Darbo tikslas buvo išskirti, identifikuoti bakterijas, įvertinti jų gebėjimą įsisavinti medžiagas, sudarytas iš daug anglies (C) atomų turinčių grandinių. Iš sandėlio – šaldytuvo, nuo sūrių polietileninių paviršių buvo surinkti pavyzdžiai ir, remiantis morfologiniais požymiais buvo išskirta 12 bakterinių kamienų. Įvertinus augimo priklausomybę nuo temperatūros, galima teigti, kad bakteriniai kamienai priklauso psichrofilams. Buvo analizuojamos fiziologines savybės: ląstelės sienelės tipas, cukrų rauginimas, želatinos hidrolizė, krakmolo hidrolizė, kazeino hidrolizė, triptofano skaidymas, oksidazės ir katalazės testai. Remiantis šių testų rezultatais, atlikta klasterinė analizė, nustatytas bakterinių kamienų panašumas. Kadangi bakterijos išskirtos nuo polietileninių paviršių, buvo įvertintas jų gebėjimas įsisavinti mažai anglies (C) atomų turinčius angliavandenilius (kaip polietileno fragmentus). Nustatyta, kad visi bakteriniai kamienai įsisavina tetradekaną, heksadekaną ir dokozaną. Vadinasi, per ilgą laiko tarpą analizuojami bakteriniai kamienai gali pradėti naudoti polietileną kaip anglies šaltinį. Identifikavimui buvo pasirinktas S7 bakterinis kamienas. Atlikus S7 bakterinio kamieno identifikavimą pagal 16 S RNR geno analizę, buvo nustatyta, kad tiriamas bakterinis kamienas - Staphylococcus genties atstovas. / The aim of this work was to isolate and identify microorganisms, to estimate their ability to assimilate the substances with a lot of chains with any number of carbon (C) atoms. There were collected the samples, from the surfaces of cheese polyethylene packing in the storeroom – fridge. In accordance with their morphology there were isolated 12 bacterial strains. There was estimated the bacterial strains dependence on the temperature. I can propose, that the bacterial strains belongs to the facultative psychrophyles (psychrotrophs). There were analyzed the physiological properties of the bacterial strain: the composition of the cell wall, sugar fermentation, gelatin hydrolysis, starch hydrolysis, casein hydrolysis, tryptophan degradation, oxidase and catalase tests. According to the results of these test, there was made the clusters analysis and was determined the similarity of the bacterial strains. There was estimated the ability to assimilate hydrocarbons as the fragments of polyethylene, because the bacterial strains were isolated from the polyethylene surfaces. According to the results, there was determined that the bacterial strains assimilated the tetradecane, hexadecane and docosane. It means that after a long time these bacterial strains would start to assimilate the polyethylene as a sole carbon source. There was chose up the S7 bacterial strain for the identification. According to the results of the 16 S RNA gene analysis, there was determined that the analysed... [to full text]

Su veikliojo dumblo suspensijomis, gautomis iš Vilniaus miesto, Nemenčinės ir Utenos miesto nuotekų valyklų buvo vykdomi tyrimai, kuriais siekta ištirti nuotekose esančių teršalų poveikį veikliojo dumblo mikroorganizmams ir nustatyti indikatorines rūšis šio poveikio įvertinimui. Tyrimai atlikti su šiais teršalais: 3,5 – dichlorfenoliu (3,5 – DCP), etanoliu ir valgomąja druska (NaCl). Veikliojo dumblo suspensijos buvo analizuojamos mikrobiologiškai, skaičiuojami mikroorganizmų rūšys ir individų skaičius (ind./ml). Per tyrimą buvo atlikta 16 eksperimentų ir nustatytos mikrobiologinė nuotekų valyklų sudėtys, iš kurių buvo gautos veikliojo dumblo suspensijos. Buvo įvertinti teršalų poveikiai veikliojo dumblo mikroorganizmų bendrijoms. Prie mažų (2,5 ppm, 5 ppm ir 7,5 ppm) 3,5 – DCP koncentracijų veikliojo dumblo mikroorganizmai adaptavosi, o didelės (15 ppm ir 20 ppm) koncentracijos naikina veikliojo dumblo mikroorganizmus. Etanolis veikliojo dumblo mikroorganizmų bendrijas veikia skatinančiai, kadangi auga veikliojo dumblo koncentracija ir bakterijų monokolonijų skaičius. Mažos (3 g/l, 5 g/l ir 7 g/l) NaCl koncentracijos skatina veikliojo dumblo mikroorganizmų bendrijas, prie 10 g/l dumblo organizmai adaptuojasi, o prie didelės (15 g/l) NaCl koncentracijos mikroorganizmų skaičius mažėjo. Taip pat nustatytos jautriausios mikroorganizmų rūšys (Acineria uncinata, Aspidisca costata, A. lynceus, Vorticella