Tyrimo problema. Asmenys, kurie dėl savo darbo specifikos ar interesų gali susidurti su rizikos grupės asmenimis ir jiems padėti, savižudybių prevencijoje yra vadinami „vartininkais“. Gydytojai taip pat yra laikomi „vartininkais“. Nustatyta, jog gydytojų nuostatose savižudybių atžvilgiu gana dažnai atsispindi nežinojimas, nesupratimas, atmetimas, vengimas prisiimti atsakomybę (Herron ir kt., 2001). Lietuvos gydytojų nuostatos panašios. A. Lošakevičius (2005) svarsto, ar Greitosios medicinos pagalbos ligoninės darbuotojai, stokodami tikslių žinių bei skeptiškai vertindami savižudybių prevencijos galimybes, gali suteikti efektyvią pagalbą savižudybės krizę išgyvenantiems žmonėms. Vienas iš būdų, kuriais galime keisti nuostatas savižudybių atžvilgiu – savižudybių prevencijos mokymai. Tyrimų nagrinėjančių suicidologinių mokymų efektyvumą yra labai mažai, o jų rezultatai nevienareikšmiški. Todėl pakankamai apibendrintų išvadų apie jų efektyvumą daryti negalime. Tyrimo tikslas. Įvertinti ilgalaikį savižudybių prevencijos mokymų efektyvumą keičiant nuostatas savižudybių atžvilgiu. Tyrimo metodika. Šio tyrimo dalyviai – 48 pirminės grandies specialistai: policijos pareigūnai, Greitosios medicinos pagalbos stoties personalas, Bendrojo pagalbos centro operatoriai. Šie specialistai dalyvavo keturiuose 8 valandų seminaruose, kuriuose buvo pateikiamos pagrindinės žinios apie savižudybes, jų prevenciją, intervenciją bei postvenciją. Prieš mokymus ir praėjus 5–10 mėnesių po jų visi dalyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Problem statement. Gatekeepers in the suicide prevention are individuals who regarding their job specific or interests may contact with those, who belong to the risk group. Medical professionals are also called gatekeepers. It is known that doctors’ attitudes often concern ignorance, incomprehension, rejection, avoidance to take responsibility (Herron, 2001). Lithuanian doctors have similar attitudes. A. Lošakevičius (2005) considers if personnel of first aid hospital lacking accurate knowledge and being sceptical about possibilities of suicide prevention can render effective help to those, who are in the suicide crises. One of the methods, how we can change attitudes towards suicide – is suicide prevention training. There are few researches whose investigate the effectiveness of suicidological training, and the results are not homologous. So we can not educe enough generalized conclusions about their effectiveness. Objective: To evaluate the long – term effectiveness of suicide prevention trainings in changing attitudes towards suicide. Methods. Participants of this research – 48 specialists of the primary section: policemen, personnel of the first aid station and employee of the general help centre. These specialists participated in four (for the duration of 8 hours) seminars, where information about suicide prevention, intervention and postvention was presented. Before and 5–10 months after the training participants have completed questionnaire ATTS (Attitudes towards... [to full text]

The topicality of suicide problem is self-evident. Ratings are speaking for them themselves. In recent years, however, there has been increasing evidence that we need to create programs of suicide prevention, particularly for young people. In 2000, the rate of suicide among adolescents (15-19) was 57; among young adults (20-24), the rate was 95. To investigate suicide until committing is very difficult, because potential self – murderers could be just implied. We can hardly imagine how he feels before committing suicide. That’s why it is very important to indicate factors, that can do influence on persons verdict to commit suicide. That’s why the main aim of this work is to investigate adolescents’ standpoint of suicide and then prepare possible prevention guidelines. There were chosen few general tasks to reach the main aim: · To overlook general characteristics of suicide and possible causes of suicidical behavior. · To discuss risk factors of teenagers suicide. · To acquit the testing, that displays pupils’ standpoint to descriptive phenomenon. Summarizing testing results we may say, that family is the main factor that can raise children thoughts about committing suicide. Unhappy love as possible source of suicidical behavior is much more relevant for younger (IX – X classes) respondents. If we talk about school influence, it should be said, that school as it was thought is not so powerful elements, which determine children decision to commit suicide. But about 90 % of... [to full text]

