Šio darbo, kurio tema - „Aborto baudžiamumas“, pradžioje yra pateikiama koncepcijų, nustatančių teisės į gyvybę pradžios momentus, apžvalga ir vertinimas. Toliau yra atskleidžiama tarptautinės teisės pozicija dėl teisinės negimusio vaisiaus gyvybės apsaugos, pasiremiant tarptautinių organizacijų konvencijomis žmogaus teisių srityje ir jų išaiškinimais, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Darbe pateikiama teisės į gyvybę užtikrinimo Lietuvos teisinėje sistemoje analizė ir vertinimas, lyginant su kitose valstybėse įtvirtintais reglamentavimais. Kadangi abortas kaip nusikalstama veika yra žinomas nuo senovės laikų, reikšminga yra Lietuvos įstatymų, numatančių atsakomybę už abortą, raidos apžvalga. Darbo tema „Aborto baudžiamumas“ suponuoja pareigą apžvelgti ne tik teisinį reglamentavimą, kuris nustato atsakomybę už neteisėto aborto atlikimą, bet ir sąlygas, kurioms esant nėštumą leidžiama nutraukti, todėl trečioje šio darbo dalyje yra atskleidžiama nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka ir sąlygos Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad praktinis aborto suvokimas yra svarbus teisingam nusikaltimo sudėties požymių, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, supratimui, todėl šiame darbe dėmesio skirta ir aborto sąvokai praktiniu medicininiu požiūriu, aptariant ne tik nėštumo nutraukimo būdus, bet ir šios operacijos pasekmes. Baudžiamosios teisės teorijai reikšmingiausia darbo dalis - Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 142 str. numatyto nusikaltimo – neteisėto... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning the work, which is called „Punishability of abortion“, produces the review of the right to life concepts. In this work there is also said about international law‘s position of feotus right to life on the basis of international organizations conventions of human rights and their interpretation and the cases of European Court of Human Rights. The work provides the analysis of the right to life of Lithuanian law enforcement. The rezult of analysis is compared with other countries. Because the abortion is known as a crime since ancient times, Lithuanian laws, which criminalize abortion, evolution‘s review is very important. The subject of the work "Punishability of abortion" implies an obligation not only to review the law, which establishes responsibility for illegal abortion, but also to review the conditions under which the pregnancy is allowed to terminate. In the third part of this work there is said about legal abortion procedure and the operation conditions in Lithuania. This work is also focused on the abortion in medical practice, discussing not only the abortion methods, but also the consequences of this operation. The most significant part for theory of criminal law is the analysis of illegal abortion as a crime, provided in the Criminal Code. The elements of illegal abortion are analyzed in greater detail, when illegal abortion is separated by the elements from other crimes.

Tyrimo tikslas – nustatyti nėščiųjų su gimdymu susijusio saviveiksmingumo, nėštumo nerimo ir sveikatos rodiklių sąsajas. Tyrime dalyvavo 146 Šiaulių rajono gyventojos (moterys), kurioms buvo pateikiamos tyrimo anketos prieš ar per vizitą pas gydytoją. Tiriamosios užtruko apie 20 pildydamos tyrimo anketą. Siekiant įvertinti su gimdymu susijusį saviveiksmingumą, buvo pateikta gimdymo saviveiksmingumo vertinimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo nerimą, buvo pateikta nėštumui specifiško nerimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo komplikacijas, buvo pateikta komplikacijų nustatymo skalė; siekiant nustatyti miego kokybę, fizinio aktyvumo lygį ir sveikatai nepalankų elgesį, buvo pateiktos atitinkamos vertinimo skalės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo nerimas didėja, mažėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui. Didėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui, nustatytų komplikacijų skaičius mažėja, be to, gimdymo saviveiksmingumas yra mažesnis, jei nustatomos šios nėštumo komplikacijos: ”inkstų ir šlapimo takų infekcija”, “pilvo ir strėnų skausmai”, “pykinimas”, “vėmimas”. Didesnis saviveiksmingumo skalės vidurkis nustatytas toje nėščiųjų imtyje, kurių fizinis aktyvumas darbo (ar kitos dienos veiklos) metu yra didesnis bei toje nėščiųjų imtyje, kurios dažniau atlikdavo įvairius jėgos lavinimo pratimus ištvermės ugdymui. Didėjant su gimdymu susijęs saviveiksmingumui, miego kokybė taip pat didėja. Saviveiksmingumas yra didesnis tų nėščiųjų, kurios nėštumo metu