Asociacijos laisvės principas pripažįstamas ne tik daugumos valstybių nacionalinės teisės, bet ir priskiriamas prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurios garantuojamos valstybių įsipareigojimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, laiduojama teisė piliečiams laisvai vienytis į bendrijas. 2009 metais įsigaliojusi Kredito unijų įstatymo redakcija įtvirtino teisinio reguliavimo principą, pagal kurį kredito unijų veikla galima tik toje savivaldybėje, kurioje kredito unija turi registruotą buveinę, bei su ja besiribojančių savivaldybių teritorijoje. Analizuojant Kredito unijos įstatymą ir Konstitucijoje nustatytas normas susiduriama su dilema – ar įstatyme įtvirtintas ribojimas gali būti taikomas. Ar valstybė užtikrina laisvą asmenų jungimasi į asociacijas. Atsižvelgiant į sparčią kreditų unijų plėtrą ir siekiant teigiamos veiklos teikiami įstatymų projektai, kurie neigiamai vertina įsigaliojusį ribojimą. Taip pat darbe aptariama kokiais principais remiamasi sprendžiant nacionalinės bei tarptautinės teisės normų taikymo susikirtimą. Kaip sprendžiamas klausimas dėl asociacijos laisvės principo užtiktinimo nacionalinėje teisėje. Magistrinio darbo tikslas ir uždaviniai yra išanalizuoti teritorinio ribojimo svarbą valstybėje ir kokį poveikį pasikeitęs reglamentavimas atlieka kredito unijoms. Apibendrinus asociacijos laisvės principo turinį įvertinti principo taikymą sąveikaujant nacionalinės bei tarptautinės teisės normoms. Ar asociacijų laisvės principo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of freedom of association is recognized not only just for the majority of national legal systems, but it is also attributed to the fundamental human rights and freedoms as guaranteed by states. In the article 35 of the Constitution of the Republic of Lithuania, states the right of citizens freely to unite to ensure communities. In 2009, the credit unions Act entered into force which laid the legal version of the regulatory principle that credit unions can be only in the municipality in which the Credit Union has its registered office, and with the municipalities which territory is bordering. When we are analysing Credit Unions Act and Constitution established norms together there we face with a dilemma – whether entrenched norm for restriction may be applied. In this case do state ensures freedom of association mergers? The main problem of the credit unions are establishment of new more complicated procedures to found a credit union. For example establishing more restrictive common bond criteria. In general credit unions may unite members upon the following criteria: professional, geographical, work in one company or membership in one organization. Before 2009 credit unions had an ability to chose 2 of these 4 criteria. Now there are not such a possibility. There we have a clash between established restrictive common bonds for credit unions and fundamental principle - the principle of freedom of association In international law the right of everyone to join a... [to full text]

Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra įtvirtintas kontinentinės teisės tradicijos valstybių doktrinose bei tarptautiniuose sutarčių teisę harmonizuojančiuose dokumentuose (UNIDROIT Principuose, PECL ir Europos civilinio kodekso projekte). Skirtingose valstybėse šiam principui suteikiamas skirtingas vaidmuo bei apimtis – Vokietijoje sąžiningumui skiriamas itin didelis dėmesys, o Prancūzijoje daugiau koncentruojamasi į šalių valią ir sąžiningumo doktrina yra nedaug išplėtota. Lietuvos 2001 m. Civilinio kodekso 6.158 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra recepuotas iš UNIDROIT Principų 1.7 straipsnio. Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principo turinio neįmanoma apibrėžti a priori – jis paliekamas suformuluoti teismams konkrečių aplinkybių kontekste. Lietuvos teisės doktrinoje yra beveik nenagrinėjamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas bei jo aspektai. Manytina, kad, kaip ir UNIDROIT Principuose bei PECL, Lietuvos sutarčių teisėje šis principas turėtų būti suvokiamas objektyviąja prasme. Sistemiškai aiškinant 2001 m. Civilinio kodekso nuostatas matyti, kad 1.5 straipsnį, kuriame įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bei 6.158 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas, sieja subordinacinis santykis. Šiame darbe daroma išvada, kad 1.5 straipsnis turėtų būti laikomas lex generalis, o 6.158 straipsnio 1 dalis... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of good faith and fair dealing is established in the doctrines of continental law tradition countries and the international documents harmonizing contract law (UNIDROIT Principles, PECL and European Civil Code project). This principle possesses different role and volume in different countries: in Germany, good faith is especially important, while France is more concentrated on the willpower of parties, while good faith doctrine is poorly developed. The good faith and fair dealing practice was receipted from UNIDROIT Principles, Article 1.7 and established in the Lithuanian Civil Code of 2001, Article 6.158. The content of good faith and fair dealing can hardy be described a priori – it is the courts to formulate them in the context of a definite situation. Good faith and fair dealing is not widely analysed in the doctrine of Lithuanian law. This principle is thought to be understood in the objective way, as it is in UNIDROIT Principles and PECL. According to systematic explanation of the Civil Code regulations of 2001, Article 1.5, which establishes the principles of justice, rationality and good faith and the Article 6.158, part 1, establishing the principle of good faith and fair dealing are in the subordinate relation with each other. This study concludes that the Article 1.5 must be considered as lex generalis, while the Article 6.158, Part 1, must be considered as lex specialis in relation to the Article 1.5. Thus the principle established in the Article 6... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami sandorių kainodaros teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje ypatingą dėmesį kreipiant į tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos) rekomendacijų įtaką jam. Pirmoje disertacijos dalyje pateikiama sandorių kainodaros samprata, sandorių kainodaros reguliavimo raida Lietuvoje ir EBPO bei Europos Sąjungos lygmeniu, tiriama tarptautinių organizacijų rekomendacijų reikšmė sandorių kainodaros reguliavimui, nagrinėjamas EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 9 straipsnis ir jo pagrindu priimtos Lietuvos teisės normos. Ši dalis baigiama „ištiestosios rankos“ principu pagrįstos sandorių kainodaros kritika ir perspektyvomis. Antroje dalyje, skirtoje bendrosioms sandorių kainodaros praktinio taikymo nuostatoms Lietuvoje ir EBPO bei Europos Sąjungos rekomendacijų įtakai joms, tiriama palyginamumo analizė, sandorių kainodaros metodai ir jų parinkimas ir sandorių kainodaros dokumentavimo reikalavimai. Trečioje dalyje analizuojamos tarptautinės ginčų sandorių kainodaros srityje nagrinėjimo galimybės ir jų prevencija tiriant abipusio susitarimo procedūrą pagal minėtą pavyzdinę konvenciją ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, ginčų šioje srityje nagrinėjimą pagal 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną ir šių ginčų prevenciją išankstiniais kainodaros susitarimais. / In the dissertation there are analyzed peculiarities of transfer pricing legal regulation in Lithuania paying a special attention to the influence of international organizations‘ (Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) and European Union) on it. In the first part there are submitted the concept of transfer pricing, the history of transfer pricing regulation in Lithuania and at the level of OECD and the European Union, there are analyzed impact of recommendations of international organizations to the transfer pricing regulation and Article 9 of OECD Model Tax Convention on Income and on Capital and Lithuanian legal provisions adopted basing on this Article. This part is ended by presenting the critics of transfer pricing, based on arm’s length principle, and the perspectives of it. In the second part, which is dedicated to the general provisions of Lithuanian transfer pricing implementation practical issues with regard to the OECD and European Union recommendations, there are examined comparability analysis, transfer pricing methods and the selection of them, as well as transfer pricing documentation requirements. In the third part there are analyzed the legal regulation of the possibilities of international disputes on transfer pricing resolution and their prevention by examining the mutual agreement procedure under the mentioned Model Convention and conventions of double taxation, resolution of disputes according to Convention 90/436/EEC on the... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami sandorių kainodaros teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje ypatingą dėmesį kreipiant į tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos) rekomendacijų įtaką jam. Pirmoje disertacijos dalyje pateikiama sandorių kainodaros samprata, sandorių kainodaros reguliavimo raida Lietuvoje ir EBPO bei Europos Sąjungos lygmeniu, tiriama tarptautinių organizacijų rekomendacijų reikšmė sandorių kainodaros reguliavimui, nagrinėjamas EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 9 straipsnis ir jo pagrindu priimtos Lietuvos teisės normos. Ši dalis baigiama „ištiestosios rankos“ principu pagrįstos sandorių kainodaros kritika ir perspektyvomis. Antroje dalyje, skirtoje bendrosioms sandorių kainodaros praktinio taikymo nuostatoms Lietuvoje ir EBPO bei Europos Sąjungos rekomendacijų įtakai joms, tiriama palyginamumo analizė, sandorių kainodaros metodai ir jų parinkimas ir sandorių kainodaros dokumentavimo reikalavimai. Trečioje dalyje analizuojamos tarptautinės ginčų sandorių kainodaros srityje nagrinėjimo galimybės ir jų prevencija tiriant abipusio susitarimo procedūrą pagal minėtą pavyzdinę konvenciją ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, ginčų šioje srityje