojų atstovavimo tendencijas Europoje ir Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys asociacijų laisvės principą bei darbdavių ir darbuotojų organizacijas iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Nepaisant to asociacijų laisvė praktiškai Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinama. Pastebimas profesinių sąjungų pliuralizmas, tačiau pačiose profesinėse sąjungose narystė pastaraisiais metais tik mažėja. Darbdavių organizacijos linkusios tartis daugiau su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir taip pat, kaip ir profesinės sąjungos neinicijuoja dvišalių susitarimų. Taip pat pastebėtina darbdavių organizacijų teisinio statuso problematika – Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio darbdavių organizacijų veiklą. Darbdavių organizacijų kompetencija privalomai turi būti apibrėžta įstatuose. Kaip atsvara profesinėms sąjungoms, Lietuvoje buvo įstatymiškai įtvirtintas naujas darbuotojų atstovavimo subjektas – darbo taryba, galintis užpildyti atsiradusią nišą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The theme of this work is the principle of freedom of association and the representation of employers and employees. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, doctrine, case law on the principal of freedom of association and representation of employers and employees, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania. On the base of the experience of the foreign countries, outlining its tendencies in Europe and in Lithuania, and presenting the possible reasonable manners of its resolution. The national laws of Lithuania, which regulate the principle of freedom of association and the organisations of employers and employees, correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, the principle of freedom of association in practice is not duly executed in Lithuania. It can be observed the trade unions’ pluralism, but the density in the trade unions is only decreasing of late years. The employers organizations are inclined to negotiate with Government of the Republic of Lithuania and do not initiate the bipartite agreements as well as the trade unions. It shall be indicated the problem of legal status of the employers’ organization – there is no special law, regulating the activities of the employers’ organizations in Lithuania. The competence of the employers’ organizations shall obligatorily be determined in the Articles of Association. The labour council was established by law in Lithuania as a new subject of the... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų klausimas. Analizuojama, kokiais pagrindais bei instrumentais sutarčių laisvės principas, kaip asmens autonomijos sutarčių teisėje esmė, ribojamas teisės doktrinoje, teisės aktuose, įvairiuose neprivalomuose, tačiau itin aktualiuose sutarčių teisei dokumentuose bei teismų praktikoje. Darbe nagrinėjamas ribojimų pagrįstumas, tinkamumas, asmens autonomijos įgyvendinimo sutarčių teisėje ribų nustatymo tendencijos. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino. Solidarumo politikos įgyvendinimo sutarčių teisėje atvejų daugėja, ypač srityse, kuriose siekiama apsaugoti silpnosios sutarties šalies teises bei teisėtus interesus. Vis dėlto sutarčių laisvės principas nepraranda savo reikšmės ir išlieka kertine sutarčių teisės idėja. Jis pripažįstamas teises moksle, šiuo principu vis dar paremti sutarčių teisę reglamentuojantys teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai, sutarčių laisvė akcentuojama ir teismų praktikoje. Galimybė subjektui funkcionuoti rinkoje be nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų yra esminė efektyviai veikiančios ekonomikos sąlyga. Todėl asmens autonomijos įgyvendinimas sutarčių teisėje turėtų būti ribojamas tik tuomet, kai tokie suvaržymai yra būtini nustatytam tikslui pasiekti, ir tik tokiais būdais, kurie yra tinkami bei proporcingi. Formalūs bei griežti ribojimai turėtų būti išimtimi iš taisyklės. Teismo teisė bei pareiga kiekvieną atvejį vertinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses restrictions of the implementation of person’s autonomy in contract law. This thesis studies the basis and tools of limitations of freedom of contract, as the essence of the implementation of person’s autonomy in contract law. It analyses the restrictions of this principle in the doctrine of law, legislation, practice, as well, in non - mandatory documents, which are held to be very important to contract law. The hypothesis raised in this master thesis has been confirmed. The number of cases when the politics of solidarity is being implemented in contract law has been increasing. This is mostly typical to the areas, where the protection of rights and legitimate interests of weaker parties of contract is needed. However the freedom of contract is not losing its importance and still is the essential idea of contract law. It is recognized in the jurisprudence, the legislation, practice. Non - mandatory documents, significant to contract law, are also based on this principle. The possibility for person to function in market without any groundless and disproportionate limitations is an essential condition for efficiently operating economics. For this reason the implementation of person’s autonomy in contract law has to be restricted only when these restrictions are necessary and only using tools, which are reasonable and proportionate. Formal and severe limitations should be exception to the general rule. The right and duty of a court to evaluate every... [to full text]

