Šiame darbe aptariamas natūralios kalbos apdorojimo terminų ontologijos kūrimas, kūrimo problemos ir jų sprendimo būdai. Tam, iš skirtingų šaltinių surinkta 217 NLP terminų. Terminai išversti į lietuvių kalbą. Trumpai aptartos problemos verčiant. Aprašytos tiek kompiuterinės, tiek filosofinės ontologijos, paminėti jų panašumai ir skirtumai. Išsamiau aptartas filosofinis požiūris į sąvokų ir daiktų panašumą, ką reikia žinoti, siekiant kiek galima geriau suprasti kompiuterinių ontologijų sudarymo principus. Išnagrinėtas pats NLP terminas, kas sudaro NLP, kokios natūralios kalbos apdorojimo technologijos jau sukurtos, kokios dar kuriamos. NLP terminų ontologijos sudarymui pasirinkus Teminių žemėlapių ontologijos struktūrą ir principus, plačiai aprašyti Teminių žemėlapių (TM) sudarymo principai, pagrindinės TM sudedamosios dalys: temos, temų vardai, asociacijos, vaidmenys asociacijose ir kiti. Vėliau, iš turimų terminų, paliekant tokią struktūrą, kokia rasta šaltinyje, nubraižytas medis. Prieita išvados, jog terminų skaičių reikia mažinti ir atsisakyti pirminės iš šaltinių atsineštos struktūros. Tad palikti tik 69 terminai, darant prielaidą, jog šie svarbiausi. Šiems terminams priskirta keliolika tipų, taip juos suskirstant į grupes. Ieškant dar geresnio skirstymo būdo, kiekvienam iš terminų priskirtas vienas ar keli jį geriausiai nusakantys meta aprašymai, pvz.: mašininis vertimas – vertimas, aukštas automatizavimo lygis. Visi meta aprašymai suskirstyti į 7 stambiausias grupes... [toliau žr. visą tekstą] / In this work it is discussed the development of ontology of natural language processing terms, developmental problems and their solutions. In order to reveal the topic of this work was gathered a collection of 217 NLP terms from different sources. The terms were translated into Lithuanian language. Briefly were revealed the problems of translation. There were described both the computer and philosophical ontology, mentioned their similarities and differences. There was discussed in detail the philosophical approach to the similarity of concepts and objects which is needed to know seeking to understand the ontology of computer principles as much as possible. There was examined the term of NLP, what is the NLP, which natural language processing technologies have already been developed, which are still being developed. For the composition of ontology of NLP terms were chosen the structure and principles of the Topic Maps in order to describe in broad the principles of composition of Topic Maps (TM), the main components of TM: theme, topic names, associations, role in association and others. Later from the got terms there was drawn the tree leaving the structure which was found in the source. It was found that the number of terms should be reduced and it is needed to refuse the primary structure taken from the sources. So, there were left only 69 terms, assuming that they are the most important. There were assigned several types for these terms dividing them into the groups... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos pasaulinio semantinio tinklo technologijos dalykinės srities žinioms užrašyti ir valdyti. Darbo metu buvo papildyta dalykinės srities ontologija bei sukurta nauja sistėminė vartotojo sąsajos formavimo ontologija, kuri palaiko daugiakalbystę. Realizuotos ir aprobuotos užklausos ir automatizavimo procesai dirbantys su minėtomis ontologijomis. Darbo vykdymo metu sukauptos žinios buvo surinktos, susistemintos ir pateikiamos kaip darbo metodika. Remiantis šia metodika sukurta eksperimentinė sistema, skirta padėti identifikuoti su BIOS klaidomis susijusias problemas ir/arba operacinių sistemų (OS) sutrikimo priežastis ir jas spręsti. Apie sukurtą sistemą buvo perskaitytas pranešimas konferencijoje „Mokslas ir studijos 2010: teorija ir praktika“, kuri įvyko Šiaurės Lietuvos kolegijoje. Metodiką galima pritaikyti bet kokiai dalykinei sričiai, tiek realizuojant e-mokymo(si) sistemose probleminio mokymosi principus, tiek paramos paslaugų teikimo prekės ar produkto vartotojui sferoje. / This work examines the global semantic web technologies in the subject area knowledge and record management. Work was completed in the subject area and Ontology, a new user interface making systemic ontology, which supports multilingualism. Realized and dealer inquiries, and automate processes in working with these ontologies. Work during the accumulated knowledge has been collected, systematised and presented as a working methodology. Based on the methodology developed an experimental system designed to help identify errors in the BIOS-related problems and / or operating systems (OS) and cause disruption to solve them. This system of notification was read in the conference of "Education and training 2010: Theory and Practice", which took place in Northern Lithuania College. The approach can be applied to any subject area, and implement e-learning (learning) problem of learning the principles of systems and support services or goods to the consumer product area.

