Vis dažniau kilusį teisinį ginčą Lietuvoje asmenys išsprendžia taikiai, sudarydamos taikos sutartį, todėl buvo aktualu išsiaiškinti kokią teisinę galią turi šis susitaikymas civiliniame procese, kokios problemos kyla šalims susitaikius, kokios tendencijos atsiranda pastaruoju metu taikinimo procese bei kokių tikslų yra siekiama taikant šalis civilinio proceso metu. Autorė šiame darbe analizuoja šalių sutaikymą, kaip civilinio proceso tikslą, kurio pagrindinė užduotis, kuo greičiau atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Taip pat pateikia bylų, užbaigtų taikiai, pavyzdžių. Magistro baigiamąjame darbe siekiama šių tikslų: 1. Įvertinti šalių sutaikymą, kaip civilinio proceso tikslą; 2. Įvertinti teisinę ir socialinę šalių sutaikymo reikšmę; 3. Išsamiai ir visapusiškai atskleisti šalių sutaikymo procedūrą; 4. Pristatyti naujai atsiradusį ir aktyviai besivystantį, alternatyvų civilinių ir komercinių ginčų sprendimų būdą - mediaciją. Darbo pabaigoje autorė pateikia išvadas ir pasiūlymus šalių sutaikymo procedūros reglamentavimui patobulinti. / Parties reach an amicable settlement of any disputes in Lithuania by the way of making an amicable settlement more and more often, so founding out of what legal power has the settlement in the civil procedure, what problems arise to the parties after reconciliation, what tendencies recently appear in the reconciliation process and what objects are pursued in reconciliation of the parties in the course of civil proceedings were actual. The author analyses reconciliation of the parties as an objective of the civil proceedings with the major tasks to reinstate both the legal and the social peace. The author also presents some samples of cases, which were resolved amicably. Objectives of the Master’s final thesis were as follows: 1. Estimation of reconciliation of the parties as an objective of the civil proceedings; 2. Estimation of the legal and social meaning of reconciliation of the parties; 3. Exhaustive and well-rounded disclosure of the meaning of reconciliation of the parties; 4. Representing of the newly originated and actively developing alternative way of settlement of civil and commercial disputes- mediation. At the end of the thesis the author presents some conclusions and offers for improvement of reconciliation procedure regulation.

Proceso nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius – tai savanoriškas abiejų šalių (kaltininko ir nukentėjusiojo) bandymas išspręsti konfliktą, kilusį dėl nusikaltimo, bei sudaryti kaltininko ir nukentėjusiojo sutartį dėl žalos atlyginimo. Lietuvos BPK 212 straipsnio 5 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, „kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais“. Tai reiškia, kad BK 38 straipsnyje įtvirtinta norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau taikyti BK 38 straipsnio nuostatą galima tik esant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų aplinkybių visumai: jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šis institutas ne tik padeda greičiau atlyginti nukentėjusiajam kaltininko padarytą žalą, tačiau taip pat taupo teismo bei šalių laiką ir pinigus, leidžia kaltininkui tikėtis humaniškumo, greitesnio teisminio proceso, išlaikyti socialinius ir asmeninius ryšius, išvengti izoliacijos paskyrus jam kardomąją priemonę ir resocializacijos, išėjus iš įkalinimo įstaigos, o nukentėjusį apsaugo nuo nemalonių išgyvenimų, patiriamų bylinėjantis teisme. Viena iš naujų Baudžiamosios teisės funkcijų – tai sutaikymo funkcija, kuri ypatingai pasireiškia taikant nukentėjusiojo susitaikymo su kaltininku... [toliau žr. visą tekstą] / The cancellation of the process when the victim conciliates with the culprit – is a voluntary attempt of culprit and victim to sort out the conflict which was caused by the crime made and also to make a victim – offender agreement, relating the compensation of damage. Article 212 item 5 of Code of Criminal Procedure of Lithuania establishes that pretrial can be terminated „when the suspect and the victim conciliates as it is stated in Article 38 of Criminal Code“. It means that Article 38 of Criminal Code of Lithuania gives Court possibility to exempt a culprit from criminal liability in case of his reconciliation with a victim. It