Apibendrinant pilietybę pirmiausiai yra pabrėžiamas priklausomumas valstybei, antra –asmens ir valstybės abipusis teisinis ryšys, šis ryšys turi būti nepertraukiamas ir nuolatinis. Vaikas yra asmuo, neturintis 18 metų. Teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Yra du pilietybės įgijimo būdai: a) gimimo faktas ir b) natūralizacija. Valstybės suteikdamos vaikui pilietybę laikosi tam tikrų principų: nacionalinio ir teritorinio arba mišraus. Lietuvoje vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo LR piliečiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų. Šio straipsnio taikymo problema atsiranda tais atvejais,kai vaikas gimsta valstybėje, kuri taiko teritorinį pilietybės įgijimo principą. Daugelis problemų iškyla dėl vaikų pilietybės įgijimo kai tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai. Pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo vienos šalies pilietis, tai vaiko gimusio už tos šalies ribų, tos šalies pilietybė gali būti įgyjama jeigu tėvai sutinka. Kita problema gali iškilti tuo atveju, kai abu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę, bet vaikas gimsta trečiojoj šalyje. Lietuvoje vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra LR pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą. Analizuojant valstybių... [toliau žr. visą tekstą] / Describing the nationality firstly the dependence to the state is stressed, secondly – the legal connection between citizen and state, that should be mutual, constant and continuous. A child is a person under 18 years old. Legal representatives of the child are parents, adoptive parents, tutors, guardians and other persons who according to the law can represent the child, protect his/her rights and legal interests. There two ways to achieve the nationality: a) by birth and b) by naturalization. There are some principles that the states usually comply in the cases of the child birth: national, territorial or mixed. In Lithuania the child, who’s both parents are citizens of RoL on the time of the child birth, is citizen of RoL and it doesn’t matter if the child is born in the territory of RoL or outside. The problem arises when the child is born in the state where the land principle dominates. Lots of problems rise when the parents have different nationalities. For instance, if the parents of the child has the different nationalities and on the time of the child birth one of the parents was the citizen of that state, so the child, who was born outside the state, nationality of that state can be acquired if the parents agrees. Another problem can arise if the parents of the child have different nationality, and the child is born in the third country. In Lithuania, if the child, who’s one of he parents was citizen of RoL and the other stateless person on the time of the child... [to full text]

Darbe keliama hipotezė – procesinė taisyklė, leidžianti apylinkių teismams nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, savo iniciatyva neribotai rinkti įrodymus, pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Siekiant patvirtinti hipotezę, yra pasirinkta trijų dalių darbo struktūra. Pirmojoje dalyje aptarta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, administracinės atsakomybės samprata ir organai (pareigūnai) įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Antroje dalyje analizuojama rungimosi ir lygiateisiškumo principų samprata, jų veikimas administracinių teisės pažeidimų teisenoje. Paskutinėje dalyje įvertinamas teisėjo vaidmuo administracinių teisės pažeidimų teisenoje, lyginama su užsienio šalių teisinėmis sistemomis Atlikus mokslinės teisinės literatūros, įstatymų analizę bei išanalizavus bendros kompetencijos teismo vaidmenį nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, galima daryti išvadą, kad teisėjas rinkdamas įrodymus pažeidžia rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus. Darbe keliama hipotezė pasitvirtino. / The paper proposes a hypothesis – the procedural rule that enables district courts to collect evidence while hearing the cases of administrative law offences at their own initiative without any limitations violates the principle of equal rights of the dispute parties and the adversarial principle. In order to support the hypothesis, a three-part structure of the paper has been chosen. The first part discusses administrative legal proceedings, the concept of administrative liability and the bodies (officers) authorized to hear the cases of administrative law offences. The second part analyzes the concept of the adversarial principle and the principle of equal rights, their application in administrative legal proceedings. The final part evaluates the role of a judge in administrative legal proceedings and provides a comparison with foreign legal systems. The analysis of scientific legal literature, laws, the role of the court of general competence and the case-law on administrative law offences permits to jump into conclusion that by collecting evidence in administrative cases without limitations, the judge violates the adversarial principle and the principle of equal rights of the parties in the proceedings. The proposed hypothesis has been supported.

Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo instituto esmę, išanalizuoti jo teorines ir praktines problemas, nurodyti galimus problemų sprendimo variantus. Magistriniame darbe be bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, kai sutuoktinių bendras turtas yra padalijamas teismo sprendimu, analizuojamas naujajame CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, kai bendras sutuoktinių turtas padalijamas sutuoktinių susitarimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tvarka atskirai neanalizuojama, bet pateikiama, analizuojant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus. Magistriniame darbe išskirti ir analizuojami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principai: turto balanso sudarymo, kompensacijų sudarymo, sutuoktinių bendrų prievolių tenkinimo, sutuoktinių turto idealiosios dalies nustatymo, turto padalijimo natūra principai, lygių dalių principas ir šio principo taikymo išimtys. Šių principų turinio atskleidimui pagrindinis šaltinis yra teismų praktika. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas probleminiams klausimams, kurie kyla praktikoje, taikant nagrinėjamo instituto normas. Probleminiai bendrosios jungtines nuosavybes padalijimo instituto aspektai yra bendro ir asmeninio sutuoktinų turto nustatymas, bendrų sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymas, lygių dalių principo taikymo išimtys, turto padalijimo natūra principo taikymas. / The purpose of this master thesis is to provide an analysis of Lithuanian legislation and judicial practice of partitioning of common joint property, identify theoretical and practical problems and come to the decisions. Besides the mode of partitioning of common joint property when the property of spouses is divided by a court judgement, the new mode implemented only in new Civil Code of the Republic of Lithuania is analysed when the common joint property is divided by spouse’s mutual agreement. The procedure of division of common joint property is disclosed by examination of appropriate principles of the partitioning of common joint property. The following principles of the partitioning of common joint property were determined and examined in this master thesis: principle of composition of property balance, principle of composition of compensation balance, principle of performance of common obligations, principle of determination of part from spouses property, principle of equal parts and exceptions of its application, and principle of partitioning of property in kind. The judicial practice is a main source of subject disclosing content of identified principles. The basic attention is paid to the problematic aspects arising in judicial practice on application the norms of partitioning of common joint property. The main practical questions are determination of common and the respective individual property of spouses, performance of obligations to the common creditors, the... [to full text]

Doktrininė diskusija ar sutarties sudarymui pakanka vien pažado (nudum pactum) ar šalių susitarimas privalo būti išreikštas tam tikra forma, yra labai sena. Konsensualizmo principo šalininkai teigia, jog sutarties sudarymui sutampančios šalių valios visiškai pakanka. Šis principas atsirado kaip logiška valios autonomijos teorijos pasekmė ir reakcija į romėnų teisės griežtumą. Apie formalizmą tenka kalbėti tais atvejais, kai vien ketinimo sukurti tam tikrus sutartinius santykius nepakanka, o suderinta šalių valia turi būti išreikšta tam tikra forma. Šiuolaikinei sutarčių teisei yra būdingas konsensualizmas, tačiau ir formalizmo principo, kuris padeda derinti atskirų individų laisvę, apsaugoti viešąjį interesą bei sąžiningas trečiąsias šalis, visiškai pagrįstai nėra atsisakoma. Kuriant naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, be kitų naujovių, buvo siekiama sumažinti formalizmo principo taikymo apimtį sandorio institute. Šio tikslo šiuo metu padeda pasiekti ir pažangių informacinių technologijų diegimas į kai kurių sandorių sudarymo procesą. Tačiau, nepaisant konsensualizmo principo įtvirtinimo ir formalių sandorių formos reikalavimų mažinimo, tam tikro formalizmo ir konsensualizmo principų disbalanso teisiniame sandorių reglamentavimo galutinai išvengti nepavyko. Kokybinio ir kiekybinio sandorio instituto vertinimo kriterijų pagalba atlikta analizė parodė, jog tam tikrais atvejais formalizmo ir konsensualizmo principų taikymas neatitinka jų tikslų, o valstybės kišimosi... [toliau žr. visą tekstą] / Doctrin debate, if nudum pactum is enough for the creation of contract is very old. In the modern law prevails consensualism, but the formalism, that helps to adjust the freedom of different presons, protect the public interest and rights of