At this master thesis author analyses functions and peculiarities of school as cultural community center. Thesis consists from theoretical and practical parts. Aim of the work - to ascertain functions and peculiarities of school as cultural community center. At a theoretical part of thesis there are analysis of scientific literature. There are analyzed conceptions of community. Concepts’ analysis highlighted elements of community, cognitive methods as well as functions. Their where analyzed and commented peculiarities of local Kuktiškės community. There are discussions about possibilities of school as an open community socialization system: action of village school in the microsocium also culture of basic school as a basis of socialization. Presumptions of school as a center of community center there are presented. At a practical part of thesis there are presented research analysis performed at February – January of 2004 – 2005 at the community of Kuktiškės. There was 300 respondents participated at this research. This research displayed that Kuktiškės basic school in Utena district performs education of pupils and parents as well as organizes leisure time, embosoms and transfers cultural values and traditions. But according research all the organized activities only partially satisfied all the need of pupils’ occupation as well as needs of village community. In a way to reach schools full – fledged role as a cultural center of village school, process of socialization of... [to full text]

The research of competence of specialists working in a field of social and cultural diversity was made in Lithuania and Ukraine. We have used the questionnaire of European Council (The Research of European Council concerning Teacher Training and Diversity) in our research. The aim of the research was: to reveal the level of management of sociocultural diversity of Lithuanian and Ukrainian socioeducational assistants. The results of researches where described from the contexts of sociocultural diversity, training of specialists and perspectives of training. Question of management of sociocultural diversity training professionals of socioeducational assistance – is an actual question of XXI century, and the level of training of specialists on this topic is quite low. The basic curricula of these future specialists have to be created regarding the calls of XXI century – global and multicultural society, integration and socialization. / Darbe, panaudojus Europos Tarybos klausimyną, buvo ištirtos dvi Europos šalys (Vakarų ir Rytų Europos – Lietuva ir Ukraina) sociokultūrinės įvairovės valdymo bei profesionalų rengimo aukštosiose mokyklose aspektais. Tyrimo tikslas yra iliustruoti, pateikiant konkrečius pavyzdžius, tikrąją mokytojų rengimo padėtį sociokultūrinės įvairovės aspektu. Tyrimo rezultatai buvo apžvelgiami iš sociokultūrinės įvairovės valdymo ir specialistų rengimo kontekstų bei perspektyvos. Sociokultūrinės įvairovės valdymas rengiant profesionalus socioedukacinei pagalbai yra aktualus XXI amžiaus klausimas, o specialistų rengimo lygis yra pakankamai neaukštas. Šios srities specialistų studijų programos turi būti sudaromos atsižvelgiant į XXI amžiaus iššūkius – globalią bei daugiakultūrę visuomenę.

After Lithuania has entered the world community not equal position of some social groups in society, especially disabled, came to light. Although disabled people are considered to be equal members of society, still there are no conditions equal to those of healthy people to educate themselves in sociocultural environment or integrate into labour market. The paper analyses the possibilities for socialization and reintegration of the disabled by executing sociocultural activity in community. The object of the research is the sociocultural education of the disabled people in Utena district community. The aim of the research is to analyse the sociocultural education of the disabled people in Utena district community. The objectives of the research are as follows: 1. Discuss the peculiarities of sociocultural education of the disabled people in community. 2. Discuss the activity of NGOs of the disabled in Utena, their functions and preconditions for sociocultural education. 3. Carry out the analysis of sociocultural activity of the disabled people NGOs in Utena district. The methods of the research: 1. The analysis of the scientific and methodological references. 2. Document analysis. 3. A questionnaire based inquiry. 4. Statistical data analysis of a questionnaire based inquiry. The theoretical part discusses the concept of disability, socialization and integration of the disabled in society and sociocultural education in community. It also discusses the activity of the... [to full text]