spp., Ptelomonas sp., plikosios amebos ir bakterijos, sudarančios... [toliau žr. visą tekstą] / The investigations of active sludge taken from Vilnius, Utena and Nemenčinė wastewater treatment plants was carries out. The main goal was investigate the effects of wastewater pollutants on communities of microorganisms taken from activated sludge and to identify indicator species of this impact assessment. Investigations were carried out with these pollutants: 3,5 - dichlorophenol (3,5 - DCP), ethanol, and salt (NaCl). Active sludge was analyzed microbiologically, number of species and number of individuals (ind. / ml) were counted. In this study 16 experiments was carried out and microbiological composition of wastewater treatment plants was estimated. Results showed that activated sludge microorganisms adapted to low (2.5 ppm, 5 ppm and 7.5 ppm) concentrations of 3,5 – DCP, but high (15 ppm and 20 ppm) concentrations reduced abundance of microorganisms. Ethanol stimulated community of activated sludge, because concentration of activated sludge and number of bacterial colonies increased. Low concentrations (3 g/l, 5 g/l ir 7 g/l) of NaCl also stimulated abundance of active sludge community, microorganisms adapted to the concentration of 10 g/l, and number of microorganisms decreased when concentration of NaCl was high (15 g/ l). Acineria uncinata, Aspidisca costata, A. lynceus, Vorticella spp., Ptelomonas sp., gymnamoebae and bacteria (which makes clusters) – this was the most sensitive species of microorganism in activated sludge. A. costata resisted quite high (even 10... [to full text]

Research aim – to determine the spreading, dynamics and activity of microorganisms, witch participate in soil nitrogen transformation processes, in different by pH and fertilisation level Dystric Albeluvisol (Abd).

Bioremediacija suprantama kaip aplinką valanti technologija, kuri teršalų šalinimui naudoja biologinį potencialą. Apžvalgoje nagrinėjami įvairių polimerinių ir natūralios kilmės junginių biodegradacijos procesų ypatumai, mikrobiologinės grunto bioremediacijos efektyvumo priklausomybė nuo įvairių abiotinių ir biotinių veiksnių. Pateikta analizė apie žemiausios trofinės grandies-mikroorganizmų asociacijų formavimąsi ir funkcionavimą užterštame grunte, aptariamas bioaugmentacijos, biostimuliacijos, biopreparatų efektyvumas naftos produktais užteršto grunto bioremediacijai. Aptariamas naujas ištirtas termofilinių bakterijų naftaleno skaidymo kelias. Gautų duomenų pagrindu apžvalgoje daromos išvados, kad mikroorganizmai gali būti sėkmingai naudojami valant stipriai užterštą gruntą ex-situ sąlygomis. Bioremediacijos technologijos suteikia galimybes pagausinti vietines mikroorganizmų populiacijas, sustiprinti mikroorganizmų veiklą, naudojant papildomas maisto medžiagas, stimuliuoti aktyvių metabolitų sintezę. / Bioremediation is the application of biological processes for the clean up of pollutants present in the environment. The scope of the review encompasses the following subjects: biodegradation of various polymeric and natural origin compounds; the applications of microorganisms to laboratory scale and field scale soil bioremediation, with a focus on petroleum hydrocarbons; bioaugmentation and characterization of microbial communities; the factors affecting soil bioremediation processes including: availability of microbes, accessibility of contaminants, and a heterogeneous environment; the use of microbial metabolites, such as surfactants to improve availability of contaminants. From this review it can be concluded that microorganisms are an effective ex situ technology that can be used for bioremediation of problematic soils. Bioremediation technology allows for the convenient manipulation and control of several environmental parameters that could lead to enhanced and faster treatment of polluted soils: nutrient source (biostimulation), inocula (bioaugmentation), increased availability of pollutants by inducing biosurfactant production inside the microorganisms, etc. Bioremediation also encompasses ex situ methods like enzyme catalyzed pollutant breakdown. The data on the degradation of naphthalene by thermophilic bacteria via a novel pathway, through protocatechuate are presented.

