Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių sakičius, daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu skirtumus sociodemografinėse grupėse bei įvertinti optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Tyrime dalyvavo 148 tiriamieji 55-81 metų amžiaus (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Oriettion test-Revised). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener, Satisfac-tion With Life Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas priklauso nuo jų šeimyninės padėties, socialinis palaikymas priklauso nuo šeimyninės padėties, išsilavinimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / The increase of the elderly involves all the levels of social reality, it changes not only the life route of any individual, but relationship among people as well. Different reseaches show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential. in society. The purpose of this work is to evaluate the differences of the elderly‘s optimism and satisfaction with life in sociodemographic groups and to assess interface between optimism and satisfaction with life and social support and psychsociological adaptation. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge and its reagion took part in the research. In order to establish the psychosociological adaptation a questionnaire was made and five factors of psychosociological adaptation were distinguished: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, , attitude towards the elderly and health. Social support was established with the help of the questionnaire for social support (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimism was estimated by the questionnaire of LOT-R (Life Oriettion test-Revised). Life satisfaction was assessed using the scale of satisfaction with life (Diener, Satisfaction With Life Scale). The results of the research showed that the optimism of the elderly depend on... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.

Tyrimo tikslas – ištirti sąsajas tarp paauglių, sergančių cukriniu diabetu, psichosocialinio prisitaikymo ir tėvų pastangų kontroliuoti savo vaikų ligą. Tyrime dalyvavo 11–16 metų paaugliai, kurie serga cukriniu diabetu ilgiau nei vienerius metus, ir jų tėvai (vienas iš tėvų). Iš viso buvo apklausti 73 paaugliai (36 vaikinai ir 37 merginos) ir 73 jų tėvai (21 vyras ir 52 moterys). Paauglių psichosocialinis prisitaikymas buvo matuojamas R. Goodman Galių ir Sunkumų klausimynu, kurį sudaro 25 teiginiai apie teigiamas ir neigiamas savybes, iš kurių susideda 6 klausimyno skalės: socialumas, hiperaktyvumas, emociniai simptomai, elgesio problemos, problemos su bendraamžiais ir bendra sunkumų skalė. Tėvų ligos kontrolė buvo matuojama L. Gonder-Frederick Hipoglikemijos baimės klausimynu (tėvų versija), kurį sudaro 26 teiginiai apie tėvų, kurių vaikai serga cukriniu diabetu, elgesį, kad išvengtų hipoglikemijos ir nerimavimus, kad jų vaiką gali ištikti hipoglikemija; ir vertinama glikemijos kontrolė, kurią parodo glikuoto hemoglobino koncentracija kraujyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų ir merginų psichosocialinis prisitaikymas skiriasi. Vaikinų grupėje labiau išreikštas socialumas susijęs su didesnes tėvų hipoglikemijos baime, o labiau išreikštos elgesio problemos susijusios su mažesne tėvų hipoglikemijos baime. Merginų grupėje psichosocialinis prisitaikymas su tėvų hipoglikemijos baime nesusijęs. Vaikinų ir merginų geresnė glikemijos kontrolė susijusi su didesne tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between psychosocial functioning in youth with type 1 diabetes mellitus, parental fear of hypoglycemia and glycemic control. The subject of the study was 11-16 years-old youths with type 1 diabetes mellitus diagnosed more than 1 year ago and one of their parents. Overall there were 73 youth (36 boys and 37 girls) and 73 their parents (21 men and 52 women). Psychosocial functioning was assessed with Strengths and Difficulties Questionnaire of R. Goodman. It has 25 items about good and bad habits which turn into 6 scales: prosocial, hyperactivity, emotional symptoms, conduct problems, peer problems and total difficulties. Parental fear of hypoglycemia was assessed with Hypoglycemia Fear Survey (patent version) of L. Gonder-Frederick. It has 26 items about parent’s behavior in order to avoid hypoglycemia and worries of child having a low. Glycemic control was evaluated by glycated hemoglobin concentration. The results of the study showed that psychosocial functioning is different in boys and girls. Higher prosocial in boys was related to higher parental fear of hypoglycemia, higher conduct problems was related to lower parental fear of hypoglycemia. No relations were found in girls psychosocial functioning and parental fear of hypoglycemia. Greater glycemic control was related to higher parental fear of hypoglycemia in both boys and girls. Higher hiperaktivity, emotional symptoms, conduct problems and total difficulties in... [to full text]