Šiame darbe yra analizuojami darbo teisiniai santykiai ir teisės normos reguliuojančios diskriminacijos dėl amžiaus draudimą darbo teisėje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šią temą pirmiausiai yra nagrinėjamas lygybės principas, iš kurio yra kildinamas diskriminacijos draudimo (nediskriminacinis) principas, kuris yra įtvirtintas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Diskriminacijos dėl amžiaus draudimą Lietuvoje numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lygių galimybių įstatymas, kuris buvo priimtas, siekiant įgyvendinti 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodų sąlygų taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. Todėl darbe yra analizuojama, ar tinkamai perkeltos šios direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę. Lygybės ir diskriminacijos draudimo principais draudžiama taikyti skirtingus įdarbinimo kriterijus, skirtingas darbo sąlygas, atleidimo iš darbo pagrindus, tapačius santykius vertinti skirtingai dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Nagrinėjant diskriminacijos dėl amžiaus draudimo teisinį reguliavimą darbo teisiniuose santykiuose, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį diskriminacijos dėl amžiaus draudimo įtvirtinimą teisės normose, bet ir į nustatyto asmens teisių apsaugos mechanizmo efektyvumą – kaip ir kokio pobūdžio institucijos gina asmenų pažeistas teises. Yra analizuojama lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, valstybinės darbo inspekcijos, darbo ginčų komisijos... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyzes the legal rapports and law concerning age discrimination in labour law. On purpose to develop this topic most thoroughly the principle of equality is researched primarily, which the principle of discrimination prohibition (non-discrimination) is derived from, which is confirmed in Lithuanian and international legal acts. The prohibition of age discrimination is specifically defined in the Labour Code of the Republic of Lithuania and in the Law of Equal Opportunities which was enacted on purpose to implement the Council’s Directive 2000/78/EB of November 27th, 2000, defining the general basics of applying equal conditions in occupational and professional fields. Therefore it is analyzed if the norms of directive are properly transferred. By the principles of equality and prohibition of discrimination, it is forbidden to apply different criteria of employment, different working conditions, and basics of dismissal, to discriminate identical relations basing on circumstances not related with objective qualities of an employee. On purpose to assess if these principles are being properly implemented, not only affirmation of this prohibition in legal acts is analysed, but also their operation in practice. Also, when researching proper implementation of age discrimination prohibition norms, the protection mechanism’s efficiency is taken into consideration – how and what kind of institutions protect violated rights of persons. Office of Equal Opportunities... [to full text]

Teisinis ugdymas yra reikšmingas bei būtinas elementas, kad visuomenė išauklėtų teisingą, moralų, pareigingą ir dorovingą ţmogų. Ţmogus galės visapusiškai išreikšti save kaip dorovingą pilietį tik tada, kai jis ţinos ne tik savo teises ir pareigas, bet kartu supras ir gerbs įstatymus, kitų ţmonių teises ir laisves. Mokykla ir yra ta institucija, kuri padės įgyti pagrindinių teisinių ţinių. Tačiau, kad minėta įstaiga išugdytų dorovingą pilietį vien ţinių perteikimo nepakanka. Todėl būtina teisinio ugdymo pamokose įgyvendinti, realizuoti refleksyvųjį mokymą, kuris gali padėti pasiekti kokybiškesnių mokymo rezultatų įsigilinant ne tik į perteikiamas ţinias, bet ir į save, į savo jausmus, stebint savo veiklą, pasiekimus. Todėl refleksyviojo mokymo principų realizavimas teisinio ugdymo pamokose yra aktuali tema. Paţymėtina, refleksyvus mokymas yra plačiai tirtas suagusiųjų mokyme. Tačiau kaip refleksyvus mokymas gali būti realizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose, teisinio ugdymo pamokose nėra tirta. Darbo tema bei tyrimo objektas – refleksyviojo mokymo principų realizavimas teisinio ugdymo pamokose bei tuose dėstomuose dalykuose, kuriuose integruojamos teisinio ugdymo atskiros temos. Darbo tikslas – ištirti refleksyviojo mokymo principų realizavimą teisinio ugdymo pamokose bei tuose dėstomuose dalykuose, kuriuose integruojamos teisinio ugdymo atskiros temos. Atsiţvelgiant į darbo tikslą, formuluojama hipotezė – refleksyviojo mokymo principų realizavimas teisinio ugdymo pamokose... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education is a significant and essential element in order the society would bring up a fair, moral, responsible and truthful person. A person will be able to comprehensively express oneself as a moral citizen only when one will know not only one‟s rights and duties, but also will understand and respect laws, rights and freedoms of other people. School is such an institution, which will help to acquire the main legal knowledge. However, just imparting the knowledge is not enough for the mentioned institution to raise a moral citizen. Therefore, during legal education lessons it is essential to implement, realize reflective teaching, which may help to reach more qualitative teaching results, seeing not only into the imparted knowledge, but also to oneself, one‟s feelings, observing one‟s activity and strides. Consequently, realization of reflective teaching principles in legal education lessons is a relevant topic. It should be noted that reflective teaching has been widely studied in adult education. However, it has not been studied yet how reflective teaching may be realized in general education schools, legal education lessons. The subject of the thesis and the research object is realization of reflective teaching principles in legal education lessons. The aim of the thesis is to analyze realization of reflective teaching principles in legal education lessons. In consideration of the aim of the thesis the hypothesis has been formulated – realization of reflective... [to full text]

There are three types of agreements regarding lawyers’ fee: fixed fee, hourly fee and the contingent fee. Contingent fee agreements have distinguishing features from other types of fee – lawyer is compensated or his remuneration is paid only if the case is won, and the client doesn’t have to pay a fee beforehand. Agreements are most popular in United States. Europe doesn’t use them uniformly, some countries allow agreements, some – prohibit. Lithuania a few years ago adopted rule allowing contingent fee agreements but still there are no further legislation or clarification. Mainly contingent fee agreements are used when there is no risk of non-recovery. The main advantage making agreements desirable that client doesn’t have to pay till the case is closed. This model allows people who cannot afford hourly or fixed fee get access to justice. On the other hand lawyer on a contingency fee agreement has more motivation to do everything what is needed to obtain judgment. Contingent fee agreements can be divided in several types: hourly contingency fee, when the lawyer is paid for total hours spent on the case only if the case was successful; then, when the lawyer is paid an hourly rate and bonus premium, based upon litigation; and mostly known type is based upon percentage of the plaintiff’s recovery. The main aim of this research is to validate or disclaim the hypothesis that contingent fee agreements violate ethical principles governing lawyers’ practice. First part of this... [to full text] / Pacta de quota litis terminas daugiausiai naudojamas Europoje; minimas Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse. Kitos šalys naudoja skirtingus terminus, populiariausias contingent fee, naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat conditional fee Didžiojoje Britanijoje. Contingent fee terminas Lietuvoje naudojamas kaip sąlyginis atlyginimas, dėl kurio advokatas ir klientas susitaria iš anksto. Tai viena iš susitarimo tarp advokato ir kliento rūšių, kuri apibrėžia ne tik kliento atstovavimo sąlygas, bet kartu ir numato advokato atlyginimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo bylos baigties. Taip pat yra žinomi valandinio užmokesčio ar fiksuoto užmokesčio susitarimai. Sąlyginio atlyginimo susitarimai gali nustatyti atlyginimo dydį valandine išraiška, kai sąlyginis atlyginimas skaičiuojamas nuo išdirbtų valandų; taip pat gali būti mokamas valandinis sąlyginis atlyginimas su premija ir populiariausias, kai sąlyginis atlyginimas nustatomas procentine išraiška ir skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Sąlyginio atlyginimo susitarimai labiausiai paplitę Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo tarpu Europoje jie naudojami labai retai, daugelyje šalių jie draudžiami. Šių susitarimų išskirtinumas yra tas, kad klientui nereikia mokėti už advokato paslaugas iš anksto. Su advokatu atsiskaitoma tik jei byla laimima. Tai lemia šių susitarimų populiarumą ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir kitose šalyse, nes sudaro galimybe nepasiturintiems asmenims apginti savo teises ir... