In this paper I examine the possibilities of subject authentification, cryptographic methods of authentification in symmetrical and asymmetrical criptology systems (for instance, on-line and off-line regimes authentification; authentification with the participation of a two servers or an arbiter, etc.). Much attention was given to study, analyzing possibilities of computer trespasser to penetrate into the protocol, to deceive the authentification server, to change public key by its own public key, etc. A more detailed study of three protocols was carried out (Feige-Fiat-Shamir, GQ and Schnorr), concrete examples of these protocols are described, and made conclusions about safety of protocols, probability of forgery, on selection of more suitable parameters.

Magistrinio darbo „Socialinių vaidmenų kaitos refleksija diplomatiniame protokole“ tikslas – išanalizuoti lyčių socialinių vaidmenų kaitos refleksiją diplomatiniame protokole. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti lyčių socialinių vaidmenų kaitą nuo XIV iki XX amžiaus. 2. Socialinių vaidmenų aspektu išanalizuoti protokolą. 3. Atlikti atvejų tyrimą, kurie atskleis, kaip diplomatinis protokolas pritaikomas prie pasikeitusio socialinio vaidmens valstybių vadovų. 4. Atlikti kokybinį nukreiptąjį interviu su protokolo specialistu. 5. Pateikti išvadas. Magistro darbo tikslui pasiekti naudojami metodai: aprašomasis analitinis, naudojant mokslinę literatūrą, statistikos duomenis ir atliktus tyrimus siekiama atlikti analizę, kuri parodytų, koks buvo moters socialinis vaidmuo tam tikrais istoriniais laikotarpiais, kaip jis keitėsi ir koks yra dabar. Kintantį moters socialinį vaidmenį svarbu įvertinti todėl, jog tik tai, kas tampa norma visuomenėje, vėliau yra įtvirtinama kodeksuose, teisės aktuose ir taisyklių rinkiuose, tokiuose kaip diplomatinis protokolas. Turinio kokybinės analizės metodu darbe bus analizuojami moksliniai šaltiniai, kuriuose keliama socialinių vaidmenų, visuomenėje aprobuotų vyrų ir moterų elgesio normų problema skirtingais istoriniais laikotarpiais, taip pat remiamasi publicistiniais straipsniais, kuriuose gvildenama moterų diplomatijoje problematika. Atvejų, kai valstybės vadovas – vienišas, moteris, gyvenantis nesusituokęs ar sudaręs vienos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of masters paper “Reflection of Social Role Change in Diplomatic Protocol“ is to examine how change of gender roles works in diplomatic protocol. In order to achieve this aim the following tasks are raised: 1. to analyze gender roles change from the XIV to the XX century; 2. to analyze ceremonial in terms of gender roles; 3. to conduct case studies and a qualitative interview with the protocol specialist which would revealed the practice of diplomatic protocol adaption to the changed gender roles; 4. to present findings. To achieve master’s paper aim the fallowing methods are used: descriptive, analytical, statistical data and research, qualitative content analysis methods, case studies and qualitative interview with the protocol specialist. Master work consists of three sections. The object of master work is diplomatic and state protocol. In international relations, diplomacy and politics – the spheres long dominated by men – women had to conform and adopt rules of behavior which regulated conduct of men. However, the increasing number of precedents, when women are acting the main role in ceremonies, will be set up clear, specific rules for conduct of women. The change will be reinforced by actively acting women becoming a social norm. When rules of conduct for women will be in power, there will be no need to resolve problems of changed gender roles every time individually. Master work “Reflection of Social Role Change in Diplomatic Protocol“ may be useful for... [to full text]