Constitution of the Republic of Lithuania sets the principal democratic values of society. Human rights assume special role in the system of constitutional values. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the right of a human being to have his own convictions and freely express them. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the right to everyone to have freedom to express his opinion and convictions and to freely impart them. This is an essential clause for the creation and protection of democracy. Constitutional freedom of expression is realised in ordinary laws. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the principle of freedom of expression that is realised in the Civil Code of the Republic of Lithuania, Law on Provision of Information to the Public and other ordinary laws. Freedom of expression, just like other constitutional human rights and freedoms, is not absolute. Employment of the freedom of expression faces such requirements that are required in the democratic society to protect the rights and freedoms of other human beings, as well as the constitutional arrangement. Ordinary courts (general jurisdiction and specialised), which examine cases for determining balance of freedom of expression and other constitutional values, must construe the content of constitutional rights of human beings. Decisions by ordinary courts in the cases of determining the balance of freedom of... [to full text] / LR Konstitucijoje įtvirtintos svarbiausios demokratinės visuomenės vertybės. Žmogaus teisėms konstitucinių vertybių sistemoje tenka ypatinga vieta. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. LR Konstitucijos 25 str. kiekvienam žmogui suteikia galimybę laisvai formuoti savo nuomonę ir pažiūras bei laisvai jas skleisti. Tai būtina sąlyga demokratijai kurti ir saugoti. Konstitucinė saviraiškos laisvė įgyvendinama ordinariniuose įstatymuose. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtintas saviraiškos laisvės principas įgyvendintas LR Civiliniame kodekse, LR Visuomenės informavimo įstatyme bei kituose ordinariniuose įstatymuose. Saviraiškos laisvė, kaip ir kitos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra absoliuti. Naudojantis saviraiškos laisve susiduriama su tokiais reikalavimais, kurie būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves, konstitucinę santvarką. Ordinariniai (bendros kompetencijos ir specializuoti) teismai, spręsdami žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyros nustatymo bylas, turi interpretuoti konstitucinių žmogaus teisių turinį. Priimdami sprendimus žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyros nustatymo bylose ordinariniai teismai turi remtis žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių konstitucine dimensija.

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos laisvių ir žmogaus teisių suderinimo problema informacinėje visuomenėje. Darbo tikslas – apibrėžti ir įvardinti pagrindinius veiksnius, sudarančius prielaidas informacijos sklaidai ir jos ribojimui informacinėje visuomenėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai – parodyti, kaip žiniasklaida įgyvendina spaudos laisvės principą informacinės visuomenės sąlygomis; nusakyti veiksnius, varžančius informacijos laisvę; atskleisti jos kontrolės mechanizmą; analizuoti priežastis, sudarančias spaudos laisvės ir jos kontrolės problemą. Naudojantis lyginamosios analizės metodu prieita prie išvados, kad šiuolaikinio pasaulio vystymuisi lemiamą įtaką daro informacija, susikuria informacinės visuomenės sąvoka. Globalizacijos kontekste įvyksta žiniasklaidos sistemų konvergencija. Ji nusakoma technologiniu, ekonominiu, profesiniu, erdviniu bei kultūriniu kriterijais. Žiniasklaidos veiklą ir turinį apsprendžia rinkos ekonomikos dėsniai. Žurnalistikos misiją vis daugiau nustumia į šoną komerciniai visuomenės informavimo interesai. Demokratiniame pasaulyje žiniasklaida yra laisva nuo politinės cenzūros, tačiau jos veiklą kontroliuoja verslo korporacijos. Keičiasi žurnalistikos vertybinės orientacijos, žurnalistika iš pilietinės virsta „rinkos žurnalistika“. Magistro darbas gali būti naudingas žurnalistiką tiriantiems mokslininkams, žurnalistikos disciplinų dėstytojams, žurnalistams ir studentams. / In our days information makes a big influence to all world changes. Globalistion helps media to provide with information all spheres of human life. In civilized world free market plays the main role. Media has become a kind of business, too. That means there are significant transformation in media content. Being a part of business, press and audiovisual companys propagates much distructive information, which affects human rights. There are discussed in this article about the influence of political and economical groups for the media. There is analyzed the ways how society can be protected from destructive information. Prohibitation and limitation can be useful to block free circulation of information. It could be possible to limit violation by the law and pressmen self-regulation mechanisme.