honest third parties is not refused. / Wissenschaftliche Diskussion, ob ein bolßes Versprechen (nudum pactum) für die Vertragsschliessung genügt, oder es in der bestimmten Form zum Ausdruck gebracht werden soll, ist sehr alt. Die Anhänger des Formfreiheitsprinzips behaupten, daß der übereinstimmende Willen, der Vertragsparteien für die Vertragsschliessung völlig genügt. Dieser Prinzip findete sich wie eine logische Autonomietheoriefolge und eine Reaktion auf die Strenge des römischen Rechts. Über den Formalismusprinzip wird es damals gesprochen, wenn es für die Vertragsschliessung nur eine Absicht nicht genügt und der übereinstimmende Willen der Vertragsparteien in einer bestimmten Form ausgedrückt werden soll. Das Kennzeichen des heutigen Rechts ist Formfreiheitsprinzip, aber auf den Formalismusprinzip, der eine Freiheit der einzelnen Individuum in Übereinstimmung bringt, öffentliche Interesse und Interesse der dritten gewissenhaften Personen schützen hilft, wird es berechtigterweise nicht verzichtet. Bei der Schaffung des Bürgerlichen Gesetzbuches der Republik Litauen, ohne anderen Neuigkeiten, wurde nach der Verringerung des Formalismusprinzipseinflusses im Geschäftsinstitut gestrebt. Dieses Ziehl hilft auch die Einführung der fortschrittlichen Informationstechnologien in den Geschäftsbildungsprozeß zu erreichen. Doch, abgesehen von der Befestigung des Formfreiheitsprinzips und Verringerung der Geschäftsformforderungen, es wurde nicht eine bestimmte Ungleichgewicht von diesen Prinzipien vermieden. Mit der... [der volle Text, siehe weiter]

The dissertation analyzes the subsidiarity principle as one of the key methods of social performance of modern jurisprudence, protection of human rights, social harmony, state governance and self-government. The dissertation presents the evolution of the concept of subsidiarity, analysis of the meanings of its use to enable the understanding of subsidiarity as an ethical and social value, which is important in shaping the value orientations, in further development of the social state, improving the efficiency of institutional system management, protection of individual rights and their effective implementation in the state organization. The dissertation analyzed the European Union legislation and documents of institutions important for the understanding of the concept of subsidiarity and its practical application, by demonstrating how through the application of this principle the competences of the institutions of the European Union and national authorities are identified and, based on the principle of decision making in the lowest link of the management chain (closest to the citizens) the state distributes authorisations for the institutions of the different management level (national, regional or local). The dissertation presents the analysis of national legislation which imposes the principle of subsidiarity, discussed the impact of the principle on the system of legal institutes, its use in the state governance and local self-government, characterizes the subsidiarity... [to full text] / Disertacijoje yra analizuojamas subsidiarumo principas kaip vienas pagrindinių šiuolaikinės jurisprudencijos, žmogaus teisių apsaugos, socialinio sugyvenimo, valstybės valdymo ir savivaldos socialinio veiksmingumo metodų. Disertacijoje pateikiama subsidiarumo sampratos raida, jo vartojimo reikšmių analizė, leidžianti subsidiarumą suvokti kaip etinę ir socialinę vertybę, kuri yra svarbi formuojant vertybines nuostatas, toliau plėtojant socialinę teisinę valstybę, didinant institucinių sistemų valdymo efektyvumą, asmens teisių saugos ir jų įgyvendinimo veiksmingumą valstybės organizacijoje. Disertacijoje aptariami teoriniam subsidiarumo principo sampratos suvokimui ir jo praktiniam taikymui svarbūs Europos Sąjungos teisės aktai ir institucijų dokumentai, parodoma kaip jį taikant identifikuojamos Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijų kompetencijos bei, vadovaujantis sprendimų priėmimo žemiausioje valdymo grandyje (arčiausiai piliečių) principu, valstybėje paskirstomi įgaliojimai skirtingo (valstybinio, regioninio ar vietos) valdymo lygmens institucijoms. Disertacijoje pateikiama nacionalinės teisės aktų, įtvirtinančių subsidiarumo principą, analizė, aptariamas šio principo poveikis teisinių institutų sistemai, jo panaudojimas valstybės valdymui ir vietos savivaldai, apibūdinama subsidiarumo principo paskirtis valdžios institucijų sąrangoje, nustatant ir atribojant institucines galias, parlamentinės ir administracinės kontrolės objektą, nagrinėjamos šio principo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas konstitucinio laisvės pasirinkti darbą principo turinys ir įgyvendinimo problemos. Kaip ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra būtina asmens gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlyga ir suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti minėtąją laisvę. Laisvės pasirinkti darbą principas užima svarbią vietą tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje. Laisvės pasirinkti darbą principo turinį sudaro teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą ir teisė laisva valia sutikti jį dirbti. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis darbą pagal savo sugebėjimus ir norą, bei tokiu laisvai pasirinktu būdu užsidirbti pragyvenimui. Minėtoji teisė taip pat reiškia tai, kad asmuo yra tiek laisvas dirbti, tiek ir laisvas nedirbti, o, tarkime, turėti savo verslą ar gyventi iš santaupų. Teisės laisvai pasirinkti darbą principo taikymas nėra absoliutus ir negarantuoja asmeniui, kad jis gaus pageidaujamą darbą. Įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbo tvarkos taisyklės ir darbo santykių šalių susitarimai gali nustatyti minėtos laisvės įgyvendinimo ribojimus. Nustatant teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo ribojimus svarbu, kad tai būtų daroma įstatymu; taip pat tai, kad tie ribojimai demokratinėje visuomenėje būtų būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are analysed content and implementation problems of constitutional principle of freedom to choose a job in final master work. Constitutional Court of Lithuania noted that constitutional freedom to choose a job or a business is essential condition to supply vital demands of person and to secure position in society and suppose a duty for legislator to make legal presumption to implement mentioned freedom. Principle of freedom to choose a job takes important place both in international and national law. Content of principle of freedom to choose a job is made of right to choose a job or a business freely and right to agree to work freely. Freedom to choose a job or a business means every person has a right to choose a job by his capabilities and intentions and in that freely choose way to earn for living. Right to choose a job also means that person is free both to work and not to work or for example to have his own business or to live from his savings. Practise of right to choose a job is not absolute and not guarantee that a person will get a job which he wants. Law acts, collective agreements, rules of legal procedure and contracts of parts of employer and employee can determine restrictions of right to choose a job or a business. Estimating restrictions of right to choose a job or a business important is to make sure that it was made by law act, also that it was made on purpose to protect other persons rights and liberties and values consolidated in Constitution; also... [to full text]

Jungtinių Amerikos Valstijų banko Lehman Brothers žlugimu prasidėjusios tarptautinės finansų krizės metu išryškėjusi efektyvaus banko paskolų portfelio rizikos valdymo svarba lėmė griežtėjantį bankų sektoriaus reguliavimą, todėl manytina, kad esant tokioms bankų rinkos sąlygoms Lietuvoje ir toliau dažnės kreditavimas sindikuotos kreditavimo sutarties forma. Nors Lietuvos bankininkystės praktikoje ši kreditavimo sutartis nėra naujas reiškinys, Lietuvos teisės doktrinoje sindikuotas kreditavimas ir su juo susijusios teorinės ir praktinės problemos yra praktiškai nenagrinėtos, o teisminių ginčų šioje srityje kol kas nėra. Todėl šio darbo tyrimo tikslas buvo išanalizuoti tarptautinėje praktikoje daugiausiai teisinių diskusijų keliančius sindikuoto kreditavimo procese kylančius teorinius ir praktinius klausimus bei juos įvertinti Lietuvos teisės kontekste. Darbe nagrinėjama sindikuotos kreditavimo sutarties samprata tarptautinėje ir Lietuvos teisėje, sindikuoto kreditavimo organizavimo procedūra, Organizatoriaus ir būsimo kredito gavėjo bei kitų sindikato dalyvių tarpusavio santykiai, Organizatoriaus atsakomybės klausimai, Mandato rašto teisinė reikšmė, sindikato bankų tarpusavio santykiai, jų teisių ir pareigų įgyvendinimas pagal sindikuoto kreditavimo sutartį, banko Agento vaidmuo sindikuoto kreditavimo procese bei atskleidžiamas pastarųjų klausimų vertinimas Lietuvos teisės normų kontekste. Darbe daugiausiai naudotas lyginamasis tyrimo metodas, lyginant iš esmės dviejų šalių... [toliau žr. visą tekstą] / World economic turmoil, which has started after a collapse of Lehman Brothers, a bank of United States of America, had emphasized the importance of effective bank’s credit portfolio risk management and this in turn determined a stricter regulation of banking sector. Therefore, it is supposed that in Lithuania, due to the latter conditions, a frequency of lending by using the form of a syndicate lending agreement will increase. Though in Lithuanian