Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare inter alia svarbu žinoti pagrindines nuostatas, fundamentines idėjas, vertybines orientacijas, kuriomis yra išreiškiama biudžetinės sandaros instituto esmė bei jo būdingiausi bruožai. Vis dėlto Europos Sąjungos biudžetinės sandaros principai nesulaukia didesnio dėmesio nei užsienio šalyse, nei Lietuvoje. Plečiantis ES vis garsiau skamba pavojaus varpai, kad įnašų į Europos Sąjungos biudžetą supratimas kaip nacionalinio biudžeto našta gali sužlugdyti vertybes, kurios daugiau nei 50 m. yra laikomos Europos Sąjungos sėkme. 2004 m. prasidėjusi Europos Sąjungos biudžeto reforma turi padėti sureaguoti į globalius pokyčius ir pakeisti anksčiau vyravusius prioritetus. Magistriniame darbe analizuojamas Europos Sąjungos biudžetinės sandaros principų turinys. Vieningumo ir tikslumo principas yra suprantamas kaip visų Europos Sąjungos pajamų ir išlaidų įtraukimas į vieningą biudžetą. Metinio periodiškumo principas išryškina būtinumą išlaikyti skirtumą tarp diferencijuotų ir nediferencijuotų asignavimų. Subalansuotumas yra laikomas pagrindine biudžeto taisykle. Biudžeto sudarymui ir vykdymui yra naudojamas apskaitos vienetas. Laikantis universalumo principo biudžeto pajamos negali būti skirtos priskirtoms išlaidoms, išskyrus expressis verbis nustatytus atvejus. Konkretumo principas suteikia lankstumo perkelti biudžeto asignavimus. Gero finansų valdymo principo turinį sudaro ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principai. Biudžeto skaidrumas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 Lithuania became the member of EU so it is very important to know and understand the main provisions, fundamental ideas, which reveal the point of EU budgetary structure. Principles of EU budgetary structure do not get much attention neither in foreign countries, nor in Lithuania. It is very important to react to the global changes and manage to change the priorities. Though some legal issues concerning principles of EU budgetary structure are being analysed by D. Strasser, however the most significant issue is not dissected. The content of principles of EU budgetary structure is analysed in the master work. The principle of unity and budget accuracy means, that all Communities’ expenditure and revenue must be incorporated in a single budget document. Annuality shows necessity to differ commitment appropriations and payment appropriations. The principle of equilibrium is the essential rule of EU budget and means that the revenue and expenditure must be in balance. The principle of unit of account means that the budget is drawn up and implemented in unit of account. The principle of universality is based on two rules: budgetary revenue may not be allocated to particular items of expenditure and all revenue and expenditure must enter in the budget without any adjustment against each other. The principle of specification means that each appropriation is assigned to a specific purpose and a specific objective. The principle of sound financial management consists of three... [to full text]

Magistriniame darbe aptariamas mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas, remiantis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesiniais principais. Darbe identifikuojami mokestinių ginčų nagrinėjimo procesiniai principai, atskleidžiamas jų turinys, teisinis reglamentavimas, įvardijamos pagrindinės problemos, kylančios įgyvendinant ir taikant mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso principus, taip pat analizuojamas proceso principų ir specifinių mokesčių teisės principų santykis. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procesinių principų analizė pradedama nuo mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso sampratos atskleidimo, norint suvokti proceso principų santykį su visu mokestinių ginčų nagrinėjimo procesu. Todėl trumpai ir koncentruotai atskleidžiama mokestinių ginčų samprata, apžvelgiamas mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas ikiteisminėse ir teisminėse institucijose. Daugiausia dėmesio skiriama konkrečių mokestinių ginčų nagrinėjimo procesinių principų ( operatyvumo, šalių lygiateisiškumo, objektyvumo, proceso viešumo) bei mokesčių teisės principų (turinio viršenybės prieš formą ir mokesčių teisės aktų neaiškumai ir prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojų naudai) analizės pateikimui. Šie