CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami klausimai, susiję su CMR konvencijos VI skyriaus nuostatų, reglamentuojančių atsakomybės paskirstymą vežėjams, įsipareigojusiems keliais gabenti tą patį krovinį, taikymu. Pirmajame šio darbo skyriuje trumpai apžvelgiamas krovinių gabenimo sutarčių teisinis reguliavimas tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Toliau, remiantis Lietuvos ir užsienio teisės doktrina bei Vakarų Europos bei Lietuvos teismų praktika, antrajame darbo skyriuje identifikuojamos vežėjų, gabenusių tą patį krovinį, tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo problemos ir atskleidžiamos teisinės pasekmės, kylančios dėl skirtingo šių santykių kvalifikavimo. Trečiasis skyrius skirtas sąlygų, kurioms esant, vežėjai laikomi paeiliui vykdančiais vežimą CMR konvencijos VI skyriaus prasme, interpretavimui. Ketvirtajame skyriuje pateikiamas konvencijos normų, reglamentuojančių krovinio siuntėjo ar gavėjo teisę pareikšti ieškinį vežėjams, vežusiems tą patį krovinį, aiškinimas. Vežėjų tarpusavio teisiniams santykiams analizuoti skiriami penktasis ir šeštasis skyriai. Juose išsamiai analizuojamos konvencijoje įtvirtintos atsakomybės paskirstymo vežėjams taisyklės bei aptariami konvencijoje sureguliuoti procesiniai vežėjų tarpusavio reikalavimų reiškimo aspektai. Nagrinėjamai temai atskleisti naudoti sisteminės analizės, lyginamasis ir apibendrinimo metodai. / This paper addresses the issues related to the application of the CMR convention, especially its Chapter VI, dealing with the allocation of liability among the carriers that have undertaken to carry the same cargo. The first chapter gives a brief overview of legal regulation in the field of freight transportation on the international and national level. Further analysis is based on the Lithuanian and foreign legal doctrine as well as European and Lithuanian case law. Therefore, the second chapter deals with the issues of identification of the legal status of the carriers that have carried the same cargo and the legal consequences arising thereof. The third chapter concerns the conditions under which the carriers are considered to be successive carriers for the purpose of the CMR convention Chapter VI. The fourth chapter presents the interpretation of the rules that establish the right of the cargo interest to bring an action against successive carriers. The legal relationships between the carriers are analyzed in the fifth and the sixth chapters that provide a detailed analysis of the principles of allocation of liability among the carriers. In addition to that, chapter six addresses some of the procedural aspects relating to the recourse actions of the carriers. The research is based on the systematic analysis, comparative and resumptive methods.

Akcentologijos veikalų, kuriuose aiškinama bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistema, nagrinėjami kirčiavimo normos, dėsningumai, objektas yra bendriniai žodžiai. Šiuose darbuose tikrinių vardų kirčiavimas arba visai neanalizuojamas, arba analizuojamas labai fragmentiškai. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti dažniausių tikrinių XX a. spaudos žodžių kirčiavimo dėsningumus ir aprašyti juos remiantis morfonologiniais kirčiavimo principais. Taip pat darbo autorei rūpi palyginti bendrinių ir tikrinių daiktavardžių kirčiavimo dėsningumus. Šio darbo objektas - 1000 dažniausių tikrinių žodžių, atrinktų iš elektroninio dažninio žodyno „Tikriniai XX a. spaudos žodžiai“ (2005), kirčiavimas. Darbų, parašytų remiantis šiuo visai neseniai pasirodžiusiu šaltiniu, dar nėra. Visi tirti tikriniai daiktavardžiai aptariami atsižvelgiant į jų kilmę ir darybą. Pirmiausia skiriami savos ir svetimos kilmės žodžiai. Savos kilmės žodžiai toliau skiriami į pirminius, darinius (priesaginius, priešdėlinius, galūninius) ir dūrinius. Taip pat minėtini ir sudėtiniai pavadinimai. Svetimos kilmės žodžiai tradiciškai skiriami į dviskiemenius ir daugiaskiemenius, taip pat nekaitomuosius žodžius. Savos kilmės žodžių kirčiavimas yra daug sudėtingesnis nei svetimos kilmės žodžių (pastarieji dažniausiai kirčiuojami pagal dvi kirčiavimo paradigmas), todėl šiame darbe savos kilmės tikrinių žodžių kirčiavimo aptarimas yra daug išsamesnis. Taip pat nuodugnesnę savos kilmės žodžių analizę lėmė ir įvairesnė jų... [toliau žr. visą tekstą] / In paper works of accenthology, where system of accentuation of appellative Lithuanian speech is explained, accentuation of proper names is either not analyzed or analyzed fragmentary. The main purpose of this paper work is to survey the accentuation regularity of