Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama mokslinė literatūra, siekiant atskleisti lyčių lygybės principų įgyvendinimą: sampratą ir taikymo sritis, apžvelgiant istorines jų įgyvendinimo prielaidas bei reglamentavimą Lietuvoje. Buvo atlikta lygių galimybių principų įgyvendinimo analizė, atskleidžianti pozityviuosius veiksmus bei lygių galimybių principų įgyvendinimo institucinius aspektus. / This thesis analyses scientific literature with a purpose to unveil the implementation of the principles of gender equality: that is, it analyses the meaning and application of gender equality principles while taking its historical implementation prerequisites together with legal regulation into account within the scope of Lithuania. This paper is based on the analysis of the implementation of equal opportunities principle. Such analysis unfolds the potential positive outcomes together with some institutional aspects that are essential to the implementation of the principle of equal opportunities.

Komunitarizmas atsirado kaip kritika liberalizmo atžvilgiu. Laikui bėgant, jo atstovai siekė ir siekia pateikti šią kryptį kaip alternatyvią teoriją, turinčią išskirtinių bruožų ir galinčią konkuruoti su kitomis politinės filosofijos teorijomis. Bet tvirtinama, kad liberalizmas ir komunitarizmas iš esmės nesiskiria. O liberalai ir komunitarai vienas kitam prieštarauja tik apibrėždami valdžią ir jos funkcijas. Šiame darbe siekiama įvertinti šio teiginio pagrįstumą. Komunitarizmas atmeta tiek liberalų tvirtinimą, kad galima susitarti dėl teisingumo principų, tiek ir liberaliąją laisvo individo sampratą. Komunitarai pabrėžia, kad individo gyvenime nepakeičiamą vaidmenį atlieka bendruomenė ir tik joje jis tampa tikru žmogumi. Jie teigia, kad yra tik bendruomeninės vertybės ir jos negali tarpusavy būti palyginamos, nes nėra jokių universalių principų. Vadinasi, viskas tinka ir bet kokia bendruomeninė praktika gali būti pateisinta. Komunitarai nesutinka, kad galimos bet kokios bendruomenės. Joms įvertinti įveda visuotinius visų lygaus dalyvavimo bei lygių teisių principus. Be to, nė viena bendruomenė nėra vertesnė už kitą, tad valdžia ne tik prižiūri kaip bendruomenės atitinka minėtus principus, bet taip pat turi išlikti nešališka jų atžvilgiu. Komunitarų kritika liberalų atžvilgiu nėra neatremiama. Viena vertus, jie supaprastina liberaliąją individo sampratą, o antra vertus, liberalai be jokių keblumų gali priimti daugelį dalykų, kuriuos tvirtina komunitarai (bendruomenių svarba)... [toliau žr. visą tekstą] / Communitarianism emerged as a critique to liberalism. Communitarians are aiming to show that communitarianism is an alternative political theory which could successfully compete with other political theories. However, it is maintained that liberalism and communitarianism are not separate theories and they only disagree over the proper role of power. Thesis claims that the communitarian concept of power is liberal and, therefore, communitarianism is not a distinct political theory, but a liberal one. Communitarianism denies a liberal claim that it is possible to agree about the principles of justice. Moreover, communitarians maintain that a liberal concept of free individual is a false view. They emphasize the significance of the community in the life of an individual, because it helps one to become a real human being. On the other hand, if there are only communal values and we cannot commensurate them, because there are no universal principles then everything is possible. Thus it is impossible to criticize or condemn other communal practices. That is why communitarians claim that there are some non-communal principles, like “parity of participation” and “everyone has an equal rights”. They emphasize that no community can be more superior than other, so power has to be neutral. Communitarian critique of liberalism is not irresistible. Firstly, it simplifies the liberal concept of an individual. Secondly, liberals agree with some of the communitarians proposals, like the role... [to full text]

