Įvadas. Pertvarkant pirminės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigų tinklą, siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, priimtinumą ir kokybę. Todėl, aktualu periodiskai tirti pacientų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei priimtinumą įvairioms socialinėms grupėms. Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti pacientų požiurį į sveikatos paslaugų prieinamumą bei priimtinumą Varėnos pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų ryšius su socialiniais demografiniais veiksniais. Tyrimo metodika. 2006.03.01 – 2006.03.10 laikotarpiu VšĮ Varėnos PSP centre buvo atliekama anoniminė anketinė pacientų apklausa. Apklausoje dalyvavo VšĮ Varėnos PSP centre(miesto gyventojai) ir jo filialuose (kaimo gyventojai) besilankantys pacientai. Buvo išdalinta 280 anketų, atsakė – 208 respondentai (atsakas – 74 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 9 versijos programiniu paketu. Rezultatai. Pagrindinis šeimos gydytojo pasirinkimo motyvas yra gydytojo profesionalumas, žinios ir patirtis (72,6 proc.).Centre sveikatos priežiūros paslaugų teritorinis, finansinis, organizacinis ir informacinis prieinamumas buvo geresnis negu jo filialuose.Visi centro pacientai per vieną valandą pasiekdavo PSP įstaigą, tuo tarpu filialų – tik 54,1 proc. respondentų (p<0,05). 32,3 proc. centro respondentų buvo finansiškai pajėgūs įsigyti vaistus, o filialų – tik 15,6 proc. (p<0,05). Prie registratūros langelio ilgiau negu 15 min. laukė 11,1 proc. centro respondentų, o filialų – 26... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. The reorganization of the network of primary healthcare (PHC) institutions is aimed at the improvement of the accessibility, acceptability, and quality of healthcare services. For this reason, periodical investigations of the patients’ attitude towards the accessibility and acceptability of healthcare services to various social groups are relevant. The aim of the study was to determine and evaluate patients’ attitudes towards the accessibility and acceptability of healthcare services in Varėna district primary healthcare unit, and to evaluate the relationships of these attitudes with socio-demographic factors. The methods of the study. During the period of March 1, 2003 to March 10, 2006, we performed an anonymous questionnaire-based inquiry of patients at Public institution Varėna PHC center. The participants of the inquiry were patients who visited Public institution Varėna PHC center (patients living in the city) and its branch offices (patients living in the countryside). In total, 280 questionnaires were distributed, 208 of which were returned (the response rate was 74%). Statistical analysis of the obtained data was performed using the SPSS v. 9 software package. Results. The main motive for the choice of the family physician was the physician’s professionalism, knowledge, and experience (72.6% of answers). The territorial, financial, organizational, and informational accessibility of services at the PHC center was better than in its branch offices... [to full text]

Management of Public Health The assessment of patients right to choose primary health care institution in the context of competition Simona Stulpinaitytė Supervisor Prof., dr. Irayda Jakušovaitė Department of Social Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2005. 65 p. Aim of the study. To assess and compare patients possibility to use their right to choose primary health care institutions in the context of competition. Objectives. 1) To assess factors who determine the choice of private or public primary health care institution; 2) To compare patients opinion about services that are provided in public and private health care institutions; 3) To compare ethical problems in healh care in micro (doctor – pacient) level in public and private health care institutions. Methods. During the survey there were questioned 380 patients at the public and private health care institutions in Garliava. Response rate in public health care institutions was 81% and in private health care institution it was 84%. Statistical analysis was carried out using statistical package for social sciences - SPSS 11.5 for Windows. Associations between the variables were tested by Chi squared. Patients answers under provided services in public and private health care institutions were analyzed by measuring means that were compared using the Stujdent test (t). Significance level (p) less than 0,05 was considered as statistically significant (p<0,05). Results. The most... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti burnos higienos paslaugų poreikį ir prieinamumą 18 ir vyresniems pacientams, besigydantiems Ignalinos pirminės sveikatos priežiūros centre ,,Ignalinos sveikatos centras“. Tyrimo metodika. Atlikta ,pirminės sveikatos priežiūros centro ,,Ignalinos sveikatos centras“ pacientų (nuo 18 ir vyresnių), anoniminė anketinė apklausa. Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: I – besikreipiantys atitinkamo amžiaus pacientai į priminės sveikatos priežiūros gydytoją dėl kitų priežasčių (ne dėl odontologinių problemų) ir II – besikreipiantys į gydytoją odontologą/ burnos higienistą dėl odontologinių problemų. Išdalinta 240 anketų (abiems respondentų grupėms buvo išdalinta po 120 anketų), atsako dažnis 91,6 %. Gautų duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 16.0 programinį paketą, MS Excel 2010 programą ir grafinius vaizdavimo metodus. Rezultatai. Analizuojant respondentų žinias apie profesionalią burnos higieną ir šios procedūros poreikį, šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 38,6 proc. respondentų nežino, kas tai yra profesionali burnos higiena, 47 proc. trūksta informacijos apie profesionalios burnos higienos procedūrą bei jos svarbą, trečdalis respondentų retai ar visai neatlieka profesionalios burnos higienos, nes jiems trūksta žinių. 61 proc. respondentų nurodė, kad profesionali burnos higienos procedūra yra reikalinga, 64,9 proc. nurodė, kad pirminės sveikatos priežiūros centre ,,Ignalinos sveikatos centras“ yra reikalingas burnos higienistas. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate demand and access of oral hygiene services for adolescent patients of Ignalina primary healthcare centre “Ignalinos sveikatos centras“. Methods. An anonymous survey of adolescent patients of Ignalina primary healthcare centre “Ignalinos sveikatos centras“. Respondents have been divided into two groups as follows: I – adolescent patients, contacting primary healthcare doctor for other reasons (except odontology problems) and II – adolescent patients, contacting odontologist/oral hygiene specialist for odontology reasons. 240 questionnaires have been delivered to the both groups of respondents (120 per a group); reply frequency 91.6 %. Received data has been analyzed using SPSS 16.0 program package, MS Excel 2010 program and graphic visualization methods. Results. The results of analysis of awareness in the sphere of professional oral hygiene and a demand of the mentioned procedure have revealed 38.6 % of respondents is not acknowledged with a professional oral hygiene, 47 % suffers from a lack of information on professional oral hygiene procedure and its importance, one third of the respondents applies professional oral hygiene procedures rarely or does not apply at all due to a lack of awareness. 61 % of respondents has mentioned that professional oral hygiene procedure is necessary, 64.9 % of respondents has noted a necessity of oral hygiene specialist in Ignalina primary healthcare centre “Ignalinos sveikatos centras“. The results of the... [to full text]

