Baigiamajame darbe tiriama sunkiųjų metalų įtaka biodujų išeigai ir biodujų valymo galimybės naudojant mikrodumblius. Darbo objektas – biodujos. Darbo metodai – ASU Aplinkos technologijos cheminių tyrimų laboratorijoje buvo gaminamos biodujos iš nuotekų dumblo, tirta sunkiųjų metalų (Zn, Cu, Ni) įtaka biodujų kokybei ir kiekybei. Biodujų sudėtis ir kokybė buvo analizuojama analizatoriumi GA 2000 Plius ir dujiniu chromatografu (Perkin Elmer Clarus 500 – Arnel 4017). Mikrodumbliai (Scenedesmus sp., Chlorella sp., Nannochloris sp.) buvo auginami netiekiant ir tiekiant biodujas, tiriama anglies dioksido įtaka mikrodumblių išeigai, matuojant jų tankį UV/VIS spektrofotometru Lambda 25 ir apskaičiuojant biomasę. Darbo rezultatai. Ištyrus, kokią įtaką sunkieji metalai (Zn, Cu, Ni) daro biodujų kokybei ir kiekiui, buvo nustatyta, kad didelės (8000 mg/kg) cinko koncentracijos sumažina biodujų, gaminamų iš nuotekų dumblo, išeigą iki 12 %, varis neturi įtakos fermentacijos procesui, nikelio įtaka nežymi (biodujų išeiga padidėjo tik 4 %). Didžiausias metano kiekis, net 70 %, buvo gautas naudojant mažiausią cinko koncentraciją (4000 mg/kg) ir didžiausią vario koncentraciją (5000 mg/kg). Mažiausias metano kiekis 64,5 % išsiskyrė naudojant 2400 mg/kg nikelio koncentraciją, lyginant su kontrole (CH4 – 68,5 %). Ištyrus biodujų valymo nuo anglies dioksido galimybes naudojant mikrodumblius (Scenedesmus sp., Chlorella sp. ir Nannochloris sp.), nustatyta, kad mikrodumbliai Scenedesmus sp... [toliau žr. visą tekstą] / The final study investigates the influence of heavy metals biogas yield and biogas purification using microalgae. Object of research - biogas Research methods: At the labaratory of chemical and biochemical researc for envirment technology for Aleksandras Stulginskis university was made biogas from sewage sludge and analyzing the heavy metals (Zn, Cu, Ni) influence on biogas yield and quality. Biogas qualitive composition was analyzed with the help of analyzer GA 2000 plius and biogas chramatography (Perkin Elmer Clarus 500 – Arnel 4017). Microalgae was growing labaratoric conditions and supplying biogas. Microalgae biomass ot was numerable UV/VIS spectrophotometer lambda 25. Results of research: to analyze of heavy metals (Zn, Cu, Ni) influence on the biogas quality and yield, was determined, that zinc 8000mg/kg the highest concentrationin biogas decreased by 12 %, copper fallow anaerobic process not affected, nickel insignificant impact (biogas yield increased by only 4%). The largest quantities of methane, as much as 70% was obtained with the lowest concentration of zinc (4000 mg / kg) and the highest copper concentration (5000 mg / kg). The minimum amount of methane 64.5% was using 2400 mg / kg of nickel concentration compared to the control (CH4 - 68.5%). To analyze biogas purification of carbon dioxide using microalgae (Scenedesmus sp., Chlorella sp., Nannochloris and sp.) Showed that microalgae Scenedesmus sp., Nannochloris sp. and Chlorella sp. From biogas removes up... [to full text]

Aquatic ecosystems are still being polluted with crude oil and other technogenic contaminants. In order to evaluate genotoxic and cytotoxic impact of this pollutants, micronucleus test and analysis of the other nuclear abnormalities is rather frequently being used. The main objective of the study is assessment of genotoxicity and cytotoxicity effects in different fish and bivalves exposed to the crude oil and other technogenic contaminants discharged from the several oil platforms (Statfjord B, Oseberg C, Minija). Environmental genotoxicity and cytotoxicity was evaluated by measuring the frequencies of micronuclei and other nuclear abnormalities in cells of mussels and fish caged in different oil platforms (Ekofisk, Statfjord B) field zones in situ. The study results provide