Šio magistro darbo objektas yra lyčių lygybės principo įgyvendinimas viešojo sektoriaus institucijose, ypatingą dėmesį skiriant vyrų ir moterų galimybėms užimti aukščiausias vadovaujančias pareigas. Išanalizavus vadovų priėmimo į darbą proceso etapus, siekiama išsiaiškinti, kas lemia moterų – įstaigos vadovių skaičių. Pagrindinis darbo klausimas yra kokie veiksniai sąlygoja mažesnį moterų skaičių vadovaujančiuose postuose Lietuvos valstybės tarnyboje. Magistro darbe keliamos trys hipotezės: Hipotezė 1. Atrankos į įstaigų vadovų postus procesas turi lemiamos įtakos moterų skaičiui vadovaujančiose pozicijose valstybės tarnyboje. Hipotezė 2. Lyčių lygybės politika Lietuvoje įgyvendinama vertikaliai (sektoriniu principu). Hipotezė 3. Lietuvos sociokultūrinė aplinka neigiamai įtakoja moterų galimybes užimti vadovaujančias pareigas. Kadangi lyčių lygybės politika yra priskiriama horizontaliosioms politikoms, teoriniu darbo pagrindu pasirinktas horizontalusis politikos valdymas. Tačiau moterų ir vyrų problemoms spręsti nepakanka vien politinių priemonių. Todėl, siekiant visapusiškai išnagrinėti pasirinktą temą, darbe remiamasi modeliu, kuriame sujungiami viešosios politikos, individo ir sociokultūrinės aplinkos lygmenys. Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į moterų atstovavimo sprendimų priėmimo srityje problemą kompleksiškai, įvertinant įvairių kintamųjų įtaką galutiniam rezultatui – mažam moterų skaičiui tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The linking of democracy with gender equality is a generally accepted principle. It is widely recognized that women’s equal participation in decision making is not only a demand for simple justice but can also be seen as a necessary condition for states sustainable development and economic growth. Despite the achievements on the legal fronts at both international and national level, the participation of women in decision making as equal partners with men has not yet been achieved. Despite the fact that women constitute over 70 percent of civil servants in Lithuania, they have secured bare 30 percent representation in leading positions. The subject of this master thesis is gender equality in the public sector institutions, with particular emphasis on men's and women's ability to occupy the highest managerial positions. The main question is what factors lead to lower women representation in senior civil service posts in Lithuania. The main tasks of the work are: first, to analyze how the management of gender equality policy influence women's representation in decision-making; secondly, to investigate whether there is a gap between the formal and actual gender equality in Lithuania; thirdly, to ascertain whether the Lithuanian socio-cultural environment is conducive to the growth of the number of women in leading positions; and finally, to examine the impact of the recruitment system on women's ability to become a head of institution. Master thesis poses three hypotheses: The... [to full text]

Šiuo metu pripažįstama, jog lyčių lygybės aspekto integravimas darbo rinkoje yra neatsiejama užimtumo politikos įgyvendinimo dalis. Nepaisant pažangos moterų užimtumo srityje Lietuvoje vis dar egzistuoja lyčių diskriminavimo apraiškos užimtumo srityje, kurios tampa ypač aktualios ekonominio sunkmečio akivaizdoje. Šio magistro darbo tikslas yra atskleisti lyčių lygybės principo įgyvendinimą Lietuvos užimtumo politikoje. Darbą sudaro teorinės studijos, problemos analizė, praktinis tyrimas bei darbo išvados ir siūlomos rekomendacijos. Teorinėje dalyje aptariama užimtumo samprata ir lyčių lygybės principo įgyvendinimo darbo rinkoje svarba. Problemos analizė grindžiama statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia nelygias moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Praktinėje dalyje atlikta ekspertų apklausa, siekiant atskleisti lyčių diskriminacijos apraiškas ekonomikos nuosmukio metu. Atliekant teorines gyventojų užimtumo studijas bei atliekant užimtumo analizę lyčių aspektu magistro darbe naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – sisteminė ir lyginamoji mokslinės literatūros, teisinių dokumentų, internetinės informacijos bei statistinių duomenų analizė. Empirinio tyrimo atlikimui pasirinktas ekspertų apklausos metodas. / Despite the substantial progress, there are still significant employment problems related to gender equality facing Lithuania. Gender discrimination in labour market especially is important in presence of economics crisis. Aim of this work is to analyze and to estimate implementation of gender equality in employment policy. The work consists of the following parts: theoretical solutions, problem analysis, research and its results, conclusions and recommendations. The theoretical studies consist of three basic parts: theoretical aspects of employment, analyse of the employment policy implementation in Lithuania and importance of gender equality in labour market. Problem analysis is based on statistical data which help to identify men’s and women’s opportunity to participate in labour market The empirical research is based on the survey. The goal of the research is finding out about gender discrimination in Lithuania labour market nowadays. The last chapter consists of conclusions and recommendations drawn upon the results of theoretical and empirical researches. The methods used in this work are: the systematic and comparative analysis of scientific literature, juridical acts, internet information sources and statistical data. For the empirical part was used qualitative research method – expert interview.

