In work the first novel of known Lithuanian prose writer R.Granauskas "Hollow" is considered. Looking at this work through a prism of myths and realities, it would be desirable to understand the ideas hidden in it, to compare them and to answer questions: Whether myths influence our life? If yes that how? In the novel the Soviet reality opposed to archaic myths and aspiration to understand on how many of them were kept in subconsciousness of the modern person, what myths were created with new generation. In work some elements which most brightly reflect considered differences of traditional myths and a communistic reality are detached. Also attempt is made to go deep in occuring with the person, when these two spaces contradicting each other (anarchical and modern) collide.

The study analyses the value of freedom in literature and the questions of literary engagement in J.-P. Satre’s book Words. In this work the elations between the concept of existential freedom and “obligation” to act, to continuously complete the culture. The individual is free and he/she is identical to self when chooses (“form”) his/her essential traits, creates his/her future, but at the same time he/she represents certain order and relation to the surrounding environment. “Engagement” is related to the necessity to express clearly perceptible and enlightened things in consciousness in literature (especially in prose). The theoretical analysis of the work are the principles of existential outlook formed in J.-P. Satre's philosophy and his essay “What is Literature?”. Words is existentially open work. The freedom and engagement of literature can be interpreted in many ways. The depth of text’s meaning is great. Epic, psychological and symbolic codes hide one below another. The main problem lines can be seen in the autobiographical plot. Engagement directs us to the source and freedom and its form: the individual’s formation. The respective plot attempts to tell the reader “something” what could not be named in the narrative time, but constantly emerged in later periods of life. Childhood (adolescence) experience is in consciousness images and recollections which are independent from will and desires. The child’s world in Words is the world of people close to the narrator... [to full text]

Tarpukario kultūrinis periodas Lietuvoje yra tikrai nedaug tyrinėtas. Šiuolaikinių specifinių kultūros, literatūros, filosofijos, netgi komunikacijos ir žurnalistikos problemų tyrimas reikalauja filologinės kultūros pagrindų, kurie formavosi tarpukaryje, išmanymo. Plačiajai visuomenei skirto žurnalo „Naujoji Romuva“ analizė įvairiais literatūros vertinimo aspektais suteiks naujos informacijos, pakoreguos vyraujančias nuostatas įvairiais kultūros klausimais, suponuos tolesnių filologinių tyrimų prielaidas. Šio darbo tikslas — supažindinti su tarpukario Lietuvoje leisto žurnalo „Naujoji Romuva“ literatūros vertinimo koncepcija. Keliami tokie uždaviniai: atskleisti meno, kūrinio, kritikos sampratą, reikalavimus kūrėjui ir kritikui, išskirti kritikos kriterijus. Tarpukariu Lietuvoje leistame žurnale „Naujoji Romuva“ deklaruota pozicija gana objektyviai parodė tuometinėje Lietuvoje susiklosčiusią literatūrinę situaciją. Žurnale literatūros vertinimo, kritikos straipsniuose perteikiamas estetinis meno įspūdis, keliami nauji kriterijai kūrybai ir kritikai. Meno samprata „Naujojoje Romuvoje“ atskleista estetinės kūrinio vertės aspektu. Svarbiausia mene yra įkvėpimas, nesuinteresuotumas, natūralumas, originalumas. Reikia paminėti, kad be estetinės meno vertės, žurnale svarbus buvo tautos ir visuomenės aspektas. Bandoma suvokti praeities lietuviškąjį substratą ir sintetinti jį su modernaus gyvenimo formomis. Svarbiausias kūrybai keliamas tikslas — kūriniai turi būti modernūs, bet... [toliau žr. visą tekstą] / The cultural period of interwar in Lithuania is really not researched lot. Contemporary specifically research of culture, literature, philosophy, communication and journalistic problems, needs knowledge of philological cultures base, which was formed interwar. Analysis of journal „Naujoji Romuva“ in various aspects of value will give new information, adjusts prevailing attitude in various cultural questions and will presuppose further suggestion of philological researches. The point of this work is to acquaint with interwar journal „Naujoji Romuva“ published in Lithuania conception of evaluation of literature. In the way will be exhibited the conception of art, creation, critics, the demand to creator ant reviewer, pointed the criterion of critics. The conception of art in „Naujoji Romuva“ is displayed by aspect of esthetical value of creation. The main thing in the art is inspiration, disinterest, disengagement, originality. Also in journal substantial thing is the aspect of nation ant society. The purpose of creation is that oeuvre would be modern, but not without singularity. The creator must be creative, sensitive, delicate, but to defend his own positions. All features is characteristic to harmonious person — creator-harbinger. To critics concerns to convey the esthetical impression of creation, to plug to the psychological aspects. Dominated to main conceptions of evaluation in journal — modern ant traditional. Modern critics rates creation by reference of Friedrech... [to full text]