Šiuolaikinių informacinių sistemų kūrimas darosi vis sudėtingesnis ir daugiau išteklių reikalaujantis procesas, nes kuriamoms informacinėms sistemoms keliami vis didesni reikalavimai. Šiame darbe pristatomas ontologijos kūrimo būdas formalių konceptų pagrindu. Ontologijos leidžia saugoti žinias apie dalykinę sritį. Kaip žinoma, ontologijų kūrimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų bei ekspertinių žinių. Dauguma šiuolaikinių informacinių sistemų yra pradedamos kurti iš naujo, nepasinaudojus turimomis žiniomis. Veltui gaištamas laikas, susiduriama su tomis pačiomis problemomis, daromos klaidos. Ontologijų panaudojimas leidžia pasinaudoti jau turimomis žiniomis kuriant naujas informacines sistemas. Disertacijoje siūlomas ontologijų sudarymo metodas naudojant formalius konceptus, kurie praplėsti taisyklėmis. Analitinėje darbo dalyje pristatomos ontologijos ir formalių konceptų sąvokos ir reikšmė šiuolaikinėse informacinėse sistemose. Pateikiamas egzistuojančių formalių konceptų panaudojimo būdų bei ontologijų kūrimo metodų tyrimas. Metodui įvertinti siūloma taikyti naudos vertinimo metodą. Paskutiniame disertacijos skyriuje aprašomi eksperimentai, kuriuose dalykinių sričių ontologijos yra kuriamos naudojant formalius konceptus. Šiems eksperimentams įgyvendinti buvo sukurti programiniai įrankiai, kurie praplėtė šiuolaikinius ontologijų kūrimo metodus. Pabaigoje pateikiami eksperimento rezultatai ir išvados. / Knowledge is widely used in development of modern information systems. One of the ways to represent knowledge is ontologies. They make it possible to shorten the time of information system development and to reduce costs. Moreover, it is an opportunity to re-use the knowledge. The objective of the thesis is to propose a method that allows partially simplifying and automating an ontology development process. Typically, an ontology development process consists of four phases: collection of terms, analysis of terms, specification and representation. A first stage of ontology development process is to capture the entire domain identified in terms of their mutual relations and definitions. During the analysis phase the collected terms are analysed: different terms for describing the same objects or phenomena are searched. The next step can be performed using the selected ontology development tool. This determines the display language and ontology selection. For example, enterprise specialists (low level IT specialists) can compose ontology by using ontology development tools. The above described ontology development process is rather slow and requires scrupulous work. Human involvement in every step of an ontology development process makes big influence on performance. Different people can not create identical ontologies even developing the same subject area ontology. We believe that the situation can be improved by the qualitative leap which would enable the acceleration of the... [to full text]

Duomenų gausa internete didėja eksponentiškai. Žmonės patys nesugeba susidoroti su kasdien didėjančia įvairių duomenų paklausa. Norint apdoroti didelius duomenų kiekius yra naudojami kompiuteriai, tačiau dabartinė programinė įranga negali suprasti daugumos internete saugomų duomenų. Šiame darbe siekiama ištirti metodus, kuriais galima būtų semantizuoti interneto duomenų šaltinius ir pateikiamas vizualinio įrankio, kuris padėtų tai padaryti, projektas. / The amount of data in the Web is increasing exponentially. Humans by themselves are not able to cope with the increasing demand of various data every day. In our every day lives this manifests in struggle to schedule everything as tightly as possible and absorb as much information as possible in as little time as possible. To aid in the increasing demand of data, computers have been used almost as much increasingly well. However, current state of the Web (which provides us with almost all everyday data) is not perfect for usage by automated computers. The Internet mostly provides us with data in text or image format that computers can merely display, but they can not comprehend the meaning of it. This situation calls for a solution which involves semanticizing current text-only Internet, i.e. giving meaning to the text, which computers could understand and manipulate as well as humans do now. This paper investigates the means to approach the lack of machine understandable text on the Web and suggests a tool which can aid humans in semanticizing it.

