Magistro darbe analizuojama kaip pasikeičia bendroji fizinio ir juridinio asmens teisinė padėtis, po to kai asmens atžvilgiu įsigalioja Lietuvos Respublikos vardu paskelbtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo asmeniui paskiriama kriminalinė bausmė. Analizuojant bendrosios asmens teisinės padėties pasikeitimą buvo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja bausmių vykdymą ir kita Lietuvos bausmių vykdymo teisės literatūra, bei teismų sprendimai, taip buvo nagrinėjami Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Anglijos valstybių kriminalinių bausmių vykdymu susiję teisės aktai ir doktrina, bei tarptautiniai teisės aktai. Nuteistojo asmens teisinę padėtį sudaro bendroji asmens teisinė padėtis ir specialiosios teisės, ir pareigos, kurias nustato bausmės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai ir teismo nuosprendis. Specialioji nuteistojo asmens teisinė padėtis susidaro iš bendrųjų ir specialiųjų nuteistojo teisių ir pareigų. Bendrosiomis nuteistojo asmens teisėmis gali naudotis visi nuteisti fiziniai ir juridiniai asmenys, su kai kuriomis išimtimis. Specialiosios teisės ir pareigos yra nustatomos skirtingomis bausmėmis nuteistiems asmenims, atsižvelgiant į paskirtosios bausmės turinį. Nuteistojo asmens teisinė padėtis labai priklauso nuo paskirtos kriminalinės bausmės rūšies. Su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nuteisti asmenys daugelį įstatymuose numatytų teisių įgyvendina tokia pačia tvarka kaip ir nenuteisti asmenys... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis there are analyzed aspects how changes person physical and legal entity status, after judicial conviction is entering into force in respect of the Republic of Lithuania, when person is designated by criminal penalty. Analyzing changes of single person`s legal status there were studied laws and regulations of the Republic of Lithuania that govern the enforcement of penalties. There were analyzed other literature about enforcement of penalties. There were investigated legislation, legal literature of Russia, Germany, Latvia, Sweden, England and international laws. Status of convicted person concludes person`s general legal position, special rights and obligations that are determined by legislation and court conviction. The specific situation of convicted person depends on general and special rights and obligations of the convict. Status of convicted person most depends on the type of criminal punishment. Persons, that are punished for the penalties that are unrelated with imprisonment in many cases provided in laws implement the same rights in the order as the persons who are not been convicted. Penalty of imprisonment has the greatest influence on a person's legal situation. As heavier is criminal punishment for person, the person has more limited individual rights and freedom, and there are emerging more legal duties. Convicted legal person may also use general and specific rights of the convicted person and shall exercise general and specific duties. But has... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama nuteistųjų asmenų teisinės padėties instituto istorinė raida ir veiksniai, darantys įtaką šio instituto turiniui. Detaliai atskleidžiama nuteistųjų asmenų teisinės padėties samprata ir struktūra Lietuvos ir Rusijos bausmių vykdymo teisės teorijoje, įstatymuose ir atskirų mokslininkų darbuose bei pateikiami autoriaus siūlymai dėl galimo nuteistųjų asmenų teisinės padėties apibrėžimų tobulinimo. Nemažai dėmesio skiriama bausmių vykdymą reguliuojančių nacionalinių, užsienio šalių ir tarptautinių teisės aktų analizei, kiek jie susiję su nuteistųjų asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, ir pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių nacionalinių teisės aktų turinio tobulinimo. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama, kokią įtaką nuteistųjų asmenų teisinės padėties turinys ir jo įgyvendinimo formos turi bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos procesams. Taip pat pateikiamas kitų mokslo šakų – kriminologijos, sociologijos bei psichologijos – nusikalstamo elgesio vertinimas, kuris itin svarbus įtvirtinant nuteistųjų teisinę padėtį, organizuojant jų reabilitaciją ir adaptaciją jiems išėjus į laisvę. / In the present Master’s work, there is analysed the institute of legal status of convicts, its historical development and factors, making influence on the contents of the present institute. There is revealed in detail the concept and the structure of legal status of convicts in the theory of penal law, laws and in different scientific studies of Lithuania and of Russia. Also, there are provided suggestions regarding possible improvement of the definitions of legal status of convicts. Plenty of attention is assigned to analysis of national and foreign and international law acts regulating implementation of punishments, considering their relationship with personal rights, freedoms and duties of the convicted people. There are also provided suggestions regarding improvement of contents of some national law acts. In different chapters of the work, there is revealed the impact of contents of legal status of convicts and its implementation forms on the processes of implementation of punishments and re-socialisation of convicts. Also, there is provided assessment of criminal conduct by other branches of science – criminology, sociology and psychology. Such assessment is especially important consolidating legal status of convicts, organising their rehabilitation and adaptation, when they return to free life.