SANTRAUKA Didelės suicidinės rizikos asmenų demografinės charakteristikos, žinios ir nuostatos savižudybių atžvilgiu Jau dešimt metų Lietuvoje aukščiausi savižudybių rodikliai kelia susirūpinimą ir skatina įvairius tyrimus šioje srityje. Ankstesni tyrimai atkleidė, jog aukšti savižudybių rodikliai šalyje gali būti susiję su teigiamesnėmis nuostatomis savižudybių atžvilgiu. Suicidinių tendencijų analizė gali padėti geriau suprasti savižudybės procesą bei suicidinio elgesio išreikštumą. Didelės suicidinės rizikos grupės analizė ne tik suteiktų galimybę įvertinti rizikos faktorius, bet ir padėtų suprasti suicidiškų asmenų nuostatas savižudybių atžvilgiu. Šio tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos tiriamųjų suicidines tendencijas, didelės suicidinės rizikos grupės demografines charakteristikas bei įvertinti, ar skiriasi nuostatos savižudybių atžvilgiu priklausomai nuo savižudybės rizikos ir lyties. METODIKA: tyrime analizavome 10 skirtingų tikslinių grupių (N=536). Tiriamieji apklausti anonimiškai pildant ATTS ,,Nuostatų savižudybių atžvilgiu“ klausimyną. REZULTATAI: Lietuvos tiriamųjų suicidinės tendencijos stipresnės nei kitų šalių (Latvijos, Danijos, Švedijos, Norevegijos) tiriamųjų suicidinės tendencijos. Per praėjusius metus net pusė (52 proc.) Lietuvos tiriamųjų jautė, jog „gyventi neverta“, 47,3 proc. norėjo „būti mirę“, 37,8 proc. nurodė, jog kilo „minčių nusižudyti“, kas penktas buvo apgalvojęs ,,savižudybės planą“ (19,8 proc.), 0,8 proc. nurodė, jog bandė nusižudyti. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Demographic Characteristics Knowledge and Attitude Toward Suicide of High Risk Suicide group Over ten years suicide rate in Lithuania is among highest in the World. That concerns researches in this area to get a better understanding for that dilemma. Previous researches showed that high suicide rates could be connected with agreeable attitude toward suicide in the country. Analysis of suicidal tendencies could help to understand suicidal process and suicidal behaviour of target group. Besides, analysis of high-risk suicide group could be a possibility to get a better understanding of risk factors and attitude toward suicide of suicidal participants. The aim of the present study was to evaluate prevalence of suicidal tendencies among Lithuanian participants, demographic characteristics of high suicide risk group, and to evaluate if attitudes differ between different suicide risk groups and gender. METHOD Ten different objective groups (N=536) were analysed. Participants were surveyed anonymously with ATTS (“Attitude Toward Suicide”) questionnaire. RESULTS Suicidal tendencies of Lithuanian participants were higher than other European country’s (Latvia, Denmark, Norway, Sweden). In the study period of one year, half participants (52%) reported “life weariness”, 47,3% had “death wishes”, 37,8% reported “suicidal ideation”, every fifth participant (19,8%) contemplated “suicidal plan” and, 0,8% reported “suicide attempt”. Logistic regression analysis with high level of... [to full text]

Mėginimai žudytis – vienas iš reikšmingiausių savižudybės rizikos veiksnių. Tyrimo metu buvo įvertinti išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis. Mėginimas žudytis apibrėžtas kaip sąmoningas, savo noru pasirinktas veiksmas, kurį, nebūdamas tikras dėl mirtinos baigties, atliko asmuo, siekdamas susižaloti arba pasitraukti iš gyvenimo, ir kuris nesibaigė mirtimi.Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Psichiatrijos klinikoje ir Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) padalinio Psichiatrijos ligoninėje (PL). Tyrime dalyvavo išgyvenę po mėginimo žudytis pacientai, kurie dėl tokio poelgio buvo hospitalizuoti į LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką arba į RKL padalinį PL. Apklausti 240 suaugusių pacientų. Moterys dažniau mėgino žudytis apsinuodydamos medikamentais negu vyrai. Mėginusių žudytis vyrų sveikatos būklė po mėginimo žudytis buvo sunkesnė negu moterų. Mėginimo žudytis metu alkoholį dažniau vartojo vyrai ir dirbantys asmenys, palyginti su moterimis ir bedarbiais. Gyvenantys poroje dažniau mėgino žudytis pavartoję alkoholio, palyginti su gyvenančiais vienumoje. Vyresnio amžiaus, taip pat ir aukštesnio išsilavinimo pacientai buvo linkę mėginti žudytis nuošalyje nuo kitų žmonių, palyginti su jaunesnio amžiaus ar žemesnio išsilavinimo pacientais. Žemesį išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / Failed suicide attempts comprise one of the most significant suicide risk factors.The goal of the studywas toanalyze the particularities and nature of failed suicide attempts and their links to mental disorders and socio-demographic characteristics of suicide attempt survivors treated at psychiatric hospitals. The respondents were comprised of patients who survived their suicide attempts and were thus hospitalized at the Psychiatric Clinic of Kaunas Clinics (KC) of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LUHSH) or the Psychiatric Hospital of theNational Kaunas Hospital(NKH). A failed suicide attempt is defined as a conscious action chosen of one’s free will which was performed by a person who was unsure of the fatality of such action in an attempt to do self-harm or take his/her own life and which did not result in the said person’s death. 240 adult patients complying with the sampling criteria. The health status of the males who attempted to commit suicide after a failed suicide attempt was twice as poor as that of the females. Compared to the females and unemployed people, the males and employed respondents were under the influence of alcohol at the time of attempted suicide more often. Also, the respondents living with a partner attempted to commit suicide under the influence of alcohol more frequently than the single ones.Compared to the younger respondents and patients with lower level of education, the older and better educated ones were more inclined to... [to full text]

Tyrimo tikslas: Ištirti gydytojų psichikos sveikatą, vidinę darną, suicidiškumo ir nuostata savižudybės atžvilgiu ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. įvertinti ir palyginti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus pagal socialinius demografinius duomenis. 2. ištirti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus lyginant pagal specialybę. 3. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatą lyginant pagal vidinės darnos lygį. 4. įvertinti ir išnagrinėti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę lyginant pagal socialinius demografinius duomenis. 5. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal specialybę. 6. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal vidinės darnos lygį. 7. įvertinti ir palyginti gydytojų vidinę darną ir jos komponentus pagal socialinius demografinius duomenis. 8. išanalizuoti gydytojų vidinės darnos ir jos komponentų lygį lyginant pagal specialybę. 9. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatos ir suicidiškumo, tarpusavio ryšį. 10. ištirti ryšį tarp psichikos sveikatos ir nuostatų savižudybės atžvilgiu Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo: 78 onkologai, 63 bendrosios praktikos gydytojai ir 63 psichiatrai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų hipotezę, gydytojai, pasižymintys blogesne psichikos sveikata, žemesne vidine darna, turi teigiamą nuostatą savižudybės atžvilgiu bei turi suicidiškumo požymių (yra linkę pritarti savižudybei)... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research: To analyze peculiarities of the doctors’ mental health, sense of coherence and attitude towards suicide. Tasks of the analysis research: 1. To estimate and compare the doctors' mental health and it‘s aspects according to social data and demographics. 2. To investigate the doctors' mental health comparing by the specialties. 3. To examine the doctors' mental health comparing by the level of sense of coherence. 4. To estimate and examine the doctors' suicidity and attitudes towards suicide comparing by social data and demographics. 5. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to specialty. 6. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to the level of sense of coherence. 7. To estimate and compare the doctors' sense of coherence and it‘s components according to social data and demographics. 8. To analyze doctors' sense of coherence and it‘s components according to specialty. 9. To examine correlation between the doctors' mental health and suicidity. 10. To investigate correlation between mental health and attitude towards suicide. Research methods: Analysis of scientific literature, survey with questionnaires, analysis of statistical data. Research participants: 78 oncologists, 78 general practitioners and 78 psychiatrists. Results of the research: Our hypothesis was being confirmed by the results, the doctors of worse mental health and lower sense of coherence have positive... [to full text]

Aim of the study: To investigate the possibilities of planning, succession and development of aid for adolescents in Kaunas city who have tried to commit suicide. Objectives: 1. to define the main stages in providing help for adolescents who have tried to commit suicide; 2. to clarify interdepartmental obstacles providing help for adolescents in crisis; 3. to formulate recommendations for the development of aid for adolescents in Kaunas who have tried to commit suicide. Methods: Qualitative, descriptive analysis. Information was gathered using semi-structured interview method. There were questioned 21 respondents from institutions involving four Lithuanian systems that provide aid for adolescents who have tried to commit suicide: Social Security, Health Service, Educational and Interior. Questions were related to suicide prevention, intervention and postvention. Results: Main stages in providing aid for adolescents who have tried to commit suicide were defined: detecting a child who has tried or is at risk of committing suicide, providing urgent aid, and providing continued aid. Vacancies were detected in all stages of providing aid. Representatives from all the institutions that provide aid to adolescents who have tried to commit suicide agree that there is a need of interdepartmental cooperation in Lithuania, though the results of the analysis show that such cooperation has still been weakly developed. Three main obstacles in interdepartmental cooperation have been... [to full text]

Darbo tikslas: Nustatyti kompensuojamųjų antidepresantų skyrimo pokyčius bei ypatumus ir savižudybių kitimo dinamiką Lietuvoje 2003 – 2005 metais bei įvertinti bendras antidepresantų suvartojimo ir savižudybių tendencijas. Metodas: Kompensuojamųjų antidepresantų suvartojimo 2003 – 2005 metais duomenys buvo gauti iš Valstybinės ligonių kasos. Vaistai suklasifikuoti pagal ATC sistemą, o jų suvartojimo standartizavimui ir kiekybiniam įvertinimui taikyta DDD metodika ir suvartojimas išreikštas DDD vienetais 1000 gyventojų. Savižudybių statistiniai duomenys gauti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suskaičiuotos kiekinės savižudybių išraiškos išreikštos savižudybėmis/1000 gyventojų. Rezultatai: Kompensuojamųjų antidepresantų suvartojimas Lietuvoje 2003 – 2005 metais padidėjo 35,42 %. Labiausiai šį augimą lėmė kitų antidepresantų suvartojimo augimas (išaugo 284,75 %) ir SSRI suvartojimo augimas (išaugo 20,66 %). TCA suvartojimas sumažėjo 4,6 %, o amitriptilino suvartojimo procentinė dalis nuo kitų antidepresantų suvartojimo sumažėjo nuo 14,44 % iki 11,8 %. Savižudybių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje 2003 – 2005 metais sumažėjo 13,51 %. Sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų savižudybių dažnis. Tose pačiose vyrų ir moterų amžiaus grupėse, moterų kompensuojamųjų antidepresantų suvartojimas yra 3,5 ir daugiau karto didesnis, negu vyrų, o vyrų savižudybių dažnis yra 5 ir daugiau kartų didesnis, negu moterų. Išvados: Didėjantis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To evaluate trends in the use of compensatory antidepressants and suicide rates in Lithuania in 2003 – 2005 period and to evaluate tendencies between consumption of compensatory antidepressants and suicide rates. Methods: Data about