• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 30
  • 1
  • Tagged with
  • 31
  • 21
  • 14
  • 10
  • 10
  • 8
  • 7
  • 6
  • 5
  • 5
  • 5
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
21

Naujojo tipo kariavimo reikšmė: trijų lygmenų analizė / Implications of the new warfare: three-level analysis

Stankevičius, Nerijus 23 June 2014 (has links)
Kariavimas yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Ekonominis, politinis, socialinis ir technologinis pasaulinės visuomenės vystimasis, primityvius, tarpgentinius karus transformavo į gerai organizuotus ir milijonus žmonių gyvybių atimančius tarpvalstybinius karus. Pastaraisiais metais vykstantys kariniai konfliktai ne tik pasižymėjo milžinišku mirtingumu, sukūrė pabėgėlių ordas, pareikalavo milijardinių išlaidų, bet ir suformavo naujojo tipo kariavimo (NTK) bruožus. Šiandien pastebima, kad valstybės ir nevalstybiniai dariniai gali kariauti. Besitęsiantys žemo intensyvumo konfliktai Irake ir Afganistane kaip tik iliustruoja tokius pavyzdžius. Prasidėjęs karas prieš terorizmą aiškiai pademonstravo, kad valstybių kariuomenėms tenka kautis ne prieš konkrečios valstybės ar jų sąjungos karines pajėgas, o prieš kažką kokybiškai kita: įvairius sukarintus darinius, samdinių grupuotes ar teroristinius tinklus. Studijoje formuluojamas toks pagrindinis darbo tikslas: įvertinti kokią reikšmę NTK turi tarptautinei sistemai. Magistro darbą sudaro penkios dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama teorijų, apibrėžiančių NTK analizė: realpolitik aiškinimas, Transformacijos ir ketvirtosios kariavimo kartos teorijos. Pagrinde nagrinėjama pastaroji teorija, aptariant M. Creveld, W. Lind ir T. Hammes darbai. Šios analizės pagrindu identifikuojami trys išsskirianteji NTK bruožai: nauji kariaujantys veikėjai; globaliu mastu išsiplėtusi kariavimo erdvė; bei asimetriškumas. Antroje dalyje išplėtojama... [toliau žr. visą tekstą] / War has been an integral part of human history. The economical, political, social and technological advancement of society, has transformed primitive, tribal type wars into state waged wars that are highly organized and deadly. At the same time war appears to be taking new face. Today both states and non states wage war. Still ongoing insurgencies in Iraq and Afghanistan, remind us that not all wars are fought among nation-states. Majority of wars in past three decades were not interstate, when at least in one fighting side it was something other than a military force, organized and operating under the control of national government. Almost all of these conflicts had the external intervention by other states. War against terrorism has showed that state owned armed forces meet new type of enemy in battle field. Not only armies and navies, but also local warlords, nets of terrorist groups and criminal gangs are the force that state militaries have to deal with. So the aim of this paper is to find out, how new warfare affects the international system and answer the questions what are the implications of the new warfare for the Armed Forces, nation states and international system. This study consists of five parts. In the first part the three concepts, competing for the position of leading theory of conflict in the twenty first century are analyzed: realpolitik approach, Transformation theory, and Forth Generation Warfare theory. Main focus is on the later. Works of the leading... [to full text]
22

Privatizavimo eiga Lietuvoje po 1990 m. ir rezultatų įvertinimas / The Development of Privatization in Lithuania after 1990 and the Estimation of its Results

Mitalauskienė, Eglė 27 March 2006 (has links)
The main purpose of this work is to review the state property privatization process in Lithuania after regaining its independency and to describe theoretical and practical aspects of the privatization policy. The work aims at evaluating separate privatization stages, disclose their merits and shortcomings. The work provides analysis of privatization- process- related legal acts and impact of state institutions on the way to the market economy and state property privatization.
23

Rizikos ir privataus kapitalo fondų veiklą įtakojančių aplinkos veiksnių Lietuvoje vertinimas / External assumptions evaluation of private equity and venture capital funds performance in Lithuania