nagrinėjimą pagal 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną ir šių ginčų prevenciją išankstiniais kainodaros susitarimais. / In the dissertation there are analyzed peculiarities of transfer pricing legal regulation in Lithuania paying a special attention to the influence of international organizations‘ (Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) and European Union) on it. In the first part there are submitted the concept of transfer pricing, the history of transfer pricing regulation in Lithuania and at the level of OECD and the European Union, there are analyzed impact of recommendations of international organizations to the transfer pricing regulation and Article 9 of OECD Model Tax Convention on Income and on Capital and Lithuanian legal provisions adopted basing on this Article. This part is ended by presenting the critics of transfer pricing, based on arm’s length principle, and the perspectives of it. In the second part, which is dedicated to the general provisions of Lithuanian transfer pricing implementation practical issues with regard to the OECD and European Union recommendations, there are examined comparability analysis, transfer pricing methods and the selection of them, as well as transfer pricing documentation requirements. In the third part there are analyzed the legal regulation of the possibilities of international disputes on transfer pricing resolution and their prevention by examining the mutual agreement procedure under the mentioned Model Convention and conventions of double taxation, resolution of disputes according to Convention 90/436/EEC on the... [to full text]

Santrauka Humanitarinė intervencija ir jėgos nenaudojimo principas - daug diskusijų sukelianti tema. Atkreipti dėmesį į jėgos nenaudojimo principo ir humanitarinės intervencijos santykį skatina ne tik vyraujantis nuomonių skirtumas, bet ir palaipsniui vykstanti minėtų doktrinų modifikacija, kurią įtakoja valstybių praktika bei tarptautinėje arenoje vykstantys įvykiai. Darbe pateikiama trumpa humanitarinės intervencijos sampratų, kurias siūlo lietuvos ir užsienio autoriai, lyginamoji analizė. Taip pat aptariamas ir jėgos nenaudojimo principas. Antroje darbo dalyje glaustai pristatoma minėtų doktrinų istorinė raida. Trečiojoje darbo dalyje dėmėsys koncentruojamas į Jungtinių Tautų vaidmens, įgyvendinant jėgos nenaudojimo principą bei humanitarinės intervencijos doktriną, atskleidimui. Joje aptariama humanitarinės intervencijos ir jėgos nenudojimo principą įtvirtinančios Jungtinių Tautų Chartijos normos suderinamumo galimybė. Apžvelgiama Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos kompetencija sankcionuojant jėgos naudojimą pagal Chartijos VII skyrių bei galimybė pasinaudoti šiuo mechanizmu įgyvendinant humanitarinę intervenciją. Šioje dalyje taip pat glaustai pristatoma ST praktika įgyvendinant humanitarinės intervencijos doktriną bei vieni iš svarbiausių atvejų, kuomet jėga humanitariniais tikslais buvo panaudota be ST sankcijos. Neapseita ir be Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikos, kurioje sprendžiami jėgos nenaudojimo ir humanitarinės intervencijos klausimai, iškilę... [toliau žr. visą tekstą] / Humanitarian Intervention and the Non Use of Force Principle The doctrine of humanitarian intervention and the non use of force principle is the theme that causes a lot of discussions. But this is not the only reason that makes it interesting, there are also changes in both of them caused by states practice and events in international arena. In this work it is given short analysis of what are conceptions suggested by foreign and Lithuanian authors, what is humanitarian intervention. Also it is talked what is the principle of the non use of force. The second part of work is imposed for historical analysis of both doctrines. In the third part of work attention is concentrated in the role of the United Nations in implementation of the non use of force principle and humanitarian intervention. In this part it is talked about the possibility to match the norm of the United Nations Charter that firms the prohibition of the use of force in international relations and the doctrine of humanitarian intervention. Also, the competence of the United Nations Security Council and General assembly to authorize the use of force under the Chapter VII of the United Nations Charter and the possibility to use this mechanism for humanitarian purposes is viewed. This part of work also represents shortly the practice of Security Council when it authorized the use of force for humanitarian reasons. Also in this part there are some examples when the use of force for humanitarian purposes was not... [to full text]

