Įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas institutas: lyginamieji aspektai Nepaisant paveldėjimo teisės problemų aktualumo bei socialinio jautrumo, paveldėjimo teisės problemos nėra populiari tema tarp teisės mokslininkų. Lietuvoje apskritai mažai kalbama šiuo klausimu, todėl lieka daug neaiškumų įpėdiniams, priimant palikimą ir atsakant už palikėjo skolas. Nors palikimo priėmimas imperatyviai reglamentuotas civilinės teisės normomis, teorinių ir praktinių neaiškumų paveldėjimo teisės normas taikant praktikoje pasitaiko dažnai. Šiam socialiai aktualiam teisės institutui trūksta aiškumo ir teisės normų detalumo, stokojama įvairiapusio teisės normų aiškinimo, taip pat pasigendama didesnio teisės mokslininkų dėmesio ir tyrinėjimo. Siekiant atskleisti įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas instituto ypatumus, šiuo magistro darbu buvo siekiama išsiaiškinti, kokios būna įpėdinių atsakomybės sistemos užsienio šalyse, kokia įpėdinių atsakomybės sistema Lietuvoje. Todėl šiame darbe detaliai nagrinėjama, kokie yra palikimo priėmimo būdai ir jų sukeliamos teisinės pasekmės, kokios skolos yra paveldimos, ar įmanoma, siekiant išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, atsisakyti arba nepriimti palikimo, kada ir kokiais atvejais palikimo priėmimas ir atsisakymas yra ribojamas įstatymų, ar mirusio asmenų kreditorių interesai gali būti apsaugomi ir kokiais būdais. Tam, kad suprasti, kokie Lietuvos paveldėjimo teisės normų privalumai ir trūkumai, šiame darbe lyginsime su analogiškomis kitų... [toliau žr. visą tekstą] / The Institute of the Successors’ Liability for the Bequeather’s Debts: some Comparative Aspects Despite relevance and social sensitivity, succession law problems are not very popular subject among the law scientists. In general in Lithuania is very little spoken on this issue, so many uncertainties remain to the successors accepting the legacy and responsibility of bequeather’s debts. Although the acceptance of the succession is mandatory regulated by civil law, theoretical and practical uncertainties of succession law in this field are common. This socially relevant institute is lacking clarity and particularity of legal norms, the diverse interpretations of successions norms, as well as more interest and research among the law scientists. In order to reveal the specifics of the institute of successors’ liability for the bequeather’s debts, in this master’s work the main goal was to find out what are the successors’ liability systems in foreign countries and what is in Lithuania. Therefore, the research examines what are the methods of the acceptance of succession and their legal consequences, which debts are inheritable, is it possible to refuse the succession in order to avoid liability for bequeather’s debts, in which cases the refusal of succession is limited by law, what are the ways to protect the interests of creditors of the deceased person. In order to understand the advantages and disadvantages of Lithuanian succession law, in this research will be compared with... [to full text]

Tyrimo objektas – skolos našta. Darbo tikslas – parengti metodiką ir įvertinti skolos naštą. Uždaviniai: 1. atskleisti valstybės skolos esmę, klasifikavimą bei skolinimosi tikslus; 2. išanalizuoti teigiamą ir neigiamą skolos poveikį ekonomikai; 3. nustatyti kokiais santykiniais rodikliais bei metodais vertinama skolos našta; 4. parengti skolos naštos įvertinimo metodiką; 5. įvertinti Lietuvos skolos naštą ir palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodas, matematinio modeliavimo ir apibendrinimo metodai, statistinių rodiklių rinkimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Lietuvos valstybės skolos naštos įvertinimas atliktas 2001–2011 m. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai. Pirmoje darbo dalyje atskleidus valstybės skolos esmę, sudėties svarbą, bei skolinimosi tikslus, nustatytas teorinis valstybės skolos poveikis ekonomikai. Antroje darbo dalyje, išanalizavus įvairių mokslininkų darbus, pateikti skolos naštos įvertinimo modeliai, išskiriami skolos naštos įvertinimo rodikliai, parengta skolos naštos įvertinimo metodika. Trečioje darbo dalyje, pagal siūlomą skolos naštos įvertinimo metodiką, įvertinta Lietuvos skolos našta, gauti rezultatai palyginami su kitomis Baltijos šalimis, nustatytos rezultatų priežastys. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos ir Latvijos didėjanti valstybės skola jau tapo neigiamai ekonomiką veikiančiu makroekonominiu rodikliu, kuris rodo, kad valstybės skola tampa našta ateities kartoms... