Šiame magistriniame darbe nagrinėjama kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių sudarytų aukštesniu nei įmonės lygiu ypatumai. Tiriant kolektyvinių derybų požymius Europos Bendrijos bei nacionaliniu lygiais, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių derybų reikšmę kuriant darbo teisinius santykius. Apibendrinant pagrindinius kolektyvinių derybų požymius, išskiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų ypatumai. Remiantis socialinės partnerystės samprata bei šiam institutui būdingais principais, darbe didžiausias dėmesys skiriamas kolektyvinėms deryboms dėl nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių sudarymo. Nagrinėjant kolektyvinės sutarties sampratą ir turinį, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių, kaip sėkmingo kolektyvinių derybų rezultato specifiką. Aukštesnio lygio kolektyvinės sutartys analizuojamos remiantis bendrais visoms kolektyvinėms sutartims būdingais požymiais, akcentuojant tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus tik šio lygio kolektyvinėms sutartims būdingus ypatumus. Remiantis šiuo metu kolektyvinius santykius įtvirtinančiais šaltiniais, atkreipiamas dėmesys į aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių reglamentavimo kaitą Lietuvoje. Atsižvelgiant į kolektyvinių santykių svarbą šiuolaikiniame visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, tiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo teoriniai ir praktiniai aspektai Lietuvos darbo teisėje. Siekiama atksleisti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the peculiarities of the collective bargaining and the collective bargaining agreements above enterprise level. While going into the attributes of collective bargaining at the European Union and national levels, it is aimed at revealing the significance of higher-level collective bargaining when building labor legal relationships. When summarizing the main attributes of collective bargaining, peculiarities of higher-level collective bargaining are singled out. Based on the conception of social partnership and principles inherent to this institute, this work focuses on collective bargaining regarding conclusion of national, branch and territorial collective agreements. When exploring the conception and content of collective agreements, it aimed at disclosing the specifics of higher-level collective agreements as a corollary of successful collective bargaining. Higher-level collective agreements are being analyzed based on the features common to all collective agreements, while emphasizing the peculiarities inherent to collective agreements of this level only that are entrenched in international and national legislative acts. Based on the sources currently establishing collective relationships, attention is drawn to the changes of regulation of collective agreements in Lithuania. Considering the significance of collective relationships in contemporary social and economic life, theoretical and practical aspects of higher-level collective negotiations... [to full text]

Šio darbo tikslas – išanalizuoti bendrovės valdymo organų ir bendrijos partnerių fiduciarinių pareigų esmę, panašumus, skirtumus. Lietuvos teismai konstatuoja fiduciarinius santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, tačiau pozicijos dėl bendrijos dalyvių santykių nėra pateikęs. Tačiau teismai, naudodami fiduciarinių pareigų sąvoką, kalbėdami apie bendrovės vadovo pareigas, ne visada tinkamai nustato ir interpretuoja fiduciarines pareigas. Pirmoji šio darbo dalis analizuoja fiduciarinių santykių esmę, jų sampratą. Teigiama, kad fiduciarinės pareigos turėtų būti suprantamos siaurąja prasme. Fiduciarinių santykių prigimtis suteikia fiduciarui galimybes ir priemones tenkinti savo asmeninius interesus. Kadangi benificiarai negali efektyviai kontroliuoti kasdieninės fiduciaro veiklos, fiduciarinės pareigos užtikrina, kad asmuo, veikdamas kaip fiduciaras, netenkintų savo asmeninių interesų. Antrojoje dalyje nagrinėjamas bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų turinys ir jų objektas. Laikomasi nuomonės, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei, kaip akcininkų visumai, bet ne individualiems akcininkams. Įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovas turi apsvarstyti ir kreditorių interesus. Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo lojalumo pareigos interpretacija skiriasi nuo fiduciarinės lojalumo pareigos turinio. Lojalumo pareiga reikalauja fiduciaro atsisakyti savo asmeninių interesų ir veikti tik benificiaro interesais. Lojalumo pareigą sudaro pagrindiniai elementai:... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to identify and give interpretation of main fiduciary duties of company directors’ and co-partners in economic partnership. Civil courts of Lithuania use fiduciary relationships in company law context, but avoid recognizing fiduciary relationships between co-partners in economic partnership. Despite recognition of fiduciary relationships in company context courts often make mistakes in interpreting fiduciary duties. This work seeks to clarify the meaning and nature of fiduciary relationships, identify differences and similarities of fiduciary duties of company director and co-partners. Part I deals with the nature and the meaning of fiduciary relationships and the task of fiduciary duties. It argues for a more precise definition of fiduciary relationships and more limited application of fiduciary duties. Limited possibility to effectively monitor performance of fiduciary provides both the opportunity and the means to act self-interested. Because beneficiary cannot effectively oversee day-to-day performance, fiduciary duties ensure at least that the fiduciaries will be loyal to the beneficiaries’ interests. Part II deals with fiduciary duties of company director. It states that director has fiduciary duties to company and not to individual shareholders. When a company is insolvent, director also has to consider the interests of company creditors. It states that the Supreme Court of Lithuania uses terminology of loyalty to mean something quite... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama socialinės partnerystės samprata, prigimtis, atsiradimo prielaidos ir vystymasis. Pasitelkiant teismų praktiką, galiojančius teisės aktus ir mokslinę literatūrą, aptariami socialinės partnerystės santykius reglamentuojantys principai, jų įtaka darbo santykiams, apibūdinami socialinės partnerystės lygiai ir formos. Darbe nuosekliai pateikiama socialinės partnerystės raida ir plėtra Europos Sąjungoje. Analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus, aptariamas Europos socialinių partnerių statusas, reprezentatyvumo kriterijai, funkcijos ir laipsniškas įtakos didėjimas teisėkūroje ir socialinės bei ekonominės politikos Europos Sąjungoje kūrime. Taip pat supažindinama su institucijomis, atsakingomis už Europos socialinį dialogą. Atskiroje darbo struktūrinėje dalyje aptariamos socialinio dialogo Lietuvoje atsiradimo prielaidos ir vystymasis, socialiniai partneriai, jų teisinis statusas ir vaidmuo, vyraujančios socialinės partnerystės formos ir lygiai. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problematikai, Trišalės tarybos veiklai, socialinio dialogo skatinimo priemonėms. Atsižvelgus į magistro darbe aptartus socialinės partnerystės aspektus ir įvertinus esamą situaciją, pateikiamos socialinio dialogo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje perspektyvos ir siūlymai. / This master’s thesis presents the concept of social partnership, the origins of its appearance and its development. With the reference to the case law, legislation in force and academic literature, principles regulating the relations of social partnership are discussed as well as their influence on work relations. Moreover, levels and forms of social partnership are presented. This final paper provides a consistent evolution of social partnership and its development in the European Union. By the analysis the European Union law, the status and the criteria of representativeness of European social partners, their functions and a gradual increase of impact on the legislative and social and economic policy in the European Union is discussed. Also, this paper introduces with the authorities responsible for the European social dialogue. A separate section of this thesis deals with the preconditions for the emergence and development of social dialogue in Lithuania, the legal status and role of social partners and dominant forms and levels of social partnership. Greater attention is paid to the problematic aspects of representation of workers and employers, the activities of the Tripartite Council and the promotion of social dialogue instruments. With the reference to the aspects of social partnership discussed in this paper and considering the current situation, some perspectives and suggestions for social dialogue in the European Union and Lithuania are given.