Pukas, Audrius 19 August 2008 (has links)
Europos Sąjungoje bei daugelyje kitų valstybių, rizikos ir privataus kapitalo fondai (toliau RPKF) yra svarbus įrankis skatinant inovacijų diegimą įmonėse, darbo vietų kūrimą, pelningumo ir kitų įmonių finansinių rodiklių gerėjimą, kitaip sakant – ekonomikos augimą. Todėl tokio tipo investicijų augimas ypač pasižymi besivystančiose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, tuo tarpu Lietuvoje RPKF paplitimas, jų sukuriama pridėtinė vertė ekonomikoje bei veiklos vystymosi galimybės yra labai mažos lyginant su kitomis šalimis, kurios pagal ekonominius rodiklius yra panašaus išsivystymo lygio. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti bei įvertinti pagrindinius RPKF kūrimąsi ir veiklą lemiančius aplinkos veiksnius Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas ir nuomonę, kokie žingsniai turėtų būti atlikti, siekiant vystyti rizikos ir privataus kapitalo sektorių Lietuvoje. Darbe yra nagrinėjami teoriniai rizikos ir privataus kapitalo fondų finansavimo aspektai, pagrindiniai veiklos principai bei struktūra, nustatomi investicijų vertės k��rimo būdai bei pateikiamos pagrindinės teorinės prielaidos tokiems fondams atsirasti. Apžvelgiami rizikos ir privataus kapitalo įtakos ekonomikos augimui empiriniai tyrimai, pats sektorius bei situacija Europoje ir Lietuvoje. Plačiau tiriami aplinkos veiksniai, įtakojantys rizikos ir privataus kapitalo fondų veiklą Lietuvoje, bei pateikiamas jų įvertinimas. Atsakoma į klausimą, ar nagrinėjami veiksniai yra priešiški ar palankūs RPKF kurtis, investuoti ir vystytis... [toliau žr. visą tekstą] / Private equity and venture capital funds (later on PEVCF) are one of the most important tools in innovation stimulation, employment enhancement and profitability creation process. Though this type of investment process is especially growing with importance in developing Central and Eastern European countries, in Lithuania it is rather insignificant despite vast Governmental programs to stimulate innovations in small and medium size corporate sector. The main goal of this paper is to analyze and evaluate main factors that determine establishment and development of PEVCF in Lithuania; to offer suggestions and opinion about what kind of further steps should be done in order to develop private equity and venture capital sector in Lithuania. The paper analyses theoretical aspects of PEVCF financing, main activity principles and structure; main value creation approaches and theoretical assumptions to create such PEVCF are determined; empirical results how PEVCF influence on economy’s performance, PEVCF sector and current situation in Euro region. The paper provides with more detailed analysis of PEVCF activity factors in Lithuania and evaluates their importance, answers the question, if these factors are positively or negatively correlated with PEVCF establishment and development in Lithuania. The paper concludes that main external assumptions of private equity and venture capital funds performance in Lithuania are positively correlated. Main recommendations how to improve... [to full text]
24

Privatus konkurencijos teisės įgyvendinimas / Private enforcement of competition law