the most popular proper press words of the XX century and to describe them according to the morphonological principles of accentuation. Author of this work also pays attention to the comparison of the accentuation regularity of appellative and proper nouns. The material for this work was collected from electronic iterative vocabulary named “Proper press words of the 20th century” (2005). The subject of this work is accentuation of 1000 most popular proper words. There are no paper works yet based on this vocabulary that was recently released. All proper nouns examined are discussed considering their origin and composition. Firstly, local and borrowed origin words are separated. Local origin words then are separated into primary, derivative (suffixal, preffixal, inflexional) and joined words. Integrated names are also mentioned. Borrowed origin words traditionally are separated into dissyllabic and polysyllabic, also uncountable words. Among the most popular proper press words of the XX century 356 local origin proper nouns were found (it is 35,6% from total words analyzed), 644 borrowed origin proper nouns were found (it is 64,4% of total words analyzed). Accentuation of local origin words is more complex than... [to full text]

Magistro darbas skirtas apžvelgti savivaldybių finansinės veiklos ypatumus, teorines ir praktines šios veiklos problemas. Šis darbas sudarytas iš keturių pagrindinių struktūrinių dalių, kuriose aptariami esminiai savivaldybių finansinės veiklos klausimai. Pirmoje dalyje pateikiama savivaldybių finansinės veiklos samprata, šios veiklos metodai bei formos. Čia taip pat pristatomos minėtą veiklą įgyvendinančios institucijos, įvardijamos konkrečios jų funkcijos vykdant finansinę veiklą. Šioje dalyje apibūdinami ir piniginiai fondai, kuriuose vykdant finansinę veiklą kaupiami savivaldybių piniginiai ištekliai. Antroje dalyje pateikiama savivaldybių biudžetų, kaip pagrindinių kiekvienos savivaldybės piniginių fondų, samprata. Šioje dalyje atskleidžiami savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai bei šių piniginių fondų panaudojimo kryptys. Minėtoje dalyje įvardijamos savivaldybių biudžetų subalansavimo problemos bei pateikiami jų sprendimo būdai. Trečioji dalis skirta savivaldybių biudžetų formavimo procesui aptarti. Šioje dalyje įvardijami šių biudžetų formavimo principai bei metodai. Čia taip pat detaliai pristatoma minėtų biudžetų rengimo, tvirtinimo bei vykdymo tvarka. Be to, aptariama ir biudžetų vykdymo atskaitomybė bei kontrolė, kaip svarbios priemonės finansiniam skaidrumui bei teisėtumui užtikrinti šioje savivaldybių finansinės veiklos srityje. Ketvirtoje dalyje apžvelgiamas savivaldybių skolinimasis, kaip svarbi priemonė savivaldybių biudžetų disbalansui panaikinti ar... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the Master’s Paper is to review the peculiarities of the Local Governments’ financial system functioning and the associated theoretical and practical problems. The paper consists of four parts, in which the essential aspects of the topic are considered. In the first part the concept of the local governments’ financial system functioning, its methods and forms are introduced. The institutions, whose purpose is to put into practice the above-mentioned financial activity are presented and its specific functions are defined. The definition of pecuniary funds, whose aim is to accumulate the local governments’ money resources, is also given in this part. At the beginning of the second part the concept of the local governments’ budget as the basis of any local governments’ pecuniary fund is introduced. Then the sources of the local governments’ budget revenue and the ways of spending the pecuniary funds are explained. At the end of this part I tried to define the problems of balancing out the local governments’ budgets and to show the ways how to solve these problems. The aim of the third part of the paper is to discuss the process of the formation of the local governments’ budget. The methods and principals of forming the budgets are presented and the order of formation, confirmation and implementation are introduced here in detail. The accountability and control of the implementation of the budget as the important means of the financial clearness are discussed here... [to full text]