consumption of compensatory antidepressants in 2003 – 2005 years was obtained from the State patient fund under the Ministry of Health. All drugs were classified according to ATC system and DDD methodology was used for standardization of their consumption and quantitative evaluation. The results were expressed as DDDs/1000 inhabitants. Statistical data about suicide rates was obtained from Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania, and quantity of suicides was expressed as suicides/1000 inhabitants. Results: The consumption of compensatory antidepressants in 2003 – 2005 period increased by 35,42 %. This growth of total consumption was determined by rapid increase in consumption of other antidepressants (ATC N06AX) (increased by 284,75 %) and SSRIs (increased by 20,66 %). The consumption of compensatory TCA decreased by 4,6 % and the proportion of consumption of amitryptiline with consumption of all antidepressants decreased from 14,44 % to 11,8 %. Suicide rate per 1000 inhabitants decreased by 13,51 % in Lithuania in 2003 – 2005. Decrease was in both male and female suicide rates. In the same groups of ages of males and females consumption of compensatory antidepressants within the females is 3,5 and more... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo įvertinti paauglių savižudišką elgesį ir jo ryšius su psichikos sutrikimais, asmenybės ypatumais bei psichosocialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių savižudiško elgesio skirtumus tarp lyčių. 2. Nustatyti bandžiusių nusižudyti paauglių psichikos sutrikimų pasiskirstymą tarp lyčių. 3. Nustatyti asmenybės ypatumų įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. / The aim of this study was to evaluate adolescents suicidal behavior and its correlation to mental disorders, personality peculiarities and psychosocial factors. The objectives of the study: 1. To determine the differences of adolescents suicidal behavior between genders. 2. To establish distribution of mental disorders between genders of adolescents who attempted to commit suicide. 3. To determine the influence of personality’s peculiarities to adolescents suicidal behavior. 4. To establish the impact of psychosocial factors to adolescents suicidal behavior.

MIRTINGUMO NUO IŠORINIŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ TRENDAI LIETUVOS MIESTO IR KAIMO KOHORTOSE 1967 - 2006 62 puslapiai, 32 grafikai, 2 lentelės. Raktažodžiai: amžiaus - periodo - kohortos analizė, mirtingumas, trendas, savižudybės, autotransporto įvykiai. Tyrimo tikslas: Nustatyti detalius mirtingumo dinamikos nuo savižudybių ir autotransporto įvykių ypatumus 40 - ies metų laikotarpiu priklausomai nuo lyties ir gyvenamosios vietos. Uždaviniai: Apskaičiuoti pagrindinius dinamikos parametrus - amžių, periodą, kohortas ir nustatyti jų įtaką dinamikos procesui; Išanalizuoti du svarbiausius mirtingumo dinamikos faktorius kiekvienai mirties priežasčiai ir sumodeliuoti šių faktorių poveikio kartu įtaką šiam procesui pagal lytį ir gyvenamąją vietą. Nustatyti, kaip paamžiniai mirtingumo rodikliai kinta kiekviename kohortos penkmetiniame intervale, koks šių kreivių lygis įvairiose kohortose ir kaip tai skiriasi pagal lytį ir gyvenamąją vietą. Metodai: Mirčių duomenys nuo savižudybių ir autotransporto įvykių Lietuvoje nuo 1967 iki 2006 m. buvo sugrupuoti į 17 amžiaus grupių ir 8 penkmetinius periodus. Duomenų analizei panaudotas Poissono regresijos metodas pritaikytas amžiaus - periodo - kohortos modelių efektams atskirti. Rezultatai: Ir moterų ir vyrų kaimo populiacijos mirtingumo nuo savižudybių tendencija buvo ryškiai didėjanti per visą analizuojamą periodą. Miesto moterų populiacijoje mirtingumo rodikliai nuo savižudybių mažėjo, išskyrus didėjančius senyvo amžiaus grupių rodiklius. Miesto... [toliau žr. visą tekstą] / MORTALITY TRENDS FROM EXTERNAL CAUSES AMONG URBAN AND RURAL COHORTS IN LITHUANIA 1967 - 2006 62 pages, 32 graphics, 2 tables. Keywords: age – period – cohort analysis, mortality, trends, suicide, vehicle accidents. Research aim: The aim of this study was to examine particular trends of mortality from suicide and vehicle accidents during 40 years period subject to sex and place of residence. The tasks