In the final master’s paper problems of environment air pollution are analysed, statistical data about air pollution from stationary and mobile pollution sources are provided and air pollution by VOC in Lithuania is separately analysed. Components of biofiltering process are described in detail: loading, biofilm, microorganisms; objectives and tasks of the paper are defined. Also, analysis of experimental research data is provided, from which it was determined that the most favourable medium for the microorganism growth is the foam cube faction of bioloading mixture. Most of the colonies have grown in the 1st cassette of the biofilter. Cultures of the mould fungus and bacteria were discovered, the percentage of distribution of which was respectively 5.7% and 94.3%. Furthermore, the final master’s paper provided the description of the methodology of quantitative and qualitative characteristics of the experimental research, determination of precise number of the microorganism colonies, operation principle of the biofilter, as well the results of the experimental research. Using the biological system growth models, the data of the performed experiment (the grown microorganism colony number cfu/g) were compared to the results calculated in theory and conclusions along with suggestions were provided. The paper concludes of 6 parts: introduction; literature overview, research methodology, research results and analysis, mathematical modelling of the biological systems, general... [to full text] / Baigiamajame magistro darbe išnagrinėtos aplinkos oro taršos problemos, pateikti statistiniai duomenys apie oro taršą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių ir atskirai išanalizuota oro tarša LOJ Lietuvoje. Detaliai aprašyti biofiltracijos proceso komponentai: įkrova, bioplėvelė, mikroorganizmai, apibrėžti pagrindiniai darbo tikslai ir uždaviniai. Taip pat išnagrinėti eksperimentiniai tyrimų duomenys, iš kurių nustatyta, kad palankiausia terpė mikroorganizmams augti – bioįkrovos mišinio porolono kūbelių frakcija. Daugiausiai kolonijų užaugo I biofiltro kasetėje. Aptiktos pelėsinių grybų ir bakterijų kultūros, kurių procentinis pasiskirstymas atitinkamai 5.7% ir 94.3%. Be to, baigiamajame magistro darbe aprašyta mikroorganizmų kiekybinių ir kokybinių charakteristikų eksperimentinių tyrimų metodika, tikslaus mikroorganizmų kolonijų skaičiaus nustatymas, biofiltro veikimo principas, pateikti eksperimentinių tyrimų rezultatai. Riboto ir neriboto augimo modeliais, atliktojo eksperimento duomenys (užaugusių mikroorganizmų kolonijų skaičius kfv/g) palyginti su teoriškai apskaičiuotais rezultatais, pateiktos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas; literatūros apžvalga; tyrimų metodika; tyrimų rezultatai ir jų analizė; biologinių sistemų matematinis modeliavimas; bendrosios išvados ir pasiūlymai bei literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 98 p. teksto be priedų ir publikuotų straipsnių, 44 paveikslų, 7 lentelės, 35 bibliografinių šaltinių, 57 moksliniai straipsniai, 4... [toliau žr. visą tekstą]

Die Probiotika werden heute sehr breit in der Ernährung von Menschen, Tieren und Vögeln verwendet. Bei den Probiotika handelt es sich um lebensfähige Formen von spezifischen Mikroorganismen, die dem tierischen Organismus kontinuierlich dem Futter zugeführt wurden. Die Prüfung erfolgte in 2 Leistungsversuchen mit den Schweinen. In jedem Versuch waren 3 Gruppen gebildet. Beide Gruppen in den Experimenten waren identisch bezüglich genetischer Konstruktion, Geschlecht, Alter und Lebendmasse der verwendeten Tiere. In beiden Versuchen in den Futtermischungen der Kontrollgruppe kam das Mineralfuttermittel Dynaphos M 2000 ohne Probiotikum zum Einsatz. Das Mineralfuttermittel Schaumalac M 55 als Komponente in den Futtermischungen der Versuchtiere wurde mit dem Probiotikum Bonvital