Pagal atsakingumo savivaldybės bendruomenei principą, tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei, kurie yra susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. Atsakingumo terminas reiškia piliečių galimybę dalyvauti sprendžiant valdžios institucijų funkcionavimo ir biudžeto naudojimo klausimus. Atskaitingumas – tai valstybės tarnautojų įsipareigojimas atsakingai veikti, atskaitingumo nebuvimas dažnai veda prie piknaudžiavimo turima valdžia. Atsakingumo savivaldybės bendruomenei principo laikymasis – svarbiausia savivaldybės atsovaujamosios ir vykdomosios valdžios veiklos efektyvumo, rezultatyvumo sąlyga, todėl būtina išanalizuoti, ar šis atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas yra pakankamai įgyvendinamas šiose institucijose. Bakalauro baigiamojo darbo objektas – atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas. Šiuo bakalauro darbu buvo siekiama atskleisti atsakingumo savivaldybės bendruomenei principą ir jo įgyvendinimą Telšių rajono savivaldybėje. Buvo išnagrinėta mokslinė literatūra, dokumentai, publicistiniai straipsniai, siekiant atskleisti atsakingumo savivaldybės bendruomenei principo sampratą, pagrindinius bruožus, šio principo santykį su kitais vietos savivaldos principais bei jo reglamentavimą teisės aktuose ir identifikuoti atsakingumo savivaldybės bendruomenei principo įgyvendinimo aspektus Telšių rajono savivaldybėje. Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, jog atsakingumo savivaldybės... [toliau žr. visą tekstą] / According to the principle of community responsibility municipal council members for their activities are responsible and accountable to the electorate and the entire local community, who are linked by common public needs and interests. Term refers to the possibility of citizens to participate in dealing with the authorities functioning and use of the budget issues. Accountability - it is the obligation of public servants to act responsibly; the lack of accountability often leads to abuses authorities available. Responsibility for local community principle - the most important local representative and executive performance, efficiency, provided it is therefore necessary to examine whether the local community responsibility principle is sufficiently implemented in these institutions. Bachelor final work task - the principle of accountability for the local community. This undergraduate work was intended to reveal the local community responsibility principle and its implementation at Telšiai district municipality. Was examined the scientific literature, documents, journalistic articles, in order to reveal the local community responsibility principle, the concept of the basic features of this principle in relation to other local self-governance, and the regulation of law and to identify the responsibility of implementing the principle of local community issues at Telšiai district municipality. According to the survey, could be said that the local community responsibility... [to full text]

Darbe iškelta hipotezė, kad netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę. Siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę, atlikta teorinė taikių susirinkimų laisvės ir seksualinės orientacijos koncepcijų analizė, nagrinėtos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentų normos, reglamentuojančios taikių susirinkimų laisvę ir apžvelgtas šių normų aiškinimas teisminėje praktikoje. Apžvelgtas nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu įtvirtinimas tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentuose bei jo praktinio taikymo aspektas. Atlikta taikių susirinkimų laisvės ir nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu reglamentavimo apžvalga atskirų valstybių vidaus teisės aktuose. Analizuotos Lietuvos teisės aktų normos, reguliuojančios diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimą, pateikiami konkretūs pavyzdžiai bei aprašomas taikių susirinkimų laisvės reglamentavimas ir praktinis jos įgyvendinimas. / The hypothesis of the work is that the homosexuals have the freedom of peaceful assembly. The first part of the work describes the terms related to the freedom of peaceful assembly, the sorts of assemblies, main principles determining the proper regulation of this freedom and legal restrictions of the freedom of assembly. The aspects of sexual orientation are discussed and the brief history of homosexual movements is presented. The second part of the work analyzes the provisions of Universal Declaration of Human Rights, International Covenant on Civil and Political Rights, European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, American Convention on Human Rights and African Charter on Human and People’s Rights, regulating the prohibition of discrimination and freedom of peaceful assembly. Also there are analyzed the primary and secondary legal acts of the European Union, which form the EU policy on the protection of human rights. The third part of the work is dedicated to the analysis of the national legal base of the United States of America, Canada, South African Republic, Finland and Poland, which regulate the freedom of peaceful assembly and protection of homosexuals. The last part of the work reviews the Lithuanian legal norms regulating the prohibition of the discrimination on the basis of sexual orientation, presents the concrete examples and describes the regulation of freedom of peaceful assembly and its practical implementation.