SANTRAUKA Darbo sutarties sąveika su civilinėmis sutartimis nagrinėjama atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus bei bendrų sutartims principų veikimą. Darbo sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. Visos sutartys – tiek civilinės, tiek darbo – turi sutartims būdingus elementus. Sudarant tiek darbo, tiek ir civilines sutartis yra laikoma, kad šalys yra lygios bei laisvos pačios nuspręsti su kuo ją sudaryti. Pagrindinis tiek civilinių, tiek darbo sutarčių požymis – laisvos šalių valios suderinimas. Apsispręsdamos dėl bet kurios sutarties sąlygų šalys yra lygios ir laisvos, tik nuo jų pačių priklauso dėl ko, kaip ir panašiai bus susitarta. Darbo teisėje sutarties laisvės principas gali būti taikomas tik tiek, kiek tai nepažeidžia DK ir kituose darbo įstatymuose nustatytų imperatyvių normų ir nepablogina darbuotojų padėties. Prieš sudarant sutartis tarp šalių susiklosto tam tikri ikisutartiniai santykiai, kurių pagrindas yra derybos, t. y. bandymas susitarti dėl būsimos sutarties sąlygų. Būtent šių santykių metu ir pasireiškia šalių galimybių nelygumas, kuris yra įvardijamas kaip derėjimosi galios nelygybė. Tokia derėjimosi nelygybė lemia, kad viena sutarties šalis savo ekonomine galia yra tiek pranašesnė už kitą, jog gali diktuoti sutarties sąlygas. Daugeliu atvejų nesiderama dėl sąlygų, nes viena šalis už kitą silpnesnė savo patyrimu, derybų meistriškumu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Labour contract play with civili contracts is pended to exhibit their analogies, differencies and general run of principles for contracts. Labour contract is important nor just in economical but either ir social way. It helps to lessen strain between social groups to match up different interest of various persons. All contracts either civil, neither labour have typical elements for contracts. Making either labour, neither civili contracts it is held that sides of contract are equal and free to decide with whom to it with. The main feature of either civil neither labour contract side's free will match. Resolving of any covenant sides are equal and free, only from them depends of what, how it will be agreed. Free will principle in labour law can be invoked as far as it doesn't disorder labour code, imperative norms improved in other labour laws and doesn't exacerbate the go to the employees. Before making contracts between the sides it originates particular precontractual relationships which reason is bargain - attemt to setle about conditions of the future contract. Exactly in the time of these relationships it manifests odds of side's possibilities, which is named like negotiation power odd. Such negotionation odd conditions that one contract side it is superior in economical power against other side and can dictate conditions of contract. In many occasions it is not negotitiating of conditions, because one side is less powerfull in it's experience, negotiation skills... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama valstybės kaip civilinio delikto subjekto problema Lietuvos teisiniuose santykiuose. Siekiama atskleisti, kad tik valstybėje, besivadovaujančioje teisės viršenybės ir kitais teisės principais, gali tinkamai veikti valstybės atsakomybės piliečiams mechanizmas. Ir tik valstybė atsakinga savo piliečiams gali vadintis teisine. Darbe pateikiama užsienio šalių ir Europos sąjungos teisės teorija ir teisminė praktika valstybės deliktinės atsakomybės srityje, siekiant atskleisti valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės savo piliečiams sampratos įtakos mažėjimo tendencijas. Darbo tema pagal sudėtingumą ir klausimų problematiškumą padalinta į dvi dalis. Pirmiausia analizuojama valstybės atsakomybė už administracinių ir teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šiuos santykius, nustatomi šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, atskleidžiamos praktinės problemos, neleidžiančios tinkamai veikti valstybės atsakomybės už šių institucijų padarytą žalą mechanizmui. Vėliau nagrinėjama daug aktualesnė ir daugiau problematikos turinti temos dalis – valstybės atsakomybė už įstatymo leidėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Čia aptariamas teisinis reglamentavimas ir nustatoma, kad tiek Konstitucija, tiek ir kiti įstatymai Lietuvos valstybę laiko lygiaverčiu teisinės atsakomybės subjektu. Darbe smulkiai analizuojama Lietuvos teisminė praktika valstybės atsakomybės klausimu, atskleidžiamos teisės praktikų... [to full text] / The topic of this work deals with the problem of a state as the subject of civil tort in legal relations of Lithuania. The main goal is focused on disclosure of the fact that the mechanism of national liability to its citizens is able to function properly only in a State which is following supremacy of the law and other legal principles. Only the State which is liable to its citizens may refer to itself as Legal State.