is applied where the following all conditions are met: a culprit has confessed of a committed criminal deed; a culprit has compensated or removed damage his own will; a culprit conciliated with a victim; there are grounds to believe that this person will not commit new criminal deeds. This institute not only helps to compensate the damage made to the victim, but also not to consume Court’s and parties’ time and money, lets the culprit hope for humanity, quick criminal process in his case, maintain its social and personal relations as well as to avoid the isolation if measures of suppression are applied and re-socialization after leaving the place of imprisonment, and keeps the victim from unpleasant experience, as a result of judicial criminal proceedings. One of the new functions in Criminal Law is a function of reconciliation when applying... [to full text]

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai – tai tema savo aktualumu pastaruosius dešimtmečius reikalaujanti pasaulio valstybių, jų įstatymų leidėjų, teisėsaugos institucijų bei baudžiamosios teisės specialistų, nevyriausybinių organizacijų išskirtinio dėmesio. Jungtinių Tautų vystymo programos iniciatyva 1999 m. lapkričio 17 d. su Lietuvos Respublikos Vyriausybe pasirašytos sutarties pagrindu pradėta vykdyti Nepilnamečių justicijos programa (1999 – 2002 m.). Ji leido žengti svarbų žingsnį humanizuojant ir modernizuojant nepilnamečių baudžiamosios justicijos sistemą. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kuriame kaip svarbiausias reformos akcentas išskirtas naujas skyrius, skirtas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumams (XI skyrius „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“). Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra viena iš svarbiausių valstybių vykdomos baudžiamosios politikos dalis, nes nepilnamečiai dėl savo fizinių ir psichinių savybių yra išskirtiniai baudžiamosios justicijos subjektai, dėl to taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti skirtos ne tik nepilnametį nubausti, bet ir perauklėti, siekiant jo integracijos į visuomenę. Lietuvoje reformuojant bausmių sistemą, buvo siekiama nepilnamečiams taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones vietoj įkalinimo. Tačiau nors auklėjamojo poveikio priemonės yra labai svarbios, bet praktikoje vis dar sudaro silpną nepilnamečių... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal liability of juvenile offenders is a relevant issue which requires constant attention of states, legislators, law enforcement institutions, specialists of criminal law and non-governmental institutions. On initiative of United Nations Development Programme, the Government of the Republic of Lithuania introduced Juvenile Justice Programme (1999 – 2002 ) on the 17th of November 1999. This programme played an important role in humanizing and modernizing the system of juvenile criminal justice. On the 1st of May 2003 a new Criminal Code of the Republic of Lithuania introduced new section under the title "Characteristics of Juvenile Criminal Liability”. Juvenile criminal liability is one of the most important issues of criminal justice policy. Due to specific physical and psychical features of juveniles, juveniles are considered exclusive subjects of criminal justice. Therefore, punitive measures applied should re-educate the minor and help to integrate him into society instead of simply punish him for the crime committed. In Lithuania, the central aim of reforms in punishment system was to impose educational measures on juvenile offenders which would be an alternative to imprisonment. However, even though educational measures are considered to be very important, in practice this kind of punishment is not widely applied in the juvenile criminal justice. Moreover, statistical data show that the number of cases when imprisonment is imposed on juvenile offenders tends to... [to full text]

