In communication, a language user is naturally disposed to proceed from what is known to, or shared by, both the speaker/writer and hearer/reader and end with the information that is the most important. Such a disposition complies with the requirements of Functional Sentence Perspective (FSP), but it also makes a language user “transform” the basic word order. The present work took a functional approach to language study to explore the syntactic potential of English to produce various sentence patterns by carrying out a communicative (functional) analysis of Carson McCullers’ short stories. The analysis showed that one of the main causes of noncanonical ordering of sentence elements is thematization by means of Preposing. The preposed elements were semantically diverse, though the frequency of occurrence of different process type sentences varied. The results of the analysis led to the conclusion that syntactic movement is determined by the semantic, syntactic and contextual restrictions. Syntactically, the peripheral elements of the sentence exhibited a higher flexibility than the core sentence elements. Semantic and syntactic unity of the sentence elements were interfered when the preposed sentence elements expressed information recoverable from a very short retrievability span, which revealed the significant role of the context in syntactical movements. Preposing and the resulting sentence patterns seem to be used for particular discourse functions: to enhance the... [to full text] / Pagal sakinio aktualiosios skaidos (AS) teoriją konkrečiame kontekste vieni sakinio elementai komunikaciniu požiūriu yra svarbesni negu kiti. Kalbos vartotojas yra natūraliai linkęs sakinį pradėti nuo to, kas žinoma jam kaip kalbėtojui ar rašytojui ir jo klausytojui ar skaitytojui ir baigti sakinį informacija, kuri yra svarbiausia. Tokia nuostata verčia kalbos vartotoją transformuoti vadinamą gramatinį sakinio modelį Veiksnys+Tarinys+Papildinys. Kitaip tariant, komunikacijos procese sintaksinio lygmens uždavinys yra „rasti“ tinkamą sakinio modelį ir jį aktualizuoti. Šiame darbe yra tiriamos anglų kalbos sintaksinės galios sudaryti įvairias sintaksines struktūras, kurios geriausiai gali atspindėti sakinio turinį ir komunikacinį tikslą. Tiriamajai medžiagai pasirinkti amerikiečių rašytojos Carson McCaullers apsakymai. Tyrimas parodė, kad tiriamų sakinių žodžių tvarką dažniausiai lėmė teminami semantiniai elementai, iškeliant juos į sakinio pradžią, arba kitaip tariant, atliekant temos preposiciją (angl. Preposing). Į sakinio pradžią keliami elementai yra semantiškai skirtingi, priklausomai nuo proceso tipo. Žodžių tvarkos įvairavimą lemia semantiniai, sintaksiniai ir konteksto apribojimai. Dažniausiai į sakinio pradžią keliami pagrindiniai ir periferiniai elementai reiškė žinomą informaciją. Tiriant žodžių tvarkos įvairavimo atvejus, buvo siekiama įvertinti ir diskursinį žodžių tvarkos modelių vaidmenį. Tyrimas parodė, kad įprasta žodžių tvarka yra keičiama, siekiant ne tik... [toliau žr. visą tekstą]

Trijų Lietuvoje sutinkamų nėgių: mažosios nėgės (Lampetra planeri), upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) ir jūrinės nėgės (Petromyzon marinus) vingilių pasiskirstymo ir tankumo tyrimai buvo vykdyti Vakarų ir Rytų Lietuvos upėse, į kurias nėgės dažniausiai migruoja neršti. Tyrimai buvo atlikti Minijos, Danės–Akmenos, Merkio, Žeimenos ir Šventosios upės baseinuose (pabaseiniuose) 2007 09 13 d. – 2010 04 11 d. Nėgės buvo tirtos 67 iš anksto pasirinktose stotyse. Kadangi nėgių vingiliai yra bentosiniai gyvūnai, tad jų kiekio įvertinimas mėginyje buvo atliekamas hidrobiologiniu metodu: individų skaičiumi kvadratiniame metre. Mėginiai pneumatiniu ir bentosiniu semtuvais imti optimaliuose arba suboptimaliuose biotopuose. Vingiliai buvo aptikti 50 stočių. Visi grunte rasti vingiliai prieš juos skaičiuojant ir matuojant buvo anestezuojami 3-4 % dietilo eterio tirpalu, o vėliau paleidžiami atgal į tą patį biotopą. Vingiliai buvo identifikuoti kaip Lampetra spp. ar P. marinus rūšies individai pagal 2003 m. R.Gardiner sukurtą raktą. Iš viso buvo sugauti 848 Lampetra spp. vingiliai, 