Marginalumas yra palyginamojo socialinio suvokimo fenomenas, turintis įvairias apraiškas: ekonominę, socialinę, nepaklusimo teisei Remiantis elitinių visuomenės grupių sukurtų socialinių normų laikymosi principu visoms marginalumo apraiškoms būdinga marginalinė grupių atskirtis nuo visuomenės ir jos standartų.. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys socialinės atskirties buvimą, yra trejopi – politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai, psichologiniai ir natūralūs (aplinkos veiksniai), kuriuos analizuojant, galima nurodyti jaunimo marginalizaciją sąlygojančias aplinkybes - ypač greitą urbanizaciją, prievartą žiniasklaidos priemonėse; mokymo sistemos standartizavimą ir nepritaikymą individualiems poreikiams; žmonių migraciją, susijusią su jų profesiniu mobilumu; nelygias galimybes gauti medicininę pagalbą ir išsimokslinimą. asmenybės”. Marginalumo reiškinių sociologinė ir teisinė stebėsena gali daryti poveikį naujų marginalumo makro doktrinų kūrimui, teisinių idėjų formulavimui ir jų transformavimui administracinėje teisėje. Marginalumas kaip socialinė teisinė reiškinio problema yra nagrinėtina makroadministracinės teiseis lygmenyje: rengti marginalumo kontrolės programas, spręsti atskiras ir integruotas marginalumo problemas, apibrėžti marginalumo socialinės teisinės įtampos laukus, nustatyti socialinių santykių raiškos problemas reguliuotinas administracinės teisės priemonėmis. Bendrosios jaunimo politikos ir specialiosios prevencijos, jas įgyvendinimo subjektų... [toliau žr. visą tekstą] / Disability of adaptation to the changing standards of social norms without social help and required support could turn into a false self-adaptation to the environment and conditions, i.e., adaptation to the deviational or even asocial form of behavior: vagabondage, begging, drug habit, alcoholism, prostitution, misdeeds, etc. The reason of the appearance of marginal groups is considered to be the change of the socio-economic system as well as the decrease of the life standard level due to the economic situation and also devaluation of traditional social norms and values. Prevention of marginalization as well as resocialization of marginals is considered to be a common problem for the state self-government institutions, non-government organizations and local communities. Analysis of characteristics of social, political, economic and psychological factors of the youth marginalization reveals that the effectiveness of the youth marginalization prevention and resocialization could depend on the efficiency of the application of means of resocialization and the coordinated activity of concrete means seeking to influence the young person‘s interests, needs, psycho-social development and behaviour. There are different approaches of specialists to prevention of marginaliziation and strategy of resocialization. Differences in approach are mechanically transferred to the pipeline legislation, policies and practical activities. The weakest of youth policy and prevention is the... [to full text]

The aim of the research – to define the content, functions, manifestations, forms of the concept of legal culture and to investigate the specific character of the legal culture of Latvian senior-grade elementary school pupils, developing proposals for improvement of acquisition of the legal culture by elementary school pupils. Thus, no research studies of legal culture are actually being made in Latvia, and also attention is insufficiently paid to it in the studies of law, and in political and sociological studies. The scientific novelty of the Doctoral Dissertation is characterised by the fact that the Doctoral Dissertation is dedicated to the legal culture, its updating and consolidating in the scientific and research environment in Latvia. Moreover, such an original research study of the legal culture of Latvian elementary school pupils has been made for the first time in Latvia. / Daktaro disertacijos tikslas – santykio tarp įstatymo ir kultūros apibrėžimas, išryškinant reguliavimo sistemų tarpusavio santykį, kaip socialinių santykių, kurie taip pat yra apibrėžiami teisine kultūra, pagrindą. Autorius nagrinėja terminologijos, susijusios su terminais „teisinė kultūra“, „juridinė kultūra“ ir „įstatymo kultūra“, dilemą, analizuoja teisinės kultūros interpretaciją per įvairių mokslo šakų tyrimus, išskirdamas siaurąjį (mikro lygį) ir platųjį (makro lygį) teisinės kultūros supratimą, apsvarstydamas pagrindines teisinės kultūros formas, funkcijas ir elementus, apibūdindamas virtualią teisinę kultūrą kaip naują teisinės kultūros lygį, taip pat pabrėžia specifinį teisinės kultūros pobūdį pasaulinės krizės sąlygomis. Kaip šio tyrimo dalis, buvo atlikta vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokinių teisinės kultūros studija, kuria buvo siekiama išanalizuoti jų požiūrį į pareigą mokytis ir pamokų nelankymo priežastis, ypač atkreipiant dėmesį į 9 klasės mokinių požiūrį į įstatymą ir teisinės elgsenos modelio pasirinkimą, išanalizuojant teisinės kultūros pritaikymą studijų standartams. Galiausiai, buvo padarytos išvados bei pateikti pasiūlymai dėl tolimesnių tyrimų, įstatymų ir nuostatų tobulinimo, programos įdiegiant teisinę kultūrą plėtojimo, atkreipiant ypatingą dėmesį į teisinės kultūros įsisavinimą mokslo įstaigose ir visuomenėje apskritai.