In den letzten Jahren wird im Bezirk Jurbarkas ein Anwachsen der Kriminalitätsrate festgestellt, obwohl er nicht zu den Bezirken zählt, in denen die Indikatoren besonders hoch sind (Im Kreis Tauragė steht der Indikator ebenfalls an vorletzter Stelle). Einen besonders negativen Beitrag zum Ansteigen der Kriminalitätsrate liefert die hohe Arbeitslosigkeit (obwohl sie seit 2003 etwas zurück ging). Sowohl die Arbeitslosigkeit als auch die Kriminalität werd durch das Angrenzen von Jurbarkas an das Gebiet Kaliningrad der Russischen Föderation beeinflusst. Aus Kaliningrad führen die Einwohner des Bezirks Tabak, Alkohol, Brennstoffe und andere Schmuggelwaren nach Litauen ein. Es gibt auch Angaben, dass aus Jurbarkas gestohlene Kraftfahrzeuge nach Kaliningrad geschafft werden. Einen großen Anteil an der Kriminalitätsstruktur des Bezirks Jurbarkas haben Diebstähle und andere Vergehen an Eigentum. An zweiter Stelle stehen Vergehen, die mit der Herstellung und Realisierung von hausgemachten alkoholischen Getränken in Verbindung stehen. Die Kriminalitätsstruktur hat sich besonders 2000-2002 verändert, bis dahin haben Diebstähle lediglich 39% der Vergehen ausgemacht (und dahingehend unterschied sich Jurbarkas von anderen Bezirken, in denen gerade diese Vergehen dominierten), und 2003-2005 stieg dieser Teil bis auf 58%. 2003-2005 sank ebenfalls die Aufklärungsrate von Verbrechen und die Zahl von Vergehen, die von Minderjährigen und Betrunkenen begangen wurden, nahmen stark zu. Der Bezirk... [to full text]

Nuteistų asmenų resocializacija – viena iš diskutuotinų mūsų šalies problemų. Lietuva pagal nuteistų asmenų statistinius rodiklius tarptautinėse suvestinėse užima vieną iš pirmų pozicijų (Kiškis, 2006). Kriminogeninės statistikos duomenimis, nuo 2004 m. palaipsniui mažėja nuteisiamų asmenų skaičius. Tačiau, kaip teigia G.Sakalauskas (2006), sumažėjęs nuteistų asmenų skaičius palyginti su kitomis Vidurio Europos valstybėmis, išlieka pakankamai didelis. Pastaruoju metu mokslinėje edukologinėje literatūroje diskutuojama apie resocializacijos fenomeną (Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002; Kvieskienė, 2005). Pravartu atsižvelgti į Kanados, Skandinavijos ir kt. šalių pažangią konkrečios srities patirtį, kuri palengvintų nuteistų asmenų resocializacijos ir prevencijos procesą. Griežtesnėms bausmių normoms pristatoma lygiagreti laisvės atėmimo bausmių reabilitacijos alternatyva – socialinė reabilitacija arba resocializacija, kaip visateisio piliečio ugdymas, reikalinga nuteisto asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pačiam, tiek šeimai, tiek ir visuomenei.Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų programoje (Žin., 2004, Nr. 23-709), numatyta iki 2008 metų pradžios nuosekliai ir kompleksiškai įgyvendinant nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, resocializacijos politiką ir laikantis tęstinumo principo, mažinti nusikaltimų ir jų pasikartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / Social integration of the convicts and people discharged from the institutions of imprisonment is one of the negotiable issues in our country. Re-socialization phenomenon has been widely discussed in recent scientific educology references following the advanced experience of such countries as Canada, Scandinavia etc. This experience would make the convicts’ reintegration process easier and it would prevent criminality, especially the repeated one. According to European experience, the more convicts there are in the society, the higher the level of criminality is: the spread of psychosocial vices starts in the society and in the course of time it is more difficult to control it. Existing re-socialization system of the convicts and people discharged from the institutions of imprisonment in Lithuania is not adequate. The aim of the work is to reveal the convicts’ re-socialization expectations. The task is: 1) to provide legal, psychological, pedagogical aspects of the convicts concept; 2) to describe the re-socialization state of the convicts with reference to scientific and empirical research data; 3) to reveal the convicts’ educational needs. The survey objective is the convicts’ re-socialization expectations. Survey results from the European Communities initiative Equal program implementation project "Crossroad: Coalition for Strengthening Equal Possibilities in the Labour Market" have been used in this article. The target group of the survey is 113 convicts... [to full text]

Konfliktų kilmė, priežastys, reikšmė nuteistiesiems ir įkalinimo įstaigoje dirbantiems asmenims. Jų sprendimo būdai. / This master‘s work analyses the problem of conflicts in imprisonment institutions. It reveals the nature of conflicts, the reasons causing conflicts, the approach to the conflicts of convicted ones and persons working in imprisonment institutions.