Šiuo metu yra plačiai naudojamos ontologijos įvairiems uždaviniams spręsti. Dažnai susiduriama su problema kuriant naujas ontologijas, tai užima daug laiko. Darbo tikslas sukurti metodika, kuri nusakytų principus ontologijų jungimui bei moduliniam kūrimui. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo nustatyti esami ontologijų jungimo bei kūrimo procesai. Tačiau, šie procesai neužtikrina korektiško ontologijų jungimo bei kūrimo. Todėl buvo detalizuoti konkretesni procesai, kuriais buvo parengta metodika. Siekiant praktiškai pritaikyti ir palyginti metodiką su kitomis analizės metu nagrinėtomis metodikomis, buvo sukurtas prototipas, kurio veikimas grįstas parengta metodika. Eksperimento metu buvo jungiamos bei kuriamos naujos ontologijos. Įvertinus gautus rezultatus buvo pastebėta jog, parengta ontologijų modulinio kūrimo ir jungimo metodika leidžia patogiau kurti bei jungti ontologijas naudojanti kitas ontologijas ar jų dalis. / At present, ontologies are widely used for various tasks. The main problem is that takes a lot of time of creating new ontologies. There are no methodologies which allow to merge ontologies or reuse various parts of ontology. The aim of research is to create the methodology of modular development and linking OWL 2 ontologies. This work covers analysis how to create and link the ontologies. During the research, a process was specified for creating and linking ontologies. This process allows creating modular ontologies for better maintenance and reuse. The experiment was accomplished in order to compare the new methodology whit existing one by creating a prototypical tool for merging ontologies. Three ontologies were created and merged using the prototype tool and Protégé. A comparison of results has shown the advantages of the created prototypical tool and methodology behind it against existing ones. The new methodology allows easily merging ontologies and creating new ontologies by reusing various parts of existing ontologies.

Per pastaruosius metus ontologijų kūrimas- tikslių formalių specifikacijos terminų ir specifikacijų sąryšių dalykinėje srityje, pradėjo plėstis nuo dirbtinio intelekto srities laboratorijų iki dalykinių sričių ekspertų darbalaukių. Ontologijos tapo dažnos pasauliniame žinių tinkle. Ontologijos naudojamos internete nuo didelių sistematikos klasifikavimo puslapių iki tokių kaip „Yahoo“ ,iki internetinių prekių klasifikavimo ir jų savybių klasifikavimo pardavimui tinklapių, tokių kaip „Amazon.com“. Jeigu informacija yra vienodos struktūros, t.y. visi terminai naudojami tie patys, automatinės paieškos sistemos gali sujungti informacija iš skirtingų šaltinių ir pateikti vartotojui kaip visumą. Ontologija apibrėžia dažnai naudojamą žodyną tyrinėtojams, kuriems reikia dalintis informacija dalykinėje srityje. Į tai įeina dalykinėje srityje kompiuterių interpretuojami apibrėžimai apie pagrindines sąvokas, sąryšius tarp jų. Informacija, žodynai tyrinėtojams, kompiuterių interpretuojami apibrėžimai ir kitą yra saugomi reliacinėse duomenų bazėse. Darbo tikslas: padidinti ontologijų išgavimo iš reliacinių duomenų bazių galimybes sukuriant ir realizuojant tam skirtą algoritmą, leidžiantį atstatyti ontologiją iš duomenų bazės be informacinių nuostolių. / In recent years the development of ontologines- formal specifications of the terms in the domain and relations among them has been expanding from the Artificial-Intelligence laboratories to the desktops of domain experts. Ontologies have become common on the World-Wide Web. The ontologies on the Web range from large taxonomies categorizing Web sites such as on „Yahoo“ to categorizations of products for sale and their features such as on „Amazon.com“. It is a language for encoding knowledge on Web pages to make it understandable to electronic agents searching for information. An ontology defines a common vocabulary for researchers who need to share information in a domain. It includes machine interpretable definitions of basic concepts in the domain and relations among them. Encoded information, vocabulary for researchers, formal specifications of the terms and other are saved in relational databases. The aim of this research is to improve possibilities of querying ontologies when these are kept in relational databases by creating and realizating the algorithm, which allows to transform ontology from relational databases. Experiments have shown that the method works for relation databases which were created by OWL2toRDB algorithm.