Tyrimo objektas – įmonių finansinės apskaitos politika. Tyrimo dalykas – finansinės apskaitos politikos formavimas įmonėje. Darbo tikslas – nustačius apskaitos politikos formavimo įmonėse ypatumus, parengti teorinį įmonės finansinės apskaitos politikos formavimo modelį ir patikrinus jo praktinį pritaikomumą Lietuvos įmonėse, suformuluoti atitinkamas išvadas bei pateikti pasiūlymus apskaitos politikos formavimo metodikai tobulinti. Uždaviniai: 1) ištirti apskaitos politikos reglamentavimą bei įvairių autorių pateikiamą apskaitos politikos sampratą; 2) apibrėžti apskaitos politikos parengimo etapus bei nustatyti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius; 3) atskleidus įmonės apskaitos politikos konceptualiąj���� esmę sudaryti teorinį finansinės apskaitos politikos formavimo įmonėje modelį; 4) patikrinti parengto teorinio apskaitos politikos formavimo įmonėje modelio praktinį pritaikomumą Lietuvos įmonių pavyzdžiu bei pateikti išvadas ir pasiūlymus apskaitos politikos parengimo metodikai tobulinti. Tyrimo metodai - monografinis, loginė analiz�� ir sintezė, loginis abstrahavimas, anketinė apklausa, ekspertų vertinimo metodas, palyginimo ir apibendrinimo metodai bei loginis ir grafinis modeliavimas. Išanalizavus užsienio bei lietuvių autorių literatūrą bei apskaitos politikos reglamentavimą, darbe pateikiamas apskaitos politikos formavimo įmonėje modelis, kuriame atspindimas ryšys tarp apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančių veiksnių ir apskaitos politikai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research is a company’s financial accounting policy. The subject of the research is accounting policy formation in a company. The goal of the work is to prepare the theoretical company‘s financial accounting policy formation model, after the peculiarities of accounting policy formation in a companies have been determinated and to settle appropriate conclusions and suggestions for the improving of the methodology of the accounting policy formation, after the adaptation of theoretical company‘s financial accounting policy formation model have been verified. The tasks of the research are as follows: 1) to investigate the reglamentation of accounting policy and the conception of accounting policy given by different authors; 2) to determine the preparation stages of accounting policy formation and ascertain the factors influencing accounting policy choice; 3) to compose the theoretical company’s accounting policy formation model, after conceptual essentiality of company’s accounting policy have been detected; 4) to verify the adaptation of theoretical company’s financial accounting policy formation model in Lithuanian companies and to settle conclusions and suggestions for the improving of the methodology of the accounting policy formation. The research methods include the monographic, logical analysis and synthesis, logical abstracting, questioning interrogation, estimation of experts, comparison and generalization methods and the methods of logical and... [to full text]

Constitution of the Republic of Lithuania sets the principal democratic values of society. Human rights assume special role in the system of constitutional values. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the right of a human being to have his own convictions and freely express them. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the right to everyone to have freedom to express his opinion and convictions and to freely impart them. This is an essential clause for the creation and protection of democracy. Constitutional freedom of expression is realised in ordinary laws. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the principle of freedom of expression that is realised in the Civil Code of the Republic of Lithuania, Law on Provision of Information to the Public and other ordinary laws. Freedom of expression, just like other constitutional human rights and freedoms, is not absolute. Employment of the freedom of expression faces such requirements that are required in the democratic society to protect the rights and freedoms of other human beings, as well as the constitutional arrangement. Ordinary courts (general jurisdiction and specialised), which examine cases for determining balance of freedom of expression and other constitutional values, must construe the content of constitutional rights of human beings. Decisions by ordinary courts in the cases of determining the balance of freedom of... [to full text] / LR Konstitucijoje įtvirtintos svarbiausios demokratinės visuomenės vertybės. Žmogaus teisėms konstitucinių vertybių sistemoje tenka ypatinga vieta. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. LR Konstitucijos 25 str. kiekvienam žmogui suteikia galimybę laisvai formuoti savo nuomonę ir pažiūras bei laisvai jas skleisti. Tai būtina sąlyga demokratijai kurti ir saugoti. Konstitucinė saviraiškos laisvė įgyvendinama ordinariniuose įstatymuose. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtintas saviraiškos laisvės principas įgyvendintas LR Civiliniame kodekse, LR Visuomenės informavimo įstatyme bei kituose ordinariniuose įstatymuose. Saviraiškos laisvė, kaip ir kitos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra absoliuti. Naudojantis saviraiškos laisve susiduriama su tokiais reikalavimais, kurie būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves, konstitucinę santvarką. Ordinariniai (bendros kompetencijos ir specializuoti) teismai, spręsdami žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyros nustatymo bylas, turi interpretuoti konstitucinių žmogaus teisių turinį. Priimdami sprendimus žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyros nustatymo bylose ordinariniai teismai turi remtis žodžio laisvės ir kitų konstitucinių vertybių konstitucine dimensija.