nerūkė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the associations between pregnancy self-efficacy, pregnancy anxiety and health indexs. The subjects of the study were 146 pregnant women, Šiaulių rajonas residents. They were asked to complete a questionnaire; the completion of it took about 20 min. The participats were asked about various aspects related to pregnancy. In order to evalute pregnancy self-efficacy, pregnancy self-efficay scale was given; in order to esstimate pregnancy anxiety, pregnancy specific anxiety scale was given; in order to eveluate pregnancy complications, questions about specific pregnancy outcomes were asked; in order to esstimate sleep quality, physical activity level and unflavuorable to health behavior, questions about these aspects were given respectively. The results of the study showed that pregnancy specific anxiety declines, when pregnancy self-efficacy enlarges. The increscent of self-efficacy is associated with decline of pregnancy complications. Moreover, lower self-efficacy is associated with these pregnancy complications: „the infection of kidney“, „pelvic pain”, ”nausea” and ”vomiting”. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was identified in the contingent of those pregnant women, whose physical activity leveles were bigger. Futhermore, the increscent of self-efficacy is associated with better sleep quality. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was indentified in the contingent of those pregnant women, who didn’t smoke during... [to full text]

Daugeliui moterų nėštumo laikotarpis gali būti konfliktiškas, jos gali jausti nerimą ar būti prislėgtos nuotaikos viso nėštumo metu. Žemas moterų savęs vertinimas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu, nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu kas nepalankiai veikia nėštumo eigą, nėščios moters psichologinę savijautą nėštumo metu ar turi neigiamą įtaką gimdymui, moters psichologinei būsenai po gimdymo bei kūdikio vystymuisi. Tyrimo tikslas - nustatyti demografinių, socialinių bei sveikatos veiksnių ir psichologinės adaptacijos sąsajas nėštumo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 nėščių moterų. Tyrimas atliktas Kauno mieste. Respondentės buvo tiriamos Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu, Prisirišimo prie būsimo kūdikio skale, Edinburgo pogimdyminės depresijos skale ir Spilbergerio C. D. Nerimo skale. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus, iškėjusių ir turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu yra geresnė nei jaunesnio amžiaus, netekėjusių ir žemesnio išsilavinimo moterų. Moterys turinčios darbą, didesnes pajamas ir kitų vaikų šeimoje geriau adaptuojasi nėštumo laikotarpiu. Šių moterų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, jos pripažįsta savo nėštumą, jos jaučiasi geriau pasiruošusios gimdymui, jos nebijo skausmo, bejėgiškumo ir prarasti savitvardą gimdymo metu, jos yra stipriau prisirišusios prie... [toliau žr. visą tekstą] / The pregnancy period for the majority of women can be a disputed matter; they can feel anxiety or be in depressed mood during all the pregnancy. The low self-esteem of the women, absence of the sense of motherhood, inability to adapt to the changing life situation during the pregnancy, and the pregnancy complications may make the woman’s psychological adaptation during the pregnancy more difficult, which affects negatively the course of pregnancy, psychological condition of the pregnant woman, labor, woman’s psychological condition after the labor and the baby’s development. The aim of the study was to determine the links between psychological adaptation and demographical, social and health factors during the pregnancy. 200 pregnant women took part in the study. The study was done in Kaunas city. The respondents filled the Prenatal Self-Evaluation Questionnaire, Maternal Antenatal Attachment Scale, Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS, Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. It was determined that the psychological adaptation of elder, married women and women with high education during the pregnancy is better than that of the younger, single women or women with lower education. The women, who have job, receive bigger income and have more children in the family adapt themselves better during the pregnancy. Their mood in the pregnancy period is better, they do not feel anxiety, accept their pregnancy, feel more ready for labor, are not afraid of pain, helplessness... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų. Tiriamųjų grupę sudarė pagimdžiusios moterys, gulinčios po gimdymo Vš.