XX a. kilęs masinis visuomenės susirūpinimas klimato kaitos pasėkmėmis privertė pasaulį atsigręžti į žmogaus ir gamtos santykio problemą. Naujai atsiradusios ekofilosofijos ar aplinkos filosofijos disciplinos imasi spręsti aksiologinio pobūdžio žmogaus ir gamtos santykio klausimus. Dažniausiai tokios disciplinos naudojasi tiksliųjų mokslų suformuluota gamtos samprata, kuri pati savaime lieka kritiškai neapsvarstyta. Merleau-Ponty gamtos samprata šiame kontekste pasirodo kaip alternatyva gamtos mokslų implikuojamai materialistinei ontologijai. Tačiau ji nėra vientisa: filosofinės kūrybos eigoje kritikai fiksuoja Melreau-Ponty posūkį nuo fenomenologinio gyvenamo kūno aprašymo link ontologinės pasaulio kūno koncepcijos. Šiame magistro darbe pateikiama išsami Merleau-Ponty gamtos sampratos analizė, apimanti tiek fenomenologinę, tiek ontologinę jos formuluotę. Išryškinant abiejų formuluočių ypatumus, tuo pačiu, teigiama, jog ontologinė gamtos koncepcija neprieštarauja gamtos fenomeno aprašymui, bet jį papildo. Taip pat, pasitelkiant kai kuriuos šiuolaikinius aplinkos filosofijos pavyzdžius, siekiama netiesiogiai pademostruoti teorinį Merleau-Ponty gamtos sampratos efektyvumą, paremtą pirminiu žmogaus ir gamtos giminingumu. / A massive concern that had been caused in the twentieth century by the outcomes of the global climate change, urged humanity to look back upon a philosophical issue concerning human-nature relationship. Newly emerged subjects of eco-philosophy or environmental philosophy engage in solving axiological type of issues concerning the matter. These new subjects usually depend on a notion of nature framed by natural sciences, without critically questioning it. In this context Merleau-Ponty’s account on nature emerges as an alternative to materialistic ontology implied by the theories of natural sciences. However Merleau-Ponty’s conception of nature is not monolithic: various critiques notice a turn from phenomenological description of a living body towards an ontological notion of the flesh in the author’s late philosophy. This master thesis gives a thorough analysis of Merleau-Ponty’s conception of nature including both: phenomenological and ontological formulations of it. While pointing out the peculiarities of both formulations it also emphasizes that ontological conception of nature does not intercept with the phenomenological one but, on the contrary, provides a supplement for it. Also by invoking a few examples of contemporary environmental philosophy, this thesis implicitly demonstrates theoretical effectiveness of Merleau-Ponty’s conception of nature, which is based on a primary kinship among human and nature.

The dissertation investigates Heidegger‘s thinking of being in terms of its relation to the philosophy of Aristotle. Whereas Heidegger‘s texts committed to reconstructing Aristotle‘s philosophy were released and started being translated to other languages relatively recently, the German‘s thinking has so far been rather poorly understood both in Lithuania and in the rest of the world. The Heideggerian phenomenological-hermeneutical exegesis of Aristotle‘s texts is apparently essential not only to the project of Being and Time but also to the thought developed after „the Turn“. When the thinking of the philosopher of the Black Forest is viewed in the background of interpreting Aristotle‘s philosophy, one can also better understand its historic(al) dimension, its relation to the pre-modern (ancient and medieval-Christian), modern and post-modern paradigms. The dissertation defends the thesis that the philosophy of Heidegger as a whole is a double move of destructuring and more primordially restructuring the philosophy of Aristotle (and – together – the Cartesian philosophy that conceptually as well as historically is dependent on Greek ontology). This move is performed by construing the basic concepts of Aristotle in terms of the twofold of being and entity which is enabled by the Christian experience of creatio ex nihilo. Furthermore, the construction of the philosophy of Aristotle in terms of the ontological difference is also a critique of modern and post-moderns paradigms... [to full text] / Disertacijoje tiriamas Heideggerio būties mąstymas jo santykio su Aristotelio filosofija požiūriu. Kadangi Heideggerio tekstai, skirti Aristotelio filosofijos rekonstrukcijai, buvo išleisti ir pradėti versti į kitas kalbas palyginti neseniai, šiuo požiūriu vokiečio mąstymas kol kas gan menkai suprastas ne tik Lietuvoje, bet ir likusiame pasaulyje. Haidegeriškoji fenomenologinė-hermeneutinė Aristotelio tekstų egzegezė, regis, ne tik esminga Būties ir laiko projektui, bet ir po „posūkio“ skleidžiamai minčiai. Žvelgiant į Juodosios Girios filosofo mąstymą Aristotelio filosofijos aiškinimo fone, galima geriau suprasti ir Heideggerio filosofijos istorinį matmenį, jos santykį su ikimoderniąja (antikine ir viduramžiškąja-krikščioniškąja), moderniąja ir postmoderniąja paradigmomis. Disertacijoje ginama tezė, jog Heideggerio filosofija kaip visuma yra dvigubas Aristotelio filosofijos (ir sykiu – nuo graikiškosios ontologijos konceptualiai ir istoriškai priklausomos karteziškosios filosofijos) išardymo ir pirmapradiškesnio atkūrimo judesys. Šis judesys atliekamas Aristotelio pamatines sąvokas aiškinant būties ir esinio dvisklaidos požiūriu, kurį leidžia krikščioniškoji creatio ex nihilo patirtis. Be to, Aristotelio filosofijos aiškinimas ontologinio skirtumo požiūriu yra ir moderniosios bei postmoderniosios paradigmų kritika, nes jos istoriškai ir konceptualiai siejamos su graikų ontologijoje taip pat glūdinčia būties užmarštimi kaip neautentiška šios ontologijos išsklaidos galimybe. ... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas Heideggerio būties mąstymas jo santykio su Aristotelio filosofija požiūriu. Kadangi Heideggerio tekstai, skirti Aristotelio filosofijos rekonstrukcijai, buvo išleisti ir pradėti versti į kitas kalbas palyginti neseniai, šiuo požiūriu vokiečio mąstymas kol kas gan menkai suprastas ne tik Lietuvoje, bet ir likusiame pasaulyje. Haidegeriškoji fenomenologinė-hermeneutinė Aristotelio tekstų egzegezė, regis, ne tik esminga "Būties ir laiko" projektui, bet ir po „posūkio“ skleidžiamai minčiai. Žvelgiant į Juodosios Girios filosofo mąstymą Aristotelio filosofijos aiškinimo fone, galima geriau suprasti ir Heideggerio filosofijos istorinį matmenį, jos santykį su ikimoderniąja (antikine ir viduramžiškąja-krikščioniškąja), moderniąja ir postmoderniąja paradigmomis. Disertacijoje ginama tezė, jog Heideggerio filosofija kaip visuma yra dvigubas Aristotelio filosofijos (ir sykiu – nuo graikiškosios ontologijos konceptualiai ir istoriškai priklausomos karteziškosios filosofijos) išardymo ir pirmapradiškesnio atkūrimo judesys. Šis judesys atliekamas Aristotelio pamatines sąvokas aiškinant būties ir esinio dvisklaidos požiūriu, kurį leidžia krikščioniškoji creatio ex nihilo patirtis. Be to, Aristotelio filosofijos aiškinimas ontologinio skirtumo požiūriu yra ir moderniosios bei postmoderniosios paradigmų kritika, nes jos istoriškai ir konceptualiai siejamos su graikų ontologijoje taip pat glūdinčia būties užmarštimi kaip neautentiška šios ontologijos išsklaidos galimybe... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates Heidegger‘s thinking of being in terms of its relation to the philosophy of Aristotle. Whereas Heidegger‘s texts committed to reconstructing Aristotle‘s philosophy were released and started being translated to other languages relatively recently, the German‘s thinking has so far been rather poorly understood both in Lithuania and in the rest of the world. The Heideggerian phenomenological-hermeneutical exegesis of Aristotle‘s texts is apparently essential not only to the project of 'Being and Time' but also to the thought developed after 'the Turn'. When the thinking of the philosopher of the Black Forest is viewed in the background of interpreting Aristotle‘s philosophy, one can also better understand its historic(al) dimension, its relation to the pre-modern (ancient and medieval-Christian), modern and post-modern paradigms. The dissertation defends the thesis that the philosophy of Heidegger as a whole is a double move of destructuring and more primordially restructuring the philosophy of Aristotle (and – together – the Cartesian philosophy that conceptually as well as historically is dependent on Greek ontology). This move is performed by construing the basic concepts of Aristotle in terms of the twofold of being and entity which is enabled by the Christian experience of creatio ex nihilo. Furthermore, the construction of the philosophy of Aristotle in terms of the ontological difference is also a critique of modern and post-moderns... [to full text]

The main goal of this work is to facilitate the exchange of information among the members of the social network by extending the functionality of the social network. The network should have the functionality that could provide not only the most relevant information to the particular member of the network but also with some additional information that could be of some interest to that member (user of the system). Such functionality can be achieved by extending social network with recommendation management subsystem. In this work, recommendation is defined as an informal or formal statement defining what information should be provided to the particular user. This work covers the method of the formation of personalized recommendations. The formation of them is based on leverage coefficients. This way of formation of recommendations allows defining the most suitable level of flexibility and personalization. This provides selection and presentation of proper additional information. The algorithm of formation of recommendations, described is this work, formally defines the composition of recommendation. Recommendation is saved as substantive element of the social network. It consist of finite set of atomic elements, this feature lets to analyze or modify recommendations, avoiding flexibility and personalization problems, which emerges in others recommendation systems.