Mokslinė ir techninė pažanga, kultūriniai, ekonominiai, teisiniai, politiniai, socialiniai, ekologiniai aplinkos pokyčiai veikia, keičia situaciją aplinkoje, kurioje žmonės dirba, gyvena. Dėl to susiformuoja ir nauji žmonių mąstymo stereotipai, gaminant prekes, teikiant paslaugas, naudojant išteklius, taip pat ir žmogaus galimybes. Tai yra susiformuoja žmonių tam tikras etiškas ar neetiškas elgesys, atitinkantis arba neatitinkantis pasaulinės ar šalies kultūrines, socialines normas, galiojančius įstatymus, vienaip ar kitaip veikiantis žmonių tarpusavio santykius dėl jų tinkamo ar netinkamo žmonių bendravimo, elgesio stiliaus, elgesio normų paisymo ar nepaisymo, patenkinamos ar nepatenkinamos aplinkos (darbo, namų būsto, visuomenės ir kita). Žmonės yra skirtingų asmeninių siekių, orientacijos, motyvacijos, sveikatos, išsimokslinimo, išsilavinimo, paprasčiausiai skirtingų charakterio bruožų. Visuose gyvenimo procesuose dalyvauja žmogus. Žmogus, naudodamas visus turimus šalies išteklius (materialinius, kultūrinius, intelektualinius, gamtinius), kitų žmonių galimybes, pats būdamas aplinkos dalimi, dalyvauja visuose gyvenimo dvasinių, materialinių, kultūrinių vertybių kūrimo procesuose, darydamas poveikį aplinkai, o aplinka daro teigiamą ar neigiamą fizinį, psichologinį, socialinį poveikį žmogui. Tad žmogaus, žmonių tarpusavio santykių, sąveikos su aplinka vaidmuo yra labai didelis. Žmogus apie trečdalį savo darbingo amžiaus praleidžia darbe, tai yra darbinėje aplinkoje. Tad... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the work named „Role of a community during development of a regional recreation infrastructure“ to survey and analyse feature of a recreation, as the sociocultural phenomenon, aspects of management and development of recreational opportunities of concrete region in contact with public work. Economic, cultural and public transformations influences structure of human needs and the same time the maintenance of a recreation. But recreational processes remain the factor, integrating a community, playing socializing role in a society. The recreation is not only returning of health, physical strengths, a positive spiritual, cultural and psychoemotional condition. During a recreation the fundamental purpose of a recreation comes to light – that is socialization of the person. Recreational activity is also a parameter of changes in a society, reflection of a free choice, an opportunity to see a way of life of others social groups without ideological censorship. Value of a recreation grows in connection with increase in activity of the individual in a public life. All time increases demand of the managers working in sphere of a recreation. In a province where sociocultural workers especially do not suffice or they in general are not present, are created - though is small - local communities which take the initiative. In present conditions here and there the recreation can make economic sense, can be the engine of development of local regions. But it is necessary to... [to full text]

The collaboration forms between communities and institutions of culture and art. Key words: community, culture, social-cultural work, national minority. In the process of forming democratic and public policy of nation it is extremely important that every member of it completely would feel himself the part of the society. National minorities and their cultural self-expressions, that perform both the role of spiritual movement and strengthening national identity, are analyzed in this work. This work is based on the research of collaboration between national minorities and both culture and art institutions (66 Karaiten, Tartaren, Jews and Romany minorities’ persons were polled). The date of the research illustrates the cultural and social situation of national minorities, the spiritual demands of community members, qualities and weaknesses of their cultural life. Also the importance of this cooperation to the individuals and all the ethnic communities is emphasized as well as that essential changes in the process of cultural and spiritual live determine participation of the numbers of community in the cultural activities. The results of the research show how creative work in the community and cultural institutions stimulate the integration of national minorities, the internal socialization inside the community and emphasize the gaps and perspectives of the cultural cooperation. Hopefully, that members’ spiritual experience of communities will enrich the life of the community... [to full text]

Šiuo metu reklama yra vienas svarbiausių faktorių norint pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip užtikrinti, kad jie taptų nuolatiniais klientais. Dažnai tais nuolatiniais klientais tampa paaugliai. Paaugliai yra ypatinga žiūrovų grupė. Kitaip nei suaugusieji, jie ne visada supranta, kas yra reklama ir ko siekia jos kūrėjai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis kaip vaikas ar paauglys suvokia reklamą, yra jo amžius. Tyrimo objektas — paauglių požiūris į reklamą kaip sociokultūrinį reiškinį. Tyrimo tikslas — išsiaiškinti paauglių požiūrį į reklamą kaip sociokultūrinį reiškinį. Hipotezė: kadangi reklama ugdo vartotojišką visuomenę, todėl išsiaiškinus paauglių požiūrį į reklamą kaip sociokultūrinį reiškinį galėtume suprasti, kaip jie ją suvokia ir pateikti rekomendacijas kaip reikėtų mokyti paauglius suvokti reklamą. Tyrimo uždaviniai: 1) remiantis literatūra atskleisti reklamos kaip sociokultūrinio reiškinio ypatybes; 2) aptarti paauglystės amžiaus tarpsnio psichologinius aspektus; 3) ištirti paauglių požiūrį į reklamą kaip sociokultūrinį reiškinį. Tyrimo metodai. Teoriniai: literatūros nagrinėjančios reklamos kaip sociokultūrinio reiškinio bei paauglystės amžiaus tarpsnio psichologinius ypatumus sisteminė analizė. Empirinis: konstatuojamasis tyrimas (anketinė VII-X klasių mokinių apklausa). Matematinės statistikos metodai: procentinė duomenų analizė, koreliacinė analizė, chi kvadrato kriterijaus taikymas. Išvados. 1. Reklama atspindi mūsų kultūrą, politiką... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays advertising is one of the major factors used in order to attract as many clients as possible, form their needs and in such way guarantee that they would become regular clients. Usually these regular clients are teenagers. They are a special group of spectators. Unlike adults, they do not always understand what advertising is and what their creators seek for by it. The principal factor, influencing how a child or a teenager understands advertising, is his age. Objective of the research is teenagers’ attitude towards advertising as a socio-cultural phenomenon. The aim of research is to find out teenagers’ attitude towards advertising as a socio-cultural phenomenon. The hypothesis is the following: whereas advertising develop consumer society; therefore, having analyzed teenagers’ attitude towards advertising as a socio-cultural phenomenon, we could understand how they conceive it and offer recommendations how to teach teenagers to understand the advertising. The goals of research: 1) to reveal the features of advertising as a socio-cultural phenomenon in accordance with the bibliography; 2) to discuss the psychological aspects of the stage of adolescence; 3) to analyze teenagers’ attitude towards advertising as a socio-cultural phenomenon. Research methods. Theoretical: system analysis of bibliography analyzing psychological peculiarities of advertising as a socio-cultural phenomenon and of the stage of adolescence. Empirical: declarative research (questionnaire... [to full text]

