Nedarbo problemos yra aktualios nuolat, todėl būtina tirti nedarbo priežastis, ieškoti būdų, kaip su jomis kovoti. Su nedarbo problema susiduria net ir ekonomiškai stipriausios valstybės. Natūralus nedarbas yra naudingas ekonomikoje, tačiau jei susiduriama su kitomis nedarbo rūšimis, tame tarpe ir struktūriniu nedarbu, reikėtų imtis atitinkamų priemonių jam sumažinti. Vienas iš efektyviausių būdų kovoje su nedarbo problemomis yra stipri įstatyminė šalies bazė, vykdoma šalies vyriausybės politika. Norint nustatyti tikslų nedarbo lygį yra, būtina nuolat stebėti darbo rinką, jos pokyčius ir naujai kylančias problemas, su kuriomis reikia nedelsiant kovoti. Reikia nuolat atnaujinti informaciją apie bedarbystės lygį, kurti programas, kurios palengvintų darbą praradusiems žmonėms įsidarbinti pagal dabartinę specialybę ar padėti jiems persikvalifikuoti. Nedarbo problemas aptaria tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai, jie išskiria nedarbo rūšis, lemiančius nedarbą veiksnius, siūlo įvairius problemos sprendimo būdus. Įvairiuose literatūros šaltiniuose yra pabrėžiama, kad itin svarbu turėti kiek įmanoma tikslesnius duomenis apie nedarbo lygį šalyje, taip pat apie priežastis, nulėmusias nedarbo lygio augimą. Pirmoji dalis teorinė darbo dalis apie struktūrinį nedarbą. Šioje dalyje analizuojama su struktūriniu nedarbu, jo atsiradimo priežastimis, jo mažinimo metodais. Joje pateikiama įvairių autorių nuomonės bei jų nagrinėjami aspektai susiję su nedarbu bei užimtumu. Ši dalis yra įvadinė... [toliau žr. visą tekstą] / Understanding the causes of unemployment has proved one of the major challenges of modern macroeconomics. Unemployment is a central problem in modern societies. When unemployment is high, resources are wasted and people’s incomes are depressed. During such periods, economic distress spills over to affect people’s emotions and family lives. Structural unemployment signifies a mismatch between the supply and the demand for workers. Mismatches can occur because the demand for one kind of labour is rising while the demand for another kind is falling, and supplies do not quickly adjust. We often see structural imbalances across occupations or regions as certain sectors grow while other decline. Structural unemployment usually lasts longer than frictional unemployment, because workers must usually retrain and possibly relocate to find a job. Structural unemployment is painful, especially for older workers for whom the best available option might be to retire early or take a lower- skilled, lower – paying job. The Lithuanian government responded to changes in the labour market by approving the national program for increased employment and Lisbon strategy. The strategic objectives are to cope with negative consequences of structural economic reforms and the external impact on employment and labour market, increase employment, reduce unemployment, restore balance in the labour market. Long term unemployment becomes a severe problem in the labour market. The current system of... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas sakinio sandaros ir turinio pamatą sudarantys dviejų skirtingo tipo kalbų sintaksiniai predikatai ir jų struktūrinių tipų morfosintaksinis realizavimas daug tyrinėtas anglų kalbos gramatikos darbuose, tačiau ligi šiol mažai aptartas lietuvių kalbos moksliniuose techniniuose tekstuose. Sintaksinio predikato pamatas negali būti vertinamas tik funkciniu požiūriu. Labai svarbus veiksmažodžio (SP) struktūrinės sandaros vertinimas, lemiantis sintaksinės struktūros specifiką, kai veiksmažodis (SP) skaidomas iš vidaus (pvz., pagrindas [head] ir priklausomi rodikliai, linksniai). Veiksmažodžio sandara taip pat turi ir morfologinių, ir sintaksinių aspektų. / The predicate constitutes the basis of a sentence structure and content. The predicate has been researched at length and in depth in the works of English grammars, but is still little discussed in Lithuanian academic works, especially in those concerning scientific and technical texts. The structure of the predicate cannot be approached only functionally. The characterization of the internal division and morphosyntactic structure of the verb as the predicate is quite challenging (e.g. the verb as the head and affixes as dependent indicators in the VP). Accordingly, the morphosyntactic expression of a verb form and the structure inside the predicate is very complicated.