Prigimtinėje būklėje žmogus perdavė savo teises Tautos atstovams, kurie geriausiai galėjo atstovauti jo nteresus, taip buvo įkurta įstatymų leidžiamoji valdžia. Visuomenės resursų valdymui bei sprendimų vykdymui buvo įkurta vykdomoji valdžia. Taigi, turėdamos skirtingą paskirtį visuomenės gyvenime, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios veikė išimtinai tik savo srityje, tokiu būdu galėdamos nešališkai, todėl geriausiai atstovauti Tautą bei dirbti jos labui. Tokia pagrindinė istorinio valdžių padalijimo principo prigimties idėja, kurią, įvairiai modifikuotą ar gryną, kaip demokratijos garantą, perėmė dauguma tiek labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos, tiek kitų žemynų valstybės. Pagal valdžių padalijimo principo pradininkų veikaluose išdėstytą doktriną, demokratinio valdymo šalyje turi būti trijų valdžių sąranga – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. Minėta, kiekviena valdžios šaka turi tik jai priskirtus įgaliojimus ir jokiu būdu negali jų nei deleguoti, nei perimti iš kitos valdžios šakos, juo labiau negali būti valdžių susiliejimo. Tačiau valdžių atskyrimas nereiškia valdžių savitikslio savarankiškumo, - tai reiškia, kad valdžios bendradarbiauja ir įgyvendina tokį valdžių pusiausvyros lygį, kurio dėka nė viena valdžia neturėtų pranašumo prieš kitą. Tuo pačiu pagal šį principą turi būti nuolat atliekama parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu. Tik tokiu būdu bus tinkamai garantuotos Tautos teisės bei laisvės. Todėl, remiantis savo bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Every human being living in the State of Nature had equal opportunities. Because of the growth of human race, this state altered and the interests of each individual person began to intersect, especially when talking about property. As a result, the rights and freedoms of each individual person were taken under threat. Therefore people began to organize themselves into societies in order to solve collective issues of society all together. When they had elected the most competent representatives, able to represent the interests of all Nation the best they could, people living in the State of Nature voluntarily waived their rights for handling particular issues in collective manner. The first aim of the representatives was the welfare of people. Thus the fundamental institute of the highest government was born. However, decisions taken in the name of all the people would have no power if they could not be enforced and would not reflect interests of the Nation. Seeking to implement supervision, the executive power was established which took care of the general welfare and the realization of all decisions. Thus, having a different purpose in society, legislature and executive authorities acted solely for their own sphere. Therefore, legislature and executive authorities could represent and work for the people as fair as possible. This is the basic idea of the historical division of powers which, variously modified or pure, as the security of democracy, was adopted by the majority... [to full text]

Magistriniame darbe „Šiuolaikinė socialinė valstybė“ nagrinėjamas socialinio valstybingumo principo įtvirtinimas ir jo realizavimas pozityviųjų (socialinių) teisių užtikrinimu Lietuvoje, atsižvelgiant į šiuolaikinės socialinės valstybės doktriną. Tokiu būdu siekiama patvirtinti darbo hipotezę, jog Lietuva veikia pagal socialinio valstybingumo principą ir užtikrina socialines teises. Magistriniame darbe atskleidžiama šiuolaikinės socialinės valstybės samprata, socialinio valstybingumo principo bendrieji požymiai doktrinoje. Socialinio valstybingumo principas nagrinėjamas pagal jo įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimus. Tai leidžia pateikti socialinio valstybingumo formalaus neįtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, socialinės valstybės oficialiosios doktrinos neišplėtojimo problemas. Darbe nagrinėjamas socialinių teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Socialinių teisių pagal Europos socialinę chartiją (pataisytą) užtikrinimo prisiimtiems įsipareigojimams tyrime nurodomi bendrieji socialinių teisių užtikrinimo duomenys bei nagrinėjami kai kurių konkrečių socialinių teisių užtikrinimo neatitikimai įsipareigojimams. Tai leidžia iš dalies atskleisti socialinio valstybingumo principo realizavimą Lietuvoje. / The consolidation of the principle of the social statehood and its realization to assure positive (social) rights in Lithuania are analysed on the strength of the doctrine of the modern welfare state in the master’s work “The modern welfare state”. That is intended to confirm the working hypothesis that Lithuania operates according to the principle of social statehood and assuring social rights. The objective of this article is to reveal the conception of the modern welfare state and general features of the principle of social statehood in the doctrine. The principle of the social statehood is analysed according to its consolidation in the Constitution of the Republic of Lithuania and explanations of the Constitutional Court of Lithuania. That allows to give the problems of the formal disconsolidation of the social statehood in the Constitution of the Republic of Lithuania, the disamplification of the official doctrine of the social state. The consolidation of the social rights in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the instruments of international law is analysed in this paper. The general data of assurance of social rights are shown in the research of social rights under the assurance of the European social chart (revised) to undertaken obligations. That allows partly to reveal the realization of the principle of the social statehood in Lithuania.