banking practice the syndicate lending is not a phenomenon, in Lithuanian law doctrine there were almost no analysis regarding syndicated lending and theoretical and practical issues related thereto, moreover, there are no precedent cases in this field. Therefore, the objective of these master theses is to analyze practical and theoretical issues of syndicate lending process, which raise most disputes in international practice, also to assess these questions in the context of Lithuanian law system. In these theses the various issues were examined focusing on: the concept of syndicate credit agreement in international practice and Lithuanian law, arranging process of syndicate lending, relationships between an Arranger and a Borrower and relationships between the Arranger and other syndicate members, the issues of the Arranger’s liabilities, the purpose of Mandate Letter, the relationships among syndicate members themselves, the implementation of syndicate members’ rights and liabilities under syndicate credit agreement, the role of... [to full text]

Šiame darbe atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo tyrimas ES teisėje ir valstybių narių nacionalinėje teisėje, taip pat Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmoje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo ES teisėje tyrimas. Atskleista ES teisės viršenybės principo prigimtis ES teisėje, aptarta ETT praktika plėtojant ES teisės viršenybės principo koncepciją ir suformuluota ES teisės viršenybės principo ES teisėje samprata šiandien, parodanti ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybėse narėse maksimalią apimtį. Antroje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje tyrimas ir nustatytas ES teisės viršenybės principo pripažinimo lygis tiriamosiose valstybėse narėse. / This is research of European Union (EU) law's supremacy principle and fulfilled analysis nature of this principle and development of EU law's supremacy in EU and recognizing it on domestic law systems of member states and in Lithuania’s law system. EU law's supremacy principal acknowledging process of member states indicates that the constitutional basis of EC law supremacy principle should be on the basis of national constitutional law by the members of the EU, and the main actors who invoke this principle are national courts, especially Constitutional Courts of member states. The research of this job shows what level of acknowledging process took place in some member states. This level is result of assessment national constitutional provisions and judicial practice. One group of member states have a good constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. United Kingdom, Sweden and Finland. Another group of member states have sufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Austria, Netherlands and Greece and. Next group of member states have satisfactory or insufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Belgium and Luxemburg Member countries of the same group like, Slovenia ant Portugal have satisfactory constitutional basis but partly recognizing judicial practice. Lithuania is taking a special place between Luxemburg or Belgium and Czech Republic, because Lithuania has a... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie konfidencialumo principo taikymą gydymo įstaigoje. Uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą apie konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje. Išaiškinti pacientų požiūrį į konfidencialumo principo taikymą sveikatos priežiūros įstaigoje ir nustatyti ryšį su pacientų lytimi ir išsimokslinimu. Tyrimo metodika. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta anoniminė anketinė 303 pacientų apklausa (atsako dažnis – 86,6 proc.) Duomenų analizei naudotas SPSS 13.0 statistinės analizės paketas. Diagramos ir lentelės parengtos Microsoft Excel 2007 programa. Rezultatai. 56,8 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog perskaitė visas pasirašyti pateiktas formas, 28,7 proc. respondentų tvirtino, kad perskaitė kai kurias jiems pateiktas informavimo/sutiki-mo formas. 66,7 proc. respondentų teigė, kad prieš pasirašydami visiškai aiškiai žinojo dėl ko duoda sutikimą, 19,1 proc. respondentų prisipažino, jog kai kas buvo neaišku, ir 14,2 proc. respondentų nurodė, jog nesuprato su kuo sutinka, tačiau pasirašė, nes taip reikia. 