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas laisvės atėmimo bausmės, kaip vienos iš dažniausiai teismo skiriamų bausmių, įtaka pakartotiniam nusikalstamumui bei jos atlikimo metu asmeniui taikomų pataisos priemonių teisiniai ir praktiniai aspektai, jų veiksmingumas ir efektyvumas, siekiant asmens pataisymo bei pakartotinio nusikalstamumo tikimybės išvengimo. Pirmajame skyriuje analizuojama bausmės paskirtis ir esmė, pagrindiniai tikslai, kuriuos bausmei kelia įstatymų leidėjas. Apžvelgiamos bausmės teorijos, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais kėlė daugiausia diskusijų mokslininkų tarpe ir formavo dabartinę bausmės sampratą. Taip pat įvertinamas teismų vaidmuo skiriant bausmes ir įgyvendinant teisingumo principą. Antrajame skyriuje apžvelgiamas laisvės atėmimo bausmės formavimasis istorijos tėkmėje, skirtingų kalinimo sistemų įtaka dabartinei kalinimo sistemai. Šiame skyriuje taip pat analizuojamos pataisos priemonės, taikomos laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, jų teigiami aspektai bei pagrindiniai trūkumai ir sąsaja su pakartotiniu nusikalstamumu. Trečiajame skyriuje analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria laisvės atėmimo bausmę atlikę ir į laisvę išėję asmenys, įvertinamos jų pačių pastangos siekiant sėkmingos adaptacijos visuomenėje bei formuojant visuomenės požiūrį į juos. Ketvirtasis skyrius skirtas trumpai laisvės atėmimo bausmės alternatyvų apžvalgai, dabartinės jų būklės įvertinimui bei galimiems pokyčiams ateityje. Apibendrinant nagrinėtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master final work is to reveal the influence of inprisonment on repeated criminality. It is important to analyse and evaluate all the corrective elements of the inprisonment that are used in the penitentiaries, because the behavior of the prisoner usually depends on it. Also it is important to identify how do all these elements can help prisoners to change and do not commit crimes any more. The first chapter analyses the main purposes of the penalty that exists nowadays and the influence on it of all the theories of the punishment that used to exit in the past. Also this chapter contains the importance of the judge in the penalty commited process. The second master's final work chapter talks about the formation of the inprisonment as it is nowadays and about the efficiency of all it‘s corrective programs in order to avoid repeated criminality. The third section is dedicated to all the difficulties that prisoners usually confront with after the inprisonment, not only because of the fault of the negative position of the sočiety, but because of their behavior as well. The fourh chapter reveals us all the positive and negative aspects of the alternatives for the inprisonment, that exist in Lithuania nowadays and about the opportunity to apply something new in that system in order to avoid repeated criminality. To sum up everything that was written in the master‘s final work at the end of it we made conclusions, in... [to full text]

Kaip teigiama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvoje įkalinimo bausmę, pataisos namuose, atlieka 8000, už įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų1. Toks pats, arba labai artimas tam skaičius buvo ir 2009 metais. Pasak, Euro stato2, kriminalinės statistikos duomenų bazės suvestinės sudaro 230 nuteistųjų, 100000 Lietuvos gyventojų. To paties šaltinio teigimu, pagal šį skaičių, Lietuva patenka į pirmą, didžiausią kalinių skaičių turinčių valstybių dešimtuką. Lietuvoje, kaip ir daugumoje postsovietinių šalių, laisvės atėmimas yra dažniausiai taikoma bausmė. Įkalinimo laikas yra pakankamai ilgas, per jį asmuo praranda ryšius su šeima, draugais. Jis nebetenka iki įkalinimo bausmės, turėtų profesinių sugebėjimų, o dažnai jų ir visai nėra turėjęs. Ryšių su artimiausia aplinka praradimas, ilgas įkalinimo bausmės laikas apsunkina šių asmenų sėkmingą integraciją, skatina kartotinį nusikalstamumą.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Nagrinėjama tema yra aktuali visuomenei, kadangi pilniausiai atspindi nusikalstamumo fenomeną. Žmogus, gyvenantis visuomenėje dažniausiai dėl nepalankių aplinkybių šeimoje, artimiausioje aplinkoje, nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / 1. During the investigation a hypothesis has been confirmed that the repeated criminality of the persons who served imprisonment sentence is connected with the duration of the sentence and the demerit of the successful resocialiasation process of the persons who are punished with the imprisonment sentences. 2. When reviewing scientific literature it has become clear that the state defines the direction of its activity in the following way: it expresses its will through the nation’s legally selected representatives and also seeks to defend the mankind from criminal actions. This is called politics. The population defence is carried out through criminal and sentence prosecution policies. Both of them form social politics. Criminal policy defines criminal actions. Sentence prosecution policy deals with the state Criminal policy but it is being realized in the sentence prosecution and commitment sphere. The aim of these policies is population defence. The state Sentence prosecution policy being carried out through the branch of Penitentiary law is called sentence prosecution or penitentiary law. Penitentiary law deals with social relationships which appear when prosecuting or serving the sentences. As it is obvious from the sources of penitentiary law, the aim of this sentence is not only to put the criminal into prison or to restore legitimacy but also to influence him not to commit crimes in the future. Penitentiary law fulfills its function only in connection with other... [to full text]