Magistrinio darbo tikslas yra ištirti SIP protokolo panaudojimo galimybes mobiliems prietaisams skirtuose internetinės telefonijos sprendimuose ir parengti tokio bendravimo modelį. Atlikto darbo pagrindinis rezultatas yra reikalingos literatūros apžvalga ir analizė bei eksperimentinio IP telefonijos modelio realizacija mobiliose operacinėse sistemose. Pirmame skyriuje trumpai pateikiamas įvadas apie tradicinės telefonijos evoliuciją į balso perdavimą per interneto tinklus. Taip pat, kad palaipsniui IP telefonija vis labiau realizuojama į mobilius prietaisus. Tolimesniame skyriuje, norint argumentuoti IP telefonijos augimą, aprašomas atliktas rinkos tyrimas ir jo išvados apie esamą padėtį IP telefonijos srityje. Trečiame skyriuje pateikiama informacija apie apžvelgtą literatūrą: SIP protokolo struktūrą ir savybes, įkraunamas aplikacijas į mobiliuosius terminalus bei jų palyginimas. Sekančiame skyriuje pateikiama atlikto eksperimentinio modelio realizacija: reikalavimų specifikacija, reikalavimai įrangai, pasirinktų priemonių veikimo demonstravimas mobiliose aplinkose. Penktame skyriuje parašyti pagrindiniai rezultatai ir gautos išvados, o paskutiniame – nurodomi darbe naudoti literatūros šaltiniai. / The goal of this Master Thesis is to research practice possibilities of SIP protocol in voice over IP solutions for mobile devices and to formulate such communication model. The main result of accomplished work is review and analysis of needful literature and implementation of experimental IP telephony model in mobile operating systems. In the first section is introduced the preface about traditional telephony development to a voice transfer over internet networks. Also, that IP telephony is more and more actualized to mobile devices. To prove the growth of IP telephony was done a market research and was made the conclusions about existing position in VoIP sphere. That information can be found in the next chapter. The third chapter is about reviewed literature: the structure and features of SIP protocol, applications which can be installed into mobile terminals and their comparison. In the next section of the Master Thesis is given realization of experimental model: specifications, request for hardware, demonstration of chosen software tools in mobile systems. The main results and obtained conclusions are written in the fifth chapter, literature list – in the last one.

Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tema – paskirstyta mikroprocesorinių valdiklių sistema. Šio darbo tikslas buvo suprojektuoti, trikdžiams atsparią, paskirstytų mikroprocesorinių valdiklių sistemą. Darbe apžvelgiamos mikroprocesorinių valdiklių duomenų perdavimo technologijos, mikroprocesoriniai valdikliai, mikroprocesorinių valdiklių sistemos. Darbo metu buvo suprojektuota ir pagaminta trikdžiams atspari mikroprocesorinių valdiklių sistema. Taip pat šiame darbe aprašomas paskirstytos mikroprocesorinių valdiklių sistemos mazgų programavimo procesas. Atlikus baigiamąjį magistro darbą gautos tokios išvados: perteklinių funkcijų panaudojimas, paskirstytų mikroprocesorinių valdiklių sistemų mazguose, padėjo padidinti tokios sistemos atsparumą trikdžiams bei užtikrinti stabilų sistemos darbą; paskirstytos mikroprocesorinių valdiklių sistemos be vedančiųjų mazgų pranašesnės už sistemas su vedančiuoju mazgu, tačiau tokioje sistemoje yra daug sudėtingiau užprogramuoti sistemos mazgus. / Master‘s final thesis subject is distributed microcontrollers system. The objective point for this master thesis was to project fault tolerant distributed microcontrollers system. In master thesis overlooked microcontrollers data transfer technologies, microcontrollers and systems of microcontrollers. During this work was projected and made fault tolerant distributed microcontrollers system and programmed the nodes of this system. This master thesis conclusions are: redundant functions in the nodes of distributed microcontrollers system, helped to increase system stable and resistant; comparing the system without master nodes with system with master nodes, system without master nodes is more advantaged then system with them but this system programming process is more complicated.