Sutartis – teisinio santykio realizavimo forma, todėl jai sutarčių teisėje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos teisės sistemoje išskiriamos įvairios sutarčių rūšys, tarp kurių yra ir šiame darbe nagrinėjamos viešosios sutartys. Darbe analizuojami esminiai su viešųjų sutarčių sudarymo tvarka, joje veikiančiais subjektais bei nutraukimu susiję klausimai, aptariama su šia tema susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Siekiant kuo visapusiškiau atskleisti darbo temą, aptariama nemažai užsienio autorių darbų, taip pat ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika. Kadangi sutarčių laisvė bei jos ribojimas viešosiose sutartyse yra aktuali bei daug diskusijų kelianti problema, šiame darbe pagrindinis dėmesys koncentruojamas ties klausimu, kokią vietą viešojoje sutartyje „užima“ fundamentalusis sutarčių teisės principas – sutarties laisvė, o kas „lieka“ imperatyviam valstybiniam reglamentavimui. Reikia pažymėti, jog darbe pateikiama plati Lietuvos bei kitų valstybių sutarčių teisėje aptinkamų analogiškų ar panašių sutarčių lyginamoji analizė, kurios metu stengiamasi ne tik atskleisti kitose valstybėse įtvirtintų sutarčių rūšių ypatumus, bet ir atsakyti į klausimą, ar Lietuvai apskritai reikalingas viešųjų sutarčių institutas. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant išsamiai aptarti viešųjų sutarčių institutą bei susisteminti visus jo bruožus, darbe taip pat analizuojamas galimas viešųjų sutarčių atspindys Europos Bendrijų teisėje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą] / This article discusses a relevant topic in Lithuania‘s contract law – the conception of public contract and its development. Due to the analysis of various laws, doctrine and precedents, the article provides with coherent understanding about agreements for public purchase and utility services as well as their evolution in the Lithuanian law system. It is needful to stress that the debates on State involvement in the modern market and its participation in the economy and society are still up to date, due to it this article examines what is the proper degree of state intervention in commercial relationship and what type of legislation would be beneficial for both – supplier and consumer. The most important principle in contract law – freedom of contract, which is a cornerstone of wealth maximization, is also discussed in this article. Futhermore, with a purpose to reveal the state’s attitude to the intersection of this principle and public interest, the examination of relationship between public interest and freedom of contract is presented. The article also examines the EU competition law policy and legislation in controlling the business with a dominant market power, as well as assuring the social welfare of other party and consumers. What is more, the clear comparison of Lithuania’s and other countries’ governmental regulation on public or administrative contracts is also provided here. Finally, the author puts forward some conclusions on key questions of public contracts... [to full text]

Bendrosios arba vidaus rinkos pagrindas yra keturių pagrindinių laisvių garantija. Laisvė teikti paslaugas yra viena pagrindinių laisvių. Pagrindinės paslaugų judėjimą vidaus rinkoje reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos EB Sutartyje. Ši nuostata suteikia garantiją EB įmonėms įsisteigti ir laisvai teikti paslaugas kitos šalies, negu yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teritorijoje. Laisvo paslaugų judėjimo principas buvo aiškinamas ir vystomas Europos Teisingumo teismo daugelio metų praktikoje. Tačiau, nežiūrint į tam tikrus pasiekimus atskiruose paslaugų sektoriuose, paslaugų vidaus rinka nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Šios darbo tikslas yra atskleisti teisės laisvai teikti paslaugas teisinį turinį nagrinėjant naujausią Europos Teisingumo teismo praktiką laisvo paslaugų judėjimo srityje bei analizuojant EB Sutarties nuostatų, reguliuojančių laisvą paslaugų judėjimą, interpretaciją ankstesniuose sprendimuose. Paslaugų teikimas Europos Sąjungoje yra dinamiška ir sparčiai besivystanti ekonominė veikla, kuri sąlygoja ir Europos Teisingumo teismo praktikos laisvo paslaugų judėjimo srityje kitimą. Naujausioje Europos Teisingumo teismo praktikoje įvardinta daug teisinių, administracinių bei praktinių kliūčių laisvam paslaugų judėjimui. / The very core of the common or internal market was and it is guarantee of the four fundamental freedoms. The freedom to provide services is one of the fundamental freedoms. The central principles governing the internal market for services are set out in the EC Treaty. This guarantees to the EU companies the freedom to estblishe and freedom to provides services on the teritory of another Member state other than the one in which they are established. The principles of free movement of services have been clarified and developed over years through the case law of the European Court of Justice. However, despite progress in some specific service sectors, the overall internal market for services is not working as well as it should be. The aim of this Paper is to disclose the legal content of the EU provision by examining the recent case law of the European Court of Justice on free movement of services and analysing interpretation of the EU Treaty provisions the freedom to provide services in it‘s early judgements. Provision of services within EU is very dinamyc and fast developing economic activity, that is a reason for developing the European Court of justice case law on free movemet of services. Many legal, administrative and practical obstacles were identified in recent case law of European Court of Justice.