1 L. fluviatilis vingilis su prasidėjusia metamofoze ir 6 L. planeri suaugėliai. Tyrimų metu buvo sugautas tik 1 P. marinus vingilis. Vingilių tankumas stotyse svyravo nuo 0 ind./m2 iki 54,3 ind./m2. Aukščiausias tankumas nustatytas Mišupės upėje, Minijos pabaseinyje, tačiau toks didelis tankumas nustatytas tik šioje upėje. Lyginant surinktus duomenis su ankstesnių vingilių tyrimų duomenimis, pastebimas smarkus... [toliau žr. visą tekstą] / A survey for the presence and abundance of brook lamprey (Lampetra planeri), river lamprey (Lampetra fluviatilis) and sea lamprey (Petromyzon marinus) ammocoetes were conducted in West and East Lithuania rivers, which are mainly chosen for lampreys to spawn. The research was carried out in Minija, Danė–Akmena, Merkys, Žeimena and Šventoji River basins during 2007 09 013 – 2010 04 11 period. Lampreys were surveyed at 67 pre-selected sites. Ammocoetes habitat was present at each site and full quantitative sampling was undertaken using a 1m2 quadrant and the density estimated by scooping out substrate. All lampreys encountered were retained and examined under anaesthesia (3-4% diethyl ether water solution) prior to being returned to the water unharmed. Ammocoetes were examined and identified as either Lampetra spp. or P. marinus (Gardiner, 2003). A total of 848 Lampetra spp. ammocoetes, 1 transformer of L. fluviatilis and 6 L. planeri adults were sampled from the 50 sites. As well 1 P. marinus ammocoete occurred in samples. The mean densities of sites ranged from 0 m–2 to 54,3 m–2. The highest density occurred at River Mišupė, in the River Minija basin, although this was a single case with such a high density. Overall comparing ammocoetes densities with the available data from former studies a huge decline in ammocoetes density is observed during 4 decades (from 15 to 30 times). This is mainly the impact of increasing environmental pressure on rivers such as dam construction... [to full text]

Darbo objektas - atsakingų už informacijos apie ES valdymą ir sklaidą Lietuvoje institucijų veikla ir bendradarbiavimas. Darbo tikslas – ištirti informacijos apie ES valdymo ir sklaidos Lietuvoje pagrindinius bruožus bei atskleisti institucijų, koordinuojančių informaciją apie ES Lietuvoje vaidmenį. Darbo uždaviniai: identifikuoti informacijos ir žinių vadybos viešajame sektoriuje teorinius aspektus; aptarti ES komunikacijos politikos ypatumus; išnagrinėti Lietuvos Respublikoje skleidžiamos informacijos apie ES šaltinius, institucijas; ištirti informaciją apie ES skleidžiančių institucijų veiklos ypatumus ir darbo efektyvumą. Darbo metodai - dvejopo pobūdžio kokybinių tyrimų metodai: pusiau struktūruoto giluminio interviu metodu atlikti 8 giluminiai interviu; el. paštu atlikti interviu, kai atsakymai buvo pateikiami raštu, atlikti 6 interviu. Taip pat mokslinės literatūros bei teisės aktų analizė. Tyrimo rezultatai: Lietuvoje yra sukonstruotas instituciškai stiprus ES komunikacijos politikos įgyvendinimo modelis, pagrįstas organizacijų bei institucijų valdančių ir skleidžiančių informaciją apie ES tinklu. Egzistuoja trilypis institucinis pasiskirstymas: ES lygmens atstovai, nacionalinės vyriausybės institucijos bei įvairūs info tinklai ir centrai; Regioniniu lygmeniu informacija apie ES yra skleidžiama per itin konstruktyviai parengtą institucinę sistemą Lietuvoje. Informacijos tinklas veikia kaip sąsaja tarp ES ir jos piliečių vietos lygmeniu; Tarpinstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the thesis – institutions responsible for the administration and dissemination of the EU information in Lithuania, their activities of cooperation. Aim of the thesis - to explore the main features of the administration and dissemination of the EU information in Lithuania and to identify the role of the institutions, coordinating information on the EU in Lithuania. Main tasks: to identify the theoretical aspects of information and knowledge management in public sector; to discuss the EU's communication policy features; to consider in the Republic of Lithuania disseminating information on the sources, authorities, investigate the