Every year about 3 thousand children are taken from families and half of them are accommodated in various children caring institutions and during the last decade of the 20th century the number of children living in caring institutions increased by 30 percents. These tendencies motivate to analyze the situation: where children left without parents care are directed, whether institutions taking care of such children have conditions for child socialization, whether all children under care are equally funded by the state‘s positive socialization funds. Nonfiction, the analysis of standard and statistical documents, quantitative (142 children were examined) and qualitative (17 supervisors of child care institutions were questioned with the help of structural interview and explicit conversation) tests prove that many children living in such institutions have acquired more negative than positive socialization experience, therefore they often feel insecure, avoiding social relationships, their psychosocial development especially during the teen years can be disconcerted – thus it affects negatively their social maturity and socialization. Moreover, after analyzing the role of professionals and opportunities for civic education in children care centers we can say that experts and social agents working in such institutions play the most important part in the organization and management of the positive socialization process. Their professional preparation and ability to work in... [to full text]

Nagrinėjant pasirinktą temą norima išsiaiškinti kokie veiksniai daro įtaką vaikų ir jaunimo klubų veiklai ir kokios veiklos gerinimo galimybės leistų tikėtis dinamiškų ir veiksmingų pokyčių. / The aim of the paper is to explore the optimum possibilities of the movement in the children and youth clubs. The methods used to reach the aim are these: the analysis of the science literature, which studies the informal education; the research with questioners.

Valstybėms tiesioginių mokesčių srityje išlaikant suverenitetą ir laisvai nusistatant tiesioginių mokesčių rūšį, bazę, tarifą, apmokestinamus subjektus, atsiranda esminiai skirtumų, sukuriančių rinkos fragmentaciją ir didelių kliūčių efektyviam Bendrijos vidaus rinkos funkcionavimui. Visa tai ir atsilikimas nuo kitų sričių harmonizavimo lemia integracijos poreikį ir spaudimą valstybėms narėms harmonizuoti. Tačiau tiesioginių mokesčių pozityviosios integracijos bazė reikalauja, kad Taryboje priimant direktyvas būtų sprendžiama vieningai (nuo 2004 m. – 27-ių valstybių konsensusu). Tai de facto blokuoja privalomų teisės aktų leidybą ir sukuria politinių sprendimų stagnaciją. Priešingai nei pozityvioji integracija, negatyvioji integracija (daugiausia besiremianti laisvo judėjimo pažeidimų draudimais), vyksta itin sparčiai, nepaliaujamai didėjant ETT sprendžiamų bylų ir jų ratio decidendi sklaidą užtikrinančių Komisijos pažeidimo procedūrų skaičiui. ETT, spręsdamas bylas, taiko „visaapimantį” požiūrį: vertinant vienos valstybės įstatymų atitiktį EB teisei, analizuojami ne tik jos įstatymai, bet ir kitos, susijusios valstybės, įstatymai bei jų tarpusavio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, t.y. aplinkybių visuma, todėl netgi tas pats įstatymas santykyje su valstybės A įstatymais gali prieštarauti EB teisei, o su valstybės B – jau nebe. Tokia doktrina remiasi Cassis de Dijon abipusio pripažinimo principu: valstybė turi atsižvelgti į kitos valstybės įstatymų nuostatas; tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / While Member States retain direct tax sovereignity and determine the tax, its base, rate, taxable subjects discretionary, fundamental differencies occur, resulting in market fragmentation and big obstacles for effective functioning of Community internal market. These differencies and the gap between harmonization in direct taxes and other spheres stipulate the need of harmonization and pressure for the Member States. However, the sole harmonization base requires the Council to act unanimously (starting from year 2004 – by consent of 27 states). This de facto blocks the law-making of compulsory acts and leads to stagnation of political decisions. Contrary to positive integration, negative integration (mostly founded on prohibitions to restrict free movement) proceeds rapidly, while in the meantime the number of cases solved by European Court of Justice (ECJ) and infringement procedures initiated by Commision which ensure the spread of ECJ cases’ ratio decidendi is constantly growing. ECJ when providing the decisions applies overall approach: evaluation of one Member State’s laws means taking into account the whole situation, including the laws of other related Member State and their inter-tax treaties. Therefore the same law is liable to be restrictive in relation to the laws of Member State A, but not restrictive in relation with the laws of Member State B. This doctrine is based under the Cassis de Dijon principle of mutual recognition: Member State is obliged to consider... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti vaikų pozityviosios socializacijos problemas ir galimybes globos įstaigose. Darbo tikslo išpildymas pateiktas šiose darbo dalyse: Teorinių sprendimų dalyje, remiantis įvairių autorių literatūra bei įstatyminiais aktais, nuostatomis tiriamos socializacijos prielaidos ir jų sudedamosios dalys, analizuojami globojamo vaiko pozityviosios socializacijos modelio metmenys. Taip pat pateikiama detali Lietuvos ir Alytaus apskrities socialinės aplinkos analizė, globos įstaigų auklėjamų vaikų socializacijos tendencijos ir jos realizavimo priemonės. Tyrimo dalyje pateikta empirinio tyrimo rezultatų analizė ir interpretavimas. Atlikto ekspertinio vertinimo tyrimo metu išaiškintos pagrindinės apskrities vaikų socializacijos problemos bei rezultatų pagalba, nustatytos galimybės toms problemoms spręsti. Rezultato išdavoje pateikiamos pozityviosios socializacijos modelio pritaikymo galimybės apskrityje. Nustatytos socioedukacines tendencijos bei globojamų vaikų socialinės integracijos galimybės Alytaus regione. Darbas apibendrintas pagrindinėmis darbo išvadomis. Pagrindiniai rezultatai iliustruoti 7 lentelėmis, 22 paveikslais bei 3 priedais. Darbas rašytas naudojantis specializuota literatūra ir kitais informaciniais šaltiniais lietuvių kalba. / The main object of this final master work is to reveal the main problems and opportunities of children positive socialization in district ward institutions. The fulfilment of the work object is presented in these parts of the work: In the theoretical part of the work is shown the analysis of preconditions of socializations and its constituent parts, dimensions of ward children positive socialization model based on various authors and law acts, regulations. Also we can find the detail analysis of Lithuanian and Alytus region social environment, the socialization and its realization means tendency of children ward institutions. The empiric part of the work reveals the results and their interpretation of empiric research based on expert evaluation. In the result of this research are elucidated the main problems of socialization in region ward institutions. With the research results we can define the possibilities to solve these problems. The outcome of this master work is represented the model of positive socialization and its adaptation opportunities in represented region. It is also diagnosed the tendency of social education and social integration opportunities of ward children in Alytus region. Master work is summarized in the basic work conclusions. Principal results are illustrated in 7 tables, 22 images and 3 appendixes. Work is written using specialized literature and other information sources in Lithuanian language.

Šiame darbe analizuojama kas yra netiesioginė diskriminacija, darbo teisės subjektų diferenciacijos galimybė, kokiais kriterijais remiantis gali būti pateisinama diferencijuota darbo teisės subjektų padėtis, diferenciacijos skirtumas nuo netiesioginės diskriminacijos. Analizuojant Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo teisės normas, siekiama atskleisti netiesioginės diskriminacijos dėl lyties draudimo principo nustatymo pagrindus, taikymo prielaidas darbo užmokesčio srityje, sudarant, vykdant darbo sutartį ar jai pasibaigiant. Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika siekiama išsiaiškinti netiesioginės diskriminacijos požymius. Skiriamas dėmesys į asmens, patyrusio netiesioginę diskriminaciją, pažeistų teisių gynimo būdus. Magistro darbe nagrinėjama ar, įgyvendinant netiesioginės diskriminacijos draudimo principą, Lietuvos darbo teisės normos atitinka Europos Sąjungos darbo teisės normų keliamus reikalavimus, pateikiamos esminės problemos ir pasiūlymai. / This paper is analysing what “indirect discrimination” stands for; and if there is a possibility to differentiate the subjects of Labour Law; what are the criteria based on which the differentiated treatment of subjects of Labour Law can be justified; and what is the difference between “differentiation” and “indirect discrimination”. By examining Lithuanian and European Union rules of Labour Law, it was aimed to provide the basis for determining indirect gender discrimination prohibition principles; furthermore, lay down assumptions for application of those principles in the field of wages - when concluding, implementing or ending a labour contract. Based on the leading case precedents of European Court of Justice, it has been attempted to clarify the characteristics of indirect discrimination. Attention has been paid to the ways of defending the violated rights of a person, who has experienced an indirect discrimination. This Master‘s paper has analysed if Lithuanian rules of Labour Law meet the requirements set out by the European Union rules of Labour Law, with regard to the implementation of indirect discrimination prohibition principle; key problems have been identified, and improvements suggested.