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – debt burden. Aim of the research – to prepare methods and to assess the debt burden. Objectives: 1. to reveal the essence of the public debt, classification and goals of borrowing; 2. to analyze the positive and negative effects of debt on the economy; 3. to determine the indicators and methods to be used in evaluating the debt burden; 4. to prepare methods for the debt burden assessment; 5. to assess the debt burden of Lithuania, to compare it with that of other Baltic countries. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature, mathematical modeling, aggregation, statistical data collection, comparison, visualization techniques. The evaluation of Lithuanian public debt burden was carried out during the period of 2001-2011. Research results. The first part reveals the essence of the public debt, the importance of its composition and borrowing targets, determines the theoretical impact on the economy. The second part analyzes the models of the debt burden, distinguishes the figures of debt burden, prepares methodology the debt burden. The third part employs the methology of the debt burden of Lithuanian debt for future generations, compares the results obtained with those of the other Baltic countries, establishes reasons of results. The results show that growing national debt of Lithuania and Latvia has become a negative macro-economical indicator, which shows that public debt would be a burden for future generations. Lithuanian... [to full text]

Verslo nuosavybės ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali tuo, kad valstybės skola šiandieninėje švietėjiškoje ir politinėje visuomenėje yra vienas aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys. Atliekamo aprašomojo tyrimo metu bus siekiama, išanalizavus Lietuvos valstybes skolos struktūrą, jos pokyčius bei įtaką Lietuvos ekonomikai per keletą pastarųjų dešimtmečių, nustatyti išskirtų laikotarpių skolinimosi ypatumus, atskleisti Lietuvos skolos valdymo aspektus bei efektyvumą. Tyrimo metu bus tikrinama ši hipotezė (H1): Lietuvos valstybės skolinimosi rizika ir skolos didėjimo problema valdoma netinkamai. Tyrimo objektas - Lietuvos valstybės skola. Pagrindinis šio darbo tikslas - išnagrinėti valstybės skolos teorinius aspektus, Lietuvos valstybės skolos raidą, analizuojant statistinius ir analitinius duomenis bei ištirti jos poveikio ekonomikai vertinimo ir valdymo problemas. Darbo metu analizuojami statistiniai ir analitiniai duomenys apie Lietuvos valstybės skolą ir šalies ekonomiką. Taipogi interpretuojami įvairūs moksliniai straipsniai, kuriuose vienu ar kitu aspektu analizuojama Lietuvos valstybės skola, jos valdymo ir įtakos ekonomikai problemos. Atliktas tyrimas ir analizė iš dalies patvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / State debt: structure, process and influence to Lithuanian economy/ Master’s Work in Business Equity Economics. Supervisor assoc. doc. dr. L. Šadžius. – Vilnius: Faculty of Economics and Finance Management, Mykolas Romeris University, 2009. – 89 p. The relevance of Master’s work in Business Equity Economics is disclosed by the fact that state debt is one of the most talking points in modern day society, because it involves not only the state, the state government, but also the whole population, their social environment and future generations. The state debt and its coming reasons are important to science of economy, because it is an important factor to the growth of state economy. Performing the descriptive analysis it is pursued to identify the borrowing peculiarities of separated periods, to reveal the aspects and effectiveness of Lithuanian state debt management by analyzing the structure, changes of Lithuanian state debt and its influence to Lithuanian economy. During the analysis the hypothesis (H1) would be tested: The borrowing risk and the problem of state debt growth are managed wrongly. The object of the analysis is Lithuanian state debt. The main purpose of this master thesis is to analyze the theoretical aspects of state debt, the process of Lithuanian state debt by analyzing statistical and analytical data and to analyze the estimation and management problems of Lithuanian state debt influence to Lithuanian economy. While writing the master thesis, the... [to full text]

Tyrimo objektas – valstybės skola. Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos valstybės skolą, ištirti jos poveikį socialinėms išlaidoms. Uždaviniai: 1. Pateikti valstybės skolos sampratą bei valstybės skolinimosi poreikį sąlygojančius veiksnius. 2. Apibrėžti valstybės skolos naštą ir skolinimosi reikšmę ekonomikai. 3. Pateikti valstybės skolos vertinimo kriterijus. 4. Įvertinti Lietuvos valstybės skolą tarp ES valstybių pagal išskirtus vertinimo kriterijus. 