Kaip buvo numatyta bakalauro darbo „Paauglystės vaizdavimas Algimanto Zurbos romanuose paaugliams“ (2010) išvadose, šiame darbe tęsiamas sovietmečiu populiaraus ir šiuo metu vis dar kuriančio rašytojo Algimanto Zurbos (g. 1942) kūrybos tyrinėjimas. Praplečiami Zurbos kūrybos sociokultūriniai aspektai, tyrinėjama rašytojo vieta lyginant sovietmečio ir šiandienos literatūros lauką ¬– taigi linkstama ne prie meninės kūrinių analizės, kuri buvo atlikta bakalauro darbe, o prie politinių, socialinių, kultūrinių kontekstų, nulėmusių Zurbos kūrybos savitumą. Šie sociokultūriniai Zurbos kūrybos tyrimai paremti žymiausio prancūzų sociologo Pierre‘o Bourdieu literatūros lauko teorija bei lietuvių literatūros sociologės Loretos Jakonytės darbais, kuriuose išsamiai aprašoma lietuvių literatūros lauko raida. Remiantis dr. Valdemaro Klumbio disertacija „Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu“ (2009), analizuojami Zurbos santykiai su sovietmečio valdžios institucijomis, pabrėžiamas rašytojui būdingas išorinio prisitaikymo modelis, susijęs su viešai deklaruojama valdžiai palankia laikysena, bet ne ideologinės pasaulėžiūros perėmimu. Kontekstinė kūrinių analizė paremta prancūzų pragmatikos atstovo Dominique Maingueneau literatūros konteksto teorija bei prancūzo sociokritikos atstovo Pierre‘o Barberr‘o darbais. Pagrindiniai tyrinėjimų šaltiniai – Zurbos publicistika, skelbta įvairiuose periodiniuose leidiniuose bei autobiografija „Gal taip reikėjo“ (2012). Darbe siekiama... [toliau žr. visą tekstą] / As it was foreseen in the BA paper “Paauglystės vaizdavimas Algimanto Zurbos romanuose”, this paper continues analysing Algimantas Zurba’s (b. 1942), who was popular during soviet times and is still creating nowadays, creation. The sociocultural aspects of Zurba’s creation were extended by analysing the place of the writer by comparing the field of soviet times’ and today’s literature – therefore it is tend not to the artistic analysis of works, which was done in the BA paper, but to political, social, cultural contexts that determined the peculiarity of Zurba’s creation. This sociocultural research of Zurba’s creative work is based on the most famous French sociologist Pierre Bourdieu’s literature field theory and Lithuanian literature sociologist Loreta Jakonytė’s works, in which the development of Lithuanian literature field is exhaustively described. In accordance with Dr. Valdemaras Klumbys’ thesis “Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu” (2009), the relationships of Zurba and soviet government institutions are analysed; the emphasis is put on typical for the writer external adjustment model, which is related to publicly declared, favourable to the government, attitude, but not to ideological worldview support. Contextual analysis of works is based on the representative of French pragmatics Dominique Maingueneau’s literature context theory and on the representative of French socio-criticism Pierre Barberr’s works. The sources of the research are... [to full text]

Straipsnyje profesionalų, dirbančių multikultūrinėje erdvėje rengimas nagrinėjamas kaip viena pagrindinių sąlygų, užtikrinant pozityvaus vaikų ir jaunimo socializavimosi procesą. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamos profesionalų rengimo vaikų ir jaunimo pozityviai integracijai ir sociokultūriniam subalansavimui prielaidos bei atliekama sociokultūrinės integracijos ir multikultūriškumo ugdymo, bei pozityviosios socializacijos praktinės veiklos analizė. Antroje straipsnio dalyje pristatoma mokytojų rengimo vykdoma švietimo politika ir lyginamieji Lietuvos universitetų, rengiančių būsimuosius mokytojus, švietimo politikos efektyvumo tyrimai. / The topic of the master’s issue “Pre–service teacher preperation on youth and children pozitive integration and sociocultural balance”. The main issue was to clarify the preparance of the pre – teachers in the field of diverity by accepting the most important idea of the positive integration of the youth and children.