Darbo tikslas: ištirti stambios negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumus lapuočių miškuose. Darbo objektas: Tyrimai atlikti Biržų girios lapuočių medynuose. Darbo metodai: Atrankiniai tyrimai atlikti Biržų girios lapuočių miškuose. Darbo rezultatai: Daugiausiai Biržų girioje lapuočių medynuose sausuolių rasta jaunuolynuose – 11 vnt., o virtuolių brandžiuose medynuose – 45 vnt. ir 3 vnt. sausuolių. Jaunuolynuose virtėlių rasta 26 vnt. Pribręstančiuose medynuose virtėlių – 37 vnt., sausuolių – 6 vnt. Pusamžiuose medynuose virtėlių – 41 vnt., o sausuolių – 7 vnt. Apskaičiavus Biržų girios lapuočių medynų stambios negyvos medienos tūrius 0,625 ha didžiausią kiekį sukaupę brandūs medynai – 15,66 m3, o mažiausiai jaunuolynai – 10,78 m3 . Viename hektare jaunuolynuose stambios negyvos medienos. / The aim of the work – To investigate the major spatial patterns of dead wood of deciduous forests. Object of the work – The object of study was carried out Biržų deciduous forest stands. Methods of the work – Selected studies were carried out Biržų forest of deciduous forests. The results of the work – Most deciduous forest stands Biržų dead found in young - 11 pcs., And virtuolių mature stands - 45 pcs. and 3 units. dead. In young logs found in 26 pieces. Mature stands logs - 37 pcs., Dead - 6 pcs. A middle-aged stands logs - 41 pcs., And the dead - 7 units. Calculation Biržų forest hardwood stands of large volumes of dead wood 62.5 reparing maximum amount of accumulated mature stands - 15.66 m3 and the least young stands - 10.78 m3. One hectare of young stands of large dead wood - 17.24 m3, premature -20.86, -24.52 m3 half-life and mature - 25.05 m3.

Study object – Spruce wood the time is ripe fact – finding in Trakai state forest enterprise, Trakai and Semeliskes forestry stalls. Study aim – Research spruce round wood data kind’s variation consistent pattern and make spruce steams sort models of structure. To reveal basic Lithuanian forest market’s development tendencies, determine main factors, characterizing dynamics of round wood kinds. Study methods – In tests on several groups of Norway spruce (Picea abies (L.) Karst.) comprising more than 309 trees in total, the method detected dynamics of round wood kinds have been evaluated of method correlation analysis with high accuracy. We validated the method both by measurements and by finite element modeling and simulations. Study results – It has been analyzed Norway spruce’s round wood structure models of Trakai state forest enterprise during 2003 – 2005 years. It has been estimated each round wood kind’s simulation with tabulation and evaluated kind of round wood for diameter fluctuation.

Darbo objektas – pušų, eglių, beržų, alksnių medžių stiebai ir jų iš pagaminta apvaliosios medienos produkcija. Darbo tikslas – Išanalizuoti medienos tūrio skirtumus, kurie susidaro medienos apskaitai naudojant medžių stiebų su žieve tūrio, medžių tūrio struktūros ir rąstų tūrio lenteles. Darbo metodai – statistiniai, empiriniai. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo gauna, kad stiebų tūrio lentelės vidutiniškai 2,2% didina visų medžių rūšių kartu paėmus stiebų su žieve tūrius. Stiebų tūrio lentelės vidutiniškai 4,4% didina pušų stiebų su žieve tūrį, ir 2,5% mažina juodalksnių stiebų su žieve tūrį. Tikrintų biržių imčių duomenys rodo, kad visų medžių rūšių kartu paėmus likvidikės medienos tūris, nustatytas pagal medžių tūrio struktūros lenteles, yra 3.5% padidintas. Vidutinis nelikvidinės medienos tūris bareliuose sudaro 15%. Rąstų tūrio lentelių tikslumas yra pakankamas apvalios medienos tūriui įvertinti. Tūrio skirtumo paklaida yra neesminė. Raktažodžiai: Stiebai, mediena, produkcija, tūrio skirtumai, žievė. / Work object - stems of pinus, picea, alnus and betula and from these produced round wood production. Work goal - to compare stems capacity of the same trees, which is evaluate by trees stems with bark tables with capacity, which is evaluated by compound Huber formula, by structure of trees capacity tables and by capacity of logs tables. Work methods – statisticals, empiricals. Work results – after research was noticed that tables of stems capacity increases all kinds of trees capacity including stems with bark about 2,2%. Tables of stems capacity about 4,4% increase volume of pinus stems with bark and about 2,5% reduce volume of alnus stems with bark. The material of checked plots shows that all kinds of trees liquidated wood capacity, which was evaluated by tables of trees capacity structure is increased 3.5%. Medium not commercial wood capacity in areas contains 15%. Accuracy of logs volume tables is unbiased.