mokesčių teisės principai pasirinkti tikslingai, nes labiausiai siejasi su mokestinių ginčų nagrinėjimu, t. y. šie principai tiesiogiai taikomi nagrinėjant mokestinius ginčus. Analizuojant esamą mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso reglamentavimą ir teismų praktiką siekiama apžvelgti pagrindines problemas, susijusias... [toliau žr. visą tekstą] / The article is devoted to the analysis of tax litigation process in accordance with procedurial principles of tax disputes‘ resolution. The issues like identification of procedurial principles of tax disputes' resolution, analysis of conception of procedurial principles, legal regulation, are examined in this article. Also the author analyzes relationship between procedurial principles and specific tax law principles. The procedurial principles of tax disputes' resolution analysis begins from eduction tax litigation process conception incase to realize proportion between procedurial principles and whole tax litigation process. Therefore tax litigation process conception, pre-trial and trial tax litigation process is briefly and concentrically reviewed. The particular attention is given to the analysis of several procedurial principles of tax disputes' resolution (rapidity, equality of party rights, objectivity, process publicity) and tax law principles (content‘s precedence over the form, tax law indeterminations and contradictions are interpreted to the tax payers interest) presentation. The following tax law principles were taken because of their relationship with tax litigation process. There will be overviewed some most commonly problems, arising in realization and application of procedurial principles of tax disputes‘ resolution. The analysis of the subject is based on the review of jurisprudence of the European Court of Justice, the Supreme Administrative Court of... [to full text]

UNIDROIT Tarptautiniai komercinių sutarčių principai – vieni iš moderniausių bendrosios sutarčių teisės vienodinimo instrumentų. 1994 m. pirmoji UNIDROIT Principų redakcija pasirodė būtent tuo metu, kai buvo atkuriama Lietuvos privatinė teisė. Atsižvelgiant į tai, beveik visos UNIDROIT Principų nuostatos buvo perkelta į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Tačiau bendrosios sutarčių teisės vienodinimo darbai nesustojo ir 2004 m. pasirodė nauja UNIDROIT Principų redakcija, kuri buvo pataisyta ir papildyta naujomis dalimis: atstovų įgalinimai, trečiųjų asmenų teisės, įskaitymai, reikalavimo teisės perleidimas, skolų perkėlimas, sutarties perleidimas ir senaties terminai. Šio darbo pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų reikšmė Lietuvos civilinėje teisėje, t.y. aptariama kokią įtaką turėjo pirmoji UNIDROIT Principų redakcija kuriant Lietuvos Civilinį kodeksą. Antrojoje darbo dalyje analizuojami atskiri 2004 m. UNIDROIT Principų redakcija papildyti sutarčių teisės institutai Lietuvos civilinės teisės atžvilgiu, išskiriant panašumus ir skirtumus randamus UNIDROIT Principuose (2004) ir CK. Lyginant šiuos du dokumentus, taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. / UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts – one of the most modern instruments of general contract law. 1994 edition of the UNIDROIT Principles appeared exactly when Lithuania’s contract law has been created. As a result, most of provisions of UNIDROIT Principles were incorporated into Civil Code of Lithuania. But it wasn’t the end of international unification of general contract law, so after ten years appeared new edition of UNIDROIT Principles. UNIDROIT Principles 2004 were enlarged in such items: authority of agents, third party rights, set-off, assignment of rights, transfer of obligations and assignment of contract, limitation periods. The first part of the thesis deals with the issues of significance of UNIDROIT Principles vis-à-vis Lithuanian Civil Law, e.g. it is discussed what impact first edition of UNIDROIT Principles have had in creating Civil Code of Lithuania. The second part of the thesis deals with the issues related to separate items of second edition of UNIDROIT Principles in regard to Lithuanian civil law. In analyzing separate items it is highlighting differences and similarities that can be found in provisions and its comments of UNIDROIT Principles 2004 and Civil code. In this part is also analysed concepts of Lithuanian Supreme Court.