new information about environmental geno-cytotoxicity in oil platforms field zones. The peculiarities of genotoxicity and cytotoxicity in fish and mussels after experimental treatment with crude oil from the North Sea oil platforms and Minija well in Lithuania and other technogenic contaminants (produced water, mixtures of PAHs, alkylphenols and heavy metals) were assessed. There were determined time-tissue-species-concentration-related relationships in induction of nuclear abnormalities in studied fish and mussels. The study results revealed usefulness of genotoxicity endpoints, as well as cytotoxicity endpoints for the evaluation of damage, caused by the contamination discharged from the marine oil... [to full text] / Į vandens ekosistemas patenka dideli kiekiai žaliavinės naftos bei naftos išgavimo technologinių procesų metu susidarančių teršalų. Šiame darbe analizuotas Šiaurės jūroje veikiančių naftos platformų (Statfjord B, Oseberg C), Barenco jūroje išgaunamos arktinės bei Lietuvoje esančio Minijos naftos gręžinio žaliavinės naftos, taip pat skirtingų gamybinių vandenų atskiedimų, įvairių poliaromatinių angliavandenilių ir alkilfenolių bei sunkiųjų metalų mišinių genotoksinis (pagal mikrobranduolių ir branduolio pumpurų dažnius) bei citotoksinis (pagal fragmentuotų-apoptozinių ir dvibranduolių ląstelių dažnius) poveikis skirtingų rūšių moliuskų ir žuvų ląstelėse. Taikant aktyvaus monitoringo metodą nustatytas Statfjord B ir Ekofisk naftos platformų aplinkos genotoksiškumas ir citotoksiškumas in situ. Šio darbo tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie naftos platformų aplinkos geno-citotoksiškumą, taip pat skirtingose platformose išgaunamos žaliavinės naftos, gamybinių vandenų, įvairių alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių geno-citotoksinį poveikį vandens organizmams. Atlikti tyrimai leido įvertinti genotoksiškumo ir citotoksiškumo dėsningumus skirtingose organizmų grupėse ir jų audiniuose. Eksperimentų metu nustatyta skirtingų žaliavinės naftos, alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių skirtingų koncentracijų, ekspozijos laiko bei geno-citotoksiškumo indukcijos priklausomybė. Darbe aprašyti metodai gali būti sėkmingai naudojami monitoringe kaip ankstyvieji biožymenys įvairių... [toliau žr. visą tekstą]

Į vandens ekosistemas patenka dideli kiekiai žaliavinės naftos bei naftos išgavimo technologinių procesų metu susidarančių teršalų. Šiame darbe analizuotas Šiaurės jūroje veikiančių naftos platformų (Statfjord B, Oseberg C), Barenco jūroje išgaunamos arktinės bei Lietuvoje esančio Minijos naftos gręžinio žaliavinės naftos, taip pat skirtingų gamybinių vandenų atskiedimų, įvairių poliaromatinių angliavandenilių ir alkilfenolių bei sunkiųjų metalų mišinių genotoksinis (pagal mikrobranduolių ir branduolio pumpurų dažnius) bei citotoksinis (pagal fragmentuotų-apoptozinių ir dvibranduolių ląstelių dažnius) poveikis skirtingų rūšių moliuskų ir žuvų ląstelėse. Taikant aktyvaus monitoringo metodą nustatytas Statfjord B ir Ekofisk naftos platformų aplinkos genotoksiškumas ir citotoksiškumas in situ. Šio darbo tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie naftos platformų aplinkos geno-citotoksiškumą, taip pat skirtingose platformose išgaunamos žaliavinės naftos, gamybinių vandenų, įvairių alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių geno-citotoksinį poveikį vandens organizmams. Atlikti tyrimai leido įvertinti genotoksiškumo ir citotoksiškumo dėsningumus skirtingose organizmų grupėse ir jų audiniuose. Eksperimentų metu nustatyta skirtingų žaliavinės naftos, alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių skirtingų koncentracijų, ekspozijos laiko bei geno-citotoksiškumo indukcijos priklausomybė. Darbe aprašyti metodai gali būti sėkmingai naudojami monitoringe kaip ankstyvieji