5. Nustatyti Lietuvos valstybės skolos poveikį socialinėms išlaidoms bei palyginti jį su kitomis ES šalimis. Tyrimo metodika. Valstybės skolos sampratai bei valstybės skolinimosi poreikio nustatymui naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei teisinių dokumentų analizė ir sintezė. Atliekant Lietuvos valstybės skolos analizę – statistinių duomenų rinkimo bei analizės metodai, palyginimo, grafinio vaizdavimo būdai, loginė analizė ir sintezė. Pritaikius regresinę analizę nustatytas Lietuvos valstybės skolos poveikis socialinėms išlaidoms. Lyginamosios analizės dėka šis poveikis įvertintas Europos Sąjungos šalių kontekste. Tyrimo rezultatai. Pirmojoje darbo dalyje pateikta valstybės skolos samprata, valstybės skolinimosi poreikį sąlygojantys veiksniai, skolinimosi reikšmė ekonomikai, išanalizuoti ir susisteminti skolos naštos modeliai. Antrojoje darbo dalyje, išanalizavus įvairių mokslininkų darbus, pateikti valstybės skolos vertinimo kriterijai, nustatyta valstybės skolos sudėties svarba, pateiktas... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – public debt. Aim of the research – to evaluate the Lithuanian public debt, to assess its influence on social expenditure. Objectives of the research: 1. to present the concept of public debt and to discuss the factors, which influence government borrowing needs; 2. to define the debt burden and to determine the effect of public debt on economy; 3. to provide the public debt evaluation criteria; 4. to evaluate the Lithuanian public debt in respect to the situation in the EU countries according to the identified criteria; 5. to determine the impact of the Lithuanian public debt on social expenditure and to compare it with that in other EU countries. Research methods. Analysis and synthesis of scientific literature and legal documents, statistical data collection and analysis methods, comparative analysis, graphical representation techniques, logical analysis, regression analysis. Research results. Part One introduces the concept of public debt, analyzes the factors influencing government borrowing needs, importance of borrowing to economy and structured models of debt burden. Part Two, having analyzed various scientific articles, provides criteria of the public debt evaluation, reasons importance of the public debt composition and presents the assessment model of the impact of public debt on social expenditure. Part Three gives structural and dynamic analysis of the Lithuanian public debt, evaluates the amount of public debt, according to the... [to full text]

Magistro baigiamąjame darbe atlikta Baltijos šalių valstybės skolos ir jos valdymo lyginamoji analizė. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiami teoriniai valstybės skolos ir jos valdymo aspektai: pateikiamas valstybės skolos klasifikavimas, skolinimosi instrumentai, veiksniai, leimiantys valstybės skolinimosi poreikį, valstybės skolos vertinimo rodikliai, apžvelgiama kokį poveikį šalies ekonomikai daro valstybės skolinimasis, taip pat valstybės skolos valdymo problemos bei kylančios rizikos. Antrojoje darbo dalyje pateikiama Baltjos šalių valstybės skolos analizės, vertinimo bei prognozavimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje atliekama Baltijos šalių ekonominės situacijos, lemiančios valstybės skolinimosi poreikį, analizė. Taip pat analizuojamas Baltijos šalių valstybės skolos dydis, jį lemiantys veiksniai, skolos struktūra, atliekamas valstybės skolos vertinimas pagal santykinius rodiklius bei apžvelgiami skolos valdymo ypatumai. Pritaikant koreliacinę analizę tiriamas Baltijos šalių valstybės skolos ir pasirinktų veiksnių ryšys. Panaudojant daugialypės tiesinės regresijos bei autoregresijos slankiųjų vidurkių metodus, prognozuojama Baltijos šalių valstybės skola 2013 - 2014 metams. Galiausiai pateikiamos išvados ir siūlymai. / The master thesis analyses and compares the government debt of Baltic states and its management. The work consists of three parts. The first part provides theoretical overview of government debt and its management: the classification of the government debt, borrowing instruments, factors, which influence state's borrowing needs, government debt indicators, the link between governmnet debt and economic growth, as well as problems of government debt management and emerging risks. The second part presents the methodology of government debt analysis, evaluation and forecasting. The third part primaliry analyzes economic situation in Baltic states. It also analyzes and compares changes in government debt of Baltic states, the reasons of changes, costs of borrowing, the debt structure, also evaluates government debt in Baltic states by using relative rates of government debt and reviews the main aspects of government debt management. The correlation analysis is used to investigate the relationship between government debt of Baltic states and some selected factors. By using multiple regression model and autoregressive – moving average method, there is forecasting the changes of government debt in Baltic states in period 2013 – 2014. Finally, conclusions are made and recommendations are given.