Modernėjanti visuomenė ir intensyvėjantys asmenų tarpusavio santykiai kelia vis didesnius reikalavimus teisei ir teisinėms sistemoms. Visuomeninių santykių įvairovė lemia vis sunkiau išsprendžiamų ginčų patekimą į teismus, o santykių gausa, sąlygojanti ginčų gausą, yra vis didesnė teismų apkrovos priežastis. Tuo tarpu tikslai ir uždaviniai keliami ginčus sprendžiantiems subjektams nekinta: bylos turi būti sprendžiamos tiksliai, tinkamai ir, ne mažiau svarbu, operatyviai. Šioje sudėtingoje situacijoje teisės mokslas verčiamas ieškoti būdų, kaip nebloginant kokybės, be papildomų resursų pasiekti adekvačius, operatyvius rezultatus. Viena iš galimybių – sunkių ir lengvų bylų atskyrimas. Toks skirstymas leidžia atlikti esminį resursų, naudojamų bylų sprendimui, perskirstymą, kurio metu nepagrįstai nuoseklus, bereikalingais etapais apkrautas lengvų bylų sprendimas supaprastinamas. Jam nepagrįstai skirti sprendimo intelektualiniai resursai perkeliami į sudėtingų bylų sprendimą. Bylų grupavimas ir skirtingų procedūrų taikymas jų sprendimui nors ir gali palengvinti bylų sprendimą, visgi susiduria su sunkumais praktiniame taikyme. Būtina nustatyti ir apibrėžti tokio skyrimo galimybes, leistinumą, principų ir normų aiškinimo santykį skiriant bylas. Kitas esminis momentas – pačių bylų sprendimas. Pripažįstant jų skirtumus ir skirtingumą joms taikomų sprendimo būdų, būtina atsakyti, kokie yra tie būdai. Lengvų bylų atveju nesunkiai sutariama dėl silogistinio normų taikymo ir jo... [toliau žr. visą tekstą] / Sophisticated society, more and more intensive public internecine relations causes bigger requirements for law and legal systems then in the past. The variety of public relations determines that complicated disputes reach courts, and abundance of the disputes is the reason of great courts‘load. However, aims and requirements for the judging persons stay the same: cases must be decided in specific way, duly and , what is of not less importance, fast. In this complicated situation legal doctrine is forced to look for ways how to receive adequate, fast results without reduce in quality and additional resources. Separation of hard and easy cases is one of the ways out. Such separation allows execute essential allocation of resources where unreasonably detailed, containing unnecessary phases judgment of easy cases is simplified. Intellectual resources unreasonably dedicated to this process are transferred to the judgment of hard cases. Even when grouping and usage of different procedures can simplify judgment, it faces difficulties when used in practice. It is necessary to describe possibilities, admissibility of such a separation, describe relation between norms and principles when separating hard and easy cases. One more critical moment – decision of hard cases itself. When agreeing on differences between these cases and on different applicable procedure it is necessary to answer what are these procedures. In the occasions of easy cases it is wildly agreed that syllogistic... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojami vykdymo teisės principai. Pirmojoje darbo dalyje bandoma pateikti vykdymo teisės principų sąvoką, taip pat apibendrinti jų reikšmę. Šioje dalyje bandoma atsakyti į svarbų klausimą: koks yra bendrųjų civilinio proceso ir vykdymo teisės principų santykis? Ar bendrieji civilinio proceso principai veikia ir vykdymo procese? Ar egzistuoja savarankiški vykdymo teisės principai? Antrojoje šio darbo dalyje nagrinėjami civilinio proceso principai, kurie pripažįstami turintys didelę reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių vykdymo procesuose (dispozityvumo, bendradarbiavimo, vykdymo proceso operatyvumo bei efektyvumo principai). Po to išskiriami principai, kurie veikia tik vykdymo procese. Lietuvos vykdymo teisės principai lyginami su kitose šalyse (ypač Prancūzijoje, Rusijoje) veikiančiais principais. Ypač didelis dėmesys atkreipiamas į Prancūzijos vykdymo procesą, nes Lietuva ir kai kurios kitos Europos šalys yra pritaikiusios Prancūzijos vykdymo modelį savo vykdymo teisės sistemoje (šis modelis daugumos autorių laikomas pažangiu). Trečiojoje šio darbo dalyje kalbama apie vykdymo teisės principų įtaką vykdymo