biožymenys įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / Aquatic ecosystems are still being polluted with crude oil and other technogenic contaminants. In order to evaluate genotoxic and cytotoxic impact of this pollutants, micronucleus test and analysis of the other nuclear abnormalities is rather frequently being used. The main objective of the study is assessment of genotoxicity and cytotoxicity effects in different fish and bivalves exposed to the crude oil and other technogenic contaminants discharged from the several oil platforms (Statfjord B, Oseberg C, Minija). Environmental genotoxicity and cytotoxicity was evaluated by measuring the frequencies of micronuclei and other nuclear abnormalities in cells of mussels and fish caged in different oil platforms (Ekofisk, Statfjord B) field zones in situ. The study results provide new information about environmental geno-cytotoxicity in oil platforms field zones. The peculiarities of genotoxicity and cytotoxicity in fish and mussels after experimental treatment with crude oil from the North Sea oil platforms and Minija well in Lithuania and other technogenic contaminants (produced water, mixtures of PAHs, alkylphenols and heavy metals) were assessed. There were determined time-tissue-species-concentration-related relationships in induction of nuclear abnormalities in studied fish and mussels. The study results revealed usefulness of genotoxicity endpoints, as well as cytotoxicity endpoints for the evaluation of damage, caused by the contamination discharged from the marine oil... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama dirbtinės (137Cs) ir gamtinės (40K, 226Ra, 232Th) kilmės radionuklidų ir sunkiųjų metalų (Ni, Cu, Cr, Cd, Pb, Zn) kaupimasis AB „Lietuvos elektrinė“ mazute ir jo degimo proceso atliekose bei šių teršalų sklaida elektrinės įtakos zonoje. Eksperimente naudojamas mazutas, mazuto pelenai, elektrostatinio filtro pelenai, gipsas ir dirvožemis, surinktas elektrinės įtakos zonoje. Visuose bandiniuose gama spektrometrijos būdu išmatuoti radionuklidų savitieji aktyvumai ir atominės absorbcijos būdu išmatuotos sunkiųjų metalų koncentracijos. Gauti rezultatai lyginami skaičiuojant teršalų kiekių santykius tarp mazuto, jo degimo proceso atliekų ir dirvožemio. Vertinami teršalų kiekiai elektrinės atliekų kaupe. Remiantis eksperimentinių tyrimų duomenimis sudarytas radionuklidų ir sunkiųjų metalų sklaidos iš elektrinės kamino modelis. Darbą sudaro septynios dalys: įvadas, tyrimo objekto ir problemos aptarimas, eksperimentinių tyrimų metodika, rezultatų analizė, modeliavimas, bendrosios išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 87 p. be priedų, 19 lentelių, 33 paveikslai. Atskirai pridėti priedai ir moksliniai straipsniai. / In the final thesis is analysed fuel oil burning process waste contamination of artificial (137Cs), naturally occuring (40K, 226Ra, 232Th) radionuclides and heavy metals (Ni, Cu, Cr, Cd, Pb, Zn) at SC „Lietuvos elektrinė“. In the experiment were used samples or fuel oil, fuel oil ash, electrostatic precipitator ash, gypsum and soil. Specific activity of radionuclides was measured using gamma spectrometer and using atomic absorption method were measured concentrations of heavy metals. The results are compared calculating the quantity of pollution between oil, the combustion of waste and soil. Contaminants concentrations valued in power plant’s wastes. Based on experimental data was used power plant stack dispersion model. The thesis consists of seven parts: introduction, discussion of the problem, experimental research methodology, analysis of results, modeling, conclusions, recommendations and list of references. The thesis has 87 pages of text excluding appendixes, 19 tables, 33 figures. Appendixes and scientific articles are added separately.

Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamos nuotekų dumblo susidarymo ir tvarkymo problemos, analizuojamos nuotekų dumblo apdorojimo ir panaudojimo žemės ūkyje galimybės. Kaip praktiškas, finansiškai optimalus, techninių reikalavimų nekeliantis nuotekų dumblo apdorojimo būdas yra pateikiamas vermikompostavimas. Darbe analizuojama vermikompostavimo technologija, nagrinėjama jos panaudojimo galimybė Lietuvoje, apžvelgiama užsienio šalių patirtis. Darbe pateikiami atlikti sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Ni) pašalinimo ir jų bioakumuliacijos Kalifornijos sliekuose tyrimai. Yra pateikiama eksperimentinių tyrimų metodika. Taip pat pateikiami eksperimento, kuriuo siekiama nustatyti sunkiųjų metalų pašalinimą ir jų bioakumuliaciją Kalifornijos sliekuose, rezultatai ir analizė. Pateikiami atliktų bendrųjų kokybinių nuotekų dumblo vermikomposto parametrų tyrimų rezultatai. Sudarant empirines formules, nustatomas dėsnis, pagal kurį vyko vermikompostavimo procesas. Nustatomas optimali laiko trukmė, per kurią bioakumuliuojama daugiausiai sunkiųjų metalų. Išnagrinėjus tyrimų rezultatus yra pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Baigiamąjį magistro darbą sudaro 8 dalys: įvadas, nuotekų dumblo tvarkymo metodų ir ir vermikompostavimo procesų apžvalga, sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos vermikompostuojant nuotekų dumblą tyrimo metodika, rezultatų dalis, sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos ir bioakumuliacijos vermikompostuojant nuotekų dumblą matematinis modeliavimas, bendrosios išvados... [toliau žr. visą tekstą] / The problems of sewage sludge formation and management are investigated in the Master‘s thesis, sewage sludge treatment and use in agriculture is analyzed as well. As a practical, financial attractive sewage sludge treatment method is given vermicomposting, as having low-technical needs. There is a technology of vermicomposting analyzed in a work as well as its applicability in Lithuania. Also an experience of vermicomposting in other foreign countries is investigated. The research of removal of heavy metals (Cr, Cd, Ni) and their bioaccumulation in Californian earthworms is presented in the work. A methodology of the research is given. Results and their analysis of the research of removal of heavy metals and their bioaccumulation in Californian earthworms is presented. Results of a qualitative parameters of vermicomposted sewage sludge is given. When forming empirical formulas a vermicomposting process‘ law is generated using MathCad computer program. An optimal time is determined, during which the vermicomposting process proceeded. The conclusion and recommendation were made after the literature review and analysis of research results. The thesis consists 7 parts: introduction, a review of sewage sludge treatment methods and process of vermicomposting, the methodology of heavy metals (Cr, Cd, Ni) concentration and bioaccumulation in Californian earthworms research, results, the mathematical modelling of heavy metals (Cr, Cd, Ni) concentration and bioaccumulation in... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]

Šiuo metu pagal plitimo greitį aplinkoje ir ribas bei koncentracijos didėjimą vienais iš pavojingiausių žmonėms ir gyvūnams laikomi antropogeninės kilmės teršalai - sunkieji metalai. Tyrimui atlikti buvo panaudoti Kauno miesto nuotekų valyklos laboratoriniai duomenys apie nuotekose ir nuotekų dumble susikaupusius sunkiuosius metalus: cinką (Zn), šviną (Pb), nikelį (Ni), gyvsidabrį (Hg), chromą (Cr), kadmį (Cd), varį (Cu). Naudojant susistemintus laboratorinius duomenis buvo nustatyta, kad didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos žiemą buvo 2002 – 2003 metais, o 2004 – 2006 metais – rudenį ir pavasarį. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijų kaitą įtakoja krituliai, nustatyti vidutinio stiprumo ryšiai. Pagal taršą sunkiaisiais metalais (Cr, Cu, Cd, Zn, Ni, Hg) Kauno miesto nuotekų valyklos dumblas yra II kategorijos, o pagal Pb atitinka I kategoriją. III kategorijos dumblo iš viso nebuvo rasta, todėl nuotekų dumblas gali būti naudojamas laukų tręšimui bei sąvartynų uždengimui. Tyrimo metu buvo įvertinta galimybė Kauno miesto nuotekų dumblą panaudoti Lapių buitinių atliekų sąvartyno uždengimui. Dumble esančios sunkiųjų metalų koncentracijos nepablogintų sąvartyno filtrato kokybės, tačiau dėl fizikinių savybių (dumblas slysta, technika klimpsta) nėra tinkamas Lapių sąvartyno uždengimui. Dumblo naudojimas energetinių želdinių tręšimui taip pat yra nepalankus nuotekų dumblą tvarkančioms įmonėms dėl mažų tręšimo normų. / Heavy metals are anthropogenic pollutants which are toxic and mostly widespread in nowadays environment. For the research there were used Kaunas wastewater plant laboratorial data about heavy metals in wastewater and sewage sludge, such as chromium (Cr), copper (Cu), cadmium (Cd), zinc (Zn), nickel (Ni), mercury (Hg), plumbum (Pb). By using the systemized laboratorial data it was determined that the biggest concentrations of heavy metals in winter season were in the year 2002 – 2003, but in the year 2004 – 2006 – in autumn and spring. The results of the research showed that precipitation influences heavy metals concentrations to change; there were determined middle strength connections. According to the pollution of heavy metals in the year 2002 – 2006 treated sludge of Kaunas wastewater plant corresponded second category, just plumbum corresponded first category. There was no treated sludge of third category that is why sewage sludge can be used to utilize the fields and cover the landfills. During the research it has been estimated the possibility to use sewage sludge to cover the landfill of Lapes. The concentration of heavy metals in the sludge wouldn‘t make worse the quality of the landfill’s leachate, but still it is not practicable for the covering the Lapes landfill because of the physical characteristics (sludge is slippery, technical equipment is sinking). Because of the low utilising rates the usage for utilizing short rotation forest is not suitable as well for... [to full text]

Sewage sludge could be used in forestry as enrichment of soil properties. It is also expected that sewage sludge which is rich in phosphorus, nitrogen and organic material can enhance the growth of tree seedlings in poor soils. Our study was performed in Taruskos experimental forest site in Panevezys region. The experimental site amended with industrial sewage sludge ten years ago was afforestated with birch and pine seedlings. The aim of our thesis is to evaluate the influence of sewage sludge to trees development after long time period. To reach our goal we have assessed three aspects: i) amended with sewage sludge and control (untreated) soil properties, ii) biomass and morphological parameters (functional traits) of trees in control and amended with sewage sludge sites, iii) Cu, Cd and Pb concentrations in both soil and tree compartments. In modelling part was used Phyto DSS model for evaluation heavy metals accumulation rate in tree seedlings and biomass growth. In the end of our study we suggest tree functional traits which could be used to evaluate sewage sludge application positive and negative aspects. In addition, we excepted one tree specie which planting in contaminated site would be the most economically and environmentally relevant. Thesis structure: Introduction; Heavy metals and tree growth; Methodology of soil and trees measurements; Results and analysis; Soil – tree system modeling; Conclusions and suggestions; references. Thesis consist of: 76 p. text... [to full text] / Tiriamojo darbo pagrindinis tikslas įvertinti pušų ir beržų augimo ypatumus augant nuotekų dumblu patręštoje vietoje. Atlikti beržų ir pušų medelių palyginamieji tyrimai nuotekų dumblu patręštoje vietoje su medeliais augusiais natūraliomis sąlygomis. Taip pat įvertintas dirvožemio bei medelių užterštumas sunkiaisiais metalais. Atliktas modeliavimas su Phyto DSS programa ir įvertintas sunkiųjų metalų kaupimąsis medžiuose bei biomasės