The purpose of this study was to explore the political euphemisms that are used in the English newspapers of the 21st century and analyse their semantic and structural features. First of all, different views on euphemisms were presented to demonstrate attitudes of various scholars towards the same phenomenon. Euphemisms were approached from semantic, structural, and pragmatic points of view. The research question was to be answered in the study was as follows: what are typical political euphemisms used in the current English newspapers and what are their underlying semantic and structural features? The material for the analysis was taken from the online English newspaper The Guardian. This newspaper was selected on the basis of its popularity and accessibility to the readers. The methods used in this study were descriptive method and content analysis. The research emerged from the qualitative perspective as the analysis focused on the meaning found in certain situations. In the study political euphemisms were divided into nine semantic groups depending on the semantic topics of articles they appeared in and examined from semantic and structural points of view. The former approach dealt with semantic transformations while the latter focused on types of word-building presented in Warren‘s model. The research proved that the usage of euphemisms was characteristic of political texts but their number was relatively limited. One and the same political euphemism were found in... [to full text] / Šio darbo tikslas yra ištirti politinius eufemizmus, kurie yra naudojami 21-ojo amžiaus angliškuose laikraščiuose ir išanalizuoti jų semantinius bei struktūrinius bruožus. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: ištirti teorijas ir mokslinius darbus, aprašančius eufemizmo sąvoką ir bruožus, identifikuoti politinius eufemizmus naudojamus šiandienos angliškuose laikraščiuose, sugrupuoti juos į klases pagal semantines temas bei išanalizuoti politinių eufemizmų struktūrinius ir semantinius bruožus. Atliekant tyrimą buvo naudojami aprašomasis metodas bei turinio analizė. Tyrimo metu nagrinėti 70 politinių eufemizmų, kurie buvo rasti paskutinių trijų metų internetiniame laikraštyje The Guardian. Tyrimo rezultatai parodė, kad: • politinų eufemizmų naudojimas yra būdingas politiniams tekstams, o tai reiškia, kad politikai slepia tikrąją politinių įvykių esmę ir klaidina visuomenę vartodami gražiai skambančius žodžius. Visgi eufemizų skaičius buvo santykinai mažas. Vienas ir tas pats eufemizmas buvo rastas skirtingų semantinių temų straipsniuose. • Daugiausia politinių eufemizmų buvo rasta straipsniuose apie politines partijas, o mažiausiai- straipsniuose apie civilinių ir viešųjų paslaugų politiką. Tai rodo, kad politikai yra linkę vartoti eufemistinę kalbą diskutuodami įvairiomis temomis politinėse partijose ir sakydami kalbas, o kalbėdami apie civilines ir viešąsias paslaugas politikai eufemizuoja rečiau. • Eufemizmai atlieka penkias pragmatines funkcijas: mandagumo, tabu... [toliau žr. visą tekstą]

Persekiojimas dėl lyties pastaruoju metu yra vienas iš problematiškiausių pabėgėlių teisės aspektų, kadangi persekiojimo dėl lyties pagrindas 1951 m. Ženevos konvencijoje tiesiogiai nėra įtvirtintas, o pastaruoju metu ypač pagausėjo prieglobsčio prašymų pagrįstų persekiojimu dėl lyties, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra, o gausėjanti persekiojimo dėl lyties teisminė praktika reikalauja tam tikrų standartų suformulavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teoriškai persekiojimas dėl lyties apima tiek vyrų, tiek moterų persekiojimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje susiklostė praktika, kad didžioji dauguma persekiojimo dėl lyties aukų yra moterys ir mergaitės, kurios susiduria su persekiojimu dėl jų lyties ir su specifiniais persekiojimo būdais, todėl šiame darbe persekiojimas dėl lyties iš esmės aptariamas kaip moterų persekiojimas pabėgėlių teisėje. Pažymėtina, jog šiame darbe analizuojami tarptautiniai teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinantys persekiojimą dėl lyties, teisinė doktrina bei nacionalinių teisminių institucijų sprendimai persekiojimo dėl lyties klausimais, kadangi šiuose šaltiniuose geriausiai atskleidžiama persekiojimo dėl lyties samprata bei atsispindi realus tarptautinės apsaugos suteikimas persekiojimo dėl lyties atvejais. Taigi šio darbo atitinkamose dalys aptariami daugiausiai diskusijų tarptautinėje bendruomenėje keliantiems klausimai, tai yra: persekiojimas dėl lyties kaip persekiojimas dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindų... [toliau žr. visą