Most countries for constructing low-rise buildings apply mostly wood in manufacturing of various structures (bearing structures of roofs, walls, beams, columns and etc.). In cases of fire these buildings manifest mostly such evidences of burning which are called charring of wooden parts (structural elements). For investigators of fire it is relevant to find the connection of this feature with certain significant effects of fire, namely its duration or temperature, in order to be able to determine the exact location of the fire start (spot/source) as well as the cause of initiation (reason). The dynamics of fire aggravates the determining of accuracy of determining the duration of wood burning, because in wooden structures there are enacted many additional physical-chemical processes. These processes make a great influence on fire resistance of structures, on the influence of the knowledge on different fields. Well known professionals consider that the attention to charring rate under the analysis of fire is paid a too narrow one and played as inadequately considerable role. In our country there have been so far applied the remarks and recommendations of Russian scientists, regarding charring rates, there are presented generalized charring rates of wood, the particularity of coal layer measurements is discussed, the calculation of burning duration taking into account theoretical and instrumental methods , however without mentioning the influence of majority of factors... [to full text] / Daugelyje šalių mažo aukštingumo namų statybai gaminamoms įvairioms konstrukcijoms (stogų laikančiosioms konstrukcijoms, sienoms, sijoms, ir kt.) dažnai naudojama mediena. Kilus gaisrui tokiuose pastatuose, labiausiai iš visų degimo požymių yra pastebimas medžio detalių (konstrukcijos elementų) apanglėjimas. Gaisro tyrinėtojams ypač aktualu susieti šį požymį su tam tikrais svarbiais gaisro poveikiais, pvz., jo trukme ar temperatūra, kad būtų galima nustatyti tikslią gaisro kilimo vietą (židinį) bei kilimo būdą (priežastį). Gaisro dinamika apsunkina medienos degimo trukmės nustatymo tikslumą, nes medinėje konstrukcijoje vyksta daug papildomų fizikinių-cheminių procesų. Šie procesai daro didelę įtaką konstrukcijų atsparumui ugniai, o šios įtakos tyrimams reikalingos skirtingų mokslo šakų žinios. Autoritetingi specialistai mano, jog, tiriant gaisrus, apanglėjimo greitis yra nepakankamai įvertinamas ir skiriama jam per mažai dėmesio. Mūsų šalyje naudojamose Rusijos mokslininkų rekomendacijose pateikiami apibendrinti medienos apanglėjimo greičiai, aptariama anglies sluoksnio matavimo specifika, teoriniais bei instrumentiniais metodais apskaičiuojama degimo trukmė, tačiau neįvardijama svarbių veiksnių įtaka.