Darbo objektas – „žalioji“ investavimo sistema. Darbo tikslas – ištirti „žaliosios“ investavimo sistemos įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, atskleisti „žaliosios“ investavimo sistemos sampratą; išnagrinėti užsienio šalių patirtį kuriant ŽIS; remiantis Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, sudaryti ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybių tyrimo modelį; atlikti ŽIS įgyvendinimo galimybių Lietuvoje empirinio tyrimo modelio įvertinimą bei nustatyti pagrindines ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybes ir kliūtis. „Žalioji“ investavimo sistema yra naujas finansinis mechanizmas, kurio dėka pajamos, gautos iš nustatytosios normos vienetų pardavimo, yra toliau investuojamos į šiltnamio dujų mažinimą. Atlikus ekspertų apklausą, nustatyta, kad Lietuvoje tikslingiausia skirti 80 proc. „sunkaus“ ir 20 proc. „lengvo žalinimo“ projektams. Lietuvoje yra daug neišnaudotų energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių išteklių kūrimo galimybių, o stiprioji ŽIS pusė yra jau veikianti Lietuvoje teisinė bazė ir institucinė sistema. Tyrimas parodė, kad per mažai žmogiškųjų išteklių panaudojama ŽIS kūrimui, tobulinimui ir valdymui ir LAAIF yra silpnas žmogiškųjų gebėjimų ir kompetencijos. Nustatyta, kad Lietuva sugebės laiku parduoti tik dalį, o ne visą NNV perteklių. Kadangi Lietuva turi galimybių įgyvendinti ŽIS, ji gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniame klimato kaitos kapitalistiniame žaidime pasinaudodama šiuo naujuoju finansiniu... [toliau žr. visą tekstą] / An object of the work – “green” investment scheme. The aim of the work - to research the potentialities of implementation of “green” investment scheme in Lithuania. Tasks of the work: on the basis of scientific literature analysis to specify the concept of the “green” investment scheme; to consider the foreign experience in developing GIS; based on data, supplied by the Ministry of the Environment, to create the model of opportunities for implementation GIS in Lithuania; to execute the assessment of empirical study model of GIS Implementation opportunities in Lithuania and to identify the key opportunities and barriers of GIS implementation in Lithuania. “Green” investment scheme is a new financial mechanism, by which the income from sale of the assigned amount units is being further invested in a greenhouse gas reduction. Executing experts survey, identified that dedicating 80 percent for “hard” and 20 percent for “soft greening” projects is the most appropriate variant in Lithuania. In Lithuania is a lot of unused energy efficiency and renewable resource development opportunities and a strong GIS side is already operating legal framework and institutional framework of Lithuania. The study showed that too little human resources is being used for GIS design, development and management and LEIF is weak of human capacity and competence. It was found that Lithuania will be able to sell only a part, but not all AAU surplus. Since Lithuania has the opportunities to implement GIS... [to full text]

Magistro darbe kaip verslo įsigijimo (pardavimo) būdas nagrinėjama uždarosios akcinės bendrovės kontrolinio akcijų paketo pirkimo – pardavimo sandoris. Darbe tyrinėjami tiek ikisutartiniai šalių santykiai, tiek pačios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis analizuojama kaip praktikos standartizuota šios sutarties forma. Nagrinėjant šį sandorį analizuojama specifinių tiek sandorio, tiek pačios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties institutų kilmė, teisinė reikšmė bei vieta Lietuvos teisinėje sistemoje. Darbe pateikiamas ketinimų protokolo įvertinimas bei kvalifikavimas, aprašomas bendrovės patikrinimas ir jo reikšmė, analizuojama, kas laikytina akcijų pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, aprašomi bei įvertinami kainos nurodymo sutartyje ir jos sumokėjimo būdai, aptariama pareiškimų ir garantijų instituto kilmė, jo reikšmė akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje bei vieta Lietuvos teisės sistemoje, taip pat analizuojamas sandorio užbaigimas, bei nurodoma, koks Lietuvos teisės institutas akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse yra vadinamas šiuo terminu, be to įvertinama atidedamųjų sąlygų teisinė reikšmė. / In the master paper the transaction on sale – purchase of the controlling block of shares of the close company as a way of the acquisition (sale) of the business is analysed. The pre-contractual relations of the parties as well as the provisions of the agreement on the sale – purchase of the shares itself are examined in the paper. The agreement on sale – purchase of the shares is analysed as a form of the agreement standardised by the practise. While analysing the aforementioned transaction, the origin, legal meaning and place in the legal system of Lithuania of the specific institutes of the transaction as well as of the agreement are examined. In the paper the valuation and legal qualification of the letter of intent, the description and meaning of the due diligence are also presented, the subject matter of the agreement on sale – purchase of the shares is analysed, the description and valuation of the ways of stipulation of the payment and settlement are presented, the origin of the representations and warranties, it’s meaning in the agreement on sale – purchase of the shares as well as the place in the legal system of Lithuania is presented, the closing of the transaction is analysed and the qualification which Lithuanian legal institute stands for the term of closing of the transaction in the agreements on sale – purchase of the shares, and evaluation of the legal meaning of the conditions precedent is presented.