Šio darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų ir teismų praktikos analize atskleisti šeimos santykių teisinio reguliavimo socialinį veiksmingumą. Darbą sudaro trys dalys. Pirma dalis – Šeimos teisės socialinio veiksmingumo samprata. Joje išanalizuota mokslinė literatūra, siekiant atskleisti šeimos, šeimos teisės ir socialinio veiksmingumo sampratas. Antra dalis – Šeimos santykių teisinis reglamentavimas. Atlikta Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių santuokos sudarymo ir nutraukimo, asmeninius ir turtinius sutuoktinių bei asmeninius ir turtinius tėvų ir vaikų santykius, analizė. Trečioje dalyje – Šeimos teisės įgyvendinimo socialinės ir teisinės problemos - išanalizuoti teismų praktikos, Statistikos departamento ir Centrinės hipotekos įstaigos pateikiami duomenys, atskleistos socialinės ir teisinės problemos, mažinančios šeimos teisės socialinį veiksmingumą. Pateikta šeimos pokyčių per pastaruosius penkiolika metų analizė. Daugiausiai dėmesio skirta santuokos sudarymo ir nutraukimo, sutuoktinių turtinių santykių reguliavimo bei tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo santykių socialinių ir teisinių problemų tyrimui. Darbo pabaigoje pateikiamos gautos tyrimo išvados ir rekomendacijos, kaip gerinti šeimos teisės socialinį veiksmingumą. / The aim of the present research is to find out the legal proceedings of family relations social performance on the grounds of science literature, legislative acts and the analysis of case-law. The research paper consists of three parts. In the first part, based on the anglysis of various scientific literature, the conceptions of family, family law and social performance are presented. The second part is about legal regulation of family relations. The background for that research has been Lithuanian and International legislative acts of entering into marriage and dissolution of marriage, property personal rights of spouses, property personal rights between parents and children. The social and legal problems of implemintation of family law are defined in the third part of the research paper. The problems which diminish family law social performance were revealed on the basis of material taken from Deparmanent of Statistics, Central Mortage Office and case-law. At the end of the research paper there are conclusions made and recomendations on how to improve family law social performance. Keywords: family, family law, family law principles, family law social performance, legal regulation of family relations.

Kiekvienais metais visame pasaulyje taip pat ir Lietuvoje yra sudarinėjami biudžetai. Biudžetas suprantamas kaip valstybės surinktos lėšos ir tų lėšų panaudojimas atliekant valstybės funkcijas ir kitoms bendroms valstybės reikmėms finansuoti. Biudžeto procesas – tai valstybinės ar vietinės valdžios veiksmai, susiję su vienu biudžetu; biudžeto projekto rengimas, vykdymas, kontrolė. Toks biudžeto procesas vyrauja ir kitose valstybėse. Nors iki šiol teisinėje doktrinoje buvo nagrinėjami klausimai dėl biudžetinio proceso, biudžeto formavimo ir kiti panašus klausimai, tačiau ši tema yra visuomet svarbi ir kiekvieną kartą analizuojant ir tiriant biudžetinį procesą atrandama naujų dar nenaudotų ir nenagrinėtų aspektų, kadangi šiuolaikinis mokslas sparčiai vystosi atrandama vis naujų dėsnių, grindžiamos vis naujos teoremos, padaroma vis pažangesnių atradimų. / Each year, budgets are drafted all over the world, including Lithuania. The budget is understood as the funds accumulated by the state and the use of such funds for the performance of the State’s functions, as well as for financing other common needs of the State. Budgeting process means actions of state or local authorities related to common budget; drafting, implementation and control of the budget. Such budgeting process predominates in other states as well. Although issues of the budgeting process, budgeting and similar issues have been analysed in the legal doctrine, this topic always remains relevant and some new, not-yet-discussed and unfolded aspects come out each time an analysis or a survey of the budget is carried out, which may be a result of rapidly developing modern science, invention of new laws, substantiation of new theorems, and development of more and more sophisticated items. The paperwork analyses historical development of the budget and the budgeting process, discusses the stages of the budgeting process, and reviews legal instruments regulating each stage of the budgeting process from the analytical point of view. Legal methods of research– system analysis, historical, comparative, etc. – have been taken as a basis for the analysis of the chosen topic. The institution of the budget and the budgeting process is particularly important for economic, legal and political existence of each state. Formation of the budget, as a significant issue, is regulated... [to full text]