Baigiamajame darbe aptariamas neteisminis vartotojų ginčų sprendimo mechanizmas, dar žinomas kaip alternatyvus ginčų sprendimas. Europos Sąjunga, siekdama sukurti saugumu ir teisingumu grindžiamą erdvę, gerinant ir lengvinant vartotojų galimybes pasiekti teisingumą, skatina naudoti alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Magistro darbe išsamiai analizuojama mediacija, kaip alternatyvus vartotojų ginčų sprendimo būdas ir pagrindiniai šio ginčų sprendimo būdo probleminiai aspektai: mediacijos išlyga vartojimo sutartyse, ieškinio senaties terminų eigos sustabdymas, mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas, konfidencialumo užtikrinimo problema, mediacijos metu pasiektų susitarimų teisinė galia ir vykdymo galimybės. Mediacija tai konsensusu pagrįstas socialinio sutaikymo ir ginčų sprendimo būdas, kurio metu šalims bendradarbiaujant ginčą išspręsti padeda neturintis galios priimti įpareigojančio ginčo šalims sprendimo neutralus trečiasis asmuo. Siekiant, kad mediacija būtų efektyvi vartotojų ginčams nagrinėti, reikia užtikrinti, kad šis procesas išliktų lankstus, taip pat teisės aktais nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurie garantuoja proceso kokybę bei darnų susiejimą su teisinėmis procedūromis. Pažymėtina, kad didelį vaidmenį mediacijos procese užima mediatorius, kuris aktyviai vadovaudamas procesui, išlikdamas neutralus ir nešališkas, užtikrindamas šalių teisių apsaugą turi įtakos proceso efektyvumui. Be to, siekiant užtikrinti sąžiningą mediacijos procesą, reikia garantuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Out-of-court consumer dispute settlement, also known as alternative dispute resolution is the main object of research in this master work. European Union by striving to establish an area of freedom, security and justice, improving and facilitating better access to justice for consumers, has been active in promoting alternative dispute resolution. This master thesis analyses mediation as an alternative consumer dispute resolution process, discloses the main problematic aspects of this method: mediation clauses in consumer contracts, suspension of limitations periods, impartiality and neutrality of mediator, confidentiality of mediation, the legal power of the settlements, which are reached during the mediation process and the enforcement of such agreements. Mediation is a dispute resolution process based on consensus, where the parties to a dispute are assisted by the third neutral party, who is not authorized to take a binding decision, to reach and agreement on the settlement of the dispute. In order to make mediation effective for consumers, it is necessary to ensure the flexibility of the mediation process and a sound relationship between the mediation process and judicial proceedings, also to establish minimal criteria to ensure the quality of mediation. It should be also noted that an active role and participation of the mediator is essential in consumer disputes. In order to ensure fairness in mediation process is it necessary to guarantee the protection of consumer... [to full text]

Šiame darbe kalbama apie klasikinės graikų filosofijos mąstymo opozicijų (subjektas vs objektas, referentinė tikrovė vs autoreferentyvumas, idėjos vs materija) mediaciją Jono Meko filme „Zefiro Torna, arba vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo”.1 Darbo įvade apibrėžiama mediacijos sąvoka, remiantis Claude’o Levi-Strausso teorija apie priešpriešų mediaciją mituose. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamas poetinės kino funkcijos, kino montažo ir estezės kaip mediatorių vaidmuo. Tiriamojoje dalyje subjekto ir objekto opozicija analizuojama, siekiant suprasti, kaip subjektyvus J.Meko filmo suvokėjas įsitraukia į objektyvizuotą kultūrą ir kaip pats „Zefiro Torna” iš objektyvaus kūrinio virsta J.Meko subjektyvumo rezultatu. Darbe nagrinėjama referentinės tikrovės ir autoreferentyvumo opozicija. Autoreferentyvumas analizuojamas pasitelkiant semiotinę diskursyvinio lygmens analizę. Trečiajame tiriamosios dalies skyriuje tęsiama semiotinė diskurso analizė, tačiau susitelkiama jau ties naratyviniu lygmeniu. Darbo „Zefiro Torna” yra autoreferentyvus kūrinys, sutampantis su J.Mačiūno realiu gyvenimu – Fluxus. Jutimams šis fenomenas prieinamas per specifinius J.Meko filmo efektus – blykstelėjimus ir tamsos pauzes. Būtent tai leidžia teigti, kad „Zefiro Torna” – su esteze (pertrūkių grandine) susijęs kūrinys. Estezė suprantama kaip tiesos, grožio bei gėrio ir jų priešingybių junginys. / This work speaks about oppositions of Greek classical philosophical thinking (subject