Šiame darbe nagrinėjamas VVP ir SVP išleidimas, kaip būdas į valstybės ir savivaldybių biudžetus pritraukti piniginių lėšų, kurias būtų galima naudoti visuomenei svarbiems uždaviniams įgyvendinti. Kadangi skolos vertybinius popierius leidžia ir privatūs subjektai, šiame darbe yra aptariamos viešosios valdžios subjektų leidžiamų skolos vertybinių popierių ypatybės. Skolinimasis išleidžiant VVP ir SVP yra sudėtingas reiškinys, susidedantis iš atskirų etapų, kuriuose dalyvauja skirtingi subjektai, turintys tik jiems būdingas teises ir pareigas. Kadangi svarbiausi subjektai, be abejo, šiame procese yra VVP ir SVP išleidžiantys subjektai bei investuotojai, daugiausia dėmesio šiame darbe yra skiriama jų tarpusavio santykių analizei ir reglamentavimui, siekiant išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios jiems gali kilti, nes kuo daugiau spragų ir problemų pasitaiko jų reglamentavime, tuo labiau šie subjektai bus linkę naudotis kitu skolinimosi būdu. / There is considering the emission of government and municipal bonds as a way draw up assets for budget of state and municipality. This assets will be used for socially essential tasks. Because private persons issue debt securities too, in this work will be discuss caracteristics of debt securities issued by public government. Borrowing on the way of debt securities is a complicated phenomenon consisted of different stages in these are attending different subjects possessed only them typical rights and duties. The most attention is giving for analysis of relationship of issuers of government and municipal securities and investors and for the regulation of their relationship, because they are basic subjects in this process. In this work is trying to explore basic problems able arising for these subjects, because the more lacuna and problems are in their regulation the more these subjects will be used other borrowing way.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos valstybės skolos valdymo priemonės atliekant jų analizę 2004 – 2012 metų laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibūdinta valstybės skolos sąvoka, jos sandara. Aptariama valstybės skolos valdymo reikšmė šaliai bei susistemintos ir apibūdintos skolos valdymo priemonės. Praktinėje dalyje detalizuota Lietuvos ekonominė padėtis 2004 – 2012 metų laikotarpiu. Pagal teorinėje dalyje apibūdintas skolos valdymo priemones, atsižvelgus į Lietuvos 2004 – 2012 metų ekonominius ciklus, atlikta Lietuvos skolos valdymo priemonių analizė. Tyrime išsiaiškinta, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu (nuo 2004 iki 2008 metų vidurio bei pradėjus justi pirmus ekonomikos atsigavimo požymius 2011 – 2012 metais) Lietuvos skolinimosi poreikis kilo siekiant padengti senas skolas. Nuosmukio laikotarpiu (nuo 2008 vidurio iki 2010 metų) skolinimosi poreikį lėmė biudžeto deficitas. Tyrimas padėjo atskleisti tai, kad skolos valdymo struktūra, socialinės, politinės bei ekonominės aplinkos gerinimas reikalauja didesnio skolos valdytojų dėmesio. Be to išsiaiškinta, kad tenkinant dabartinius Lietuvos valstybės skolinius poreikius mažai dėmesio skiriama jų poveikiui ateities kartoms išsiaiškinti. / The purpose of Bachelor's thesis is to structure government debt management measures and to accomplish analysis of Lithuania debt management measures of 2004–2012 period. The theoretical part of the paper describes the public debt and it’s composition, and public debt management impact on Lithuanian country. The practical part of this paper goes into details of Lithuanian economic condition of 2004-2012 period. The analysis of Lithuanian debt management measures was done on the basis of debt management measures as described in theoretical part. This study clarified that Lithuanian demand of higher debt to cover previous debt was growing in better economic times (from 2004 till the middle of 2008 and from 2011 till 2012). However, higher debt demand was also growing which was the impact of higher budget deficit (from the middle of 2008 till 2010). From the results of this paper we can conclude that the debt managers should pay more attention to debt management, social and political and moreover economic environment improvements. Also we can conclude that there is insufficient attention to future generations in contrast of current Lithuanian liabilities.