Darbo objektas – Eglės žievė paimta iš lentpjūvių ir biokuro sandėliavimo vietų. Darbo tikslas – Nustatyti eglės žievės, skirtos kūrenti šildymo katilines, masės ir tūrio kitimo dėsningumus. Darbo metodai – Empirinio tyrimo metodas paremtas duomenų rinkimu – parenkant mėginius, sveriant medienos žievę ir ją džiovinant. Kiekybinis palyginimas - statistinis duomenų apdorojimas paremtas dispersine ir regresine analize. Visą tiriamąją medžiagą sudarė 68 mėginiai paimti iš lentpjūvių ir biokuro sandėliavimo vietų, o gautų rezultatų palyginimui buvo paimti duomenys iš UAB ,,Vilniaus energijos“ žaliavų apskaitos duomenų bazės (98 mėginiai). Vertinant susidariusios žievės kiekį ir jos energetinę vertę buvo pasinaudota Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos duomenų baze. Darbo rezultatai – Iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad didžiausias santykinis medienos žievės drėgnis lentpjūvėse yra lapkričio – sausio mėnesiais (55,5 – 62,62 %), o pagal ,,Vilniaus energija“ pateiktus duomenis lapkričio – kovo mėnesiais (56,35 – 60,62 %). Pavasarį medienai pradėjus džiūti, drėgmė išgaruoja, vandens kiekis medienoje pradeda mažėti. Mažiausias žievės drėgnis lentpjūvėse vasaros laikotarpiu yra birželio – rugsėjo mėnesiais (45 – 46 %), o pagal ,,Vilniaus energija“ pateiktus duomenis mažiausias žievės drėgnis būna gegužės – rugsėjo mėnesiais (35,66 – 40,42 %). Standartinė lentpjūvėse svyruoja nuo 0,45 iki 1,53 %, o pagal ,,Vilniaus energija“ duomenis nuo 0,71 iki 5,4 %. Įdomu tai... [toliau žr. visą tekstą] / The Object of work – The Spruce bark taken from sawmills and biofuel storage places. The aim of the work – To determine the Spruce, used for burning boiler plants, bark wheight and dencity change regularities. The methods of work – The method is based on data collection – choosing the samples, drying and weighing a timber bark. Quantitative comparison – statistical data treatment in a variance and regression analysis. The investigated material were 68 samples, taken from sawmills and biofuel storage places. To compare the results data were taken from ,,Vilniaus energijos“ (limited liability company ) material accounting data base ( 98 samples). In assessing the amount of the bark and its energy value was used Independent Lithuanian Timber Measurers Association database. The results – The results shows that the biggest relative timber bark humidity in a sawmills is between November – January (55,5 – 62,62 %), according to the data from „Vilniaus energija“ November – March (56,35 – 60,62 %). In spring a timber starts to dry, the humidity level decreases, water amount in a timber starts to decrease. The lowest humidity in a sawmills is in summer between June – September (45 – 46 %), according to ,,Vilniaus energija“ data, the lowest bark humidity is between May - September (35,66 – 40,42 %). Standard humidity deflection in the sawmills varies from 0,45 to 1,53 %, according to ,,Vilniaus energija“ data, standard humidity deflection varies from 0,71 to 5,4 %... [to full text]

Objective – research the pine wood nematodes Bursaphelenchus sp. situation in Lithuania. Goals: 1. Research of native pine wood nematode species composition in Lithuania; 2. Research of preconditions for harmful pine wood nematode species to enter Lithuania; 3. Research of conditions for non-native pine wood nematode species to establish, breed and spread; 4. Research of consequences if harmful species becomes established in Lithuania, anticipate pest management options. Object of the study – coniferous (pine) forests in Lithuania and companies, processing imported wood. Methods. Samples were taken in coniferous clearcuts and wood processing companies from the stained wood or wood with evidence of Monochamus activities. Nematodes were extracted sing Baermann method. Preconditions for nematodes to enter Lithuania, establish and spread were analysed using statistical and literature sources. Strengths, weaknesses, opportunities, threats (SWOT) analysis was applied to the situation of Bursaphelenchus in Lithuania. Results. 27 forest enterprises and 62 wood processing companies were studied. For the first time in Lithuania non-pathogenic species Bursaphelenchus mucronatus was found. Assessement of conditions for wood nematodes in the country (import assortment and volume, countries, host plants and potential vectors), real probability for harmful species, particularly Bursaphelenchus xylophilus, to enter, establish and spread was defined. Existing quarantine system might... [to full text]