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas administracinės teisės principų įgyvendinimas Valstybinės mokesčių inspekcijos veikloje, išanalizuojant administracinės teisės principų sampratą, rūšis, funkcijas bei realizavimą viešajame administravime ir ištiriant šių principų įgyvendinimą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atveju. / The present Bachelor Thesis deals with implementation of administrative law principles within the activities of State Tax Inspectorate by analysing the conception, types, functions of administrative law as well as realisation thereof in public administration and by studying implementation of these principles in case of Šiauliai County State Tax Inspectorate.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Šiame magistriniame darbe autorė analizuoja Jungtinių Tautų taikos misijų teisinį reglamentavimą. Autorės iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti taikos misijų rūšių teisinius pagrindus, pamatinius taikos principus ir atskleisti praktikai būdingas problemas. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmosios dalies pirmame poskyryje pateikiamas Jungtinių Tautų taikos misijų istorinis vystymasis nuo Šaltojo karo iki šių dienų, išskiriamos skirtingos taikos misijų rūšys. Antrame poskyryje analizuojamas Jungtinių Tautų taikos misijų rūšių teisinis pagrindas, trečiajame ‒ atribojama pagrindinių Jungtinių Tautų organų kompetencija, vykdant saugumo politiką. Analizei naudojama Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Ketvirtajame poskyryje autorė pateikia trijų pamatinių taikos principų turinio analizę. Antroji dalis skirta praktinėms taikos misijų problemoms. Analizuojant Jungtinių Tautų Organizacijos oficialius dokumentus, pateikiamos tradicinių taikos misijų Konge, platesnio masto taikos misijų Bosnijoje ir Afganistane esminės teisinio pagrindo ir pamatinių taikos misijų principų taikymo problemos. Paskutiniame poskyryje analizuojamas Lietuvos valstybės dalyvavimas taikos misijose: a) pateikiama nacionalinių teisės aktų, susijusių su Lietuvos dalyvavimu taikos operacijose teisinė analizė; b) Lietuvos vadovavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimui. Darbo pabaigoje autorė pateikia teisinio reglamentavimo ir praktinių problemų išvadas. Pagrindinės praktikoje sutinkamos... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the author performs analysis of United Nations peacekeeping legal regulation. The author’s goal ‒ to analyze legal basis of different kinds of peacekeeping operations, fundamental peacekeeping principles and disclose typical problems in practice. The work is divided in two parts. First part begins with section devoted to historical development of peacekeeping missions ‒ from the Cold War to the present, and classification of peacekeeping missions. In the second section the author analyses legal basis of different types of peacekeeping operations. The third section comprises separation of powers of the main United Nations organs, while conducting security policy. Furthermore, the author analyses The Charter of The United Nations and the practice of The International Court of Justice. The fourth section consists of content analysis of three substantial peacekeeping principles. In the second part the practical peacekeeping challenges are analysed. The author reviews Official United Nations documents and raises problems related to application of legal basis and fundamental principles of traditional peacekeeping in Congo and wider peacekeeping operations in Bosnia and Afghanistan. The second part is concluded by legal analysis of Lithuanian participation in peacekeeping operations: a) national legislation related to the participation in peacekeeping operations b) Lithuania’s leadership in one of Afghanistan province – Ghor ‒ reconstruction. At the end, the author... [to full text]