spread of information on the EU institutions' activities and features of the performance. Methods of the research - the dual nature of qualitative research methods: a semi-structured in-depth interview method, were made 8 in-depth interviews; e-mail interview, the answers were given in writing by 6 interviews. As well as the scientific literature and legislative analysis. The results of the research: Lithuania has built a strong institutional EU communication policy model based on organizations and institutions operating and spreading information throughout the constructive network. There is a triple institutional distribution: EU-level representatives, national government authorities and the various networks and the info centers. At a regional level, information about the EU is disseminated through constructive Lithuania's institutional... [to full text]

Viena didžiausių problemų, atsirandančių dėl oro taršos miestų ore, yra tarša, sukelta fotocheminių oksidantų, tarp jų, ir priežemio ozono. Darbo tikslas: nustatyti priežemio ozono koncentracijos sklaidą Kauno mieste ir jos ryšį su meteorologinėmis sąlygomis. Tyrimai buvo vykdomi 2006 - 2009 metais. Darbo objektas - Kauno miestas. Visoje miesto teritorijoje priežemio ozono koncentracija buvo matuota 10 skirtingų matavimo vietų. Ozono koncentracijai nustatyti buvo naudotas „Aeroqual 300 Series” ozono matuoklis. Priežemio ozono koncentracija buvo matuota vidudienį nuo 12 iki 14 ir vakare nuo 17 iki 19 valandos. Kiekvienoje vietoje buvo atlikta nuo 4 - 6 matavimų, kiekvieno sezono metu. Tyrimų metu nustatyta, kad priežemio ozono koncentracijos pasiskirstymas kiekvieno sezono metu yra skirtingas. Didžiausia vidutinė sezoninė priežemio ozono koncentracija buvo nustatyta pavasario - vasaros sezonų metu (72 g/m3), o mažiausia žiemos sezono metu (7 g/m3). 2009 m. pavasario sezono metu Vileikos g., prie GMF nustatyta didžiausia vienkartinė priežemio ozono koncentracija (128 g/m3). Buvo vertintas priežemio ozono koncentracijos ryšys su meteorologinėmis sąlygomis ir azoto oksidų (NOx) koncentracija. Gauti rezultatai parodė, statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp ozono koncentracijos ir temperatūros (r = 0,73; p = 0,00) ir NO2 koncentracijos (r = 0,48; p = 0,03). Tai rodo, kad didėjant temperatūrai ir NO2 koncentracijai, didėja ir priežemio ozono koncentracija. Tarp priežemio... [toliau žr. visą tekstą] / One of the major problems resulting from air pollution of the urban area, is the pollution caused by photochemical oxidants, among their, ground level ozone. The aim of this work was to assess distribution of ground level ozone concentration in Kaunas and its relationship to meteorological situation. Measurements was carried out in 2006 - 2009. Object of work has been selected Kaunas city. Throughout the city area ground level ozone concentration was measured by a sampling scheme for the 10 different measurement points. For determinate of ground level ozone concentration, we used ozone quality monitor „Aeroqual 300 Series“. Ground level ozone concentration was measured at midday from 12 to 14 and in the evening from 17 to 19 hours. Each site was carried out from 4 - 6 measurements. Study rezults revealed, that ground level ozone concentration distribution of each season is different. The maximum average ozone concentration was found in spring - summer season (72 g/m3), and the lowest in winter season (7 g/m3). The higher ground level ozone concentration episode (128 g/m3) was stated in spring season in 2009 year. Relationship between ground level ozone concentration and meteorological situations and nitrogen oxides (NOx) concentration was evaluated. The results showed statistically significant positive relationship between ozone concentration and temperature (r = 0,73; p = 0,00) and NO2 concentration (r = 0,48; p = 0,03). Between ground level ozone concentration and wind... [to full text]