of the research work were as follows: To calculate basic parameters of mortality trends - age, period and cohorts and detect their influence to the process; To analyze two most important factors to variation for each cause of the death and to simulate this along factors' influence to the procces subject to sex and place of residence. To find out how subsequent mortality rates vary in each cohort quinquennial interval, what is the difference of these curves levels in different cohorts and how they differ between sex and place of residence. Methods: Deaths due to suicides and vehicle accidents in the period from 1967 through 2006 and the corresponding population figures were grouped into 17 age groups and 8 5-year periods. These were fitted to Poisson regression models to assess age, period, and cohort effects. Results: Both women's and men's mortality trends from suicides increased dramatically through analyzed period. Trends of urban women's suicide mortality have decreased, except increasing trends of the elderly. Urban men's population had experienced increasing trends from... [to full text]

Tyrimo tikslas. Nustatyti mirtingumo nuo savižudybių ir išorinių priežasčių dinamikos tendencijas Lietuvoje ir kitose ES (Europos Sąjungos) šalyse 1996–2006 metais, pritaikant šiuolaikinius dinamikos analizės metodus. Metodai. Naudotas aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Tirtas mirtingumas nuo visų išorinių priežasčių bendrai (pagal TLK-10 kodavimą V01-Y98), bei nuo savižudybių (pagal TLK-10 kodavimą X60-X84) 18-oje ES šalių. Darbe naudoti 18-os ES valstybių populiacijų vidurkiai ir mirusiųjų nuo išorinių priežasčių, ir nuo savižudybių skaičius 18-oje penkmetinių amžiaus grupių, iš viso 324 amžiaus grupės. Remiantis šiais duomenimis, tiesioginės standartizacijos būdu apskaičiuotas kiekvienos populiacijos standartizuotas (pagal Europos standartą) mirtingumo nuo išorinių priežasčių ir savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų, nustatytos ir palygintos rodiklių tendencijos tarp šalių. Duomenų suvedimui ir analizei panaudotos MICROSOFT EXCEL 2003, WINPEPI modulis Describe (v. 1.78), JOINPOINT (v. 3.2.0), Harward Graphics 98 (v. 6.50), MAP WIEVER (v. 5.00) programos. Buvo skaičiuojami šie statistiniai rodikliai: standartizuoti mirtingumo rodikliai, standartinė paklaida (SE), kasmetinis absoliutus pokytis (KAP), kasmetinis procentinis kitimas (KPK), 95 proc. pasikliautinieji intervalai (95% PI), duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Daugelyje ES šalių 1996–2006 m. buvo stebimos mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažėjimo tendencijos, tačiau šio periodo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The aim of study was to determine the trends of mortality from external causes and suicides in Lithuania and other EU (European Union) countries in 1996-2006, using advanced trend analysis methods. Methods. Study design – descriptive epidemiology. Mortality from all external causes (by ICD-10 coding V01-Y98) and from suicides (by ICD-10 coding X60-X84) was analyzed in eighteen EU countries. It was used midyear of every countries population, numbers of deaths from external causes and from suicides based on five-year age groups, which totaled to 324 groups. Age-standardized (European standard population) mortality rates (per 100 000 persons) from causes mentioned above was calculated calculated using direct method. These standardized values were used to determine the trends, comparisons with other countries was made. MICROSOFT EXCEL 2003, WINPEPI module Describe (v. 1.78), JOINPOINT (v. 3.2.0), Harward Graphics 98 (v. 6.50), MAP WIEVER (v. 5.00) statistical packages and programmes were used for data processing and analysis. The following indices was calculated: standardized mortality rates, weighted standard error (SE), annual absolute change (AAC), annual percentage change (APC), 95% confidence intervals, data considered significant, when p<0,05. Results. In most of the EU countries it was observed decreasing mortalityrates from external causes over the period 1996-2006, but at the earlier phase of this period in some countries mortality rates increased. At the latest... [to full text]