Pociutė, Inga 24 February 2010 (has links)
Konkurencijos teisė yra jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX – XX a. Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė teisės normomis reglamentuotą mechanizmą ir padėjo tvirtus, teismine praktika grįstus, pamatus privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto efektyviam funkcionavimui. Tuo tarpu Europos Bendrija ir Lietuva šio instituto svarbą suprato visai neseniai, dėl to iš konkurencijos teisės pažeidimų kylančios bylos teisminėje praktikoje vis dar retas reiškinys nūdienai. Šiame darbe analizuojami privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo, pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus sąžiningos konkurencijos taisykles, reglamentavimo ypatumai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir lyginami su Europos Bendrijoje ir Lietuvoje šio instituto reglamentavimu, siekiant nustatyti neišspręstas problemas ar spragas, trukdančias efektyviai jį įgyvendinti. Įvertinus privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto skirtumus ir/ar panašumus skirtingų kontingentų teisinėse sistemose, buvo bandoma aptarti įvairius būdus ir instrumentus, kuriais remianti galėtų būti suformuotos gairės ir atrasta panacėja nuo šio instituto nefunkcionavimo Europos kontinente. Lyginamuoju aspektu darbe buvo nagrinėjamos konkrečios ir esminės problemos dėl įrodinėjimo naštos, bylinėjimosi išlaidų, patirtos žalos apskaičiavimo, kolektyvinio gynybos būdo, antkainio perkėlimo argumento, institucijų kompetencijos ir vaidmens nustatymo šioje srityje ir kt., pateikiami šio instituto... [toliau žr. visą tekstą] / Competition law is a young branch of the law system which developed only in the XIX–XX century. Despite this fact, United States of America has already established a mechanism governed by the rules and put the foundations for effective functioning of the private enforcement institute, based on huge judicial practice. Meanwhile, the European Community and Lithuania have understood the importance of this institute recently – therefore the private litigation cases regarding the breach of the competition law are still rare. In this paper the analysis is represented on regulation’s features of private enforcement institute of the United States which are being compared with the regulation applied for the mentioned institute in the European Community and Lithuania, in order to identify unresolved problems or gaps that hinder the effective implementation of it. After the assessment of differences and/or similarities between the private enforcement institute regulations applied in different legal system contingents, there have been attempt to discover various methods and instruments, which could be called as guidelines or panacea against the effectless implementation of this institute in the European continent. With the help of comparative method the fundamental problems concerning the burden of proof, costs, damage calculation, class action (collective defense), passing-on defense, the role of institutions in this process, the relationship between the public and the... [to full text]
25

Viešojo intereso samprata civilinio proceso teisėje / The concept of public interest in civil procedure law / Die Auffassung des öffentlichen Interesses im Zivilprozessrecht

Blaževič, Diana 05 July 2011 (has links)
Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti viešojo intereso sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat įvardijami esminiai probleminiai aspektai, susiję su viešojo intereso sąvokos apibrėžimu. Darbo pradžioje nustatomas viešojo intereso gynimo pagrįstumas civiliniame procese. Kitoje darbo dalyje pateikiama intereso prigimties mokslinių teorijų apžvalga, interesų klasifikacija ir interesų rūšys. Skirstant interesus pagal subjektus išskiriami viešieji interesai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atskleidžiama viešojo intereso samprata užsienio ir Lietuvos teisės doktrinoje, išskiriami du pagrindinai viešojo intereso elementai, t. y. viešojo intereso subjektai ir objektas. Siekiant atskleisti viešojo intereso prasmę, atskiriamas viešasis interesas nuo privataus intereso, taip pat remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijos, atliekama jų analizė bei teisinis vertinimas. Paskutinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys viešojo intereso apsaugą, nustatoma, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta viešojo intereso samprata. Analizuojami Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, aptariami jų trūkumai. Nustatoma, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte iš dalies yra apibrėžtas viešasis interesas bei nustatyti tam... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit ist man danach bestrebt, die Auffassung des öffentlichen Interesses im Rechtssystem Litauens zu erschließen. Außerdem werden die wichtigsten problematischen Aspekte angeführt, die mit der Definition des Begriffs des öffentlichen Interesses verbunden sind. Am Anfang der Arbeit wird die Begründetheit der Verteidigung des öffentlichen Interesses im Zivilprozess festgestellt. Im nächsten Teil der Arbeit wird eine Übersicht der wissenschaftlichen Theorien über das Wesen des Interesses, Klassifizierung und Arten der Interessen vorgelegt. Bei der Verteilung der Interessen nach Subjekten werden die öffentlichen Interessen hervorgehoben. Im dritten Teil der Magisterarbeit wird die Auffassung des öffentlichen Interesses in der ausländischen und litauischen Rechtslehre dargelegt und zwei Hauptelemente des öffentlichen Interesses, und zwar, Subjekte und Gegenstand des öffentlichen Interesses, werden hervorgehoben. Um die Bedeutung des öffentlichen Interesses zu erschließen, wird das öffentliche Interesse vom privaten Interesse getrennt, außerdem werden anhand von ausländischen und litauischen wissenschaftlichen Arbeiten unterschiedliche Konzeptionen des öffentlichen Interesses angeführt, ihre Analyse und juristische Bewertung durchgeführt. Im letzten Teil der Magisterarbeit werden die Rechtsakte analysiert, die den Schutz des öffentlichen Interesses regeln, sowie festgestellt, dass die Auffassung des öffentlichen Interesses in keinem Rechtsakt definiert ist... [der volle Text, siehe weiter]
26