Recently, powders of the size d (0.1 μm < d < 10 μm) have been referred to ultrafine particles. The particle shape considered is assumed to be a sphere of the diameter d. The handling of powders is of great importance for processing of pharmaceuticals, cement, chemicals and other products. Most of these technological processes involve powder compaction, storage, transportation, mixing, etc, therefore, understanding of the fundamentals of particles interaction behaviour is very essential in the design of machines and equipment as well as in powder technology, cleaning of environment and other areas. The dynamic behaviour of particulate systems is very complicated due to the complex interactions between individual particles and their interaction with the surroundings. Understanding the underlying mechanisms can be effectively achieved via particle scale research. The problem of a normal contact may be resolved in a number of ways. In spite of huge progress in experimental techniques, direct lab tests with individual particles are still rather time-consuming and expensive. The interaction of particles as solid bodies is actually a classical problem of contact mechanics. In the case of ultrafine particles, the reduction of the particle size shifts the contact zones into the nanoscale or subnanoscale. Thus, steadily increasing contribution of adhesion has to be considered in the development of the physically correct constitutive models and numerical tools. Consequently, it may... [to full text] / Ultrasmulkios dalelės yra šiuolaikinės chemijos, farmacijos, maisto ir kitų pramonės šakų produktų sudėtinė dalis. Tiriant pramoninius technologinius procesus, neišvengiamai reikalingos teorinės žinios apie ultrasmulkių dalelių elgseną. Išsamus supratimas įmanomas tik atlikus įvairius tyrimus. Pastaruoju metu milteliai, klasifikuojami kaip ultrasmulkios (0,1 < d < 10 μm) dalelės, imti plačiai naudoti pramoniniuose procesuose, todėl suprasti ultrasmulkių dalelių elgsenos fundamentalumą miltelių technologijoje yra labai svarbu. Ultrasmulki dalelė yra itin maža, todėl su ja atlikti fizinį eksperimentą, kuris reikalauja specialios įrangos bei žinių, labai sunku. Tokiu atveju dažniausiai naudojamas skaitinis eksperimentas, kurį galima atlikti virtualiai. Skaitinio eksperimento metu yra tiriamos dinaminės ultrasmulkios dalelės savybės bei sprendžiamas dinaminis uždavinys. Taikant skaitinius modelius bei dalelės judėjimą aprašančias jėgų lygtis, naudojami sąveikos modeliai, apimantys adhezinę, klampią, tamprią bei tampriai plastinę sąveikas. Mikroskopinis adhezinės sąveikos modeliavimas – aktualus mechanikos mokslo uždavinys. Taikant sąveikos modelius, svarbu pritaikyti ir diskrečiųjų elementų metodą, kadangi, norint aprašyti dalelių elgseną, visų pirma reikia su-vokti ir aprašyti dalelės modelį. Dalelės elgsenos skaitiniam modeliavimui siūlomi teoriniai modeliai leidžia tirti dalelės sąveiką su dalele ar tampria puserdve bei sąveikos dinamiką. Šie modeliai galėtų būti pritaikyti... [toliau žr. visą tekstą]

Inovacijos yra plačiai vertinamos kaip ekonomikos augimo ir konkurencingumo varomoji jėga. Regioninė inovacinė sistema gali būti suvokiama kaip inovatyvių tinklų ir institucijų sistema, veikianti tam tikrame regione, ir per nuolatinį bei stiprų vidinį sąveikavimą užtikrinanti regiono įmonių novatoriškumą. Regioninės inovacijų sistemos koncepcija akcentuoja sąveikos ir bendradarbiavimo tarp įvairių veikėjų, tokių kaip: įmonės, viešos mokslinių tyrimų ir plėtros institucijos, įskaitant universitetus, vieši ar privatūs technologijų perdavimo centrai, svarbą. Autorės darbe atliktas Klaipėdos regiono bendradarbiavimo inovacinėje srityje empirinis tyrimas ir pritaikant tyrimo duomenis sudaryta Klaipėdos regiono inovacijų sistemos SSGG analizė. Tyrimo objektas – verslo įmonių bendradarbiavimo veiksmai Klaipėdos regiono inovacinėje sistemoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Klaipėdos regiono įmonių tarpusavio bei bendradarbiavimo su mokslinių tyrimų ir plėtros institucijomis ryšius inovacinėje veikloje ir atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateikti rekomendacijas Klaipėdos apskrities regioninės inovacinės sistemos tobulinimui. Pirmoje darbo dalyje analizuojami regioninės inovacinės sistemos ir resursais grįstos regioninės plėtros ir žinių persiliejimo koncepcijų teoriniai aspektai, taip pat inovatyvumo lygis Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija ir metodai. Trečioje dalyje atliekamas Klaipėdos regiono verslo įmonių tarpusavio bei bendradarbiavimo su mokslo ir plėtros... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations are widely seen as the driving force of economic growth and competitiveness. The regional innovation system can be understood as a system of innovative networks and institutions located within a certain region, with a strong internal interaction that promotes the innovativeness of the region’s companies. The concept of an innovation regional system stresses the role of the interaction and co – operation between various agents such as companies, public research and development institutions including universities, scientific institutes and public or private technology transfer centers. The author of the paper undertook research into the regional innovation system of Klaipeda’s county. The object of this research is to analyze the interactions between enterprises and different research institutions in the region regarding innovation activities. The survey of enterprises measured different types of linkages which characterize firms’ innovation activity. The aim of the research is to analyze the interaction and co – operation in innovation activity between enterprises and public or private scientific research and development institutions in Klaipeda’s county, based on the results of the research to provide the recommendations on how to improve Klaipeda’s regional innovation system. The first part of the thesis analyzes the theoretical aspects of the regional innovation system, the resources - based regional development and the distribution of knowledge concepts and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta ekonominio nusikalstamumo kriminologinė charakteristika Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. Pagrindinis darbo tikslas: pateikti nusikalstamų veikų ekonomikai Lietuvos Respublikoje kriminologinę charakteristiką ir identifikuoti ekonominio nusikalstamumo ryšį su makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje aptarta ekonominių nusikalstamų veikų samprata ir ekonominio nusikalstamumo struktūra. Antroje darbo dalyje pateikta statistinių duomenų analizė apie ekonominio nusikalstamumo Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. sklaidą. Nustatyta ekonominio nusikalstamumo augimo tendencija. Šioje darbo dalyje taip pat pateikta asmenų, įtariamų 2011–2013 m. įvykdžius ekonomines nusikalstamas veikas, charakteristika. Trečioje darbo dalyje regresinės analizės metodu tirtas ryšys tarp ekonominių nusikalstamų veikų ir makroekonominių determinantų. Skaičiuojant koreliacijos bei determinacijos koeficientus, rastas statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp ekonominio nusikalstamumo ir bendro vidaus produkto rodiklių. Tarp nedarbo lygio ir ekonominio nusikalstamumo tiriamuoju periodu nerasta statistiškai reikšmingo ryšio. / The Master‘s thesis presents criminological characteristic of economic criminality in Lithuania during years 2004–2013. It aims to present the analysis of economic criminality in Lithuania by examining the relationship between macroeconomic variables and number of economic crimes. In the first part of the study theoretical background and concepts of economic criminality and economic crimes are presented. In the second part statistical analysis of 2004–2013 registered economic crimes in Lithuania is performed. Moreover, there is presented generalized characteristics of persons who committed economic criminal offences. The third part of the work investigates the relationship between macroeconomic determinants and economic criminality. Conclusions that there exist a statistically significant negative relationship between GDP and economic criminality are drawn by determining the coefficients of correlation. Number of economic crimes is declining in case there is a growth of national GDP. However, the obtained analysis part does not show a significant relationship between unemployment and economic criminality.