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]

Bevielio jutiklių tinklo valdymo protokolas. Baigiamasis magistro darbas elektronikos inžinerijos laipsniui. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius, 2009, 63 p., 27 iliustr., 13 lent., 23 bibl., 3 priedų. Baigiamojo magistro darbo tikslas – sukurti ir ištirti energijos išteklius taupantį protokolą, skirtą jutiklių duomenims perduoti bevieliu būdu. Išanalizuoti skirtingų protokolo konfigūracijų ir funkcionalumo įtaką jutiklio veikimo laikui iš riboto energijos šaltinio. Protokolą sukurti pagal iš anksto užsibrėžtus kriterijus bendradarbiaujant su UAB „Teltonika“. Sukurtas bevielio jutiklių tinklo protokolas veikia IEEE 802.15.4 standarto pagrindu ir atitinka visas reikalaujamas specifikacijas. Jis pasižymi sparčiu naujų jutiklių tinkle tapatumo nustatymu, sumaniais energijos taupymo sprendimais, lanksčiu konfigūravimu, priklausomai nuo norimų charakteristikų ir funkcionalumo bei turi patogią programų sąsają. Dinaminis neveikos (angl. sleep) režimo laiko parinkimas leidžia jutikliams veikti iki 2 metų (esant tam tikromis sąlygomis ir ilgiau) iš ribotos energijos (1,5 Wh) maitinimo šaltinio. / Wireless sensors network protocol. Final Master Work of electronics engineering degree. Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius, 2009, 63 p., 27 illustrations. 13 tables., 23 bibliographical sources, 3 appendixes. The main aim of this project is to create and explore low power, energy-efficient protocol for wireless sensors, to analyze the different protocol configurations and the impact on the sensor lifetime of different system functionality using limited energy power source. Protocol designed to meet specified technical criteria in cooperation with the "Teltonika" Inc. Wireless sensors network protocol is based on IEEE 802.15.4 standard and meets all required specifications. Main protocol advantages are: fast new sensor authentication, smart battery management solutions, flexible configuration, depending on the desired characteristics and functionality and a convenient software interface. Dynamic sleep mode time selection allows the sensors to operate for up to 2 years (and more, under certain conditions) from the limited energy (1.5 Wh) power source.

L'alternances de climat est un problème important de la préservation de l'environnement. Ces transformations ont de graves conséquences internationales. Sous de nombreuses preuves scientifiques sur la possible variation du climat global dans les années 80 les problèmes concernant les changements de climat ont commencé pénétrer dans des plans politiques de nombreuses associations. La convention des changements de climat global a été signé par les Nations Unies dans la conférence de Rio de Janeiro en 1992. Son objet principal est de stabiliser la concentration de gaz, qui provoque l'effet de cerre dans l'atmosphère à tel point que l'influence humaine pour l'écosystème entière soit limitée. Pour que la réalisation de cette effet soit plus facile, chaque pays doit attribuer l'information régulièrement (les Raports nationaux) sur sa stratégie et ses instruments et aussi l'annuel inventaire de gaz suscitant l'effet de cerre. Dans les quatrièmes assises à Berlin les pays de cette convention (entre eux les membres de la Communauté économique européenne) ont décidé de négocier d'un protocole les moyens de la réduction d'émission pratiquants à été ratifié en 1997. Ce protocole détermine les charges concrètes de réduction de la pollution pour tout les pays qui l'ont ratifié. En plus, 3 mécanismes ont été prévus d'aprés lesquels les pays peuvent accomplir leurs charges ensemble, c'est à dire, réduir les gaz d'échappement qui causent l'effet de cerre: 1. Le mécanisme d'accomplissement des... [to full text]