vs object, referentivity vs autoreferentivity, idea vs matter) mediation in the film of Jonas Mekas „Zefiro Torna“. The introduction of the work defines the concept of mediation, which is based on Claude Levi-Strauss' theory about mediation of the opposites in myths. Theoretical part of the work analyses what role poetical function, original film montage and esthesis play as mediators. The practical part analyses the opposition of subject and object in order to understand how the subjective comprehender of Jonas Mekas film becomes involved in objective culture and how „Zefiro Torna“ itself from objective creation becomes the result of J. Mekas subjectivity. There is also the analysis of referentivity and autoreferentivity opposition in J. Mekas film. The latter is analysed invoking the semiotic analysis of discourse level. Third part of practical analysis proceeds on semiotic discourse analysis, but concentrates on narrative level. The work concludes, that „Zefiro Torna“ is an artwork which embraces the real life of Jurgis Mačiūnas - „Fluxus“. This phenomena becomes perceptible for us through specific J. Mekas film effects – light flashes and pauses of darkness. These effects especially enforce us to conclude that „Zefiro Torna“ is the creation bound to esthesis (chain of interruptions). Esthesis is understood as an overarching combination of Greek classical philosophy concepts of beauty... [to full text]

Konfidencialumas – tai svarbiausias mediacijos proceso bruožas, išskiriantis mediaciją iš kitų ginčų sprendimo procedūrų. Egzistuoja bendra taisyklė, kad visa rašytinė ir žodinė informacija atskleista mediacijos metu laikoma konfidencialia. Ginčo šalys, mediatoriai ir kiti mediacijos dalyviai įpareigojami laikyti paslaptyje ir neatskleisti informacijos susijusios su mediacija. Sėkminga mediacija paremta šalių pasitikėjimu bei atvirumu. Ginčo šalis nebijos atskleisti informacijos tik tuomet kai žinos, kad ta informacija nebus panaudota prieš ją pačią vėlesniame teismo ar arbitražo procese. Konfidencialumas skatina mediacijos proceso efektyvumą bei užtikrina mediatoriaus neutralumo ir nešališkumo reikalavimus. Europos Sąjungos institucijos įvertino mediacijos svarbą siekiant vieno iš pagrindinių ES politinių tikslų – teismų prieinamumo didinimo. Mediacija kaip neteisminė taikaus ginčų sureguliavimo procedūra gali perimti dalį ginčų ir taip tiesiogiai prisidėti prie teismų prieinamumo didinimo. ES institucijos priėmė eilę teisinių instrumentų - kaip Žalioji knyga, Europos mediatorių elgesio kodeksas, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų – kurių tikslas paskatinti bei suvienodinti mediacijos taikymą ES valstybėse narėse. Direktyva pabrėžia konfidencialumo svarbą mediacijoje ir nustato minimalius standartus užtikrinančius konfidencialumo apsaugą. Lietuva iki 2011 m. privalės tinkamai... [toliau žr. visą tekstą] / Modern Western states declaring the right to fair and speedy trial have faced serious obstacles while implementing it. The judicial procedure is suffering from severe caseload leading to a substantial delay and increasing costs in litigation. The situation resulted in growing public dissatisfaction with the formal court system and a justice as a whole. This encouraged the states to look for new dispute resolution mechanisms which could be alternative to litigation and could overtake certain disputes from courts leaving access to justice more available. In 1950’s USA introduced mediation in solving labor disputes. It showed a success and gained the support of legislation and judiciary which led to wide spread of mediation to other areas of dispute resolution: small claims, neighborhood, consumer, landlord-tenant, victim-offender, family, environmental disputes. Mediation can offer a cheaper, faster, less formal procedure compared to litigation. Mediation leaves the ultimate decision making process in the hands of the parties themselves. The third neutral person is only assisting the parties in developing the dialogue and reaching a mutually acceptable settlement of issues in dispute. This voluntarily reached settlement diminishes the friction between adverse parties, helps to maintain further amicable relations between parties and preserve the social peace and harmony. Confidentiality is regarded as a fundamental feature to effective mediation. It encourages candid and free... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas skirtas apžvelgti vienai iš civilinių ginčų sprendimo procedūrai – taikinamajam tarpininkavimui. Darbe apžvelgiamas bei analizuojamas taikinamojo tarpininkavimo teisinis reglamentavimas, šios procedūros taikymo civiliniuose ginčuose pagrindiniai privalumai, trūkumai, principai, dabartinė tarpininkavimo teisinė ir praktinė aplinka. Lietuvoje taikinamojo tarpininkavimo procedūra įtvirtinta 2008 m. priėmus Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Darbe analizuotos šio įstatymo nuostatos, kiti tarpininkavimą reglamentuojantys teisės aktai, teorija ir praktika. Analizės pagrindu pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbas naudingas tuo, kad jame pateikiama civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo sampratą formuojantys elementai: apžvelgiama teisės aktuose naudojama terminologija, suformuluojami taikinamojo tarpininkavimo tikslai, nustatomi pagrindiniai privalumai ir trūkumai. Remiantis šiuo darbu galima toliau tęsti tyrimus apie taikinamojo tarpininkavimo procedūros reglamentavimą, efektyvumo didinimą, Teisminės mediacijos Lietuvoje tobulinimą, platesnį tarpininkavimo taikymą civilinių ginčų sprendime. / Master's final thesis dedicated for an overview of one of the civil dispute resolution procedure - conciliatory mediation. The thesis provides an overview and analysis of the conciliatory mediation legal regulation, main advantages and disadvantages of this procedure in civil disputes, the principles of mediation, current legal and practical environment. The procedure of conciliatory mediation established in 2008 by adoption the Law of Republic of Lithuania on Conciliatory Mediation of Civil Disputes. The provisions of the law, other legislation, theory and practice are analyzed in this thesis. There are conclusions and suggestions provided according to analysis. This thesis is useful because it provides conciliatory mediation of civil disputes concept-forming elements: an overview of the terminology used in legislation, the framing of the conciliatory mediation objectives, identified main advantages and disadvantages. Following to this thesis, there are possible to continue research on the conciliatory mediation procedure regulation, efficiency, improvement of Court mediation in Lithuania and a wider application of mediation in civil disputes resolution.

Darbe nagrinėjamos procedūrinės taikaus susitarimo galimybės, jų apimtis ir tarpusavio santykis Lietuvos privatinėje teisėje. Pastaruoju metu taikaus ginčų sureguliavimo galimybių įtvirtinimas pozityvinėje teisėje ir socialinės taikos atkūrimo idėjos propagavimas yra ypatingai svarbios veiklos kryptys tobulinant civilinių ginčų sprendimo sistemą ir plėtojant konstruktyvią civilinių ginčų sprendimo kultūrą. Darbas orientuotas į procedūrines taikaus susitarimo galimybes įtvirtinančių teisės normų sisteminę analizę. Nagrinėjamos ir kritiškai vertinamos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos, specifinės teisminės mediacijos taisyklės, taip pat teisminio sutaikymo civiliniame procese teisinė bazė, ypatingą dėmesį skiriant taikinimo procedūros analizei. Be to, darbe siekiama atskleisti taikaus ginčo sureguliavimo procedūroje dalyvaujančių asmenų: ginčo šalių, jų teisinių atstovų, taikinimo tarpininko (inter alia teismo mediatoriaus) ir teismo, pozityvinėje teisėje įtvirtintos į socialinės taikos atkūrimą orientuotos veiklos turinį. Teisės normų aiškinimas ir vertinimas grindžiamas fundamentaliu socialinės taikos prioriteto principu. Šio principo inkorporavimas į civilinių ginčų sprendimo sistemą ir expresis verbis įtvirtinimas civiliniame procese yra ypatingai svarbus, kadangi tai sąlygoja į socialinės taikos išsaugojimą orientuotą visuomenės kultūros ir teisinės sistemos virsmą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos vystyti lanksčią... [toliau žr. visą tekstą] / Considering the need to promote the social peace phenomenon in the litigation orientated society and recognizing the importance of the development of ways of resolving disputes in a consensual manner and taking into account that the successful application of such mechanisms