Šiame darbe apibrėžiama palankios šeimai politikos sąvoka, išanalizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Darbe siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir darbo sferų derinimą. Pagal Barnett (1999) suformuotus teorinius darbo ir šeimos sąveikos modelius, darbe mėginama įrodyti, jog Lietuvoje darbdaviai remiasi požiūriu, kad darbuotojai turi palikti šeimos problemas už darbovietės ribų. Palankios šeimai politikos sąvoka darbe apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti darbo ir šeimos sferas. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės vykdomos valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio, motyvacijos taikyti palankios šeimai politikos priemones darbovietėse. Palanki šeimai politika yra įgyvendinama tuomet, kai taikomas visas komplektas priemonių, nukreiptų į šeimos ir darbo derinimo galimybes. Kuriant bei vykdant palankią šeimai politiką, susiduriama su lyčių, ypač moterų, lygybės klausimais, todėl priemonės turi būti nukreiptos į tai, kad visiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Autorės atlikto tyrimo kiekybiniai apklausos rodikliai rodo gana teigiamą darbdavių požiūrį palankios šeimai politikos priemonių atžvilgiu, tačiau gauti kokybiniai rezultatai išryškina neigiamas darbdavių nuostatas į darbuotojų darbo ir šeimos derinimo sunkumus. Remiantis gautais kokybiniais duomenimis, taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / This study defines the concept of family-friendly policy, also analyzes the means of family-friendly policy and the practice of their implementation in Lithuania. Further more this work reveals the attitude of employers towards exertions of employees with children to reconciliation work and family. According Barnett (1999) theory of interaction model of work and private life this study verifies the hypothesis that employers want their employees leave their family problems out of work boundaries. Family-friendly policy is understood as those that facilitate a better work and family balance for individual employees. The implementation of means of family-friendly policy depends on legislative either the attitude and motivation of employers to build family-friendly workplace. Only the whole package of measures with great emphasis on gender equality can be an effective response to the conflict of work and family spheres. The quantitative data of author made survey shows fairly friendly attitude of employers towards family-friendly policy. Despite that, the qualitative results of the survey highlighting negative attitude of employers to in reconciliation of work and private lives of the employees. According to the finding it is worth to mention employers’ belief that generally women are required of the family-friendly workplace. It verifies the patriarchal attitude of employers to the gender roles in the family.

Remiantis moksline literatūra darbe apžvelgiami svarbiausi mokesčių sistemos pasirinkimą įtakojantys kriterijai. Nagrinėjama progresinių mokesčių sistema bei jos teigiamas ir neigiamas poveikis. Apžvelgiami galimi progresyvumo pasiekimo būdai. Siekiant išsiaiškinti progresinio mokesčio reikalingumą Lietuvoje, apžvelgiama Lietuvos gyventojų finansinė situacija, išanalizuojama gyventojų nuomonė apie progresinius mokesčius bei įvertinamos Lietuvos galimybės įvesti progresinį pajamų mokestį. / The Master’s Thesis provides a review of main criteria influencing selection of tax system with reference to scientific literature. Progressive tax system is investigated as well as its positive and negative influence. Possible ways of achieving progressiveness are reviewed in the first chapter. The second and third chapters are dedicated to analysis of the situation in Lithuania. In purpose of finding out if Lithuania needs progressive taxes, the financial situation of the population of Lithuania is reviewed, population’s opinion of progressive taxes is analyzed and possibility of introducing progressive taxes in Lithuania is evaluated.