Analizuojamos esamo gyvenamojo kvartalo, nutolusio nuo pagrindinės gyvenvietės aprūpinimo šilumine energija galimybės Širvintų mieste. Įvertinama esama gyvenamojo kvartalo geografinė padėtis bei specifika. Analizuojami kvartalo aprūpinimo šilumine energija būdai. Vertinama esamų trasų renovacija, bei dujomis arba malkomis kūrenamos katilinės šalia analizuojamo kvartalo įrengimas. Pateikiamas išlaidų, susijusių su trasų renovavimu bei katilinių įrengimu, vertinimas bei palyginimas. Pateikiamas katilinių poveikio aplinkai skaičiavimas. / In the final master work I have analyzed the supplying thermal energy to the existing residential quarter in Sirvintai city which is moved away from the main city. Also there is evaluated the existing geographical situacion and specific features of this residential quarter. The means of the suppling thermal energy to the residential quarter also is analyzing in this work. The revovation of existing tracks and the mounting the boiler-houses where the gas or wood is used and which are close to the residential quarter are evaluated in this paper work too. The expenses which is retaled to the renovation of heating tracks and boiler-houses mounting are estimated and compared. The calculation of the boiler-houses influence to the environment is also presented in this work.

Daugelyje šalių mažo aukštingumo namų statybai gaminamoms įvairioms konstrukcijoms (stogų laikančiosioms konstrukcijoms, sienoms, sijoms, kolonoms ir kt.) dažnai naudojama mediena. Kilus gaisrui tokiuose pastatuose, labiausiai iš visų degimo požymių yra pastebimas medžio detalių (konstrukcijos elementų) apanglėjimas. Gaisro tyrinėtojams ypač aktualu susieti šį požymį su tam tikrais svarbiais gaisro poveikiais, pvz., jo trukme ar emperatūra, kad būtų galima nustatyti tikslią gaisro kilimo vietą (židinį) bei kilimo būdą (priežastį). Gaisro dinamika apsunkina medienos degimo trukmės nustatymo tikslumą, nes medinėje konstrukcijoje vyksta daug papildomų fizikinių-cheminių procesų. Šie procesai daro didelę įtaką konstrukcijų atsparumui ugniai, o šios įtakos tyrimams reikalingos skirtingų mokslo šakų žinios. Autoritetingi specialistai mano, jog, tiriant gaisrus, apanglėjimo greitis yra nepakankamai įvertinamas ir jam skiriama per mažai dėmesio. Lietuvoje naudojamose mokslininkų rekomendacijose [1-10] pateikiami apibendrinti medienos apanglėjimo greičiai, aptariama anglies sluoksnio matavimo specifika, teoriniais bei instrumentiniais metodais apskaičiuojama degimo trukmė, tačiau neįvardijama svarbių veiksnių įtaka. / Most countries for constructing low-rise buildings apply mostly wood in manufacturing of various structures (bearing structures of roofs, walls, beams, columns and etc.). In cases of fire these buildings manifest mostly such evidences of burning which are called charring of wooden parts (structural elements). For investigators of fire it is relevant to find the connection of this feature with certain significant effects of fire, namely its duration or temperature, in order to be able to determine the exact location of the fire start (spot/source) as well as the cause of initiation (reason). The dynamics of fire aggravates the determining of accuracy of determining the duration of wood burning, because in wooden structures there are enacted many additional physical-chemical processes. These processes make a great influence on fire resistance of structures, on the influence of the knowledge on different fields. Well known professionals consider that the attention to charring rate under the analysis of fire is paid a too narrow one and played as inadequately considerable role. In our country there have been so far applied the remarks and recommendations of Russian scientists, regarding charring rates, there are presented generalized charring rates of wood, the particularity of coal layer measurements is discussed, the calculation of burning duration taking into account theoretical and instrumental methods , however without mentioning the influence of majority of factors... [to full text]

