SANTRAUKA Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceseso kodekso 320 straipsnyje yra įtvirtintos nagrinėjimo apeliacinės instancijios teisme ribos, kur reglamentuojama, jog – „byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, kurias apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas“. Šiame magistro darbe analizuojamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, kurių nustatymas yra svarbus ne tik bylos nagrinėjimui, o visam baudžiamajam procesui – kurio tikslas yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės ir valstybes interesui greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir atitinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinėje, tiek ir kasacinėje instancijose labai svarbu tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apelianto paduotas apeliacinis skundas. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai. Nustatant ribas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas šiandieninis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The ambits of the remanding the case of the appeal instance are confirmed in Criminal Process Code of Lithuania, Art. 320. It is regulated that the case remanded of the appeal instance is heard in the ambits of the appeal claim. The ambits are determined by the motives of the appeal, the appellant’s requests, their nature, precision and concreteness. The ambits of the remanding the case of the appeal instance are analysed in this master’s paper. The determination of the ambits is not only very important to the hearing of the case, but also to the whole criminal process. The aim of the criminal process is to reveal the criminal acts and to use the law properly in order to punish the criminal and not the non-guilty person. All this must be done by protecting the civic duties and freedom of the people. It is very important to determine the ambits of the case when analysing it in the court of the first, appellate or cassation instance. The ambits of the case remanded of the appeal instance are determined by the appeal. The court checks the case as far as the appeals and people, who submitted them, are concerned. Precisely formulated complaints determine more coherent ambits of the appeal. The today’s appeal process which is regulated by the criminal law is not perfect. Consequently, in this master paper the attention is drawn to some indeterminations of Criminal Process Code and a few problems of the appeal process application. Whereas, many discussion arise because of... [to full text]

Santrauka Pirminiai darbo teisės šaltiniai yra: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys; Europos Sąjungos teisės normos; Lietuvos Respublikos DK; kiti įstatymai ir įstatymams neprieštaraujantys norminiai teisės aktai; kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos. Darbo teisės šaltinių sistema reikalinga tam, kad teismas ar kitas subjektas teisingai pasirinktų taikytiną teisės normą. Hierarchiškumo principas pasireiškia tuo, kad žemesnis pagal hierarchiją įstatymą įgyvendinantis aktas neturi prieštarauti aukštesniam. Hierarchija - sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais, žemesniųjų grandžių paklusnumo aukštesniosioms tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukščiausios juridinės galios teisės aktas įstatymų hierarchinėje sistemoje. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Europos Sąjungos teisinės sistemos šaltiniuose įtvirtintos darbo teisės normos Lietuvoje turi būti vienodai aiškinamos ir taikomos, o nacionalinė teisė turi būti visiškai su jomis suderinta. DK – pagrindinis darbo teisės šaltinis, nustatantis darbo teisinių santykių reglamentavimo ribas. Teisinis įstatymas – tai valstybinės valdžios suformuluota, privalomo bendro elgesio taisyklė, atitinkanti prigimtines (konstitucines) žmogaus teises ir išreiškianti priešingų interesų kompromisą. Be įstatymų, darbo teisės šaltinis yra ir kiti norminiai Vyriausybės, kitų valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / Summary (The hierarchy of the sources of labour law and its range of use) The primary sources of labour law is stated in Labour Code of the Republic of Lithuania are these: the Constitution of the Republic of Lithuania, international treaties of the Republic of Lithuania, legal norms of the European Union, the Labour Code of the Republic of Lithuania, other laws and regulations that are within the law, normative provisions of collective agreements. The system of the sources of labour law is necessary for the court or other entity to select the applicable law correctly. The hierarchical principle is based on the fact that the bylaw which is inferior under the principles of hierarchy, cannot contradict the senior. Hierarchy – consisting of the stages in the chain of related links, lower links in obedience higher order. The Constitution of the Republic of Lithuania is the highest legal force act in the hierarchical system of the law. The international treaties, ratified by the Parliament of the Republic of Lithuania, is a component of the Lithuanian legal system. The labour laws, placed in the sources of European Union legal system, should be interpreted and applied uniformly, and the national law must be fully consistent with them. The Labour Code is the main source of labour law, establishing the limits of regulation. Legal Law – the overall conduct of the mandatory rule, corresponding to natural (constitutional) rights and representing the compromise of any opposite interests... [to full text]

Minestery of Education of Lithuania, besides “Programme”, in 1994 offered for all schools methodical recommendations for educational process, named “General Educational Standards”. The process has influenced on citizens’ educational of Independent Lithuania. The Standards have allowed looking at subject in a new way. The topic of the given MA work “Teaching of mathematics analysis of elements in Lithuania since 1991”. Work goal is to clarify peculiarities of teaching of mathematics analysis of elements: -To consider the following topics: function, derivative, line, integral. Tasks: 1.To consider teacher’s job in our days and to find out this role in Educational process, to discuss connection between pupil and teacher. 2.To answer the question “What is integration and intersubject relations”. 3.To announce mark’s norms at lessons of mathematics. The given work is an analysis of text books, didactic books, small pedagogical experiments and statistic analysis. In general, to find the answer “How to teach and to be tought?

