Šiame darbe bus tyrinėjama Lietuvos postmodernizmo stilistinės krypties architektūra, apžvelgiant skirtingus jos raidos etapus – ištakas, kurios randamos dar sovietmečiu (8 – 9 dešimtmečiais), ankstyvosios nepriklausomybės etapą, bei laikotarpį po 2000 m. Darbe bus pristatoma postmodernizmo architektūros raida pasaulyje, jos estetinis ir idėjinis pagrindas, pagrindinių teoretikų suformuoti svarbiausi šios stilistikos bruožai. Mėginama išanalizuoti, kaip ši architektūros stilistinė kryptis vystėsi pasaulyje ir kaip – Lietuvoje. Darbe nagrinėjama raida nuo pirminių projektų iki užbaigtų pastatų. Dalis objektų atrinkta pagal analizuojamo laikotarpio architektūrinę spaudą, kita dalis analizuota natūrinių tyrimų metu. Nagrinėjant konkrečius objektus, ieškoma būdingų bei vertingųjų savybių, priskiriamų šiai stilistinei krypčiai. Taip pat darbe apžvelgiama šiandieninė situacija naujausių laikų architektūros ir paveldo apsaugos santykyje, nagrinėjami bei lyginami Lietuvoje ir užsienyje keliami su postmodernizmo architektūros įpaveldinimo bei apsaugos galimybėmis susiję aspektai, svarstoma ir apie šios stilistinės krypties, kaip neatskiriamo bendros architektūros istorijos etapo, pastatų galimo įtraukimo į pažintinius - turistinius maršrutus galimybę. / In this work author will research postmodernistic architecture in Lithuania, overlooking three different stages of it‘s development – early stage during the Soviet years, early independence stage (1990 – 2000) and period after 2000 years. In this work author presents development of postmodernism architecture in the world, its aesthetical and ideological basis, the main features of this architectural stylistic formulated by leading theoretics. Author trying to analyse how this stylistic evolved in the world and how – at Lithuania, this evolution will be overlooked from the very beginnings, primary projects to the finished buildings. This evolution researching through examples found in architectural press, as well as through ones, which was analysed during nature research. In analysing of each example author is searching typical and valuable characteristics, whose are common in the postmodernism stylistic of architecture. Also in this work author overlooks today‘s situation in the field of new architecture and it‘s preservation, research and compare it‘s aspects in Lithuania and other countries, also considers the possibilities of postmodernistic buildings involvement in educational – touristic routes.

The purpose of this study was to analyze aesthetic and ideological functions of time and space shifts in the postmodernist narrative. The paper investigates the problems of time and space relationships in literary discourse and is based on the material of famous postmodern novel by Kurt Vonnegut, Jr. Slaughterhouse – Five Or The Children’s Crusade A Duty – Dance With Death. The textual features expressed by space and time relations have not received enough attention in English critical literature. However, provides a continual response to the importance of time and space notions which are often included as part of the themes in the genre of novels. The method chosen for the study was descriptive. The paper consists of two basic parts and their subdivisions. The first part examines the differerences between traditional and postmodernist narrative discourse. The second focuses on the aesthetic and ideological functions of time and space shifts in the above mentioned novel by Kurt Vonnegut, Jr. In the introduction some general characteristics of the narrative structure are outlined. A narrative structure is usually defined as a story which develops in time and space. But the simpliest way of conceiving a narrative is presenting it as a series of