The primary health care (PHC) institution has a core value in comprehensive health care systems. PHC have been presented as an effective resolution in improving health care, because it is associated with the better health outcomes, lowers health care costs and is related to a greater equity in health. PHC institution was newly established in Lithuania in 1992, when the health care reform was started. Family physicians were retrained from district doctors (pediatricians and internists) or graduated family medicine residency. The recent years have been challenging for Lithuanian family medicine institution. This is the first national study, which evaluates changes in the task profiles and workload of family physicians ten years after the beginning of PHC reform in Lithuania. It provides new information about the differences and similarities in the services of retrained district physicians and physicians after family medicine residency. First time was evaluated family physicians’ satisfaction at national level: are they happy with new role? The study is exceptional because it combines data from patients and their family physicians and gives insight into the attitudes of PHC services users, an important indicator of the quality of health care. Aim of the study: to evaluate changes in family physicians’ task profiles and job satisfaction, and to assess patients’ attitudes towards PHC during ten years of PHC reform in Lithuania. Objectives of the study: 1. To evaluate and... [to full text] / Pirminei sveikatos priežiūrai (PSP) šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes šios institucijos plėtojimas gerina visuomenės sveikatą, paslaugų prieinamumą bei mažina sveikatos sistemos išlaidas. Šeimos gydytojai Lietuvoje nuo 1992 metų pradėti ruošti dvejopai: dalis jų buvo perkvalifikuojami iš apylinkės gydytojų (terapeutų ir pediatrų), kita dalis buvo ruošiama stacionarinėje šeimos medicinos rezidentūroje. Neabejotinai pastarieji PSP reformos metai buvo iššūkis tiek visuomenei, tiek šeimos medicinos institucijai. Tai pirmasis nacionalinis tyrimas, kuriame vertinti šeimos gydytojų veiklos apimčių, darbo krūvio pokyčiai vykdant PSP reformą per dešimtį jos metų. Tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos gydytojų baigusių stacionarinę rezidentūrą panašumus ir skirtumus su šeimos gydytojais, persikvalifikavusiais iš apylinkės gydytojų. Pirmą kartą Lietuvoje šeimos gydytojų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu? Be to, tyrimo metu vienu mtu buvo apklausiami ne tik šeimos gydytojai, bet ir jų pacientai, kurių nuomonė labai svarbi vertinat sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Darbo tikslas: nustatyti šeimos gydytojų veiklos apimtis, jų nuomonę apie darbą ir įvertinti pacientų požiūrį apie pirminę sveikatos priežiūrą per pirminės sveikatos priežiūros reformos dešimtmetį. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti apylinkės ir šeimos gydytojų darbo krūvį, veiklos apimtis ir jų pokyčius. 2. Palyginti šeimos gydytojų nuomonę apie jų darbą ir... [toliau žr. visą tekstą]

Po Lietuvos neprikausomybės atkūrimo, šalies politinis ir ekonominis vystymąsis atskleidė daugybę, neišspręstų ar naujai iškilusių, socialinių problemų (klausimų), todėl iškilo socialinių darbuotojų poreikis įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, tame tarpe ir sveikatos priežiūroje. Sparčiai didėjo supratingumas, kad sveikatos priežiūra yra ne tik ligų diagnozavimas, gydymas, prevencija. Labai svarbi visuomenės sveikatos sudėtinė dalis yra pačio paciento slauga. Šiandien socialinių paslaugų pasiūla pacientams yra nepakankama Lietuvoje. Savarankiškumą praradę ar sunkiai sergantys ligoniai turi gauti kvalifikuotas socialines paslaugas. / After Lithuania regained its independence, many of the country's unsolved social problems soon became apparent. These problems illustrated the need for a properly trained labor force of social workers equipped to deal with them, particularly in the field of health care. It soon became clear that effective health care prevention was every bit as important as diagnosing and curing disease. A very important component of such health care is the nursing care and social support that patients receive, but the provision of such care is still insufficient in Lithuania . Patients that have lost their independence and are seriously ill must receive adequate care and support.