KALTINIMO PAKEITIMAS TEISME Santrauka Baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apribojimas ir kaltinimo keitimo tvarkos nustatymas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų nustatymas yra grindžiamas ta idėja, kad vienintele ir pagrindine teismo funkcija baudžiamajame procese yra teisingumo vykdymas. Pagal Lietuvos teisės doktriną teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų, nustatytų kaltinamajame akte, negali pats formuluoti kaltinimą, negali savarankiškai apsispręsti dėl kaltinamojo statuso suteikimo asmeniui. Nežiūrint į skirtingų nuomonių dėl teismo kompetencijos inicijuoti kaltinimo keitimą į sunkesnį egzistavimą, manyčiau, kad tokia tvarka atitinka funkcijų atskyrimo principą, užtikrina kaltinamojo teisių apsaugą ir tuo pačiu nepažeidžia nukentėjusiojo interesų, kadangi jam, kaip ir prokurorui, suteikta teisė prašyti keisti kaltinimą į sunkesnį ar esmingai skirtingą faktinėmis aplinkybėmis. Teisinio reguliavimo ydingumas įžvelgiamas tame, kad... [toliau žr. visą tekstą] / THE CHANGE OF THE CHARGE IN THE TRIAL Summary The relations of criminal procedure with the law are regulated in such way as legal premises were made to quickly disclose and thoroughly investigate the criminal acts, rightly punish the offenders who committed the criminal acts, also to ensure that no one guiltless of a crime was convicted. It is necessary to seek that the protection of the rights of persons who suffered from the criminal acts was ensured, also, that the rights of persons who committed criminal deeds were not unreasonably restricted. One of the measures for the attainment of this goal is the restriction on the hearing of a criminal case in the court and determination of the indictment changing procedure. The establishment of limits on the hearing of a criminal case in the court is grounded by the idea that the only one and main function of the court in the criminal process is justice administration. According to the Lithuanian law doctrine, the court may not exceed the limits of indictment established in the bill of indictment, may not formulate the indictment by itself, may not independently decide as to granting the defendant status to the person. Irrespective the existence of different opinions regarding competence of the court to initiate the change of indictment into the harder one, I would think that such procedure complies with the principle of function segregation, ensures the protection of defendant’s rights, and at the same time such procedure does not... [to full text]