prieaugis. Darbo gale pateiktos rekomendacijos kokius medelių funkcinius parametrus pasirinkti vertinant nuotekų dumblo panaudojimo teigiamasias bei neigiamasias savybes. Taip pat išskirta medžių rūšis, kurios auginimas užterštoje teritorijoje būtų efektyvesnis tiek aplinkosauginiu tiek ekonominiu požiūriu. Darbą sudaro 8 dalys: Įvadas; Sunkieji metalai ir medžių augimas; Dirvožemio ir medžių tyrimų metodika; Rezultatai ir jų analizė; Dirvožemio – medžio sistemos modeliavimas, Išvados ir siūlymai; Literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 76 p. teksto be priedų, 44 iliustr., 16 lent., 90 bibliografiniai šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

Magistro darbe tiriama paprastosios ir keturbriaunės jonažolių azoto ir sunkiųjų metalų koncentracijos ypatumai. / Master degree work cover the studies of nitrogen and heavy metals concentration‘s peculiarities in Hypericum perforatum L. and Hypericum maculatum Crantz.

Magistro darbe tiriama dirvinio ir karčiojo kiečių biologinės cherakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose. Darbo tema: Dirvinio ir karčiojo (pelyno) kiečių biologinės charakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose Darbo objektas - dirvinis kietis ir pelynas - paplitę Lietuvoje augalai, pasižymintys gausiomis vaistingomis medžiagomis - eteriniais aliejais ir flavonoidais. Darbo tikslas - nustatyti skirtingų (AB "Achema" atžvilgiu) vietų karčiojo kiečio, pelyno (Artemisia absinthum L.) ir dirvinio kiečio (Artemisia campestris L.) fiziologines-biochemines savybes. Darbo metodai - Kjeldalio metodas azoto nustatymui, atominės absorbcijos spektroskopija sunkiųjų metalų nustatymui. Salsburo ir sojos agaras mikroorganizmų auginimui. Darbo rezultatai - ištirtos tokios dviejų rūšių kiečių fiziologinės-biocheminės savybės: dirvožemio azoto ir sunkiųjų metalų koncentracija, kiečių įvairių organų masė, kiečių įvairių organų azoto koncentracija, kiečių antžeminių organų flavonoidų koncentracija, kiečių epifitinių mikroorganizmų skaičius, įvertinta kaip oro amoniakinė tarša ir dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais reikšmingai įtakoja ištirtus kiečių fiziologinius rodiklius. Atlikti tyrimai parodė, kad dirvožemio ir abiejų rūšių augalų azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < stiebų < lapų < žiedų < skrotelių. Tirtos vietos pagal dirvožemio ar organų azoto koncentraciją nesiskyrė. Didžiausios dirvožemio sunkiųjų metalų koncentracijos nustatytos abiejų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the master degree diploma: Various biological parameters of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. growing in the areas effected by different level pollution by ammonia. Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. are common wild growing species in Lithuania. Despite these species are rich in flavonoids and essential oils till now in our country biology and biochemistry of these species have not received bigger attention. Present work aimed at evaluation of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. physiological-biochemical parameters depending on sampling site distance from the nitrogen fertilizer factory. Methods. Following physiological-biochemical parameters of these species were analysed: soil nitrogen and heavy metal concentrations, dry mass and nitrogen concentration of various organs of selected plant species, abundance of epiphytic microflora. Results. During vegetation period sampling was performed three times: in July, 2; July, 24, and September, 24. Obtained parameters were evaluated in respect of aerial ammonia pollution and heavy metal pollution of the soil. Present study showed that nitrogen concentration of the soil and various organs of both Artemisia species fell into following ascending order: soil < stems < leaves < inflorescences and fruits < rosettes. Between selected sites no differences were observed according to the soil and plant nitrogen concentration. The highest concentrations of heavy metals were observed... [to full text]