suplementiert und 1kg Futter hatte 30x108 KBE (Enterococcus faecium). Im Futter für die Gruppe III wurden mineralische vitaminische Futterzusatzstoffe ohne Probiotikum und mit kleinerer Anzahl von Vitaminen verwendet. Im Versuch Nr.2 in der Futtermischungen für die Gruppe III wurde Probiotikum Biomin Imbo verwendet und 1kg Futter hatte 0,75x108 KBE (Enterococcus faecium). Mastleistung : die Futterzusatzstoffen mit Bonvital und Biomin Imbo wirkten auf die Lebendmasse so: die Tageszunahme war 3% höher im Versuch Nr.1 und 1,5% höher im Versuch Nr.2, und sogar 6% höher (Versuch Nr.2 mit Biomin Imbo). Solche Ergebnisse wirkten auch auf Futteraufwand: (im Versuch Nr.2 mit Bonvital) benötigten die Tiere 3%... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]

Magistro darbe tiriama dirvinio ir karčiojo kiečių biologinės cherakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose. Darbo tema: Dirvinio ir karčiojo (pelyno) kiečių biologinės charakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose Darbo objektas - dirvinis kietis ir pelynas - paplitę Lietuvoje augalai, pasižymintys gausiomis vaistingomis medžiagomis - eteriniais aliejais ir flavonoidais. Darbo tikslas - nustatyti skirtingų (AB "Achema" atžvilgiu) vietų karčiojo kiečio, pelyno (Artemisia absinthum L.) ir dirvinio kiečio (Artemisia campestris L.) fiziologines-biochemines savybes. Darbo metodai - Kjeldalio metodas azoto nustatymui, atominės absorbcijos spektroskopija sunkiųjų metalų nustatymui. Salsburo ir sojos agaras mikroorganizmų auginimui. Darbo rezultatai - ištirtos tokios dviejų rūšių kiečių fiziologinės-biocheminės savybės: dirvožemio azoto ir sunkiųjų metalų koncentracija, kiečių įvairių organų masė, kiečių įvairių organų azoto koncentracija, kiečių antžeminių organų flavonoidų koncentracija, kiečių epifitinių mikroorganizmų skaičius, įvertinta kaip oro amoniakinė tarša ir dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais reikšmingai įtakoja ištirtus kiečių fiziologinius rodiklius. Atlikti tyrimai parodė, kad dirvožemio ir abiejų rūšių augalų azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < stiebų < lapų < žiedų < skrotelių. Tirtos vietos pagal dirvožemio ar organų azoto koncentraciją nesiskyrė. Didžiausios dirvožemio sunkiųjų metalų koncentracijos nustatytos abiejų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the master degree diploma: Various biological parameters of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. growing in the areas effected by different level pollution by ammonia. Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. are common wild growing species in Lithuania. Despite these species are rich in flavonoids and essential oils till now in our country biology and biochemistry of these species have not received bigger attention. Present work aimed at evaluation of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. physiological-biochemical parameters depending on sampling site distance from the nitrogen fertilizer factory. Methods. Following physiological-biochemical parameters of these species were analysed: soil nitrogen and heavy metal concentrations, dry mass and nitrogen concentration of various organs of selected plant species, abundance of epiphytic microflora. Results. During vegetation period sampling was performed three times: in July, 2; July, 24, and September, 24. Obtained parameters were evaluated in respect of aerial ammonia pollution and heavy metal pollution of the soil. Present study showed that nitrogen concentration of the soil and various organs of both Artemisia species fell into following ascending order: soil < stems < leaves < inflorescences and fruits < rosettes. Between selected sites no differences were observed according to the soil and plant nitrogen concentration. The highest concentrations of heavy metals were observed... [to full text]