Tam tikrais atvejais prievolės atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo aplinkybės buvimo ar nebuvimo ateityje. Tokios prievolės vadinamos sąlyginėmis. Šiame darbe yra analizuojamas sąlyginių prievolių institutas. Siekiama atskleisti pagrindinius sąlyginių prievolių ypatumus, išnagrinėti šių prievolių teisinį reglamentavimą bei instituto taikymą teismų praktikoje. Pirmoje magistrinio darbo dalyje išsamiai atskleidžiama sąlyginės prievolės samprata. Analizuojami sąlyginės prievolės ypatumai, atsiradimo pagrindai, santykis su kitų rūšių prievolėmis. Pateikiama daugybė sąlyginių prievolių pavyzdžių bei paaiškinama, kokių prievolių galiojimas negali būti siejamas su jokiomis sąlygomis. Antroji ir trečioji darbo dalis skirta aplinkybių, su kuriomis gali būti siejamas prievolės atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, analizei: nurodomi svarbiausi reikalavimai, kuriuos turi atitikti tokios aplinkybės; taip pat detaliai išnagrinėjamos įvairios sąlygų rūšys ir nustatoma, kad nuo sąlygos rūšies priklauso ir skirtingos sąlygos sukeliamos teisinės pasekmės. Nuo ketvirtos iki septintos dalies aptariamas sąlygos poveikis iš prievolės kylančioms šalių teisėms ir pareigoms. Akcentuojama yra šalių pareiga elgtis sąžiningai iki sąlygos atsiradimo ir po jos atsiradimo, nurodomos nesąžiningo elgesio pasekmės. Taip pat išsamiai analizuojama yra šalių padėtis iki atidedamosios sąlygos atsiradimo bei po naikinamosios sąlygos įvykimo. Paaiškinama grįžtamosios galios veikimo... [toliau žr. visą tekstą] / In some cases, the emergence, change or expiration of a contractual duty depends on the presence or absence of a future and uncertain event. These obligations are called conditional. This work is an analysis of the institute of contingent obligations. The aim of this work is to reveal the essential features of a contingent obligation, to consider the legal framework of the obligations and to analyse the application of conditional obligations by the judiciary. The first part of this work discloses in detail the concept of conditional obligation. It analyses the main features of the conditional obligations, the framework of their emergence, relations with other types of obligations. It also presents many examples of conditional obligations and explains which obligations can not be linked to any conditions. The second and the third part of this work is devoted to the analysis of events, which may be linked to the emergence, change or expiration of the conditional obligation. These parts point out the most important requirements, which must be met by such events. The various types of conditions are also examined in detail and it is found that different types of conditions cause different legal consequences. The last parts of this work analyse the impact of the condition on the rights and obligations of contracted parties. It is highlighted the obligation to act in good faith before the occurence of conditions and after its occurrence, consequences of fraudulent behavior are... [to full text]

Straipsnyje profesionalų, dirbančių multikultūrinėje erdvėje rengimas nagrinėjamas kaip viena pagrindinių sąlygų, užtikrinant pozityvaus vaikų ir jaunimo socializavimosi procesą. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamos profesionalų rengimo vaikų ir jaunimo pozityviai integracijai ir sociokultūriniam subalansavimui prielaidos bei atliekama sociokultūrinės integracijos ir multikultūriškumo ugdymo, bei pozityviosios socializacijos praktinės veiklos analizė. Antroje straipsnio dalyje pristatoma mokytojų rengimo vykdoma švietimo politika ir lyginamieji Lietuvos universitetų, rengiančių būsimuosius mokytojus, švietimo politikos efektyvumo tyrimai. / The topic of the master’s issue “Pre–service teacher preperation on youth and children pozitive integration and sociocultural balance”. The main issue was to clarify the preparance of the pre – teachers in the field of diverity by accepting the most important idea of the positive integration of the youth and children.

