Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas pacientų teisių gynimo institutas Lietuvoje ir Danijoje. Temos aktualumą sąlygoja pacientų nepasitenkinimas Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, kuris iš dalies yra sąlygotas nepilnavertiškai funkcionuojančios pacientų teisių gynybos sistemos. Danija pasirinkta kaip šalis, pasižyminti gerai sutvarkyta socialinio gerovės sistema bei aukštu gyventojų pasitenkinimo lygiu, kuris priklauso ir nuo pasitenkinimo sveikatos apsaugos sistema. Darbo tikslas – sistemiškai išanalizuoti ir palyginti pacientų teisių gynybos būdus Lietuvos Respublikoje ir Danijoje, įvertinti juos bei pasiūlyti pacientų teisių gynimo tobulinimo kryptis Lietuvoje. Vienas pagrindinių darbe naudojamų metodų - tai teisinių dokumentų analizė - analizuojami Lietuvos, Danijos, ES teisės aktai, reglamentuojantys pacientų teisių sampratą ir jų gynimo neteisminius ir teisminius metodus, teismų sprendimai, mokslinės publikacijos. Lyginimo metodu siekiama atskleisti pacientų teisių instituto panašumus ir skirtumus bei išryškinti lyginamos šalies privalumus ir trūkumus. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjama pacientų teisių samprata bei jų reglamentavimas Lietuvoje ir Danijoje. Antroji dalis skirta ikiteisminių pacientų teisių gynybos būdų analizei, išryškinant egzistuojančius esminius skirtumus Danijoje ir Lietuvoje teisės skųstis ir teisės į žalos atlyginimą srityje. Smulkiau analizuojamos sritys, kurios iš esmės yra skirtingos abiejose šalyse -... [toliau žr. visą tekstą] / This Master thesis deals with the investigation of defence modes of patients rights in Lithuania and Denmark from the comparative perspective. The relevance of the topic is proved by the dissatisfaction of patients with Lithuanian health care system which partly exists due to non properly functioning patients rights defence system. Denmark was chosen as a country with properly arranged social welfare system and high satisfaction level of its inhabitants, which is also characteristic to their satisfaction with health care system. The aim of the thesis is to carry out comparative analysis of defence modes of patients rights in Lithuania and Denmark, evaluate them and define the possible ways for the improvement of the defence modes. An analysis of legal documents is one of the main methods used in this research. While using this method legal acts of Lithuania, Denmark and EU regulating the concept of patients rights and judicial and extrajudicial defence modes of patients rights, ad judgements, research publications are analysed. Whereas the comparative method is applied while seeking to reveal the existing similarities and differences, advantages and disadvantages of patients rights in Lithuania and Denmark. The first chapter of the thesis deals with the analysis of the concept of patients rights and their regulations in Lithuania and Denmark. The second chapter is devoted to the analysis of extrajudicial defence modes of patients rights while revealing the existing... [to full text]

Darbo tikslas. Ištirti gydytojų požiūrį į klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų teisių apsaugą. Uždaviniai. Įvertinti gydytojų informuotumą apie teisės aktus, reglamentuojančius pacientų, dalyvaujančių klinikiniuose tyrimuose, teisių apsaugą, nustatyti gydytojų nuomonę apie informuoto asmens sutikimo reikšmę jo saugumui, įvertinti pacientų, dalyvaujančių klinikiniuose tyrimuose, teisių pažeidimus ir biomedicininių tyrimų etikos principų įgyvendinimo problemas, gydytojų požiūriu. Tyrimo metodika. 2010 m. buvo atlikta anoniminė anketinė gydytojų apklausa. Buvo išdalinta 200 anketų (atsako dažnis 72 proc.). Tyrime dalyvavo visi gydytojai, įtraukti į N kompanijos, organizuojančios klinikinius tyrimus, gydytojų-tyrėjų duomenų bazę ir dirbantys privačiose ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą; naudotas susietų lentelių metodas. Duomenų skirtumų statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal Chi kvadrato (χ2) kriterijų ir statistinio reikšmingumo lygmenį. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, jei paklaidos tikimybė p < 0,05, labai reikšmingu – kai p < 0,01, ypač reikšmingu – kai p < 0,001. Rezultatai. Geros klinikinės praktikos taisykles teigė žinantys visi pagrindiniai tyrėjai ir tyrėjai, Helsinkio deklaraciją – 63,6 proc. pagrindinių tyrėjų ir 63,3 proc. tyrėjų bei visi tyrimo koordinatoriai. 