Išsivysčiusiose šalyse vertybinių popierių rinka turi gilias vystimosi tradicijas ir bendroje finansų sistemoje vaidina svarbų vaidmenį. Būtent vertybinių popierių rinka sudaro sąlygas efektyviam finansinių lėšų pasiskirstymui tarp atskirų rinkos dalyvių. Svarbų vaidmenį kiekvienos šalies finansų sistemoje vaidina skolos vertybinių popierių rinka, ypatingai vyriausybės išleidžiami skolos vertybiniai popieriai, kurių dėka rinkoje efektyviau formuojamos kreditinės lėšos. Vyriausybės išleidžiamų skolos vertybinių popierių palūkanos yra pagrindinis rodiklis, lemiantis šalyje vyraujančias skolinimo ir skolinimosi palūkanų normas. Ūkio subjektas, išleisdamas skolos vertybinius popierius, gautas lėšas gali panaudoti turto apyvartumui didinti, apyvartinėms lėšoms finansuoti. Reikėtų paminėti tai, jog darbe bus analizuojami tik Lietuvos Vyriausybės bei įmonių skolos vertybiniai išleidžiami vidinei rinkai. Šių emitentų užsienyje leidžiami skolos vertybiniai popieriai reikalautų atskiros plačios analizės. Šio darbo objektas – skolos vertybinių popierių rinka Lietuvoje. jos pokyčiai bei tendencijos Lietuvoje nuo pirmųjų emisijų išleidimo iki 2006 m. pabaigos. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos skolos vertybinių popierių rinką, joje cirkuliuojančius skolos vertybinius popierius, išnagrinėti rinkos pokyčius nuo 1994 m., bei išvesti pagrindines tendencijas, vyraujančias skolos vertybinių popierių rinkoje. Norint įgyvendinti šiuos tikslus, iškelti tokie darbo uždaviniai: &#61656... [toliau žr. visą tekstą] / Security market in economically strong countries has deep developing traditions and acts strong role in financial system. Debt securities market helps to allocate the financial recourses between separate institutions. Also the strong role in financial system plays debts securities market, especially government bonds that help to form the lending resources effectively. Interest rate of government bonds is the main point, which turns rates of lending and borrowing. The incomes, which are gained after issuing debt securities, can be used to increase working capital, or finance the current assets. This study is going to analyse debt securities issued by Lithuanian Government and companies, which are issued for domestic market. The debt securities that are issued for outside market can be the theme of the other study. The object of this study is Lithuania’s debt security market, their changes and tendencies since first emissions up to the year of 2006. The ambition of this study is to traverse debt securities market, securities circulating in it, analyse the market changes since 1994 to 2006 and make the main tendencies of debt securities market in Lithuania. To reach this ambition, these goals were set:  Traverse debt securities market, it functions and place in Lithuania’s financial system.  To mark the main types of bond, set the main methods of evaluating and determining the profitability of the bonds.  To set the main characteristics of treasury bills... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, kuriose vyksta dinamiški ekonomikos pertvarkymo procesai, nuolat susiduriama su lėšų šiems procesams finansuoti trūkumu. Dėl objektyvių priežasčių, kai yra riboti finansavimo šaltinių ištekliai šių valstybių viduje, labai svarbią įtaką, stiprinant jų finansines sistemas, aprūpinant jas būtinomis lėšomis, turi valstybės skolinimasis užsienyje. Valstybės skolos valdymo politika neatskiriama šalies ekonomikos dalis. Kalbant apie valstybės skolą, automatiškai susiduriama su biudžeto deficitu. Susidariusį biudžeto deficitą valstybė būna priversta finansuoti skolintomis lėšomis. Visoms pereinamosios ekonomikos šalims modernizuojant ūkį, reikia didelių investicijų. Nacionalinių santaupų santykis su BVP tokiu laikotarpiu yra nedidelis, taigi valstybė neturi pakankamai savų lėšų investicijoms. Todėl tokios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi skolintis, ir tai yra normalus reiškinys. Valstybė kreditiniuose santykiuose dalyvauja kaip jų subjektas. Paprastai valstybė skolinasi ir garantuoja didesnėmis sumomis, negu skolina. Svarbiausia tokios padėties priežastis – per valstybinį kreditą pritrauktos lėšos pakeičia mokesčius ir kitais būdais surinktas lėšas. Tai ir yra pagrindinė susidariusios valstybės skolos priežastis. Vietiniai finansavimo šaltiniai yra tinkamiausi valstybės finansavimo šaltiniai, ypač jeigu tie šaltiniai denominuoti nacionaline valiuta. Valstybės vidaus skola yra labai svarbus rodiklis, rodantis valstybės ekonominį... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, like in other European countries where dynamic processes of economy reorganization are proceeding, there is a constant impact with lack of funds to finance these processes. Objectively, when limited resources of finance funds are in countries, lending abroad has a huge influence on strengthening their financial systems and providing them with necessary funds. Policy of national debt management is inseparable part from national economy. Taking about national debt, one constantly confronts to budget deficit. The country is forced to finance formed budget deficit with loans. All countries of transitional economy need huge investments to modernize economy. The proportion of national stockpiling and gross domestic product (GDP) at that time is not high; therefore, the country does not have enough own resources for investments. Therefore, such countries, including Lithuania, have to borrow, and that is very normal. The country in credit relations participates like their subject. Usually the country takes a loan and guarantees for bigger sums than lends. The most important reason of this condition is that though national credit raised funds change taxes and funds collected in other ways. That is the main reason of formed national debt. Local finance resources are the most suitable country’s finance resources, especially if there resources are denominated by national currency. Inland debt is a very important factor that presents the level of country’s economical... [to full text]

Bakalauro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti, kaip pastaruoju metu, Lietuvą apėmus ekonominiam sulėtėjimui, pasikeitė nekilnojamo turto ir finansų sektorių įmonių galimybės skolintis skolos vertybinių popierių rinkoje. Kaip pavyzdžiai pasirinktos dvi įmonės – AB Hanner ir AB Šiaulių bankas – kurios atstovauja minėtuosius sektorius. Naudojantis Moody‘s kredito reitingų agentūros taikomomis metodologijomis, šios įmonės buvo išsamiai išanalizuotos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu atžvilgiu, ir pagal gautus rezultatus nustatytas bendras kredito reitingas. AB Hanner pagal atliktą analizę teko Baa reitingas, nurodantis vidutinį rizikos laipsnį, kuriuo remiantis padaryta išvada, jog AB Hanner norėdama pasiskolinti skolos vertybinių popierių rinkoje turėtų pasiūlyti investuotojams 9-10% metinį pajamingumą, o pačių obligacijų galiojimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 2 metai. Kalbant apie AB Šiaulių banką, jam priskirtas D finansinio pajėgumo reitingas, kuris parodo, jog bankas nėra itin stiprus rinkos dalyvis. Atsižvelgus į įvairius kriterijus, šis bankas galėtų pasiūlyti rinkai 10% pajamingumo obligacijas, kurių trukmė turėtų būti bent 1-2 metai. Priešingu atveju bankas gali susidurti su mokumo problemomis. / Main objective of this bachelor thesis is to assess how during the recent economic slowdown in Lithuania opportunities to borrow in bond market have changed, especially for real estate companies and banks. AB Hanner and AB Šiaulių bankas have been chosen as an example, because they represent those two sectors. A research based on Moody’s credit rating methodologies has been made. During the research a deeper look has been taken into qualitative and quantitative factors, and in the end a final credit rating has been assigned to each of company. In case of AB Hanner, Baa credit rating has been assigned. Such rating indicates that AB Hanner has an average credit risk, and if this company wants to finance its activity through bond market, it should offer at least 9-10% yield for 1-2 year maturity bonds. Speaking about AB Šiaulių bankas, this company got D financial strength rating which indicates quite weak performance. Due to such result, AB Šiaulių bankas should offer around 10% yield for 1-2 year maturity bonds. Otherwise, this bank could face problems with undertaking liabilities.