Aplinka yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Aplinkos kokybė tiesiogiai įtakoja ir žmogaus gyvenimą, tokias žmogaus teises kaip teisę į gyvybę bei sveikatą. Ekonomikos augimas ir technikos priemonių progresas lėmė aplinkos apsaugos problemų atsiradimą. Aplinkos apsaugos problemos yra svarbios visame pasaulyje, valstybės siekia rasti šių problemų sprendimo būdus ir užtikrinti kiek įmanoma aukščiausią aplinkos apsaugos lygį. Aplinkos apsauga yra tarptautinis tikslas, kuris pasiekiamas įgyvendinus pagrindinius aplinkos apsaugos principus. Pagrindiniai aplinkos teisės principai yra aukštas aplinkos apsaugos lygis, žalos šaltinio, atsargumo ir prevencinių veiksmų, „teršėjas moka“ ir kt. Būtent šie aplinkos teisės principai apibūdina aplinkos teisės turinį, tikslus ir uždavinius. Kadangi aplinkos teisės principai yra svarbi aplinkos teisės dalis, darbe bus nagrinėjama pagrindinių aplinkos teisės principų sąvoka, jų reikšmė ir įgyvendinimas Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, taip pat kaip šie principai vertinami nacionaliniuose teismuose bei Europos Teisingumo teisme. Bus siekiama nustatyti, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant aplinkos teisės principus, pateikiami galimi jų sprendimo variantai. Analizuojant aplinkos teisės principus buvo remtasi užsienio mokslininkų darbais, taip pat Lietuvos autorių darbais, nagrinėjančiais aplinkos teisės principus, taip pat nacionalinių teismų bei Europos Teisingumo teismo praktika. Darbą sudarys įvadas, trys dalys... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umwelt ist der untrennbare Bestandteil des Menschenlebens. Die Qualität des Menschenlebens ist der Umwelt gehört. Sie übt Einfluß auf die Menschenrechte in das Leben und die Gesundheit aus. Das Wachstum der Wirtschaft und der technischen Progreße lösen die Probleme der Umwelt. Die Umweltschutzesproblemen sind sehr wichtig in ganzem Welt, deshalb streben die Staaten nach den Lösungen dieser Problemen und hohem Schutzniveau. Nämlich charakterisieren diese Grundprinzipien den Inhalt des Umweltrechts und zeichnen die Ziele und die Aufgaben des Umweltrechts kennen. Der Umweltschutz ist das internacionale Ziel, das es erreichen ist, wenn die Grundprinzipien des Umweltrechts in die Tat umsetzen sind. Die Grundprinzipien des Umweltrechts Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind hohes Schutzniveau, Ursprungsgrundsatz, Verursacherprinzip, Grundsatz des bestmöglichen Umweltschutzes, Kostenverteilungsprinzip und andere. Die Grundprinzipien des Umweltschutzes schließen die harmonische Gesamtheit aus. Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind sehr ein wichtige Bestandteil des Umweltrechts, deshalb wird es in dieser Arbeit der Begriff der Grundprinzipien des Umweltschutzes, ihre Bedeutung und die Verwirklichung in dem Gemeinschaftsrecht und nationalem Recht analysieren, wie die Grundprinzipien des Umweltschutzes zielt in den nationalen Gerichte und in dem Gericht der Europäischen Union. Den Untersuchungsgegenstand dieser Arbeit stellt die Verwirklichung der Grundprinzipien und daraus... [to full text]