events in specific order with a beginning, a middle and an end. The structuralist theoretician Genette distinguishes such features of a narrative: discourse, story and narration. The theoreticians ( Paul Ricoeur, Mikhail... [to full text] / Laiko kaita naratyve yra neatsiejama nuo erdvės, nes laiko poslinkiai visada sukelia erdvės pasikeitimą. Šiame darbe siekiama atskleisti laiko ir erdvės kaitos estetines ir ideologines funkcijas postmodernistiniame Kurto Vonneguto, Jr. romane Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus Žygis Privalomasis Šokis su Mirtimi. Laiko ir erdvės kaita romane apsprendžia jo struktūrines, semantines ir stilistines savybes. Pagrindinis metodas naudojamas šiame darbe yra aprašomasis. Darbas susideda iš dviejų dalių bei jų poskyrių. Pirmoje dalyje nagrinėjami skirtumai tarp tradicinio bei postmodernistinio literatūrinio diskurso. Pristatomos bendros žinios apie narratyvą bei tradiciniai ir postmodernistiniai požiūriai į literatūrinį diskursą. Tradiciniai naratologai kreipia dėmesį į romano struktūrą, laiką, įvykių seką, siužeto liniją, pasokotojo funkcijas. Postmodernistai yra priešingi tradiciniams požiūriams į naratyvo struktūrą. Jie neigia ne tik naratyvo linijiškumą bet ir pačio naratyvo ir jo elementų esmę. Postmodernistai pačiuose savo veikaluose nagrinėja kūrinio diskursą. Antroje darbo dalyje analizuojamos estetinės bei ideologinės laiko ir erdvės kaitos funkcijos Kurto Vonneguto, Jr. romane Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus Žygis Privalomasis Šokis su Mirtimi. Romanas Skerdykla Nr.5 – pati ryškiausia antikarinė rašytojo knyga, kurią Vonnegutas komponuoja pasakojimo pasakojime principu, fragmentiškai pateikia sukurtą Bilio Pilgrimo istoriją ir į ją įaudžia dokumentinį... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation investigates the postmodern features of Salman Rushdie’s novels Shame and Midnight’s Children within the theoretical framework of postmodernism. The inward-directed approach to a literary text, which has been chosen as a basis for the research, incorporates the body of texts by the famous theorists of postmodernism Jacques Derrida, Michel Foucault, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard and others. With the view to the indeterminacy of the approach, the concept of decentering, embracing such terms as the elimination of the transcendental signified, supplement, simulacrum, indeterminacy, the death of the author, has been chosen as a key concept to discuss text-oriented propositions. The analysis of Salman Rushdie’s novel Midnight’s Children explores the undermining of the traditional connotations of synecdoche. The interpretation of the text reveals how the strategy of play is employed to incorporate traditional images into the postmodern narrative of the novel. The connotations attributed to different images are constantly subjected to subversion and undermining in the text. The investigation of the concept indeterminacy with the view to the narrative of Midnight’s Children focuses on the imagery related to the concept of the void and its supplements. The analysis of Salman Rushdie’s novel Shame draws on the concept of the image as a simulacrum/supplement, employing J. Derrida and J. Baudrillard’s theoretical propositions. It uncovers the detachment of... