Tikslas: įvertinti profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Tyrimo objektas: laisvalaikio bei profesinio fizinio aktyvumo ir patiriamo streso darbe priklausomybė vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Hipotezė: laisvalaikiu fiziškai aktyvesni aukštesnės kvalifikacijos ir protinį darbą dirbantys asmenys; laisvalaikiu fiziškai aktyvesni asmenys patiria mažesnį streso ir įtampos poveikį darbe. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti laisvalaikio ir profesinį fizinį aktyvumą bei ryšius su socialiniais ir demografiniais rodikliais vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. 2. Nustatyti ryšį tarp 30-60 m. asmenų profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo ir sveikatos nusiskundimų bei polinkio į priklausomybę alkoholiui sąsajas. 3. Atskleisti fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui 30-60 m. dirbančių asmenų grupėje. 4. Išskirti veiksnius, reikšmingai susijusius su laisvalaikio fiziniu aktyvumu ir įtampa darbe. Išvados: 1. Laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvių tiriamųjų buvo 44,8 proc. Labiau fiziškai aktyvūs buvo vyrai (48,9 proc.) nei moterys (41,7 proc.; p>0,05) ir miesto (48,4 proc.) nei rajono (35,3 proc.; p<0,05) gyventojai. Laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo tiesiogiai susijęs su išsilavinimu, pajamomis poreikiams patenkinti, aukštesne profesine kvalifikacija (p<0,05) ir atvirkščiai susijęs su amžiumi ir profesiniu fiziniu aktyvumu (p<0,05). 2. Tarp apklaustų... [toliau žr. visą tekstą] / Subject – the relationships between occupational and leisure-time physical activity and stress experience at work in the middle-aged employees group. Aim of the study: to assess the influence of occupational and leisure-time physical activity on stress and job strain in the middle-aged employees group. Hypothesis: employees who are more physically active at leisure time are highly skilled and usually are working mental jobs; employees who are more physically active at leisure time experience lower impact of stress and job strain at work. Objectives: 1. Evaluate occupational and leisure-time physical activity and its associations with social and demographic indicators in the middle-aged employees group. 2. Determine the relationships between occupational, leisure-time physical activity, health complaints and alcohol abuse in people aged 30 to 60. 3. Reveal the value of physical activity on the impact of stress and job strain in the employees group aged 30 to 60. 4. Identify factors that are significantly associated with leisure-time physical activity and stress at work. Conclusions 1. Only 44.8% of the respondents were sufficiently physically active during leisure time. Higher proportions of sufficiently physically active respondents were determined in men (48.9 %) than women group (41.7 %, p>0.05) and in the urban (48.4 %) as compared to the rural district group (35.3 %, p<0.05). Leisure-time physical activity was directly related to higher education, sufficient income... [to full text]

Tyrimo hipotezė: skirtingos fizinio aktyvumo formos teigiamai veikia iki tol buvusių fiziškai neaktyvių moterų sveikatingumo parametrus: fizinį pajėgumą, gyvenimo kokybę, savo išvaizdos vertinimą ir nerimo lygį. Tyrimo objektas: skirtingų fizinio aktyvumo formų poveikis vidutinio amžiaus moterų fiziniam pajėgumui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Tikslas: nustatyti ištvermės ir jėgos ištvermės pratimų poveikį fiziškai neaktyvių vidutinio amžiaus moterų fiziniam pajėgumui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Uždaviniai: 1. Ištirti ištvermės ir jėgos ištvermės pratimų poveikį fiziškai neaktyvių vidutinio amžiaus moterų fiziniam pajėgumui. 2. Nustatyti ištvermės ir jėgos ištvermės pratimų poveikį fiziškai neaktyvių vidutinio amžiaus moterų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. 3. Palyginti ištvermės ir jėgos ištvermės pratimų poveikį vidutinio amžiaus moterų fiziniam pajėgumui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Išvados: 1. Po fizinio aktyvumo intervencijos fizinio aktyvumo poveikio grupėse sumažėjo atropometrinių parametrų (kūno masės indeksas, liemens ir klubų apimtys, riebalų procentinė dalis) įverčiai (p<0,05) ir abejose grupėse padidėjo rankų ir krūtinės, pilvo, nugaros ir kojų raumenų jėga (p<0,05). Aerobinis pajėgumas ištvermės poveikio grupėje kilo (p<0,05), o jėgos ištvermės poveikio grupėje – sumažėjo (p<0,05), lyginant su pradiniais testavimo rezultatais. 2. Ištvermės ir jėgos ištvermės poveikio grupės tiriamosioms fizinio aktyvumo... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis of the research: different forms of physical activity have positive effect on various physical parameters of physically inactive women: physical fitness, health-related quality of life, body image and appearance and level of anxiety. The aim: to determine the effect of strengthening’sendurance and endurance-enhancing exercise on physical fitness and health-related quality of life inthe middle-aged physically inactive women groups. Objectives: 1. To analyze the effect of strengthening’s endurance and endurance-enhancing exercise on physical fitness in middle-aged physically inactive women groups. 2. To determine the effect of strengthening’s endurance and endurance-enhancing exercise on health-related quality of life inmiddle-aged physically inactive women groups. 3. To compare the effect of strengthening’s endurance and endurance-enhancing exercise on physical fitness and health-related quality of life in middle-aged physically inactive women groups. Conclusions: 1. After the intervention in both groups of physical exercise anthropometric parameters (body mass index, waist and hip circumference, fat percentage) have decreased (p<0.05), whereas arms, chest, abdomen, back and legs muscle strength has increased significantly p<0.05). In the group of endurance-enhancing exercise aerobic capability has increased (p<0.05), and in the group of strengthening’s endurance exercise it has decreased (p<0.05) in comparison to initial results of testing. 2. Physical... [to full text]