Kapitalo valstybinis reguliavimas, įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę / The public regulation of capital, considering implementation of public-private partnerships

Šutavičienė, Živilė 15 November 2013 (has links)
Šiuolaikinės socialinės ekonominės šalies plėtros tendencijos socialinių pokyčių vertinimo požiūriu reikalauja iš naujo įvertinti valdžios institucijų vaidmenį ekonomikoje. Valstybei, vykdant reguliacines ir kontrolės funkcijas, nustatant norminiais teisiniais aktais bendradarbiavimo taisykles tarp viešojo ir privataus sektorių, jos vaidmuo iš esmės keičiasi, kadangi viešasis sektorius vis dažniau turi būti aktyvus rinkos dalyvis, o ne tik stebėtojas. Disertaciniame tyrime analizuojama viešojo ir privataus sektorių sanglauda, kuri integruoja dviejų sektorių institucines ir veiklos galimybes bei absorbuoja teisinio statuso problemas, kurios kyla dėl to, kad vienas sektorius vadovaujasi daugiau viešosios, kitas privatinės teisės normomis. Nors kiekvienas sektorius turi savo tikslus, sektoriniame bendravime turi juos abipusiai derinti, ieškoti kompromisų, pasitelkti ne tik žmogiškuosius resursus, bet ir turimą socialinį bei ekonominį kapitalą. Administracinis teisinis reguliavimas turi padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp privataus sektoriaus pagrindinio tikslo – pelno ir viešojo sektoriaus pareigos – užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Disertacijoje kapitalas tiriamas per tris jo galimas socialinio, ekonominio ir žmogiškojo kapitalo vartojimo reikšmes, akcentuojant labiausiai teisiškai reikšmingus sektorinio bendravimo ypatumus. Kadangi iš viešojo sektoriaus kyla ekonominių, socialinių santykių valstybinio reguliavimo sprendimai, įvairūs teisiniai reguliavimo būdai ir metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The state trends of modern social-economic development require re-evaluation of the economic role of public institutions in order to assess social changes. As the state implements its regulatory and control functions, and establishes cooperation rules for public-private sectors by normative legal acts, its role essentially changes, because the public sector increasingly needs to be an active market participant, and not just an observer. Dissertation research analysis public-private sectors’ cohesion which integrates institutional and operational opportunities of the both sectors and absorbs the problems of legal status, which arise because one sector relies more on the norms of public law, and the other – on private law norms. Although each sector has its own goals, sectorial cooperation should involve counter-balancing and search for compromises. Administrative legal regulation has to help keep balance between the private sector, which has the main objective – profit and public sector goal’s to ensure protection of the public interest. The dissertation analyses the social, economic and human capital focusing on three possible notions of its use, stressing the most legally significant peculiarities of sectorial communication. The decisions on state regulation of economic and social relations arise from the public sector, which also produces various legal regulatory methods. Therefore, this dissertation aims at analysing and suggesting the proper ways of taking use of the... [to full text]
27

Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio taikymo ypatumai ginant pažeistas teises su aplinka susijusiose bylose / The peculiarities of application of Article 8 of the European Convention on Human Rights while defending infringed rights in environment-related cases

Čekanauskaitė, Laima 24 January 2012 (has links)
1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]
28

Kaltinimo formos pakeitimo baudžiamajame procese teorinės ir praktinės problemos / Theoretical and practical problems of change of prosecution form in criminal proceedings

Stankevičienė, Monika 25 June 2014 (has links)
Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.
29

Non-formal Adult Education in Lithuania: Public and Private Teaching Sectors / Neformalusis suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai

Butvilienė, Jūratė 30 April 2014 (has links)
The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight. / Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs.
30

Neformalusis suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai / Non-formal Adult Education in Lithuania: Public and Private Teaching Sectors

Butvilienė, Jūratė 30 April 2014 (has links)
Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs. / The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight.

Page generated in 0.0815 seconds