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos postmodernizmo apraiškos Salman Rushdie romanuose Vidurnakčio vaikai ir Gėda. Tyrimo teoriniu pagrindu buvo pasirinktas į tekstą orientuotas požiūris, atstovaujamas šių mokslininkų: Michel Foucault, Jacques Derrida, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard ir kt. Atsižvelgiant į pasirinkto požiūrio neapibrėžtumą, pagrindine teorine sąvoka buvo pasirinkta išcentrinimo sąvoka, kuri yra sietina su šiais terminais: transcendentalinio subjekto nesatis, suplementas, simuliakras, neapibrėžtumas, autoriaus mirtis. Salman Rushdie romano Vidurnakčio vaikai interpretacijoje tiriama tradicinių sinekdochos reikšmių transformacija. Analizuojant atskleidžiama, kaip rašytojas naudoja žaidimo strategiją tradicinių įvaizdžių panaudojimui postmoderniame kūrinyje, nuolat transformuodamas ir neigdamas įvaizdžių reikšmes. Romano Vidurnakčio vaikai naratyvas analizuojamas neapibrėžtumo sąvokos pagrindu. Pagrindinis dėmesys šioje interpretacijoje skiriamas įvaizdžiams, siejamiems su tuštumos ir suplemento sąvokomis. Salman Rushdie romano Gėda interpretacijoje dėmesys skiriamas postmodernaus įvaizdžio kaip simuliakro/suplemento sampratos analizei. Teorinis interpretacijos pagrindas- J. Derrida ir J. Baudrillard veikalai. Analizė atskleidžia postmodernaus įvaizdžio ir realybės santykio nesatį bei realybės suplementų pažeidžiamumą. Apibendrinant, Salman Rushdei romanų interpretacija atskleidžia išcentrinimo sąvokos sudėtingumą ir neapibrėžtumą, bei bendrą... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuolaikinėje visuomenėje televizija tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o jos vaidmuo nuolat kinta. Todėl reikia pripažinti televizijos daromą įtaką. Dažnai galima išgirsti kalbant apie tai, kad šiuolaikinė animacija nėra tinkama vaikams žiūrėti. Tačiau vaikai nemažai laiko praleidžia prie televizoriaus ekrano žiūrėdami animacinius filmukus. Ypatingo dėmesio susilaukė amerikiečių animacinis serialas „Simpsonai“. Nors šis filmas yra skirtas suaugusiems, tačiau jį mielai žiūri ir vaikai. Šiuo metu besiformuojančios teorinės paradigmos, nagrinėja kintantį televizijos vaidmenį. Didelis dėmesys yra skiriamas postmodernios televizijos turiniui ir jo ryšiui su žiūrovais. Nagrinėti televiziją postmodernizmo kontekste yra vienas televizijos pokyčių analizės būdų. Šio darbo tikslas – atskleisti šiuolaikinės visuomenės vertybių satyrą seriale „Simpsonai“. Siekiant šio tikslo yra analizuojami pagrindiniai vyraujantys požiūriai į masines informavimo priemones. Parodomi šiuolaikinei televizijai būdingi postmodernizmo bruožai. Taip pat yra apibūdinami pagrindiniai veikėjai, atskleidžiamos vyraujančios etinės moralinės problemos. Animacinis serialas „Simpsonai“ yra apibūdinimas kaip vienas ryškiausių postmodernistinių kūrinių, kuriam yra būdingas sudėtingas turinys, savęs suvokimas, fragmentacija, satyra, aliuzijos, intertekstualumas, parodija, imitacija. Jame gvildenamos įvairios visuomenės aktualijos, keliami opūs klausimai, išjuokiamos šiuolaikinės vertybės. Atliktas tyrimas tarp 12 – 15... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays television has become concurrent in people‘s life and its role is constantly changing, so the influence of television should be taken into consideration. It is heard that modern animation is not proper for children, however they spend quite a lot of time in front of TV watching some cartoons. American animated serial „The Simpsons“ has attained special attention. Despite the fact that the film is for adults children also watch it with pleasure. Theoretical paradigms, that have been currently developing, are analyzing the changing role of television. A great attention is paid to the content of postmodern television and its‘ relations with the audience. Studying television in postmodern context is one of techniques to analize the changes of television. The aim of this paper is to reveal satire of modern society‘s values in „The Simpsons“ serial. In order to achieve the aim of the paper, the main dominant opinions about the mass media are analysed. Moreover, typical postmodern features of modern television are presented. In addition to this, the main characters are described and the prevailing ethical moral problems are revealed. Animated serial „The Simpsons“ is described as a prime postmodern work, that is characterized by a complex content, self-perception, fragmentation, satire, allusion, intertextuality, parody and imitation. „The Simpsons“ ventilates different topicality of the society. Moreover, in „The Simpsons“ sore points are raised and modern values... [to full text]