Magistro darbo objektas – kinų literatūros vertimų leidyba Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Kinijos leidybos raidos tendencijas, ištirti kinų literatūros vertimų leidybos raidą ir perspektyvas Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti Rytų ir Vakarų dialogo plėtojimąsi per literatūrinius vertimus; išanalizuoti Kinijos leidybos raidą; įvertinti svarbiausiųjų jos epizodų svarbą pasaulinėje leidyboje; nustatyti kinų literatūros vertimų vaidmenį Lietuvos leidyboje; ištirti Lietuvos skaitytojų ir leidėjų susidomėjimą Rytų ir Pietryčių Azijos literatūra; nustatyti kinų literatūros vertimų perspektyvas Lietuvoje. Naudojantis pirminių ir antrinių šaltinių analizės, empiriniu ir lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad literatūros vertimai yra unikalus būdas kokybiškai tarptautinei komunikacijai. Vakarų pasaulis Rytais domisi vis labiau, nes tai naujos rinkos galimybė. Ypač domimasi spartų ekonominį augimą išgyvenančia Kinija. Kinijos leidybos pramonės sudėtį, organizavimą ir raidą lemia politiniai veiksniai. Tik pasirašyta Berno konvencija, narystė Pasaulio prekybos organizacijoje ir Tarptautinės Pekino knygų mugės rengimas užsienio leidybininkams pamažu atveria kelius į Kinijos leidybos rinką, tiesia tiltus tarptautiniams bendradarbiavimui, deda pamatus abipusei autorių teisių prekybai. Nors pasaulyje kinų literatūros vertimų išleidžiama vis daugiau, Lietuvoje šis skaičius yra labai mažas ir nekinta. Apklausus leidėjus ir skaitytojus paaiškėjo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is the publishing of Chinese literature translations in Lithuania. The aim is to study the trends of development of publishing in China, also to analyze the development and perspectives of publishing of Chinese literature translations in Lithuania. Primary goals of a study set are as following: to reveal the development of dialog among the East and the West through literature translations; to analyze the evolution of publishing in China; to estimate it’s impact on global publishing; to determine the role of Chinese literature translations in publishing of Lithuania; to examine the interest of Lithuanian publishers and readers in literature of Eastern and South-Eastern Asia; to determine the perspectives of Chinese literature translations in Lithuania. Referring on analysis of primary and secondary sources and applying different empirical and theoretical methods a following inference was made: literature translations are the unique way of international communication. The West is increasingly interested in the East of the possibilities of new market. The main interest is focused on China as its economics are rapidly developing. Although the number of Chinese literature translations in the world is increasing, there is no evidence of such trend in Lithuania. The opposite, this number in Lithuania is very small and doesn’t change. Interviews with publishers and readers in Lithuania showed that there is sufficient interest in literature of Eastern and... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamuose mokslo darbuose (monografijoje Laiko įkaitė ir partnerė: Lietuvių literatūros kritika 1945–2000 ir straipsniuose) tiriama sovietinės ir posovietinės lietuvių literatūros kritikos raida 1945–2000 metais. Pirmoje tyrimo dalyje, skirtoje sovietmečio literatūros kritikai, išryškinama svarbiausios kritikos raidos tendencijos bei jas lėmę veiksniai, aptariamas socialistinio realizmo reiškinys, apibūdinamos literatūros kritikos metodologinės orientacijos. Daugiausia dėmesio skiriama pirmajam pokario dešimtmečiui, kai literatūros kritika represinėmis priemonėmis buvo priversta tapti komunistų partijos ideologijos diegimo įrankiu. Vėliau, pradedant nuo šeštojo dešimtmečio vidurio, tyrimo centru tampa literatūros kritikos sąlygiškas laisvėjimas, modernėjimas, gabiausiems kritikams renkantis sociologinei meno traktuotei alternatyvias metodologijas: fenomenologiją, struktūralizmą, recepcijos teoriją. Antroje tyrimo dalyje apžvelgiamas literatūros kritikos procesas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiu: akcentuojamos metodologinio atsinaujinimo pastangos, aptariami nauji uždaviniai, sumuojami rezultatai. Konstatavus metodologines akademinės kritikos inovacijas (postkolonijinė kritika, kultūrinės studijos, feminizmas), inspiruotas