The thesis presents an investigation of the direct and indirect impact of environmental legal principles on international nuclear law and the regulation of nuclear activities, seeking to offer an up-to-date material for decision-making institutions and society on the main challenges that are necessary to overcome in order to reach the situation where nuclear energy could in the most effective way contribute to the implementation of environmental aims and where the environment could be adequately protected against any risks of the possible transboundary damage caused by nuclear activities developed for peaceful purposes (the analysis carried out in the thesis adopts an ecocentric rather than anthropocentric approach). The environmental legal principles chosen as an object for the analysis are those that provide for the guidelines and directions for the development of the international norms of nuclear law as well as lay down the regime for protecting natural environment (environmental safeguards) and international liability for environmental damage caused as a result of nuclear activities (i.e., the principles of cooperation, sustainable development, prevention, precaution, polluter pays, and the principle of information). After defining the points of interaction between international environmental law and nuclear law, the analysis proceeds with the examination of problems related to the evolution of environmental legal principles and their perspectives in the area of the... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama tiesioginė ir netiesioginė aplinkos teisės principų įtaka tarptautinei branduolinei teisei ir branduolinės energetikos objektų reguliavimui, siekiant informuoti sprendimus priimančias institucijas ir visuomenę apie pagrindinius iššūkius, kuriuos reikia įveikti siekiant, kad branduolinė energetika kiek įmanoma veiksmingiau prisidėtų įgyvendinant aplinkosauginius tikslus, o aplinka būtų tinkamai apsaugota nuo taikiais tikslais vystomos branduolinės veiklos keliamos tarpvalstybinės žalos rizikos (analizės metu vyrauja ekocentrinis, o ne antropocentrinis požiūris). Analizės objektu pasirinkti tie aplinkos teisės principai, kurie numato gaires tarptautinėms branduolinės teisės normoms plėtotis, nustato gamtos apsaugos režimą (saugiklius) bei tarptautinę atsakomybę, atsirandančią dėl branduolinės energetikos objektų sukelto žalingo poveikio aplinkai (t.y. bendradarbiavimo, darnaus vystymosi, prevencijos, atsargumo, teršėjas moka ir informavimo principai). Nurodžius tarptautinės aplinkos teisės ir branduolinės teisės sąlyčio taškus, toliau nagrinėjamos problemos dėl aplinkos teisės principų raidos ir perspektyvų branduolinės energetikos objektų reglamentavimo srityje, pateikiama susijusi nacionalinių ir tarptautinių ginčų sprendimo institucijų dėl branduolinės energetikos objektų praktika, atsakoma į klausimą, kuris iš minėtų aplinkos teisės principų veikimo modelių – tiesioginis ar netiesioginis – yra veiksmingesnis siekiant įgyvendinti užsibrėžtus... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas – gyventojų pajamų mokestis. Tyrimo dalykas – gyventojų pajamų mokesčio analizė ir tobulinimas. Darbo tikslas – atskleidus mokesčių teorinius pagrindus ir gyventojų pajamų mokesčio problemas, įvertinti gyventojų pajamų mokestį ir pateikti pasiūlymus šio mokesčio tobulinimui. Darbo uždaviniai: • Atskleisti pagrindines mokesčių teorijas, funkcijas ir apmokestinimo ribą; • Nustatyti gyventojų pajamų mokesčio problemas; • Sukurti metodiką gyventojų pajamų mokesčio vertinimui; • Įvertinti gyventojų pajamų mokestį ir nustatyti kitimo tendencijas; • Pateikti pasiūlymus gyventojų pajamų mokesčio tobulinimui. Tyrimo metodai – literatūros analizė, loginė analizė, duomenų sisteminimo ir dorojimo, statistinės analizės būdai: dinamikos eilučių, mažiausių kvadratų metodas, santykinių dydžių, grafinio vaizdavimo, horizontalioji ir vertikalioji analizė, regresinė analizė. Išanalizavus Lietuvos autorių mokslinius straipsnius, periodinę spaudą, užsienio autorių mokslinius darbus apie gyventojų pajamų apmokestinimą, atlikta Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio analizė ir pateikti pasiūlymai šio mokesčio tobulinimui. / The object of this research is the Personas Income Tax. The subject of this research is analysis and improvement of Personal Income Tax. Research aim – by detecting theoretical essential of taxing and problems of Personal income tax, value Personal income tax and subject proposal for a further personal income tax improvement. The purpose of the work: - open main theories, functions of tax, principles of faxing and border; - estimate problems of Personal income tax; - create mythology to value Personal income tax; - to value Personal income tax and set its variation; - subject proposal for a further. Research methods: logical and comparative analysis, methods of logical and graphic modeling, methods of statistical analysis, horizontal and vertical analysis, dynamic line, regression. Researching treatise of Lithuanian author’s, periodical print, scientific task of foreign author’s about Personal income taxing, accomplished analysis of Personal income tax and proposed suggestion for improvement of Personal income tax.