52,5 proc. skaičiusių informavimo formas respondentų nurodė, jog pateiktoje informuoto sutikimo formoje buvo aiškūs visi teiginiai, 36,7 proc. respondentų dauguma teiginių buvo aiškūs. Mažiau nei pusė respondentų (45,9 proc.) manė, jog informacija apie ligą ir medicininius tyrimus yra įslaptinta, su šiuo teiginiu nesutiko 26,1 proc. respondentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų išsimokslinimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patients' opinion about the application of confidentiality principle in medical institution. Objectives. To evaluate patients' awareness about the application of confidentiality principle in health care institution. To find out patients‘ attitude towards the application of confidentiality principle in health care institution and to determine its relationship with patients‘ gender and education. Methods. An anonymous survey of 303 patients using questionnaires (response frequency – 86.6 %) ¬was carried out in the health care institution N. Data analysis used the SPSS 13.0 statistical analysis package. Charts and tables were prepared using Microsoft Excel 2007. Results. 56.8 % of the survey participants told that they had read all the forms presented to be signed, 28.7 % of the respondents claimed that they had read some of the forms of information/consent presented to be signed. 66.7 % of the respondents affirmed, that before signing they knew absolutely clearly why they had given their consent, 19.1 % of the respondents admitted that some things were unclear, and 14.2 % of the respondents told that they had not understood why they had given their consent; however, they had signed the form because it was necessary. 52.5 % of the respondents who had read the forms of information claimed that all the propositions of the form of informed consent were clear, 36.7 % of the respondents had understood most of the propositions. Less than half of the... [to full text]

Teismų ir teisėjų principas yra gana senas ir nemažai autorių nagrinėtas, bet ši tema yra aktuali ir šiandien, kadangi teisėjų vykdomam teisingumui neretai bandoma daryti įtaką, o taip pat nereti drausminių bylų iškėlimai rodo, kad vidinis teisėjų nepriklausomumas yra ne iki galo išgrynintas iki tobulos formos. Darbe analizuojamos Konstitucijos nuostatos, kurios reglamentuoja teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei Konstitucinio Teismo nutarimai, liečiantys teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą. Kadangi teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra vienas iš esminių konstitucinės teisės principų, todėl jis yra įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente. Darbe taip pat analizuojamos tarptautinių dokumentų nuostatos reglamentuojančios teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir jos lyginamos su Lietuvos konstitucinėje teisėje įtvirtintomis nuostatomis. Be to, darbe remiamasi sociologinių tyrimų duomenimis norint išsiaiškinti visuomenės pasitikėjimo teismais lygį. Darbe iškelta hipotezė, kad teisėjų ir teismų nepriklausomumo lygis įtakoja visuomenės pasitikėjimą teismais pasitvirtina, kadangi kuo didesnis teismų ir teisėjų nepriklausomumo lygis, tuo bus didesnis visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisėjais. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas valdžių padalijimo principas, teisminės valdžios santykis su kitomis valdžiomis (įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja) bei išskiriami teisminės valdžios požymiai. Antroje darbo dalyje analizuojama istorinė tesimų ir teisėjų nepriklausomumo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of court and judges is quite old and it has been studied by many authors but this topic is current nowadays as well. The justice supported by judges is often being tried to be influenced as well as frequent disciplinary proceedings show that inner independence of judges is not purified to a perfect form. The provisions of the Constitution which govern the independence of courts and judges are analyzed in the study together with Constitutional Court rulings that are connected with the principle of the independence or courts and judges. As the independence principle of courts and judges is the basic one in the constitutional law it is fortifies in many international documents. The provisions of international documents that regulate the independence of courts and judges are discussed in the study. They are compared to the provisions that are fortified in the Constitution of Lithuania. Besides, the data of sociological researches is used in the study in order to see the level of the trust of the public in courts. The hypothesis is raised in the study that the level of independence of courts and judges influence the public trust in the courts ad judges was confirmed. The higher level of the independence of courts and judges appears the bigger trust of public in courts and judges is. The principle of power division, the ratio of court’s authorities with other authorities (legislature and executive power) as well as the features of the court power are distinguished... [to full text]