Šiame magistro darbe yra nagrinėjama viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nuostatų – seksualinis priekabiavimas, kuris Lietuvoje buvo kriminalizuotas 2003 m., įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui. Seksualinio priekabiavimo instituto tyrimą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje autorė aptaria seksualinio priekabiavimo sąvokos bei jo kaip reiškinio apskritai ištakas užsienio valstybėse ir Lietuvoje. Antrojoje dalyje, atskleidžiant seksualinio priekabiavimo sampratą įvairiapusiškai, nagrinėjama bendra socialinė – teisinė šio reiškinio samprata ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kai kurių užsienio valstybių (Vokietijos, Estijos, Suomijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Lenkijos) teisės aktuose. Taip pat apžvelgiami tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kai kurių užsienio valstybių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą. Trečiojoje dalyje autorė aptaria baudžiamąją teisinę seksualinio priekabiavimo sampratą ir jos aspektus. Pirmajame šios dalies skyriuje pateikiama bendra baudžiamoji teisinė seksualinio priekabiavimo samprata. Antrajame trečios dalies skyriuje aptariama baudžiamoji teisinė kai kurių užsienio valstybių (Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Portugalijos) seksualinio priekabiavimo samprata pagal jų baudžiamuosius įstatymus bei apžvelgiami kiti teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą tose valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses one of five criminal acts against freedom of sexual self-determination and immunity, provided for in the 21st chapter of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which is sexual harassment. It was criminalized in 2003, when the new Lithuanian Criminal Code came into force. This paper is divided into three parts. In the first part of this work the author discusses the origins of the concept of sexual harassment and its phenomenon in Lithuania and in foreign countries. The second part of the work sets out to investigate the general social-legal aspects of this phenomenon. This part analyses the laws, regulating sexual harassment in Lithuania and in several foreign countries (i.e. Germany, Estonia, Finland, Bulgaria, the Netherlands, and Poland). It also reviews the international and EU documents, regulating sexual harassment. The third part of the work analyses the criminal-legal conception of sexual harassment and its aspects. The first section of this part is designed to investigate the criminal-legal conception of sexual harassment as such in general. The second section analyses criminal conception of sexual harassment in some foreign countries in particular (i.e. France, Austria, Italy, Hungary, and Portugal), including other laws regulating sexual harassment in those countries. The third section analyses the elements of sexual harassment which determine it as a criminal act, as provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania... [to full text]

Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turi turėti vienodus įgaliojimus, ir teises, taip pat ir galimybes vienodai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai pasiekta šioje srityje, tačiau praktika rodo, kad nelygybė vis dar egzistuoja ir primena, kad tobulėti vis dar yra kur. Todėl šiame darbe nagrinėjamas lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Suomijoje. Suomija pasirinkta kaip palyginamasis atvejis pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, Suomija yra viena Baltijos regiono šalių. Antra, Suomija, kaip ir Lietuva, yra viena iš šiandieninių ES šalių. Trečia, Suomija – tai šalis, kurios pasiekimai lyčių lygybės įgyvendinimo srityje 2008 m. pripažinti geriausiais tarp ES narių. Darbo objektas - lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Darbo tikslas – atskleisti Suomijos ir Lietuvos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo ypatumus. Darbo uždaviniai: • Aptarti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo aspektus Lietuvoje • Analizuoti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimą Suomijoje • Ištirti Lietuvos ir Suomijos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Teisės aktų analizė. 3. Statistinių duomenų analizė. 4. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodas. Taigi Suomijos, kaip vienos iš efektyviausiai įgyvendinančių lyčių politiką, lyginimas su Lietuva, padėjo atrasti skirtumų ir panašumų, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality means that both sexes should be equally visible, must have the same powers and rights, as well as opportunities to participate equally in all spheres of life. In recent decades, significant progress in this area, but practice shows that inequality still exists and points out that the improvement is still everywhere. Therefore, this work deals with gender equality policy implementation in Lithuania and Finland. Finland has chosen as a comparable case for the few reasons. First, Finland is one of the state of the Baltic region. Secondly, Finland, as well as Lithuania, is one of the EU member states. Third, Finland is a country whose achievements in the field of gender equality in 2008 are recognized as the best among the EU's members. Object - Gender equality policy implementation The aim - to reveal the Finnish and Lithuanian gender equality policy features. Objectives: • To discuss the gender aspects of policy implementation in Lithuania • Analyze the gender equality policy in Finland • Investigate the Lithuanian and Finnish gender equality policy on the similarities and differences The following methods was used at the paperwork: 1. The scientific literature review. 2. Legislative Analysis 3. Statistical analysis of data. 4. And comparative case study method. Finland Therefore, as one of the most implementing gender policy in comparison with Lithuania, helped discover the differences and similarities and assessed to achieve better results in terms of gender... [to full text]

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.