Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, valstybės politika, taip pat ir baudžiamoji, formuojama laikantis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynybos principų. Nepilnamečiai dėl savo ypatingos padėties, t.y. fizinio ir psichologinio nebrandumo, turi teisę būti ypač globojami ir remiami, užtikrinant atitinkamą jų teisinę apsaugą. Reiškia, kad asmuo, nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, visuomet turi būti tarp tų, kam pirmiausiai suteikiama apsauga ir parama. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese dažnai dalyvauja ne tik nepilnamečiai įtariamieji (kaltinamieji), bet ir nepilnamečiai liudytojai bei nukentėjusieji, teisės normomis jiems taip pat nustatytos tam tikros garantijos ir pareigūnų bendravimo su jais ypatumai apklausos metu. Visgi, pasakyti, kad dabartinė teisinė sistema užtikrina visišką nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų interesų apsaugą, pasakyti negalima, nes nemaža dalis šiuo metu galiojančių įstatymo nuostatų, skirtų tokių asmenų apklausos ypatumams, praktiškai įgyvendinamos retai. Taip yra todėl, nes nepilnamečiai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, dažnai apklausiami pagal tas pačias taisykles kaip ir suaugusieji, ko pasėkoje, patirdami papildomą stresą ir nerimą, negali duoti išsamių ir tikslių parodymų. Žinoma, tai tik viena iš daugelio priežasčių, galinčių turėti neigiamą poveikį ne tik nepilnamečio savijautai, bet ir gaunamų parodymų patikimumui. Todėl, siekiant nustatyti visas su nepilnamečių apklausa susijusias problemas, šiame... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the same like in another democratic republic, politic of the state, also and criminal, is formel according human rights and preservative freedom and defence principles. Minors, because of specific position, it means phisical and psyhological viridity, have right to have special pupillary and support, making sure according their legal protection. It means, that a person, who does not have eighteen years old, always has to be between people, whom first of all provide security and support. Therefore, considering that in criminal process often participate not only minors who are suspected, but also witness and victim minors, according to legal standart some guaranties and pecularity during intterogation process is ensured. But we can not say, that current legal sistem can provide full security of witnesses and injured minors interest, because enought big part of law rules which valid today is implemented seldom during intterogation of such individuals. It is caused becuse that minors not depending on theirs age often are intterogated according the same rules like adults, and because of that, they experience stress and concern, can not provide full-scale and exact evidences. Ofcourse it is only one of a lot off reasons, which can have negative effect not only on minor how he feels, but also on trustness of got evidences. Wherefore, trying to clarify all problems relaited to intterogation of minors, in this work is provided particular analysis of intterogation of... [to full text]

Pagrindiniu nuostolių atlyginimo tikslu pripažįstamas siekis grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismai, nustatin��dami neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis ne tik išvardytais kriterijais, bet atsižvelgti ir į specifinius dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius ir neturtinius padarinius, galimus pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse ir kitas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. / Non-pecuniary damages are compensated in all ways when the harm is done by criminal offense for person’s health or for killing somebody. The legislator does not give the finite list of ways when non-pecuniary damages could be awarded. The right of decision is given to the court and it has to evaluate the circumstances in each particular case. Moreover, the court, while assessing the size of non-pecuniary damages, has to consider the after-effect of the harm done, the fault of the person who did this harm and his interest and other circumstances that are important to the case. On the other hand, if non-pecuniary damages are not rewarded for the person voluntarily, he (she) has a right to give a civil claim in criminal case. Honesty, justice and reasonableness are the most important criterions in evaluation for non-pecuniary damages.

Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Nusikaltimų aukų pagalbos ir paramos sistema Lietuvoje“ nagrinėjama Lietuvoje egzistuojanti pagalbos ir paramos nusikaltimų aukoms sistema, jos sudedamosios dalys ir elementai. Tema yra mažai nagrinėta ir aktuali tuo, kad tai naujas socialinių paslaugų sektorius Lietuvoje, kadangi iš esmės tuo susirūpinta vos prieš dešimtmetį, todėl dar nėra atlikta šios sistemos kompleksinė analizė, nėra tyrimų, kitų išsamesnių apibendrinančių darbų. Šio baigiamojo darbo objektas – nusikaltimų aukų pagalbos ir paramos sistema Lietuvoje, tikslas – pateikti rekomendacijas sistemai patobulinti. Siekiant šio tikslo buvo sprendžiami tokie uždaviniai kaip, valstybinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos pagalbos nusikaltimų aukoms srityje nagrinėjimas ir vertinimas, pagalbos ir paramos nusikaltimo aukai sistemos Lietuvoje turinio atskleidimas, remiantis teisine literatūra ir teisės aktais, statistiniais duomenimis, internetinių svetainių informacija bei kitais informacijos šaltiniais, kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių pagalbos ir paramos sistemos nagrinėjimas, pagalbos teikimo labiausiai pažeidžiamoms nusikaltimų aukoms – moterims ir vaikams analizė ir vertinimas, remiantis ekspertų apklausa. Atsižvelgiant į tyrimo objektą ir tikslą, magistro darbe buvo analizuojami tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys nusikaltimų aukų apsaugą, taip pat buvo vertinama institucijų ir organizacijų veikla šioje srityje, remiantis įvairiais... [toliau žr. visą tekstą] / In Master’s final thesis „The System of Help and Support for Crime Victims in Lithuania“ there is researched an existing in Lithuania system of help and support for crime victims, its components and elements. This theme has not been widely researched and is relevant because it is a new sector of social services in Lithuania. For the reason that this issue was raised only ten years ago there is no complex analysis of this system; there are no researches and other comprehensive resumptive works. The object of this final thesis is the system of help and support for crime victims in Lithuania; its purpose is to give recommendations for the improvement of the system. For the attainment of the purpose there were set the following tasks: the research and evaluation of the activity of public companies and nongovernmental organizations in the field of help and support for crime victims; the revelation of the content of system of help and support for crime victims in Lithuania on the ground of juridical literature, legal acts, data, information of Internet pages and other information sources; the analysis of some help and support systems of the member states of the European Union; the analysis and evaluation of help and support provided to the most vulnerable crime victims – women and children on the ground of the inquiry of experts. Considering the object and purpose of the research in this Master’s thesis there were analyzed international and national legal acts regulating the... [to full text]