The dissertation investigates the postmodern features of Salman Rushdie’s novels Shame and Midnight’s Children within the theoretical framework of postmodernism. The inward-directed approach to a literary text, which has been chosen as a basis for the research, incorporates the body of texts by the famous theorists of postmodernism Jacques Derrida, Michel Foucault, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard and others. With the view to the indeterminacy of the approach, the concept of decentering, embracing such terms as the elimination of the transcendental signified, supplement, simulacrum, indeterminacy, the death of the author, has been chosen as a key concept to discuss text-oriented propositions. The analysis of Salman Rushdie’s novel Midnight’s Children explores the undermining of the traditional connotations of synecdoche. The interpretation of the text reveals how the strategy of play is employed to incorporate traditional images into the postmodern narrative of the novel. The connotations attributed to different images are constantly subjected to subversion and undermining in the text. The investigation of the concept indeterminacy with the view to the narrative of Midnight’s Children focuses on the imagery related to the concept of the void and its supplements. The analysis of Salman Rushdie’s novel Shame draws on the concept of the image as a simulacrum/supplement, employing J. Derrida and J. Baudrillard’s theoretical propositions. It uncovers the detachment of... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos postmodernizmo apraiškos Salman Rushdie romanuose Vidurnakčio vaikai ir Gėda. Tyrimo teoriniu pagrindu buvo pasirinktas į tekstą orientuotas požiūris, atstovaujamas šių mokslininkų: Michel Foucault, Jacques Derrida, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard ir kt. Atsižvelgiant į pasirinkto požiūrio neapibrėžtumą, pagrindine teorine sąvoka buvo pasirinkta išcentrinimo sąvoka, kuri yra sietina su šiais terminais: transcendentalinio subjekto nesatis, suplementas, simuliakras, neapibrėžtumas, autoriaus mirtis. Salman Rushdie romano Vidurnakčio vaikai interpretacijoje tiriama tradicinių sinekdochos reikšmių transformacija. Analizuojant atskleidžiama, kaip rašytojas naudoja žaidimo strategiją tradicinių įvaizdžių panaudojimui postmoderniame kūrinyje, nuolat transformuodamas ir neigdamas įvaizdžių reikšmes. Romano Vidurnakčio vaikai naratyvas analizuojamas neapibrėžtumo sąvokos pagrindu. Pagrindinis dėmesys šioje interpretacijoje skiriamas įvaizdžiams, siejamiems su tuštumos ir suplemento sąvokomis. Salman Rushdie romano Gėda interpretacijoje dėmesys skiriamas postmodernaus įvaizdžio kaip simuliakro/suplemento sampratos analizei. Teorinis interpretacijos pagrindas- J. Derrida ir J. Baudrillard veikalai. Analizė atskleidžia postmodernaus įvaizdžio ir realybės santykio nesatį bei realybės suplementų pažeidžiamumą. Apibendrinant, Salman Rushdei romanų interpretacija atskleidžia išcentrinimo sąvokos sudėtingumą ir neapibrėžtumą, bei bendrą... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism. / Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija.

Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija. / The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism.