išeivijos ir apskritai Vakarų humanitarų patirties, dėmesys kreipiamas į skirtingų metodų dialogo ženklus, svarstomos jų galimybės. Darbe aptariama ir šio laikotarpio neakademinės kritikos specifika, ryškiausiu jos... [toliau žr. visą tekstą] / The research works submitted for the habilitation procedure (the monograph Hostage and Partner of Time: Soviet and Post-Soviet Lithuanian Literary Criticism (1945–2000) and articles) analyse the development of Soviet and post-Soviet Lithuanian literary criticism from 1945 to 2000. The first part of the research deals with Soviet-era literary criticism and highlights the most important tendencies in its development, reveals the factors that influenced that development, discusses the phenomenon of Socialist Realism, and examines the methodological orientation of literary criticism. The analysis focuses on the first post-war decade, when literary criticism was forced to become a tool for the propagation of the Communist Party ideology. Later, beginning with the mid-1950’s, the analysis concentrates on the relative liberation of literary criticism and its modernisation, which came about as a result of the most skilled critics choosing alternative methodologies rather than the sociological art interpretation: phenomenology, structuralism, and reception theory. The second part of the research surveys the process of literary criticism in the first decade of Lithuanian independence, accenting attempts at methodological renewal, discussing new tasks, and summarising the results. Having stated the methodological innovations in academic criticism (postcolonialism, cultural studies, feminism), inspired by the experience of the Lithuanian émigré researchers and the Western humanities in... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro darbo tyrimo objektas – Antano Vienuolio smulkioji proza. Analizuojami tokie kūriniai: „Grįžo“ (1908), „Išdukterė“ (1945), „Astronomas Šmukštaras“ (1950), „Samdinė Alena“ (1953), „Vėžys“. Paskutiniajame skyriuje remiamasi ir kitų kūrinių ištraukomis: „Vėlinių vakarą“ (1937), „Užkeiktieji vienuoliai“ (1943 – 1947), „Kruvinoji keršto uola“ (1906). Šio darbo tiriamoji problema ir akstinas tyrimui yra tai, kad daugiausiai Antano Vienuolio kūryba daugiausiai nagrinėta sovietiniu laikotarpiu. Verta pastebėti, kad sovietinė kritika iškelia svarbių tyrimo aspektų, rimtų įžvalgų ir nagrinėjimo vertų klausimų. Tačiau didelė dalis sovietinės kritikos yra jau pasenusi, nebeatitinka šių dienų aktualijų. Kita priežastis – tai trijų dešimtmečių pakeistas požiūris į aptariamojo autoriaus kūrybą. Antano Vienuolio kūryboje pastebimi nauji rakursai, naujos problemos. Todėl yra poreikis nagrinėti autoriaus kūrybą nauju žvilgsniu, gilinantis į patį tekstą, būnant nevaržomam sovietinių kanonų. Analizuojant ir interpretuojant kūrinius pasitelkiamas aprašomasis metodas. Tyrimo tikslas – ištirti jauno ir seno žmogaus vaizdavimą Antano Vienuolio smulkiojoje prozoje. Uždaviniai: išsiaiškinti, kaip vaizduojama jaunystės ir senatvės priešybė nagrinėtoje autoriaus kūryboje, išskirti jauno ir seno žmogaus vaizdavimo panašumus ir skirtumus ir nusakyti pasakotojo funkcijas bei pasakojimo skirtumus, pagal pasakotojo amžių. Įsigilinant į Antano Vienuolio tekstus rasta naujos tyrimo medžiagos:... [toliau žr. visą tekstą] / The object of bachelor thesis analysis – Antanas Vienuolis small prose. There are analysys of texts: „Grįžo“ (1908), „Išdukterė“ (1945), „Astronomas Šmukštaras“ (1950), „Samdinė Alena“ (1953), „Vėžys“. Paskutiniajame skyriuje remiamasi ir kitų kūrinių ištraukomis: „Vėlinių vakarą“ (1937), „Užkeiktieji vienuoliai“ (1943 – 1947), „Kruvinoji keršto uola“ (1906). The problem of analysis is that the most Antanas Vienuolis prose were studying on soviet period. Soviet critics noticed important aspects, major insight and worthy of research questions. But most of soviet criticism are allready aged and are not topical. The other reason – there is a new position to authors prose changed by three decades. There are noted new angles, new problematic in Antanas Vienuolis works. It is important to analyse authors prose by new look, to go to the text, being independent from soviet canons. There are used tyrimo methods like analysis, interpretation and descriptive. The aim of bachelor thesis – to explore young and the old man representation in Antanas Vienuolis small prose. Tasks: explore how youth and old age portrayed opposite in author‘s works. Distinguish young and old man differences and similarities, describe the functions of the narrator under his age. The focus on Antanas Vienuolis texts were found in the new study materials: observed the changing role of the author, works of poetry and the semantic relationship, new interpretations of characters pictures. It is noticed that... [to full text]