SANTRAUKA Magistriniame darbe išnagrinėta logistikos bei trečiųjų šalių logistikos esmė, būtinumas bei tinkamumas šiuolaikiniams rinkos reikalavimams. Darbo tikslas: atlikus mokslinės literatūros analizę, logistikos aspektu, bei išanalizavus trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikimo rinką Lietuvoje, atskleisti 3PL logistikos paslaugų naudojimosi perspektyvas. Darbo uždaviniai: atlikti skirtingų autorių, mokslinės literatūros, analizę logistikos paslaugų teikimo klausimu, išsiaiškinti trečiųjų šalių logistikos organizavimo principus, išanalizuoti didžiausias trečiųjų šalių logistikos įmones Lietuvoje, paaiškinti atlikto tyrimo eigą ir metodus, kuriais buvo renkami tyrimui reikalingi duomenys ir išaiškinti trečiųjų šalių logistikos paslaugų vystymosi perspektyvas. Magistrinį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, praktinė, tiriamoji dalis bei išvados ir pasiūlymai. terorinėje dalyje atliekama analizė apie logistikos paslaugas, bei 3PL paslaugas. Praktinėje dalyje palyginamos didžiausios 3PL paslaugų įmonės Lietuvoje. Tiriamojoje dalyje analizuojamas 3PL paslaugų naudojimas Lietuvoje. Išvadose patvirtinama iškelta hipotezė, kad 3PL paslaugos Lietuvoje nėra populiarios. / SUMMARY This Master‘s Thesis deals with logistics services and Third Party logistics partners, these services organization and performance. The aim of this Master Thesis is to analyse logistics services, Third Party logistics management and performance in Lithuania, to do the research in order to find out whether the Third Party logistics is sufficiently using or using at all in Lithuania. The tasks of this paper are as follows: to analyse the scientific literature on logistics services, also to identify Third Party logistics planning rules, to analyze the biggest Third Party logistics companies in Lithuania, to explain the research process and methods, to do the research, identifying whether the Third Party logistics sufficiently are using. and with reference to the literature analysed and the results received to present conclusions and recommendations. This Master‘s Thesis consists of introduction, theoretical part, practical part, research part, conclusions and suggestions. The theoretical parts deals with the analysis of logistics and 3PL logistics services. The practical part includes the analyzing the biggest 3PL providers in Lithuania. The research part is important to analyze the using of Third Party logistics in Lithuania. Conclusions confirm the hypothesis, i.e., The Third Party logistics is not popular in Lithuania.

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali atsižvelgiant į tai, jog kiekviena pasaulio šalis ir jos ūkio subjektai yra suinteresuoti, kad šalies ekonomika būtų kuo labiau subalansuota ir išsivysčiusi. Šiuolaikiniame pasaulyje tarptautinė prekyba vaidina svarbų vaidmenį kiekvienos pasaulio valstybes ekonomikoje. Tarptautinė prekyba yra pati seniausia tarptautinių ekonominių santykių forma, kuri egzistavo ilgą laiką iki pasaulio ekonomikos susiformavimo ir yra jos pirmtakė. Spartus tarptautinės prekybos vystymasis įtakojo greitą pasaulio ekonomikos formavimasis ir paspartino gamybinių jėgų internalizacijos procesas. Magistro baigiamajame darbe yra iškelta problema – kokios gi yra Lietuvos Respublikos eksporto perspektyvos, remiantis išanalizuotais statistikos duomenimis. Baigiamojo darbo objektas - Lietuvos Respublikos (LR) užsienio prekyba. Baigiamojo darbo tikslas - atlikti LR eksporto statistinę analizę, bei numatyti ateities perspektyvas, o siekiant keliamo tikslo buvo sprendžiami šie pagrindiniai darbo uždaviniai - pateikti eksporto teoriją, nustatyti veiksnius, įtakojančius LR eksporto apimtis, išanalizuoti turimus 2004-2010 m statistinius eksporto duomenis, nustatyti eksporto įtaką šalies ekonomikai ir numatyti perspektyvas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, statistinių duomenų analizė, apklausa. Baigiamajame darbe trumpai supažindinama su eksporto samprata bei Lietuvos Respublikos eksporto struktūra... [toliau žr. visą tekstą] / Public Sector Economics master's thesis topic is relevant, because every country in the world and its economy entities are interested their economy to be more balanced and more developed. In today's world the international trade plays an important role in the economy of every country. International trade is the oldest form of international economic relations, which existed long before the emergence of the global economy and its predecessor. The rapid development of international trade has influenced the generation of a rapid global economic and productive forces, as well as accelerated the process of internalization. In the master's thesis the problem of Lithuanian export's according to statistics is raised. The subject of the thesis is the foreign trade of the Republic of Lithuania. The final goal is to conduct a statistical analysis of Lithuanian exports and to predict the perspectives for the future. With the view to the objective the following main tasks have been solved - the export theory submitted, the factors that influence the Lithuanian export volume were identified, the available statistical exports data in the period 2004-2010 were analyzed , the export's impact to the economy was provided. Besides, the following methods have been used: the analysis of scientific literature, the legal documents' analysis, the statistical analysis and the survey. The final paper briefly introduces the conception of export and the Lithuanian export structure by countries or... [to full text]