procesui. / Dans ce travail scientifique on analyse les principes du droit de l’exécution. Dans la première partie de ce travail on tente de definir les principes du droit de l’exécution, on généralise l’importance de ces principes. On tente de repondre à la question très importante: quels sont les rapports entre les principes communs des procédures civiles et entre les principes du droit de l’exécution. Est – ce que les principes communs des procédures civiles agissent sur les procédures civiles d’exécution? Est – ce qu’ils existent les principes indépendants du droit de l’exécution? Dans la deuxième partie de ce travail on analyse les principes communs des procédures civiles, qui sont considéré très importants dans le droit de l’exécution de la Lituanie et d’autres pays (le principe de la coopération, le principe de l’exécution efficace, le principe de la rapidité d’exécution, le principe de la liberté d’exercice des voies d’exécution). Ensuite on analyse les principes, qui agissent seulement sur les procédures civiles d’exécution. Les principes du droit de l’exécution de la Lituanie sont comparés aux principes, qui agissent sur les procédures civiles d’exécution d’autres pays (de la Russie, de la France). On fait attention aux procédures civiles d’exécution de la France, parce que la Lituanie et quelque autres pays d’Europe ont adapté le modèle de l’exécution de ce pays à son système de l’exécution (beaucoup d’auteurs pensent, que le syst&#232... [to full text]

Sąžiningos informacijos praktika ir jos problemos Santrauka Darbas yra skirtas asmens privatumui ir sąžiningos informacijos praktikos principams aptarti bei problemai spręsti. Darbe yra teigiama, kad paskutiniajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje ėmė ryškėti įtinklinto ir vis labiau įsitinklinančio informacijos žmogaus charakteristikos. Pažeidžiamumas privatumo požiūriu – viena svarbiausių įtinklinto asmens charakteristikų. Valstybės kovoja su privatumo pažeidimais juridinėmis priemonėmis, tačiau jos kaip visada – nepakankamos, todėl būtina siekti, kad informacijos lauko dalyviai patys būtų budrūs, teikdami savo privačius duomenis, ir nuteiktų informacijos kūrėjus ir valdytojus kitokiam apsiėjimui su informacija. Skelbiami sąžiningos informacijos principai yra kaip etinis informacijos lauko dalyvių kodeksas. Pagrindiniai sąžiningos informacijos praktikos principai yra: atvirumas / supratimas; rinkimas, kaupimas / sutikimas; prieinamumas / dalyvavimas; vientisumas/ saugumas ; reikalavimas, spaudimas / atlyginimas, kompensavimas. Elektroninės terpės asmens privatumui keliama grėsmė turi būti mažinama laikantis sąžiningos informacijos praktikos principų ir žvelgiant į jų saugojimą kaip į praktinę problemą: ieškant nuoseklaus jų įgyvendinimo priemonių tiek iš informacinio tinklo kūrėjų, tiek iš jo vartotojų pusės. / Fair information practice: criteria and problems Summary This study aims to discuss an individual’s privacy and fair information practice principles as well as try to solve this problem. The paper states that during the last decade of the XX century characteristics of the web-minded and more and more web-involved information individual started to develop. Vulnerability in terms of privacy is one of the most important characteristics of the web-minded individual. States fight privacy violations through legal means, but they are usually insufficient; therefore, it is necessary to seek that the participants of the information field were themselves alert while submitting their personal data and would orient information creators and administrators to other ways of dealing with information. Fair information principles could be compared to the ethics code of participants of the information field. The main fair information practice principles are as follows: notice/awareness, choice/consent, access/participation, integrity/security, and enforcement/redress. Threat to an individual’s privacy by electronic medium has to be reduced following fair information practice principles and viewing their protection as a practical problem, that is searching for consistent implementation means both from the part of creators of the information field and from the part of its users.