Darbe analizuojama aktuali ES išorės santykių sritis - partnerystė su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (AKR). Po bendrųjų ES politikos vystymosi labui klausimų, analizuojami šie svarbiausieji ES - AKR santykių teisiniai aspektai: žmogaus teisių ir laisvių, demokratijos, teisinės valstybės principų apsauga; partnerystės finansavimo mechanizmas; naujasis prekybinių santykių reglamentavimas; ginčų sprendimo procedūros. Didžiausias dėmesys skiriamas Bendrajam muitų ir prekybos susitarimui (GATT) (Pasaulio prekybos organizacijos kontekste), 2000 m. Kotonu susitarimui bei būsimiesiems ekonominės partnerystės susitarimams prekybos teisės srityje. Taip pat aptariama, kokie santykiai sieja Lietuvą su AKR šalimis. / The Object of the Paper - legal aspects of the EU - ACP (African, Caribbean, Pacific countries) partnership. After the general questions on EU Development policy, follows the analysis of principal aspects of EU - ACP relations: protection of human rights, democracy, rule of law; financial mechanism of the partnership; trade relations; dispute settlement procedures. The main documents, examined in this Paper are the General Agreement on tariffs and trade (GATT), the Cotonou Agreement (2000) and the Economic partnership agreements (comming into force in 2008). There is also the characterization of Lithuania's relations with ACP countries.

Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai. Kadangi gyvenime vyksta tokie spartūs socialiniai pokyčiai, liečiantys ir šeimos santykius, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis. Todėl yra svarbu ir aktualu išnagrinėti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir atskleisti, ar jie atitinka visuomenės lūkesčius. Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Darbe yra kompleksiškai analizuojama ir atskleidžiama šeimos teisės principų samprata, apibrėžiamas jų turinys. Nagrinėjama Lietuvos nacionalinių teismų formuojama praktika šia tema, nustatomos šių principų įgyvendinimo problemos, principų santykis su kitais šeimos teisės institutais (santuoka, ištuoka, vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos ir kt.). Darbe taip pat yra pateikiama lyginamoji analizė su kai kuriomis užsienio valstybėmis (Rusija, Lenkija) šeimos teisės principų atžvilgiu. Išanalizavus darbo temą bei išnagrinėjus teismų praktiką, prieita prie išvados, jog tarp šeimos teisės principų jokios hierarchijos nėra. Jie visi egzistuoja lygiagrečiai ir yra taikomi visi ar keli iš jų kartu sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The principles of family law determine the essence of family law and the most important means of its implementation. Due to the rapid social changes, which have the impact on the family relationship, the question arises: do the principles of family law also change as the time passes? That is why examination of the principles of legal regulation in family law and establishing whether they correspond to the expectations of the society is crucial and of great relevance. The legal regulation of family relationship in Lithuania is based on the principles of monogamy, the equality of spouses, the voluntariness of marriage, the priority of the protection of child rights and interests, the upbringing of the child in the family, the protection of motherhood and on other principles of regulation of civil relationship. In this paper the concept of family law principles is explored and the content of these principles is defined. The special attention is devoted to the practice, formed by the courts in Lithuania. Also the problems of implementation of the principles are established, the relations of the principles with the relevant institutes of family law (marriage, divorce, mutual rights and obligations of parents and children, etc.) are analyzed. The paper also provides the comparative analysis of the principles with those applied in Russian Federation and Poland. After the topic has been explored and the court practice has been examined, the following conclusions are made: there is... [to full text]