Šis magistro darbas skirtas fizinio asmens teisės palikti turtą testamentu įgyvendinimo analizei. Darbas suskirstytas į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje išsamiai nagrinėjamos testamento sudarymo sąlygos, kiekvieną iš šių sąlygų aptariant atskirai. Kitoje dalyje analizuojamos fizinio asmens teisės palikti turtą testamentu ribos, siekiant išsiaiškinti kiek laisvės turi asmuo spręsdamas savo turto likimą po mirties. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skirtas privalomosios palikimo dalies instituto analizei. Trečiojoje dalyje nagrinėjami tam tikri asmens tesės palikti turtą testamentu ypatumai. Didelis dėmesys šioje dalyje skiriamas specifinės testamentų rūšies – bendrųjų sutuoktinių testamentų aptarimui. Ketvirtoji darbo dalis skirta testamentų rūšių analizei Paskutiniojoje darbo dalyje išsamiai nargrinėjama kaip testatoriaus valia, išreikrta testamente, yra įgyvendinama. Atlikus išsamią magistro darbo temos analizę nustatyta, kad didžiausią įtaką testamento galiojimui turi testatoriaus veiksnumas testamento sudarymo metu, bei tinkama testatoriaus valios išraiška testamente. Išsiaiškinta, kad labiausiai palikėjo teisę laisvai spręsti turto likimą mirties atveju riboja privalomosios palikimo dalies institutas. Analizuojant atskirų testamentų rūšių privalumus nustatyta, kad nors oficialiojo testameno sudarymas susijęs su tam tikromis išlaidomis, formalumais ir procedūromis, šios rūšies testamentą nuginčyti sunkiau nei asmeninį, todėl didesnė tikimybė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The exercise of a natural person’s right to leave property by a will is analyzed in this Master’s paper. The paper is divided in to five major sections. A thorough analysis of conditions of making a will is provided in the first part of this paper. Each condition is analyzed separately. The other part of the paper is for analyzing the limits of a persons right to leave property by a will, trying to clarify how much freedom in deciding the ownership of his property after death, one has. The biggest attention in this section is paid for the analysis of mandatory share of inheritance. Specific features of the natural person’s right to leave property by a will are analyzed in the third section. The types of testaments are analyzed in the fourth section. The biggest attention in this section is paid to the joint will of spouses. A thorough analysis of the way the last will of the testator is enacted is provided in the last section of the paper. After a thorough analysis of the Master’s paper topic the following conclusions were made. The biggest influence to the validity of a will is made by the legal capability of a person during the making of the will and the expression of the testators will. The research showed that the right to mandatory share of inheritance is the major restriction to leave property to specific persons. To conclude the analysis of the types of testaments it may be said that despite of the fact that making of an official will means additional expenditure... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema – Teisinio reguliavimo samprata ir ribos: įstatymo, neįstatymo ir “minkšto“ įstatymo problema (angl. - The Concept and the Limits of Legal Regulation: the Issue of Law, Non-Law and "Soft Law"). Šiame darbe analizuojami svarbiausi socialiniai reguliatoriai: objektyvioji teisė, moralė, papročiai, religija, organizacijų taisyklės ir t.t. Darbe objektyvioji teisė suprantama kaip socialinis reguliatorius, esantis valstybės dispozicijoje. Tyrime daugiausiai dėmesio skiriama teisinio reguliavimo sampratai bei jo riboms, problemiškam formaliosios ir neformaliosios teisės santykiui. Darbo pradžioje koncentruotai apibūdinamos socialinio reguliavimo poreikio priežastys. Toliau išsamiai analizuojama teisinio reguliavimo samprata, jo struktūra, pobūdis, kilmė bei kiti klausimai. Kartu pažymimi tie elementai, kurie apsprendžia teisinio reguliavimo ribas. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama Lietuvoje mažai analizuojamam teisinio reguliavimo ribų klausimui, kuris itin svarbus nagrinėjant teisinį reguliavimą. Darbe teisinio reguliavimo ribų problema analizuojama giluminiu aspektu, t.y. aiškinamasi, ar tikrai valstybės valia apsprendžia minėtas ribas. Taip pat aptariami alternatyvūs elgesio reguliatoriai, jų tarpusavio santykis, o svarbiausia – įtaka teisiniam reguliavimui. / ZUSAMMENFASSUNG Das Thema der Magisterarbeit – die Konzeption der rechtlichen Regelung und die Grenze der rechtlichen Regelung: das Problem des Gesetzes, Ungesetzes und „Soft-law“. Das Thema lautet in Englischtext so: The concept of legal regulation and limits of it: the problem of law, non-law and soft-law. In dieser Arbeit werden die wichtigste soziale Regulatoren analysiert: objektives Recht, Moral, Sitten, Konfession, Reglementen des Organisationen und andere. Das objektive Recht wird in dieser Erforschung als soziale Regulatore, die das Staat in seine Disposition hat, verstanden. In dieser Arbeit ist die größte Aufmerksamkeit für die Konzeption der rechtlichen Regelung und ihre Grenze, für die Beziehung zwischen formale und informale Recht. Am Anfang der Arbeit wird in konzentrierter Form der Bedarfgrund der soziale Regelung charakterisiert. Weiter werden gründlich die Konzeption der rechtlichen Regelung, die Struktur, der Charakter, die Unsprung und andere Fragen, die mit der rechtlichen Regelung zusammenhängend sind, analysiert. Zusammen werden die Elementen, die die Grenze der rechtlichen Regelung entscheiden, notiertet. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit über die Grenzen der rechtlichen Regelung. Diese Frage war sehr wenig in Litauen analysiert, obwohl die sehr wichtig ist, wenn über die rechtliche Regelung gesprochen ist. In dieser Arbeitsteil werden die Grenzen der rechtlichen Regelung in grundlegenden Aspekt analysiert: es wird illustrieren, ob es richtig... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe apžvelgti darbo ir poilsio ypatumai ekonominės veiklos srityse - reglamentavimo prielaidos ir ribos. Kadangi darbo ir poilsio laiko sąvoka yra atskiras ir vienas iš pagrindinių darbo teisės institutų, kurį sudaro du poinstitučiai – darbo laikas ir poilsio laikas, iš kurių vienam nesant nebūtų galima kalbėti bei suprasti kito, bei šios sąvokos yra neatsiejama mano magistro darbo dalis, todėl pirminiuose baigiamojo darbo skyriuose aš atskirai pabandžiau išdėstyti kaip darbo ir poilsio laiką reguliuoja norminiai aktai, kokie yra oficialūs išaiškinimai. Be to, tai buvo tikslinga atlikti, kad būtų galima pereiti prie darbo ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse. Atsižvelgiant į ekonominių, socialinių santykių įvairovę, Darbo kodekso normos negali universaliai sureguliuoti kai kurių veiklos sričių, todėl ir yra išskiriamos specifinės veiklos sritys. Magistro darbe aptariau ekonominių veiklos sričių specifines darbo sąlygas. O būtent, aptariau Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo.” Šiuo nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko transporto (kelių, geležinkelio, civilinėje aviacijoje, jūrų transporto... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s degree thesis reviews specificities of work and leisure time in spheres of economic activity – preconditions and limits of regulation. Since the concept of work and leisure time is a separate and one of the main institutes of work law, which is comprised of two sub-institutes – work time and leisure time. In case one of those sub-institutes is absent it would be impossible to discuss and understand the other. Also, those concepts are an integral part of my Master’s degree thesis, therefore, in the first sections of this thesis I attempted to describe separately how normative deeds regulate work and leisure time and what official explanations are available. Besides that, this was performed with purpose in order to transfer to specificities of work and leisure time in spheres of economic activity. Considering variety of economic and social relation, norms of Labor Code cannot universally regulate some spheres of activity. Therefore, specific spheres of activity get accentuated. This Master’s degree thesis discusses specific work conditions of spheres of economic activity. Namely, decision No. 587 dated May 14, 2003 of the Government “Concerning confirmation of list of jobs, where duration of working hours up to twenty-four hours per day can be applied, specificities of work and leisure time in spheres of economic activity, conditions of works, which (in case they are present) sum working hours accounting can be introduced, description of order of introduction of... [to full text]