Šiame darbe lyginami subsidiarumo principai katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose siekiant atskleisti ES subsidiarumo principo interpretavimo problemų šaltinį. Tyrimo tikslas – lyginant subsidiarumo principo katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose sampratas ir nustatant ryšio (jei toks egzistuoja) tarp jų pobūdį, atskleisti ES subsidiarumo principo prigimtį, kuri leistų paaiškinti, kodėl jo interpretacijų problemų taip ilgai neišeina išspręsti. Dėl aptartojo tyrimo objekto ir problemos pobūdžio, darbe atsiribota nuo socialiniuose moksluose taikomų empirinio tyrinėjimo metodų ir užsibrėžto darbo tikslo siekiama pasitelkus analitinį, istorinį-lyginamąjį, metafilosofinės žiūros ir diskurso analizės metodus. Atskirai analizuojamos katalikų socialinės filosofijos ir ES subsidiarumo principo sąvokos, jų pagrindimas. Šiame darbe metafilosofinio lyginimo metodas svarbus tuo, kad leidžia ne vien ieškoti istoriškai kintančių subsidiarumo ir su juo susijusių kitų sąvokų formalių panašumų ir skirtumų. Jis padeda atskleisti jų ištakas ir pagrindą platesniame filosofiniame kontekste, taigi ir įvertinti, kuris sąvokų grindimo būdas yra objektyvesnis, tikslesnis, o tuo pačiu ir keliantis mažiau interpretavimo bei subsidiarumo principo praktinio įgyvendinimo problemų. Darbo tikslas įgyvendinamas tokia tvarka: 1) pirmojoje dalyje analizuojama subsidiarumo principo samprata katalikų socialinėje filosofijoje. Aptariama katalikiško subsidiarumo principo vystimosi... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of subsidiarity has been incorporated into the legal system on the European Union (EU) by the Maastricht Treaty. The problem of the essential definition of the principle, however, has not been resolved yet. The aim of this Master thesis, entitled "Comparison Between the Principles of Subsidiarity in the Catholic Social Thought and in the Documents of the European Union", is to reveal the nature of the European principle of subsidiarity that would allow to explain why the problems of it’s interpretation cannot be resolved for such a long time. This aim is achieved by comparing the principles of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU. Putting the Catholic principle of subsidiarity in contrast with the European principle of subsidiarity can give a possibility to analyse the latter “from outside” and to distance from the unsuccessful attempts to resolve the problem of interpretation only by means of social sciences. The main problem consists in the fact that, while encountering the problems of interpretation of the principle of subsidiarity in the EU, the philosophical presuppositions of this principle are not reflected and it is identified with the principle of subsidiarity of the social Catholicism. The attempt to solve this problem is made by raising a hypothesis that the presuppositions of the principle of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU differ fundamentally. Notwithstanding that the... [to full text]

Darbo objektas - trijų autorių – skirtingų kultūrų atstovų romanai, kuriuos jungia labirinto tematika. Labirinto tema šiuose romanuose yra pagrindinė kūrinio idėja, konstruojanti siužetą. Vienas iš šio darbo tikslų yra išsiaiškinti, kokias reikšmes slepia labirinto simbolika ir kokį poveikį pastarasis simbolis daro meno pasauliui. Kitas tikslas, susijęs su pasirinkta tyrimo metodologija, yra palyginti, kuo labirinto temos traktuotė yra panaši ir kuo skiriasi pasirinktuose kūriniuose. Darbe keliama hipotezė, kad labirinto simbolis glaudžiai susijęs su aptariamų autorių estetinėmis nuostatomis. Šią hipotezę įrodyti bus pagrindinis tyrėjo uždavinys. Darbo pabaigoje daromos išvados, kad labirinto simbolis išreiškia darbe analizuojamų autorių estetines pažiūras, artimas postmoderniai sampratai. Labirinto vaizdinio pagalba šie rašytojai kuria daugiaprasmį, atvirą tekstą, kuriame daug postmodernistiniam romanui būdingų bruožų: autoriaus mirtis, prasmės atsisakymas, proto ir logikos nuvertinimas, spontaniškumo, atsitiktinumo iškėlimas, ribos tarp tikrovės ir fikcijos išnykimas, fragmentiškumas, žaidimas su skaitytoju ir kt. / The object of this research is three novels written by authors belonging to three different cultures, namely “And Those Look out of Windows Be Dimmed“, by Lithuanian prosaist Saulius Tomas