In the education process of the elder students (of 8 – 12 classes) of the secondary school the pedagogical activity is to be oriehted to the needs of the needs of the student, upbringing of creative abilities improvising on the music lessons, capability to adopt the modern digital technologies in various self-expression areas. Namely the lack of digital technologies influences the little interest of students for music lesson: it conditions the passivity and causes the problems of discipline. The object of research is formation of creative activity of student of secondary school using digital technologies on music lessons. Objective is to reveal the importance of introduction of musical improvisations and particularities of creation by students using digital technologies, also forming the positive and active attitude of students towards the taught subject of music. Hypothesis is raised that if the synthesizer, computer and other digital technologies are used on music lesson in order to develop the creative activity of the student then the attitude of students toward subject of music will become more motivated, the musical subject will become more motivated, the musical subject will assume more attractiveness. The methods of theoretical, empirical and mathematical analysis are used in this work. The descriptive research was performed in the Dzukijos secondary school of Alytus. 226 students (of 8 – 12 classes) and teachers of music of secondary schools from Alytus city and... [to full text]

Skaitmeninės technologijos suteikia mokiniams daug naujų galimybių, nes jie gali gauti daug ir įvairios informacijos pačiomis įvairiausiomis formomis – įskaitant tekstinę informaciją, fotografiją, grafiką, garsinę bei vaizdinę medžiagą. Pasinaudojus įvairia skaitmenine technika gautą informaciją lengva keisti, suteikiant jai savitumo, pritaikant individualiems mokymosi poreikiams. Skaitmeninės technologijos nuolatinė kaita ir spartus vystymasis lemia šiame darbe nagrinėjamą skaitmeninių technologijų vizualios raiškos mokinių galimybių plėtroje meniniame ugdyme naujumą. Tyrimo tikslas - skaitmeninių technologijų įtaka mokinių vizualios raiškos plėtrai. Tyrimo objektas - skaitmeninės technologijų naudojimas dailės pamokoje plečiant mokinių vizualią raišką. Tyrimo uždaviniai: (1) apibūdinti skaitmeninių technologijų galimybes kaip vizualios raiškos priemonę; (2) apžvelgti skaitmeninių technologijų panaudojimą kūryboje ir dailės ugdymo procese; (3) įvertinti esamą mokinių požiūrį į skaitmenines technologijas kaip priemonę realizuoti kūrybines galias. Tyrimo metodai: (1) Teorinis: pedagoginės, meninės, techninės literatūros studijavimas, švietimo sistemos dokumentų, interneto duomenų sisteminė analizė; (2) empirinis: anketinė apklausa, mokinių vizualinės raiškos darbų analizė; (3) matematinis: procentinė duomenų analizė. Darbe buvo apibūdintos tokios skaitmeninių technologijų galimybės kaip vizualios raiškos priemonės: galimybės panaudojant skaitmeninį fotoaparatą, skanerį... [toliau žr. visą tekstą] / Digital technologies allow pupils a lot of new possibilities as the pupils may receive a lot of information in the different forms, including textual information, photography, graphics, expressions and pattern information. When using the digital technology it is easy to adopt the information, to grant originality to the information as well as to adopt it to the individual learning needs. Constant change and rapid development in the digital technologies is the determining factor of novelty of the digital technologies in the artistic education in the development of school learners’ visual expression, which is being discussed in these diploma theses. The purpose of the research is analysis of the influence of the digital technologies to school learnen’ visual expression. The research subject-matter is a use of the digital technologies at the art lessons, with the purpose to expand learnen’ visual expression at the lesson. Research methods are as follows: (1) Theoretical, educational, artistic, analysis of the technical literature, systemic analysis of the documents of the educational system and internet data; (2) empirical: questionnaire interview, analysis of the pupils’ work of the visual expression; (3) mathematical: percentage analysis of the data. Implementation of the digital technologies, as the visual expression mean at the artistic lesson, facilitates individual learning, ensure basis to develop visual expression of the pupils, constitute possibilities to realize... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe analizuojamos elektroninės komercijos, tradicinės ir skaitmeninės rinkodaros bei duomenų analizės teorijos. Identifikuojamos pragrindinės probleminės duomenų analizės vietos. Pristatomi mažų ir vidutinių Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių savininkų apklausos skaitmeninės rinkodaros ir vartotojų kuriamų duomenų analizės temomis rezultatai. Sudaromas teorinis rinkodaros modelis, o vėliau papildomas apklausos rezultatų įžvalgomis, nurodomos pagrindinės išspręstos probleminės sritys. Remiantis nauju rinkodaros modeliu siūlomas verslo modelis. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, teorijos analizė, tiriamasis-analitinis skyrius, projektinis skyrius, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 63p. teksto be priedų, 9 paveiksl., 3 lent., 79 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / This master’s thesis begins with an analysis of e-commerce, traditional and electronic marketing, and data analytics theories. Later on the results of Lithuanian based small and medium sized electronic shop owner’s query on digital marketing and data analytics are being presented. Theoretical marketing model is being presented and later updated depending on the results of previously presented results of query. Also main solutions for previously clarified problems are being proposed. Depending on new marketing model a new business model is also proposed. At the end of this bachelor’s thesis there are conclusions being brought, considering all three parts of the paper. Structure: introduction, theory analysis, analytical research, project, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 63 p. text without appendixes, 9 pictures, 3 tables, 79 bibliographical entries. Appendixes included.