Darbo objektas – smulkintoji mediena (skiedros, naudojamos šildymo katilinių kūrenimui bei celiuliozės gamybai). Darbo tikslas – Ištirti smulkintosios medienos, skirtos šildymo katilinių kūrenimui bei celiuliozės gamybai, masės ir tūrio kitimo dėsningumus. Darbo metodai – Empirinio tyrimo metodas paremtas duomenų rinkimu smulkintąją medieną sveriant, atrenkant mėginius ir juos džiovinant. Statistinis duomenų apdorojimas paremtas vidurkių ir standartinių paklaidų skaičiavimais prie tikimybės (p=0,683). Kiekybinis palyginimas - statistinis duomenų apdorojimas paremtas dispersine ir regresine analize, bei taikant koreliacinius ryšius. Visą empirinę medžiagą sudarė 4950 biokuro smulkintos medienos automašinų imtis, iš kurių buvo imami mėginiai po 200 gramų, taip pat 21 mėginys techninės skiedros. Darbo rezultatai. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad santykinis visų frakcijų smulkintos medienos drėgnis didžiausias yra žiemą (gruodžio – kovo mėnesiais, 49 – 57 %). Pavasarį šiai medienai pradėjus džiūti, drėgmė išgaruoja, vandens kiekis medienoje sumažėja ir drėgnos medienos tankis žemiausias būna birželio – rugsėjo mėnesiais (33 – 48 %). Standartinė drėgnio paklaida atskirais mėnesiais svyruoja nuo 0,5 iki 4 %. Esant tam pačiam drėgniui, medienos masės tūrio vienete priklausomybė nuo metų laiko silpniau išreikšta. Medienos vidutinis tankis žiemą svyruoja nuo 810 iki 1200 kg/m³, vasarą nuo 640 iki 850 kg/³. Didėjant medienos santykiniam drėgniui, medienos masė tūrio vienete taip... [toliau žr. visą tekstą] / Work study – Choped wood (chips) The aim of the work: – investigate chopped wood for the heating of local heating stations, also technological chips in cellulose manufacturing, consistent patterns of mass and volume changing. Methods of work: empirical investigation method is based on collecting data by scaling chopped wood, sorting out samples and drying them. Statistical data trimming is based on the calculating of averages and standard error near the probability (p = 0.683). Quantitative comparison – statistical data trimming is based on dispersion and regression analysis as well as applying correlations. All empirical material was made from the sample of 4950 chopped wood bio-fuel auto-cars, from which were taken samples of 200 grams, and 21 sample of technical chips. The results of the work: The data from the samples indicate that the comparative humidity of choped wood reaches it‘s maximum at winter time. The humidity declines in spring time and it reaches the lowest point in the period of june and september. It was estimated that the mass of choped wood differs even if the humidity remains the same and is clearly expressed according to the time of year – it becomes heavier at winter time and lighter in summer.

The results of bark thickness analysis of pine and spruce trees at the thinning age are presented in the work. The main goal of the work was to investigate regularities of bark thickness variance of pine and spruce logs produced out of trees felled during the thinning cuttings. The main tasks of the work were to find out regularities of bark thickness variance depending on age of the stands, tree species and top diameter of the log, to evaluate adequateness modeled regularities to existing Swedish normatives. The empirical material. 200 pine and 200 spruce felled trees at the Kazlu Ruda state forest enterprise were used for the measurements. The trees were selected at the 4 cutting areas of Nb, Lb, Lc, site types. Diameter and bark thickness of imaginative crosscut at height of 0, 1, 1.3, 3 m and following each second meter were measured for each stem. Methods. The multiple linear and nonlinear regression were used to process empirical data. Calculations were made using software STATISTICA v6.0 and EXCEL. The main results. The differences of bark thickness variation regularities were found while comparing gotten results to Existing Lithuanian and Swedish legalized normatives.