Magistro darbo objektas – Druskininkų istorijos informacinio centro sukūrimo prielaidų Druskininkų miesto muziejuje analizė. Pagrindinis darbo tikslas – atlikus Druskininkų istorijos informacinio centro steigimo poreikio analizę, pateikti priemonių kompleksą – projektą, kurio įgyvendinimo rezultatas - Druskininkų miesto muziejaus Druskininkų istorijos informacinio centro įsteigimas. Darbo uždaviniai: nagrinėti informacinių centrų sampratas; analizuoti ir vertinti Lietuvoje muziejų informacinių centrų pobūdį; analizuoti informacijos apie Druskininkų miesto istoriją poreikio bei formavimo tendencijas; atlikti Muziejaus lankytojų anketinę apklausą ir interviu metodu 3 ekspertų apklausą, Druskininkų miesto muziejaus oficialių dokumentų analizę; pateikti tyrimo rezultatą – Druskininkų miesto muziejaus Druskininkų istorijos informacinio centro steigimo projektą; pateikti baigiamojo darbo išvadas. Baigiamajame darbe autorė aptaria vietos istorijos muziejaus, atitinkančio naujosios muzeologijos bendruomeninio muziejaus paradigmą (Peter van Mensh), istorijos informacijos sklaidos organizavimą, pasitelkus naują muziejaus struktūrą - Istorijos informacinį centrą. Šiandienos informacinė visuomenė muziejui priskiria misiją - suteikti pilną vietos istorijos informacijos sąvadą bei sukurti ne tik fizinę, bet ir interaktyvią muziejaus saugomo tezauro duomenų bazės prieigą. Darbe autorė nagrinėja Druskininkų miesto muziejų, kuris ir kilme, ir misija atitinka bendruomeninio muziejaus sampratą... [toliau žr. visą tekstą] / This final thesis discuses the local museum's, corresponding to the paradigm of the new museology community museum, organization of the history information dissemination while using the new museum structure – History information centre. Modern information society sets the mission to the museum – to provide full local information and to create not only physical but interactive approach to the thesaurus data base saved in the museum. The author of the thesis studies the Museum of Druskininkai Town, which corresponds to the understanding of a society museum because of its origin and mission. The Museum of Druskininkai Town presents unique successive Druskininkai history exposition, Druskininkai exhibits as well as copied archival documentary data are collected and saved. Furthermore, Druskininkai local history scientific conferences, educational programmes for students and other cultural activities are organized. The museum of Druskininkai Town has got solid set of Druskininkai history information data in its disposition. The problem arises while thinking about much more productive information administration and management. The object of the thesis – analyzes of the suggestions to establish Druskininkai history information centre in The Museum of Druskininkai Town. The problem of the thesis – historical Druskininkai information is not fully used to propagate Druskininkai town and its regions, there is lack of unique, systematic informational set and it is not scientifically... [to full text]