Darbe apžvelgiama trimačio pakavimo problemos tipologija. Nagrinėjama trimečio konteinerių pakavimo problema ir jos sprendimo būdai. Pateikiama šakos ir ribos, bei tabu paieškos algoritmų formulavimas ir jų rezultatų analizė. / The paper gives an overview of three-dimensional packing problem typology. There are investigating issue of container packing problem and its solutions. Branch and bound, TSpack algorithms formulation and analysis of their results.

Teisės aktais yra reguliuojamas visas, tiek privačios, tiek valstybinės žemės naudojimas. Žemės naudotojai privalo žemę naudoti taip, kaip numatyta teisės aktuose nepažeidžiant jų nuostatų. Žemės savininkai ir naudotojai privalo žinoti teisės aktų nustatytus reikalavimus – leidžiamą veiklą, jos apribojimus, savo teises, pareigas bei prievoles, taip pat – taikomas sankcijas už įstatymų pažeidimus. Priversti žemės savininkus ir naudotojus žemę naudoti pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį ir ją tausoti galima tik aktyviai vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę, nevengiant surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų. Nors Telšių apskrityje nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigiasi, tačiau vis dažniau iškyla nusiskundimų dėl riboženklių nebuvimo, projektuose numatytų ar nenumatytų privažiavimų prie sklypų, dėl ribų tarp gretimai besiribojančių sklypų savininkų. Klausimus, ar visuomet piliečiai skundžiasi pagrįstai, ar jie vykdo savo pareigas ir prievoles, nagrinėja apskrities viršininko administracija. Pagal Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymo nuostatas apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų, nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus. Atlikta anketinė apklausa parodė, kad su skundų tyrimu susijusios išlaidos valstybei turi būti kompensuojamos savininko lėšomis. / The law deeds control the use of both a private and public territories. The owners of the land must use a holding agreeably to the law and not violating its regulation. The owners and the users of a land must know the requirements of law articles: permissible activity and its restrictions, the rights, responsibilities and duties of the owner, also the penalties for violating the law. In order to lead the land owners to use their holdings agreeably to the objective purpose of the use and to save it, the national land use control has to be positively implemented, not avoiding to draw up the reports on violating the administrative rights. Although the restitution of proprietary rights in the district of Telšiai is almost finished, but there are still a lot of complaints about landmarks, approaches to the holdings, which are represented or not represented in the projects and for the boundaries between neighboring land owners. The Administration of the county chief analyses the validity of complaints of citizens and if the citizens are keeping their responsibilities and duties. According to the provisions of the law of the County Administration of Lithuanian Republic, the governor of the county staying within his authority deals with applications of legal persons and decreases it. The performed survey showed that the state expenses for the analysis of complaints have to be compensated by the owner.

Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]