tekstą] / GENDER-BASED PERSECUTION IN REFUGEE LAW Gender-based persecution is one of the most problematic aspects in Refugee Law, because gender-based persecution was not included as a separate ground of persecution in the 1951 m. Geneva Convention. Recently the number of application based on the gender-based persecution has greatly increased. However, unanimous opinion on gender-based persecution is still not found, thought particular standards are highly required. Furthermore, despite gender–based persecution could be related to persecution either suffered by women or men, almost in all the cases gender-based persecution is related to persecution suffered by women or girls, who most often face gender-specific forms of persecution. That is why gender-based persecution is analysed as persecution suffered by women in this paper. It should be noted that basically international acts and documents, legal doctrine and national jurisprudence are analysed in this paper, because in these sources the conception of gender-based persecution are best revealed. Therefore, this paper is divided in the parts, where the most problematic questions of gender-based persecution are discussed: gender-based persecution as persecution based on conventional grounds, that is, gender-based persecution as persecution because of membership of a particular social group, political opinion or religion; well-founded fear of gender-based persecution; acts considered as gender-based persecution; discrimination against... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinio lyderio įvaizdis ir jo formavimas visuomenėje. Darbo tikslas – nustatyti galimus įvaizdžio formavimo visuomenėje teorinius modelius bei pateikti jų vertinimo metodologiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti lyderystės sampratą visuomenėje; pateikti politinio lyderio ir politinės lyderystės sąvokas bei koncepcijas; aptarti tarptautinių politinių lyderių įvaizdžio formavimo atvejus bei pateikti Lietuvos visuomenėje susiformavusį politinio lyderio įvaizdžio modelį; pateikti visuomenės nuomonės formavimo metodologiją; aptarti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį visuomenės nuomonės formavimo procese; aptarti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo būdus (remiantis ryšių su visuomene proceso organizavimo etapais); išanalizuoti darbo metu pateiktus teorinius politinio lyderio įvaizdžio kūrimo aspektus, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę, buvo aptarti politinio lyderystės bei politinės asmenybės formavimo teoriniai apibrėžimai, pateikti tarptautinių politinių lyderių pavyzdžiai bei aptartas informavimo kampanijos vaidmuo visuomenės nuomonės formavimo procese. Taip pat nustatyti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo metodai. Apibendrinant išanalizuotą teorinę medžiagą bei sociologinių tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad darbe kelta hipotezė pasitvirtina tik iš dalies, kadangi didžioji visuomenės dalis gana menkai suvokia politinių lyderių įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Creation of the image of the political leader in the society by Tomas Čepelevskis (summary) All changes that happened with the society in the last decades caused significant changes in the field of politics. Especially those changes touched political leaders who had to understand importance of the role of information and communication skills in the new contemporary society. Also contemporary political leaders should understand the importance of image role in the society. Every political leader understands that his image and his political wealth are directly connected with each other. Because of this leaders and their teams are changing old steady political rules for new ones. In this new political game they are trying to become more flexible and innovative. Now political leaders and their teams try to be like business service organization which sells its political services and products for the society. But in order to gain more understanding and support of the society, political leaders should not only speak loud speeches or promise better tomorrow, but they also should make clear and understandable information campaign. Consequently every image creation process in the society needs a good planed strategy with clear tasks and understandable goals. And if political leaders or their teams that take part in image creation process want to reach the desired point with perfect information campaign they must know main tools of shaping of public opinion and how to evaluate the impact... [to full text]

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]