50 proc. pagrindinių tyrėjų ir 65,3 proc. tyrėjų nurodė esantys gerai susipažinę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Investigate physicians' view to protection of patients' rights in clinical trials. Objectives. Evaluate physicians' acknowledge about laws, regulating protection of patients participating in clinical trials; establish physicians' opinion about importance of informed consent to subject’s safety; evaluate violations of patients’ rights and implementation problems of clinical trials ethics principles in Lithuania. Methods. Anonymous physicians’ survey was performed in 2010. 200 questionnaires were distributed (response frequency – 72%). All physicians, working in national and private medical institutions and included in database of N pharmaceutical company organizing clinical trials, were participated. Statistical data analysis was performed by using SPSS 17.0 program package, crosstabs method; statistical significance was evaluated by χ2 criterion and significance level. Result significance was statistically significant if expectation bias p < 0,05, very significant if p < 0,01, extremely significant if p < 0,001. Results. All principal investigators and investigators indicated that they know Good Clinical Practice. 63,6% of principal investigators and 63,3% of investigators and all study coordinators knew Declaration of Helsinki. 50% of principal investigators and 65,3% of investigators were familiarized with Law on ethics of biomedical research. 62,5% of all respondents were read/ heard about Law on the rights of patients and compensation of the damage to... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų teisės į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą įgyvendinimą ir jo skirtumus privataus ir viešojo sektoriaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Metodika. 2013 metų liepos – 2014 metų sausio mėnesiais anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 328 Telšių miesto viešų ir privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientai (atsako dažnis 82 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS statistiniu paketu (20.0 versija). Hipotezės apie požymių priklausomybę buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²) ir z kriterijus bei binarinę logistinę regresiją. Skirtumas laikytas reikšmingu, kai p < 0,05. Rodikliai buvo standartizuoti pagal amžių tiesioginės standartizacijos metodu. Rezultatai. Dauguma apklaustųjų žinojo, jog Lietuvoje nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos ir tai, jog teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas turi pensininkai, asmenys iki 18 metų, asmenys, kurie yra apsidraudę PSD, studentai ir bedarbiai, kurie yra užsiregistravę darbo biržoje. Apie pusė apklaustųjų teigė, kad Lietuvoje pacientams yra garantuojama nemokama sveikatos priežiūra ir bendrai daugiau respondentų palankiai vertino Lietuvos sveikatos draudimo sistemą. Gerai ir puikiai vertinantys savo sveikatą respondentai palankiau vertino nemokamos sveikatos priežiūros įgyvendinimą ir Lietuvos sveikatos draudimo sistemą lyginant su blogai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study is to assess the implementation of the patients‘ rights to the state-guaranteed (free) health care provision in primary health care institutions and to evaluate implementation differences in the public and private sectors. Methods. In the period of July, 2013 and January, 2014 328 respondents (patients of public and private primary health care institutions in Telsiai) were asked to complete an anonymous questionnaire (the response rate 82%). Statistical data analysis has been carried out using SPSS statistical package (20.0 version). The hypotheses on the feature dependence have been checked by the chi square (χ²) and z criteria as well as by the binary logistic regression. The difference is considered significant when p < 0,05. The rates have been standardized according to age using the direct standardization method. Results. Most of the respondents were aware of the fact that Lithuania provides free medical aid and family doctor's consultations and the fact that there is a right to free health care services to the retired, persons under the age of 18, CHI insured persons, students and the unemployed, who are registered at the labour exchange. About half of the respondents said that Lithuania's patients are guaranteed free health care and, generally, more respondents were in favor of the Lithuanian health insurance system. The respondents who claimed to be in a good or excellent health condition evaluate the implementation of the free health care and the... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti pacientų nuomones apie teisės į informaciją užtikrinimą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metodika. Atliekant tyrimą naudotas duomenų rinkimo metodas buvo anoniminė anketinė pacientų apklausa. Naudojant anoniminę anketą apklausti atsitiktinės atrankos metodu atrinkti keturių Kauno apskrities ligoninių pacientai. Buvo apklausiami tyrimo dieną Vidaus ligų ir Chirurgijos profilių skyriuose hospitalizuoti pacientai. Iš viso apklausti 264 pacientai (atsako dažnis 69,1 proc.). Statistinei duomenų analizei panaudoti 261 tinkamai užpildytos anketos duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 21“ programą. Rezultatai. Dauguma pacientų (70,5 proc.) teigė, kad jiems buvo suteikta informacija apie jų ligą. 64 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems buvo suteikta informacija apie medicininių tyrimų rezultatus. Apie savo ligos gydymo metodus buvo informuoti kiek daugiau nei pusė pacientų (52,5 proc.). Su galimomis teigiamomis ir neigiamomis gydymo pasekmėmis buvo supažindinta taip pat tik pusė (50,6 proc.) pacientų. Net penktadaliui (20,3 proc.) apklaustų pacientų nebuvo suteikta informacija apie gydymo pasekmes. Didelė dalis (65,5 proc.) respondentų supranta visą pateiktą informaciją apie gydymą, tyrimus ir pan. Iš 34,5 proc. apklaustųjų, kurie iš dalies suprato arba visai nesuprato jiems pateiktos informacijos, tik 62,2 proc. pasakė gydytojui ko nesuprato. Savo nuomonę gydytojui, kai priimami gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to analyze patients’ opinions about their right to information assurance while receiving hospital treatment. Methods. Data for the study was collected by getting patients to fill out anonymous questionnaires. Four randomly selected Kaunas region hospitals were picked by probabilistic selection. Hospitalized patients from Internal medicine and Surgical departments were questioned. Total of 264 patients were questioned (response rate – 69.1%). 261 questionnaires were filled out correctly and were used in statistical analysis. Data analysis was performed with „IBM SPSS Statistics 21“ package. Results. Most of the patients (70.5%) claimed that they had received all information about their disease. 64% stated that they were informed about medical test results. 52.5% were informed about the methods of treatment. Only half of the patients (50.6%) were informed about health risks and benefits of their treatment. 20.3% were not informed about possible outcomes of the treatment. 65.5% of the patients reported that they understand all provided information about the treatment. Out of 34.5% of patients, who partially understood or did not understand the information given to them, only 62.2% informed the doctors about the lack of understanding. Only 28% of patients expressed their opinion about the treatment to the doctor when decisions are made. 54.4% did not participate in the decision making at all. Out of those, who participated in the decision making, 59.7%... [to full text]

Gydytojo ir paciento santykiai visais laikais buvo medicinos dėmesio centre. Naujų technologijų taikymas leido gydytojui turėti objektyviais duomenimis pagrįstą paciento sveikatos būklės vaizdą, todėl gydytojas mažiau linkęs gilintis į subjektyvius paciento išgyvenimus. Gydytojų-pacient�� santykių etinių problemų sprendimas neįmanomas be valstybės ekonominių, politinių ir teisinių veiksmų. Darbo tikslas. Įvertinti Prienų PSPC gydytojų ir pacientų santykių etinius aspektus pacientų požiūriu. Tyrimo metodai. 2007m. sausio – vasario mėn. buvo atlikta Prienų PSPC pacientų, kurie apsilankė pas BPG (n=304), anketinė apklausa. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės paketą SPSS (9,0). Dviejų požymių priklausomumas buvo tiriamas naudojant χ² kriterijų. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p<0,05. Rezultatai. Didžioji vyriausios bei jauniausios amžiaus grupės, turinčių pradinį bei aukštąjį išsimokslinimą bei dideles pajamas pacientų dalis buvo patenkinti gydytojo bendravimu su jais bei palankiai vertina gydytojo ir paciento santykių administravim����, o nepasitenkinimą nurodė vidutinio amžiaus, vidurinio išsimokslinimo, mažas pajamas turintys respondentai. Labiausiai pritaria teisiniams klausimams vyriausios bei jauniausios amžiaus grupės miesto respondentai, turintys dideles pajamas. Nepatenkinti teisiniais santykiais vidutinio vyresniojo amžiaus mažų pajamų kaimo pacientai. Išvados. Pacientai patenkinti juos aptarnaujančio šeimos (BPG) gydytojo bendražmogiškomis... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between a physician and a patient has always been a centre of medical attention. Application of modern technologies enables a physician to receive a clear picture of a patient’s health rather than become concerned about his/her personal feelings. The solution of physician–patient ethical problems is not possible without state economical, political and legal measures. Aim of the study. To assess the ethical aspects of physician-patient relationship of Prienai Primary Health Care Centre from the patients’ attitude. Methods. In January – February 2007, a survey was conducted in order to receive the opinion from Prienai district residents, who visited a GP (n=304). Statistical analysis package SPSS (9.0) was used to analyse the data. Dependence of two symptoms was researched with of the Chi-Square test (χ²). Zero hypothesis was rejected, when p<0,05. Results. A greater part of elderly and young people who have a higher or primary education and high income were satisfied with physician–patient relationship and gave favourable assessment of the administration of the relationship. Middle-aged people who have secondary education and low income were most dissatisfied with the above mentioned. Most favourable opinion about the legal matters was provided by the oldest and youngest group of the city respondents who have high income, whereas middle-aged senior country people who have low income were dissatisfied with the legal matters. Conclusions. The patients were... [to full text]

The author in his essay lays down pretreal and judicial opportunities of protection of patient‘s rights. For comparison there are analysed Lithuanian and British systems of protection of patient‘s rights. Patients suffer certain dificulties inherent only for this category of cases. Only a small number of patients have opportunity to embrace their rights in international level. Patients migrating wthin European Union have opportunity to apply to the Court of Justice of European Communities.

Darbo tikslas- įvertinti pacientų teisių užtikrinimą pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje, pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų teisių užtikrinimą pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje pacientų požiūriu. 2. Įvertinti pacientų teisių užtikrinimą pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. 3. Palyginti pacientų teisių užtikrinimą pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūriu.Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2014 m. kovo- balandžio mėnesiais anoniminės apklausos būdu Vilniuje, atsitiktiniu atrankos būdu parinktoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo metu apklausti 48 bendrosios praktikos gydytojai, 54 slaugytojai ir 223 pacientai. Tyrimo rezultatai: 81,5 proc. pacientų žino savo teises. 49,5 proc. pacientų informaciją apie tyrimo rezultatus, 50,5 proc. ligos prognozę, 58,3 proc. gydymo eigą, suprato tik iš dalies. 62,3 proc. pacientų įvardijo, jog gydytojai, slaugytojai nepakankamai skiria laiko informavimui. Apie 50 proc. sveikatos priežiūros specialistų požiūriu, informacija apie ligos diagnozę, gydymo eigą, komplikacijas turi būti visiškai konfidenciali. 69,9 proc. pacientų manė, jog jų teisės užtikrinamos tik iš dalies. Tyrimo išvados: 1. Didžioji dauguma respondentų žinojo savo teises, tačiau daugiau kaip pusė respondentų teigė, kad nebuvo pakankamai informuoti apie savo ligą, o 34,7 proc. respondentų nebuvo įtraukit į sprendimų priėmimą, susijusį... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to evaluate an assurance of the patients` rights in the primary health care. Objectives: 1. To evaluate an assurance of the patients` rights in the primary health care from a patients` point of view. 2.To evaluate an assurance of the patients` rights in the primary health care from a health care proffessionals` point of view. 3.To compare an assurance of the patients` rights from the patients` and health care proffessionals` point of view. Methods: the cross-sectional study was performed at one Vilnius PHC institution, in 2014 March-April. The anonymous questionnaire was used in survey. There were 48 physicians, 54 nurses and 223 patients. Completed questionnaires were suitable for further investigation and statistical analysis. An anonymous questionnaire was used, which was developed according to literature analysis. Results: 81,5% of the patients knew their rights. 49,5% patients about medical examination results, 50,5% - disease prognosis and 56,5% - treatment process understood just partially. 62,3% of the patients identified, that physicians, nurses for the information share not enough time. About 50% of health care professionals` attitude related to information about diagnosis, treatment course, complications must be kept absolutely confidential. 69.9% patients felt that their rights are guaranteed only in part. Conclusions: 1. The majority of a respondents were aware of their rights, but more than half of them said that they were not sufficiently informed... [to full text]