Kaip buvo numatyta bakalauro darbo „Paauglystės vaizdavimas Algimanto Zurbos romanuose paaugliams“ (2010) išvadose, šiame darbe tęsiamas sovietmečiu populiaraus ir šiuo metu vis dar kuriančio rašytojo Algimanto Zurbos (g. 1942) kūrybos tyrinėjimas. Praplečiami Zurbos kūrybos sociokultūriniai aspektai, tyrinėjama rašytojo vieta lyginant sovietmečio ir šiandienos literatūros lauką ¬– taigi linkstama ne prie meninės kūrinių analizės, kuri buvo atlikta bakalauro darbe, o prie politinių, socialinių, kultūrinių kontekstų, nulėmusių Zurbos kūrybos savitumą. Šie sociokultūriniai Zurbos kūrybos tyrimai paremti žymiausio prancūzų sociologo Pierre‘o Bourdieu literatūros lauko teorija bei lietuvių literatūros sociologės Loretos Jakonytės darbais, kuriuose išsamiai aprašoma lietuvių literatūros lauko raida. Remiantis dr. Valdemaro Klumbio disertacija „Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu“ (2009), analizuojami Zurbos santykiai su sovietmečio valdžios institucijomis, pabrėžiamas rašytojui būdingas išorinio prisitaikymo modelis, susijęs su viešai deklaruojama valdžiai palankia laikysena, bet ne ideologinės pasaulėžiūros perėmimu. Kontekstinė kūrinių analizė paremta prancūzų pragmatikos atstovo Dominique Maingueneau literatūros konteksto teorija bei prancūzo sociokritikos atstovo Pierre‘o Barberr‘o darbais. Pagrindiniai tyrinėjimų šaltiniai – Zurbos publicistika, skelbta įvairiuose periodiniuose leidiniuose bei autobiografija „Gal taip reikėjo“ (2012). Darbe siekiama... [toliau žr. visą tekstą] / As it was foreseen in the BA paper “Paauglystės vaizdavimas Algimanto Zurbos romanuose”, this paper continues analysing Algimantas Zurba’s (b. 1942), who was popular during soviet times and is still creating nowadays, creation. The sociocultural aspects of Zurba’s creation were extended by analysing the place of the writer by comparing the field of soviet times’ and today’s literature – therefore it is tend not to the artistic analysis of works, which was done in the BA paper, but to political, social, cultural contexts that determined the peculiarity of Zurba’s creation. This sociocultural research of Zurba’s creative work is based on the most famous French sociologist Pierre Bourdieu’s literature field theory and Lithuanian literature sociologist Loreta Jakonytė’s works, in which the development of Lithuanian literature field is exhaustively described. In accordance with Dr. Valdemaras Klumbys’ thesis “Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu” (2009), the relationships of Zurba and soviet government institutions are analysed; the emphasis is put on typical for the writer external adjustment model, which is related to publicly declared, favourable to the government, attitude, but not to ideological worldview support. Contextual analysis of works is based on the representative of French pragmatics Dominique Maingueneau’s literature context theory and on the representative of French socio-criticism Pierre Barberr’s works. The sources of the research are... [to full text]

International climate change agreements and the European Union legislation have an influence on different levels of governance, including national legal systems and administrative schemes. The following research question is addressed in the doctoral dissertation: “How does Lithuania, specifically the industrial sector, implement GHG reduction requirements under the Kyoto Protocol and the European Union regulations?” Implementation of GHG emission reductions is analyzed from a perspective of multi-level governance and sociology of law. The research is carried out on four levels – supra-state; state; sub-state and societal. These are described as international; national; administrative and industrial arenas in the dissertation. Hence the implementation of climate change legal rules is based on authoritative decision-making across multiple territorial levels. In the dissertation, legal frameworks regarding reductions of GHG emissions are described - and the institutions along with their mandates are identified. There is a hierarchical top-down regulated implementation of legal rules and actors involved at different levels. A perspective based upon Sociology of Law makes it possible to relate the top-down implementation of legal rules to society. In the dissertation the most dominant driving forces and norms affecting actors on each level of implementation are evaluated, by interviewing respondents from state and administrative institutions and industrial companies... [to full text] / Tarptautiniai klimato kaitos susitarimai ir Europos Sąjungos teisės aktai veikia skirtingus valdymo lygmenis, įskaitant nacionalines teisės sistemas ir administravimo modelius. Disertacijoje iškeltas tyrimo klausimas – kaip Lietuva, konkrečiai pramonės sektorius, įgyvendina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo reikalavimus, nustatytus Kioto protokolu ir Europos Sąjungos teisės aktais. Reikalavimų mažinti ŠESD emisijas įgyvendinimas yra analizuojamas daugiapakopio valdymo perspektyvoje. Analizuojami keturi lygmenys – viršvalstybinis, valstybinis, subvalstybinis ir visuomeninis, kurie disertacijoje gretinami su tarptautine, nacionaline, administracine ir pramonės plotmėmis. Taigi klimato kaitos teisės aktų įgyvendinimas paremtas valdžios sprendimų priėmimo dispersija skirtinguose lygmenyse. Disertacijoje apibūdintos teisės sistemos, susijusios su ŠESD mažinimu, identifikuojant institucijas ir jų įgaliojimus. Remiantis teisės sociologijos perspektyva, hierarchinis teisės normų įgyvendinimo principas siejamas su teisės poveikiu (ir atsaku) pramonės sektoriuje. Atlikus kokybinį tyrimą imant interviu iš tyrimo dalyvių, kurie dirba valstybės ir administracinėse institucijose ir pramonės įmonėse, išnagrinėti ir įvertinti skatinantys veiksniai ir normos, veikiančios dalyvių elgseną kiekviename tiriamajame lygmenyje. Ištirtas pramonės sektoriaus atsakas politikos įgyvendinimo procese bei pateikti pasiūlymai dėl Kioto protokolo ir Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]