depends on the knowledge of these particular measures, the paper treats procedural possibilities of amicable settlement of disputes, its extent and interface in the Lithuanian private law. The paper provides comprehensive systematic-based analysis of the provisions introducing the conciliatory mediation of civil disputes procedure, specific regulation of the judicial mediation procedure and the legal base of the judicial conciliation in the civil proceedings, inter alia, giving prominence to the conciliating procedure. Also the paper reveals and analyses the scope of activeness of the parties involved in the amicable dispute resolution, i.e. the parties of the dispute, their legal representatives, mediators (including judicial mediators) and judges. Concerning the need of effective and flexible measures of amicable settlement of disputes, the analysis and evaluation of the provisions related to the subject are based on the fundamental principle of social peace priority, whose introduction into the Code of Civil Proceedings should be recommended.

Magistro baigiamasis darbas skirtas apžvelgti mediacijos taikymo galimybes bankroto procese. Darbe analizuojama bankroto proceso samprata bei jo ypatumai, darantys bankroto procesą tinkamą mediacijai. Autorė aptaria stadijas, kuriose galėtų būti taikoma mediacija tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų bankroto procesuose. Taip pat apžvelgiama užsienio šalių patirtis (Jungtinės Amerikos Valstijos, Portugalija ir Japonija) taikant bankroto mediaciją teisminiame ir ikiteisminiame juridinių ir fizinių asmenų bankroto procesuose. Analizės pagrindu pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbas naudingas tuo, jog šia tema dar nėra publikuotas nei vienas mokslinis darbas Lietuvoje. Kalbant apie mediacijos taikymo galimybes bankroto procese yra skatinama mediacijos plėtra Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Remiantis šiuo darbu galima toliau tęsti tyrimus apie mediacijos taikymo galimybes būtent Lietuvos Respublikos bankroto procese. / Master`s final thesis dedicated to an overview of mediation opportunities in bankruptcy process. The thesis analyzes bankruptcy process conception and features that make bankruptcy process suitable for mediation. The author discusses the stages, which could be subject to mediation, in both legal and individual bankruptcy proceedings. It also reviews the experience of foreign countries (United States, Portugal, and Japan) with the bankruptcy court-annexed and pre-trial mediation of legal and individual bankruptcy proceedings. There are conclusions and suggestions provided according to analysis. This thesis is useful because in Lithuania there hasn't yet been published a scientific paper in this subject. Writing about mediation opportunities in bankruptcy process, are promoting mediation development in Lithuanian legal system. Following this thesis, there are possibilities to continue research on the mediation opportunities in the Republic of Lithuania bankruptcy process.

Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose santykis Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo tarpusavio santykio modelius tokius kaip: teisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, neteisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, nukreipiamojo taikinamojo tarpininkavimo modelis. Taip pat darbe lyginami civilinio proceso bei taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose pagrindiniai principai, ieškoma jų panašumų skirtumų, tiriama kaip principai lemia nagrinėjamų ginčų sprendimo procesų veikimą. Darbe taip pat siekiama nustatyti ar tam tikros ginčo savybės turi įtakos tam, kuris ginčo sprendimo būdas gali būti labiau tinkamas jo išsprendimui. / This thesis is analyzing relation between civil process and mediation in Lithuania. The main focus is on models of relation between civil process and mediation such as: in court mediation, out of court mediation, diverted mediation. The thesis also puts main principles of civil process and mediation in comparison, analyses similarities, differences and how the principles influence the way process works. Also this thesis researches if some particular forms of conflicts can be more suitable to specific dispute resolution methods.