Kondrotas, “In the Labyrinth”, by French novelist Alain Robbe – Grillet and “The Name of the Rose", by Italian author Umberto Eco. All these novels are connected by the theme of labyrinth, which in all the three works is the main idea, making up the plot. These novels are familiar to the poetics of the “New Novel” and postmodern mindset. The main aim of this research, related to the chosen methodology, is to compare how the approach to the theme of labyrinth is similar and how it differs in all the three novels, enlisted above. This research tries to find out what meanings does the symbol of labyrinth hide in itself and what impact does it have to the World of Art. The hypothesis that the symbol of labyrinth is closely associated with the aesthetic views of these three authors is also raised. The main aim of the researcher is to prove this hypothesis. The conclusions of the research state, that previously mentioned symbol expresses discussed authors’ attitude to the world. With the help of the image of labyrinth, these authors create open text, having many meanings and traits of postmodern novel, namely the death of an author, the refusal of meaning, devaluation of reason and logic, elevation of spontaneity and coincidence, disappearance of the boundaries between fiction and reality... [to full text]

Jurgis Kunčinas (1947—2003) romane „Tūla“ pateikia dviejų bohemos atstovų meilės istoriją, kurioje literatūros tyrinėtoja Elena Nijolė Bukelienė įžvelgia postmodernizmo bruožų. Vokietijoje susiformavęs postmodernizmas pasižymi veikėjų apatija supančiam pasauliui, aplinkiniams, ironija. Ji tampa gynybine priemone veikėjui, kurio netenkina esamas gyvenimas ir jis žino, kad nieko negali pakeisti. Abejojama Dievu, amžinybe, veikėjų pasaulis susiskaidęs, gyvenimas priimamas kaip žaidimas. J. Kunčino romane elgiamasi priešingai – pagrindinis veikėjas myli Tūlą ir po mirties, mėgaujasi bohema. Ji, ironija, šikšnosparnio motyvas pagrindiniam „Tūlos“ veikėjui padeda pabėgti nuo jo netenkinančios tikrovės. Ironija kyla daugiau iš linksmo gyvenimo būdo, dirbtinio atsipalaidavimo, nei iš intelektualių paskatų. „Tūla“ nėra ir grynai magiškojo realizmo kūrinys, nes veikėjas nepriima tikrovės, bet nuo jos bėga vartodamas alkoholį, įsivaizduodamas esąs šikšnosparnis. Tai, kad įvedamas šikšnosparnio motyvas, gali priminti fantazijos ir tikrovės maišymą, kuriuo paremtas magiškasis realizmas. Tik „Tūloje“ šikšnosparnis neatlieka žaidybinės funkcijos, kaip, pavyzdžiui, sapnas David’o Madsen’o romane „Sapnų dėžutė“, šikšnosparnis yra veikėjui reikalinga, svarbi detalė. J. Kunčino romaną „Tūla“ galima įvardinti kaip lietuvių tautos sąmonės kūrinį. Jame iš pirmo žvilgsnio galima rasti magiškojo realizmo ir postmodernizmo bruožų, bet tai būtų tik paviršutinis pastebėjimas. „Tūloje“... [toliau žr. visą tekstą] / The novel “Tūla” by Jurgis Kunčinas (1947 – 2003) presents the love story of two bohemia representatives in which Elena Nijolė Bukelienė, the literature researcher, notices the features of postmodernism. Postmodernism originated in Germany is distinguished by the characters‘ apathy for the world surrounding them, people round about, irony. It becomes the defensive means for the character who is dissatisfied with the present life and he knows that he can not change anything. The characters doubt the God, eternity, their world is decomposed, the life is understood as a game. The behaviour in Jurgis Kunčinas‘ novel is contrary – the main character loves Tūla even after his death, enjoys bohemia. She, irony, the motive of the bat help the main character of “Tūla” to escape the unsatisfying reality. Irony rises from the cheerful lifestyle, artificial relaxation but not from intellectual inducements. “Tūla” is not a work of pure magic realism since the character does not accept the reality but he escapes it drinking alcohol, seeing himself as a bat. The fact that the motive of the bat is introduced can remind of the confusion of fantasy and reality on which magic realism is based. However, the bat does not perform the function of games in “Tūla” as, for example, the dream in David Madsen’s novel “The Box of Dreams” („Sapnų dėžutė”), the bat is a necessary, important detail for the character. J. Kunčinas’ novel “Tūla” can be called the work of Lithuanian consciousness. At first... [to full text]