Į. Ukmergės ligoninės akušerijos skyriuje ir Kauno Vš.Į. 2-os klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namuose. Siekiant nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu buvo naudoti šie klausimynai: „Savęs vertinimo klausimynas po gimdymo“, „Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė“, „Spilbergerio C. D. Nerimo skalė“. Demografiniams, socialiniams ir sveikatos veiksniams nustatyti buvo naudojami Ž. Jankauskienės ir tyrimo autorės sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų psichologinė adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu yra susijusi su demografiniais rodikliais: vyresnio amžiaus moterys, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste yra geresnės psichologinės adaptacijos. Darbo ir vaikų turėjimas, didesnės pajamos, planuotas nėštumas, partnerio parama nėštumo metu, sveikatai palankus elgesys siejasi su geresne moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo komplikacijos siejasi su blogesne psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdymo sužadinimas, gimdymo skausmo malšinimas yra susiję su moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu, tačiau natūralus... [toliau žr. visą tekstą] / The task of this study – to determine correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors during postnatal period. The group of 200 women participated in this study. The group consisted of women after childbearing in Ukmergė hospital midwifery department and Kaunas 2nd hospital chapter, P.Mažylis midwifery house. Determining the correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors was done by using The Postpartum self-evaluation questionnaire, Edinburgh Postnatal Depression Scale (EPDS), and Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. Socio-demographic and health factors were determined using the questionnaire developed by Ž. Jankauskienė and the author of this study. The results of this study showed that psychological adaptation of women during the postnatal period is correlative with demographic factors: older, married and having a high school education women, living in bigger towns show better psychological adaptation. A better psychological adaptation is also correlated with having a job, children, bigger income, planned childbearing, help of the partner and healthy habits. The results of this study also shoved that complications during pregnancy correlate with poorer psychological adaptation during postnatal period. The stimulation of labour, using anesthetics during labour correlate with psychological adaptation during postnatal period. Natural childbirth, Cesarean section and childbirth with the help of... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti dėl nėštumo patologijos stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų gimdymo baimę, jos sąsajas su savigarba, savęs vertinimu nėštumo metu, nėštumo bei sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo Kauno medicinos universitetinių klinikų Moterų konsultacijos ir Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškų gimdymo namų 122 sveikos nėščiosios ir 146 nėščios moterys, kurios tyrimo metu dėl nėštumo patologijos besigydžiusios Kauno medicinos universitetinių klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikų: Nėštumo ir ekstragenitalinių ligų, Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijų, Nėštumo patologijos sektoriuose. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 28,58 +/- SD 5,08 metai. Nėščių moterų gimdymo baimei įvertinti buvo naudojamas B. Areskog (1982) sukurtas ir T. Saisto (2001) modifikuotas Gimdymo baimės klausimynas (angl. Fear of Childbirth Questionnaire), kurį sudaro 10 teiginių. Tiriamųjų savigarbai tirti buvo naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem Scale – RSE) ir nėščių moterų savęs vertinimui nėštumo metu buvo naudojamas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas (angl. The Prenatal Self-Evaluation Questionnaire) sudarytas iš 7 skalių, sukurtas R. Lederman (2005/2006). Tyrimas atskleidė, kad turinčios aukštesnę savigarbą sveikos ir besigydžiusios stacionare dėl nėštumo patologijos nėščios moterys geriau save vertina nėštumo metu. Sveikų ir dėl nėštumo patologijos einamojo nėštumo metu nėščiųjų savigarbos ir savęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the MA Thesis (Research) is to evaluate and compare the fear of delivery among healthy pregnant women and women hospitalized due to pathology of pregnancy, to analyze how much fear of delivery influences self-esteem and self-esteem