Pozityvioji psichologija akcentuoja charakterio stiprybių ir laimingumo svarbą asmenybės gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau netirtos galimos šių reiškinių sąsajos su priežastimis gyventi, kurios gali būti reikšmingos vykdant savižudybių prevenciją. Atsižvelgiant į paauglystės amžiaus problemiškumą, šio tyrimo tikslas – įvertinti vyresniųjų klasių mokinių charakterio stiprybių ir laimingumo ryšį su priežastimis gyventi. Tyrime dalyvavo 180 (109 merginos ir 71 vaikinas) IX – XII klasių Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos mokinių. Charakterio stiprybės matuotos tam skirto Charakterio stiprybių ir dorybių klausimyno trumpuoju variantu, sukurtu C. Peterson ir M. E. P. Seligman 2003 metais. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Vyresniųjų klasių mokinių priežastys gyventi tirtos Priežasčių gyventi klausimynu, skirtu paaugliams, kurį sukūrė A. Osman 1998 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad charakterio stiprybės statistiškai patikimai skiriasi lyties atžvilgiu. Išskirta po tris labiausiai išreikštas charakterio stiprybes – merginų grupėje: humoras ir žaismingumas, mylėjimas ir buvimas mylima/meilės priėmimas bei dvasingumas/tikėjimas; vaikinų: mylėjimas ir buvimas mylimu/meilės priėmimas, dvasingumas/tikėjimas ir pomėgis mokytis. Taip pat rasti skirtumai tarp vaikinams ir merginoms reikšmingų priežasčių gyventi išreikštumo. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų... [toliau žr. visą tekstą] / Positive psychology of character strengths highlights the importance of personal happiness and quality of life, physical and mental health, but these effects have not been studied in a link with the reasons for living, which may be of interest in the suicide prevention. Evaluating the problemic side of adolescence the purpose of the study is to assess high school students' character strengths and happiness relationship with reasons for living. The study included 180 pupils (109 girls and 71 boy) of IX - XII grades from Kėdainiai District the Akademija Secondary school. The strengths of character were measured by the short version of the questionnaire, developed by C. Peterson and M. E. P. Seligman in 2003. The happiness of respondents were measured by Subjective happiness scale, the author - S. Lyubomirsky 1999. The reasons for living of the older pupils were investigated by the questionnaire created by A. Osman in 1998 and called The reasons for living questionnaire. The results showed statistical difference between the strength of character and gender. Excluded three most pronounced character strengths - in girls group: the humour and playfulness, loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith; in boys group: loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith and love of learning. Results also showed differences in the expression of the significant reasons for living between boys and girls. There were no statistically significant differences found in... [to full text]

Ugdymo sociologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes staigūs socialiniai pokyčiai Lietuvoje padarė įtaką daugelio žmonių gyvenimui. Atsirado disfunkcinių, socialinės rizikos šeimų, kurios dažnai tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi. Pagausėjo skyrybų arba šeimų, kurių nariai nuolatos išgyvena konfliktus, smurtą, prievartą ir panašiai. Tokiose šeimose augantys vaikai patys linkę smurtauti, nesugeba sutvardyti pykčio, sunkiai adaptuojasi kolektyve, turi mokymosi problemų, dažniau linkę į savižudybę. Vaikų dienos centrai – tai įstaigos, kurios teikia dienos globos, prevencines, informavimo, konsultavimo, maitinimo organizavimo bei materialinės paramos paslaugas sunkiai prisitaikiusioms prie socialinių ir ekonominių Lietuvos pokyčių šeimoms su vaikais. Šių paslaugų teikimo esmė – daryti tai, kas įmanoma, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškai, tinkamai rūpintis savo vaikais, kad vaikai nepakliūtų į valstybines globos įstaigas ir turėtų tinkamas sąlygas gyventi biologinėse šeimose. Lietuvoje veikiantys VDC nėra unikalūs. Daugelyje Europos valstybių įvairios paskirties atviri vaikų ir jaunimo dienos centrai veikia ir yra sukaupę didžiulę patirtį. Vienus iš pavyzdinių vaikų dienos centrų veiklos modelių galima pamatyti Belgijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje. Nuo Lietuvos centrų jie skiriasi tuo, kad daugumoje užsienio valstybių jie yra atviri visuomenei, t. y. bet kuris valstybėje gyvenantis vaikas gali jį lankyti su vaiko teisių specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / Sudden social changes in Lithuania have affected the lives of many people that is why the topic of this final piece of master’s studies of sociology of education is relevant these days. Dysfunctional and At-Risk families, which usually bring many negative experiences, started appearing. A number of divorces and the number of families that constantly experience conflicts, violence and constraint has increased. Children who grow up in such families incline using violence themselves, find it more difficult to control anger, have trouble learning at school, have difficulties adapting to new environment, and are also more likely to think about suicide. Children’s day centers are institutions that provide day care, consultation, food, prevention and material support for the families with children, which have difficulties adapting to new social and economic changes. The reason for these services is to do everything to help people live independently, to help and teach them to take care of their children properly, so children could stay in their biological families, and not be sent to the state orphanages. Children’s day centers in Lithuania are not unique; such institutions with diverse purposes are working in many European countries, have a lot of experience, and are open to all children. The best examples of these children’s day centers are seen in Belgium, Germany and Norway. They are different from the day centers in Lithuania in openness, in these countries every child can... [to full text]

Šiame darbe įrodinėju tezę: Berlino dviejų laisvių perskyra pagrįsta, nes tiek praeities, tiek dabarties mąstytojų teorinei minčiai būdingi pozityviosios arba negatyviosios laisvės bruožai. I-oje dalyje pateikiu Berlino pagrindinius dviejų laisvių bruožus. Taip pat nagrinėju Berlino darbus, skirtus lygybės, istorijos filosofijos, pliuralizmo bei Apšvietos ir Romantizmo problematikai. Teigiu, jog Berlinas – negatyviosios laisvės gynėjas, mat jo filosofijoje ginama individo pasirinkimo laisvė, asmuo suprantamas kaip autonomiškas subjektas. Berlinas pasisako už vertybinio pliuralizmo idėjas, teigia, jog visiems žmonėms turi būti garantuotos vienodos galimybės. II-oje dalyje nagrinėju 3-jų žymių praeities mąstytojų laisvės sampratas, įrodinėju, jog jos turi negatyviosios arba pozityviosios laisvės bruožų. Nustatau, kad Loko teorijoje vyrauja negatyviosios laisvės nuostatos, mat autorius teigia, jog visi individai laisvi ir patys gali rinktis gyvenimo tikslus. Spinozos darbus priskiriu pozityviosios laisvės tradicijai, nes autorius teigia, jog laisvi tegali būti individai, besivadovaujantys protu. Teigiu, jog Hegelio sistema priklauso toms pozityviosios laisvės teorijoms, anot kurių asmuo gali būti laisvas tik priklausydamas politinei bendruomenei. III-oje dalyje analizuoju Berlino laisvių perskyros kritiką. Ji pateikiama XX a. Politinių teorijų kontekste: XXa. Vyksta atkaklus ginčas tarp negatyviosios (individualistų) ir pozityviosios (bendruomenininkų) laisvės atstovų. Teigiu... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I'm proving thesis: the Berlin's distinction between two freedoms is legitimate, because the attributes of positive or negative freedom are characteristic to the past thinkers' theoretical thought. In the first part I'm setting forth the main characteristics of Berlin's two freedoms. I'm also investingating the works of Berlin, which are investigating the problems of equality, philosophy of history, pluralism and Romanticism and Enlightenment. I maintain that Berlin is proponent of negative freedom, because the freedom of individual choice is protected in his philosophy, person is comprehended as autonomous subject. Berlin is proponent of value pluralism, he maintains that equal opportunities must be ensured for all. In the second part I'm analysing the concepts of freedom of three past thinkers, I'm arguing that these concepts of freedom have the features of negative or positive freedom. I'm settling that there are certain attitudes of negative freedom which are dominating in the theory of Locke: it is because author states that all individuals are free and can freely choose the ends of life. I attribute the works of Spinoza to the tradition of positive freedom, because author states that only mind following people can be free. I state, that the system of Hegel belongs to those theories of positive freedom, according to which person can only be free if he belongs to the political community. In the third part I'm analysing the criticism to the Berlin's freedom... [to full text]