Materialinę atsakomybę už žalą aplinkai būtų galima apibrėžti kaip vieną iš teisinės atsakomybės rūšių, taikomą žalos aplinkai ar atskiriems gamtos komponentams atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys padarę žalos aplinkai, ar sukėlę tokios žalos grėsmę, turi ją atlyginti. Tuo tarpu materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą principai – tai yra suformuluotos teisės doktrinos ar teismų praktikos arba įtvirtintos atitinkamose teisės normose pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia materialinės atsakomybės už žalą aplinkai esmę. Principas “teršėjas moka” reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, t.y. visus ekonominius ir socialinius nuostolius, atsiradusius dėl teršimo bei išteklių naudojimo, privalo padengti patys teršėjai (vartotojai). Žalos prevencijos bei atsargumo principai nustato kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad žala neatsirastų. O atsakomybės tik esant kaltei principo esmė yra ta, kad atsakomybė yra taikoma tik už kaltą asmens veiką. Be to, kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai turi visiškai atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta. Ir paskutinis šiame darbe analizuojamas žalos šaltinio principas reiškia, kad žala aplinkai... [toliau žr. visą tekstą] / Pecuniary liability for damage to the environment could be described as one of the types of legal liability which is applied in case of harm to the environment and separate natural components, when natural and legal persons, having done damage to the environment or caused the danger of such damage, have to compensate it. Meanwhile, the principles of pecuniary liability for damage to the environment are stated legal doctrines or judicial practices or the main provisions fixed in some certain legal norms embodying the essence of pecuniary liability for damage to the environment. The principle “polluter pays” means that all the liability, including pecuniary liability, for pollution or damage inflicted when using natural resources devolves to polluters or consumers, i.e. all the economic and social losses, arising from pollution and use of resources, have to be reimbursed by polluters (consumers) themselves. The principles of prevention against damage and of carefulness establish everybody’s duty to behave carefully and take all necessary measures to prevent damage. The essence of the principle of liability only in case of guilt means that liability is applied only for person’s guilty activities. Moreover, in every case of pecuniary liability for damage to the environment the principle of full reimbursement of damage is applied, which means that a person having caused damage to the environment has to compensate losses fully, i.e. to return the environment into such a state as it... [to full text]

Magistro darbe analizuojami keli klausimai. Pirma, pilietybės samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, išskiriant bruožus, kurie akcentuojami minėtose srityse. Antra, LR piliečių korpuso apibrėžimas pagal pilietybės tęstinumo principą, siekiant nustatyti, kokiu mastu ir kada buvo atkurtas (jei buvo atkurtas) iki 1940 m. birželio 15 d. buvęs LR piliečių korpusas. Trečia, bendrieji pilietybės principai bei jų įgyvendinimas LR teisės aktuose, analizuojant, ar LR teisės aktai tinkamai įgyvendina minėtuosius principus. Ketvirta, dvigubos pilietybės santykių reglamentavimas tarptautinėje ir LR teisėje, siekiant išsiaiškinti požiūrį, vyraujantį tarptautinėje teisėje minėtu klausimu bei išnagrinėti vienintelio, pagal dabar esantį LR teisinį reguliavimą, galimo dvigubos pilietybės atvejo, t.y. pilietybės suteikimo išimties tvarka, atitikimą tarptautinei teisei. Išanalizavus pilietybės koncepcijas, daroma išvada, kad pilietybė tarptautinės teisės aspektu suprantama kaip ženklas, priskiriantis asmenį atitinkamos valstybės jurisdikcijai, o nacionaliniu aspektu - kaip teisinis abipusis asmens ir valstybės ryšys, LR teisėje ypač akcentuojant ryšio tarp asmens ir valstybės efektyvumą, nors pagal naujausią tendenciją tarptautinėje teisėje pilietybės efektyvumas nebesvarbus. Peržvelgus LR Pilietybės įstatymą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, darytina išvada, kad piliečių korpusas pilniausiai buvo apibrėžtas 1997 m. LR Pilietybės įstatymo redakcijoje, kada buvo nustatytas tik... [toliau žr. visą tekstą] / There are a few issues under the discussion in this master paper. Firstly, the concept of nationality in international law and national law, emphasizing the elements which are stressed on international and national plane. Secondly, the definition of the body of the citizens of the Republic of Lithuania on the basis of the principle of continuity of nationality in oder to assess whether the body of nationals concerned was restored. Thirdly, the general principles relating to nationality and the implementation of the principles in question in municipal law in oder to decide whether the regulation of the Lithuanian citizenship complies with the general principles relating to nationality. Finally, the regulation of dual and multiple nationality in international and national law in oder to find the attitude towards the question concerned as well as to assess the compliance of the requirements for granting the citizenship by way of exception with the requirements provided in international law. The first conclusion is to have been done in the master paper after the analysis of the concepts of nationality is that nationality in international law means the attribute to the particular state and in national law - legal mutual bond between the state and the individual, stressing the effective link between the individual and the state in the legal regulation of the Republic of Lithuania, though this criterion is not required at least on diplomatic protection in international law. The... [to full text]