during pregnancy, pregnancy itself and socio-demographic indexes. The participants of the research are 122 healthy pregnant women who gave birth in Hospital of Kaunas University of Medicine and Kaunas Christian Maternity Hospital (Department of Kaunas County Hospital) and 146 pregnant women who were hospitalized and treated in Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Obstetrics and Gynecology due to pathology of pregnancy. The age of the participants of the research is 28,58 +/-SD 5,08 years. Fear of Childbirth Questionnaire (created by B. Areskog (1982) and modified by T. Saisto (2001)) is used in order to evaluate the fear of delivery among pregnant women. The questionnaire includes 10 statements. Rosenberg Self-Esteem Scale – RSE by M. Rosenberg is applied to assess self-esteem of pregnant women. The Prenatal Self Evaluation Questionnaire of 7 scales by R. Lederman (2005/2006) is applied for pregnant women in order to evaluate their self-esteem during pregnancy. The research revealed that both healthy pregnant women and pregnant women who were hospitalized and treated due to pathology of pregnancy but having higher self-esteem in general possess better self-esteem during pregnancy. Healthy pregnant women and... [to full text]

Abortų problema yra prieštaringai vertinama daugelyje pasaulio valstybių. Dažniausiai diskusijų sukelia tokios temos kaip vaisiaus ir motinos teisės, tačiau tėvo teisės sulaukia mažiau dėmesio, nors šis klausimas yra ne mažiau aktualus. Jei tėvas prisideda prie gyvybės sukūrimo, tai kodėl neturėtų dalyvauti sprendžiant ir jos nutraukimo klausimą? Vyro teisės priimant aborto sprendimą ne visada buvo vienodos ir keitėsi su laiku. Jeigu senovėje nutraukiant nėštumą lemiamą sprendimą priimdavo vyras, tai dabar ši teisė priklauso moteriai. Tačiau vyrai toliau kovoja už teisę turėti palikuonį, remdamiesi vaisiaus teisės į gyvybę teorija, moterų ir vyrų lygių teisių įstatymais, Konstitucija ir kitais teisės aktais. Atlikus tarptautinių dokumentų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės karalystės ir Lietuvos nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos analizę vyro teisės priimant aborto sprendimą klausimu, prieita prie išvados, kad tarp būsimųjų tėvų iškilus nesutarimui dėl nėštumo nutraukimo sprendimo priėmimo, lemiamas žodis atitenka motinai, o tėvui tenka susitaikyti su moters priimtu sprendimu, kadangi jis neturi jokių įstatymuose garantuotų teisių uždrausti moteriai darytis abortą, nesvarbu ar jis būtų moters sutuoktinis ar ne. Šiomis dienomis, kai visur yra pabrėžiamos vyrų ir moterų lygios teisės, kai moterys ir vyrai atrodo, kad visose srityse pasiekė lygybės, liko bent viena sritis, kurioje vyrai turi mažiau teisių negu moterys – tai priimant... [toliau žr. visą tekstą] / Abortion is a very controversial issue in various countries. The discussion it arises is mainly concerned with mother’s and unborn fetus’s rights but father’s rights are rarely discussed. The aim of this thesis is to analyze father’s rights in abortion decision. The attitude towards father’s rights has been changing with time. The first law against abortion appeared in ancient times protecting the father's right to have an offspring and the woman’s opinion was not important. But nowadays the situation has changed – the abortion decision is left for the mother. In most countries men have no right to stop a woman from having an abortion with a small exception of some mostly Muslim countries. The thesis analyzes international documents and jurisprudence of the European Court of Human Rights (ECtHR); national laws, related to abortion decision and father’s rights and case law in the United States of America, the United Kingdom (UK) and Lithuania. The analysis of international and national laws and jurisprudence shows that when a woman becomes pregnant, the man who impregnated her has few legal rights with respect to that pregnancy. He can neither require the woman to remain pregnant if she chooses to have an abortion nor force her to have an abortion if she wants to give a birth. Furthermore, if the woman chooses to bear a child, the father is legally liable for child support. The question arises – if men have financial responsibilities for their children, should not they have... [to full text]

Daktaro disertacijos „Nėštumo laukimo laiką prognozuojančių veiksnių tyrimas“ tikslas - įvertinti nėštumo laukimo laiko sąsajas su demografiniais, socialiniais, gyvensenos, darbo, aplinkos ir genetiniais veiksniais ir sudaryti prognostinius jų įtakos modelius. Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti demografinių, socialinių, gyvensenos, darbo ir gyvena–mosios aplinkos veiksnių sąsajas su nėštumo laukimo laiku. 2.Sudaryti svarbiausių demografinių, socialinių, gyvensenos, darbo ir gyvenamosios aplinkos veiksnių, kurie nulemia 12 mėnesių ir ilgesnį nėštumo laukimo laiką, prognostinį įvertinimo modelį. 3.Įvertinti FSH receptoriaus geno polimorfizmo variantų įtaką nėš–tumo laukimo laikui. 4.Sudaryti FSH receptoriaus geno polimorfizmo įtakos svarbiausiems demografiniams, socialiniams, gyvensenos, darbo ir gyvenamosios aplinkos veiksniams, kurie nulemia 12 mėnesių ir ilgesnį nėštumo laukimo laiką, prognostinį modelį. Nustatėme, kad svarbiausi nepriklausomi 12 mėnesių ir ilgesnį nėštumo laukimo laiką nulemiantys prognostiniai veiksniai yra 30 metų ir vyresnis amžius, anksčiau gydyti vaisingumo sutrikimai, ginekologinės ligos, kontracepcijos priemonių naudojimas iki nėštumo planavimo pradžios ir FSH receptoriaus geno SER/SER variantas, kurie pastojimo po 12 ir daugiau mėnesių tikimybę didino, atitinkamai, 1,95, 1,57, 2,21, 1,87 ir 1,68 kartus. / “Study of time to pregnancy prognostic factors”. The aim of the study was to investigate the relation between various factors and female fecundity, which was expressed as time to pregnancy (TTP) and to create prognostic models. Tasks of the study were: 1.Estimate the relation between socioeconomic, demographic, life-style, environmental and job-related factors and time to pregnancy; 2.Create prognostic valuation model for the most important social, demographic, life-style, environmental and job-related factors what are associated with 12 month or longer time to pregnancy; 3.Estimate the impact of FSH receptor gene polymorphism variant on time to pregnancy; 4.Create prognostic model for the most important factors what are associated with 12 month or longer time to pregnancy under the influence of FSH receptor gene polymorphism. We established, that the most important independent risk factors prognoses time to pregnancy of 12 or more months in women analyzed for FSH receptor gene polymorphism group were older age, having gynecological diseases or fertility problems in the past, the use of contraception prior to conception and SER/SER polymorphism variant, what increased the probability of conceiving after 12 or more months 1.95, 1.57, 2.21, 1.87 and 1.68 times respectively.

Tikslinės atostogos – tai viena iš atostogų rūšių darbo teisėje. Šios tikslinės atostogos suteikiamos atsiradus įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje numatytam tikslui ar aplinkybėms. Šalyje besikeičiantys visuomeniniai santykiai neaplenkė ir tikslinių atostogų instituto reglamentavimo. Palyginus galiojusio Atostogų įstatymo ir naujojo Darbo kodekso nuostatas pastebimi pakeitimai ir papildymai. Atsirado net trys naujos tikslinių atostogų rūšys: tėvystės atostogos, kūrybinės atostogos, atostogos valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Esant Darbo kodekse nurodytoms aplinkybėms tikslines atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojui. Priklausomai nuo tikslinių atostogų rūšies, jas apmoka skirtingi subjektai. Šiame darbe pateikiama tikslinių atostogų sąvoka, analizuojamos tikslinių atostogų rūšys ir jų apmokėjimo tvarka, lyginama Lietuvos ir užsienio valstybių teisės normos, reglamentuojančios tikslines atostogas. Šių atostogų suteikimo tvarką, sąlygas, trukmę bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir kt. / Special purpose leaves – one of leaves types in the labour law. These special purpose leaves are given sprung in the law, collective agreement or labour contract for provided purpose or circumstance. In the nation volatiled public relationship did not round and regulation of the special purpose leaves institution. Changes and additions are observed comparising obtained the Law on leaves and a new Labour code provisions. Three new categories of special purpose leaves started up paternity leave, sabbatical leave, leave for performance of official or public duties. The employer must give special purpose leaves to employee paying attention to the Labour Code indicated circumstances. Different subjects pay depends on categories of special purpose leaves. In this work the concept of special purpose leaves is analysing the categories of special purpose leaves and their payment are presentment the rule of law are comparing Lithuanian and foreign states. Labour code, Law on public service, Law on sickness and maternity social insurance and other regulate the order of leaves allotment, conditions, term and payment questions.