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.2 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių reglametavimo principus. Šiame straipsnyje pateikiami tik principų pavadinimai, o jų turinys atskleidžiamas per kitus Civilinio kodekso straipsnius ar teismų praktiką. Principų vaidmuo vis auga, nes jie yra tam tikros gairės, kuriomis turi sekti tiek įstatymų leidėjas, tiek teisėjas, spręsdamas bylą, tiek patys civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl šiame darbe civilinės teisės principai atskleidžiami per teismų praktiką, tai yra kokį jų turinį ir supratimą savo priimamuose sprendimuose nustato teismai. Pirmoje darbo dalyje pateikiama bendra civilinės teisės principų interpretacija - kas yra teisės principas, kartu pateikiant civilinės teisės principo sąvoką. Taip pat analizuojamos civilinės teisės principų funkcijos, kurios yra svarbios aiškinant pačių principų turinį. Tame pačiame skyriuje aptariamas santykis tarp civilinės teisės santykių reglamentavimo ir įgyvendinimo principų, nuosekliai pereinant prie kelių Europos Sąjungos principų, kurie padarė didžiausią įtaką Lietuvos civilinei teisei, kadangi buvo perkelti harmonizuojant mūsų teisės normas. Antroje darbo dalyje kiekvienas civilinės teisės principas analizuojamas atskirai, jo analizė pateikiama remiantis mokslininkų nuomone bei teismų suformuluotomis taisyklėmis. Paskutinėje darbo dalyje nurodomos civilinės teisės principų ribojimo galimybės ir būdai, kaip tai galima padaryti. Pabrėžtina, kad negalima piktnaudžiauti... [toliau žr. visą tekstą] / The 1.2 article of the Lithuanian Civil Code establishes the principles of the regulation of legal civil relations. Only the bare names of these principles are being presented in this article, while their content is revealed through the other articles of the Civil Code or through the judicial practice. The importance of the principles keeps growing, since these seem to constitute certain basis which is equally to be relied upon as by legislation, so by judges (that deal with the case) or by the subjects of legal civil relations themselves. It follows that in the present work the principles of civil law are revealed through the judicial practice (i.m. what content and interpretation of the mentioned principles the court establishes in its litigations and judgments). In the first part of the present work, general interpretation of the principles of civil law is presented, and, at the same time, in respect of that, the definition of a principle is clarified. There are analyzed as well the functions of the principles of civil law, these are essential in future while explaining the content of the principles themselves. The correlation between the regulation principles of civil law and enforcement principles of civil law is analyzed in the same part of the work; afterwards the author consequently passes on to some principles of European Union that caused enormous impact on the Lithuanian civil law, as they have been extrapolated within the harmonization of our provisions. Each of... [to full text]

Likvidumas yra grandis, siejanti banko pelningumą su banko saugumu – likvidumas padeda nustatyti optimalų saugumą, siekiant pageidaujamo pelningumo. Kasdienis kiekvieno banko rūpestis – turėti pakankamą likvidumą, t.y. suėjus terminui, sugebėti įvykdyti visus skolinius ir kitus sutartinius įsipareigojimus, nesvarbu, kokie jie būtų. Tokio sugebėjimo diskretumas vienodai pavojingas konkrečiam bankui ir visai bankų bei finansų rinkai. / The main purpose of this work is to describe liquidity risk of the bank, its parameters, the necessity of the management, obligation assets operation tendencies and opportunities. Object of the research – liquidity risk management in banking. The essence of liquidity management lies in the ability to decide on what level of liquidity is sufficient for the bank to meet its commitments and receive income simultaneously. The issue of liquidity is raised due to the specific nature of credit companies. They operate as mediates between the owners of material resources and debtors; the majority of bank assets do not belong directly to the bank. Therefore the processes of technological development and market globalization challenge the nature of bank liquidity management. The 1st part contains the main characteristics of liquidity and liquidity risk theory. The main liquidity management evaluation reach and managing of the bank are described in this chapter. The 2nd part research of the liquidity risk parameters and criterions. Liquidity indicators are described. The chapter enlarges on obligation assets functions and internals. The 3nd part is properly done liquidity risk analysis and the estimation of UAB Medicinos bankas, according to the system of indices of liquidity.