The predicate constitutes the basis of a sentence structure and content. The predicate has been researched at length and in depth in the works of English grammars, but is still little discussed in Lithuanian academic works, especially in those concerning scientific and technical texts. The structure of the predicate cannot be approached only functionally. The characterization of the internal division and morphosyntactic structure of the verb as the predicate is quite challenging (e.g. the verb as the head and affixes as dependent indicators in the VP). Accordingly, the morphosyntactic expression of a verb form and the structure inside the predicate is very complicated. / Šiame darbe analizuojamas sakinio sandaros ir turinio pamatą sudarantys dviejų skirtingo tipo kalbų sintaksiniai predikatai ir jų struktūrinių tipų morfosintaksinis realizavimas daug tyrinėtas anglų kalbos gramatikos darbuose, tačiau ligi šiol mažai aptartas lietuvių kalbos moksliniuose techniniuose tekstuose. Sintaksinio predikato pamatas negali būti vertinamas tik funkciniu požiūriu. Labai svarbus veiksmažodžio (SP) struktūrinės sandaros vertinimas, lemiantis sintaksinės struktūros specifiką, kai veiksmažodis (SP) skaidomas iš vidaus (pvz., pagrindas [head] ir priklausomi rodikliai, linksniai). Veiksmažodžio sandara taip pat turi ir morfologinių, ir sintaksinių aspektų.

LST EN 147XX serijos standartai reglamentuoja dviračio struktūrinio vientisumo reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams įvertinama bandymu, kurio metu dviratis rieda ant būgnų su nelygumais, patirdamas dinaminį poveikį. Atliekant bandymus, taikomi trys skirtingi apkrovos būdai (svarsčiais; tam tikro svorio metaliniais elementais pripildytais maišais; pneumocilindrais). Darbe pateikiami dviračio struktūrinio vientisumo įvertinimo eksperimentinių tyrimų rezultatai ir jų lyginamoji analizė, naudojant visus tris apkrovos būdus. Matuojamos dviračio rėmo ir vairo deformacijos, esant standartinėms bandymų sąlygoms. Gauti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad apkrova pneumocilindrais šio tipo bandymuose yra taikytina. / LST EN 147XX serias standards determine the requirements of bicycles structural integrity properties. Special tests equipment and metodology must be used to proof wether the bicycle meets the requirements of structural integrity or not. Dinamic impacts on the tested bicycle may cause failure or loosening of its elements. Three types of loaded are used: by weights, weight of bags filled with metal elements and pneumatic cylinders. The work presents the results of bicycle structural integrity experiments and its comparative anglysis. The strains of the bicycle frame and handelbar were measured under standard experimental conditions. The results show, that loading of bicycle by pneumatic cylinders is proper in structural integrity tests.

Disertacijoje analizuojamas darbuotojų psichologinis įgalinimas – būsena, apimanti meistrystės (sugebėjimo atlikti darbus) ir energijos, skatinančios atlikti darbus, patyrimą. Šiai būsenai vertinti sudarytas lietuviškas psichologinio įgalinimo klausimynas. Analizuojama, kas yra būdinga darbuotojo psichologinio įgalinimo būsenai, kokioms sąlygoms esant darbuotojai tampa stipriai psichologiškai įgalinti, kokį vaidmenį psichologinis įgalinimas atlieka darbuotojų nuostatoms ir darbinei elgsenai, kokie yra specialistų ir vadovų psichologinio įgalinimo ypatumai. Lietuvoje šis tyrimas yra vienas pirmųjų psichologinio įgalinimo tyrimų. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti šie ginamieji teiginiai: a) psichologinio įgalinimo būseną charakterizuoja penkios dimensijos: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija, b) svarbiausi darbuotojo psichologinį įgalinimą prognozuojantys veiksniai yra įgalinantis tiesioginio vadovo elgesys, organizacijos lygmens veiksniai ir kognityviniai darbo reikalavimai, c) darbuotojai, kurie jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, yra labiau patenkinti darbu, rodo daugiau iniciatyvos, jų darbo atlikimas yra geresnis, d) ir specialistai, ir vadovai jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, jei dirba iššūkius keliantį darbą, kur tenka panaudoti visas turimas žinias ir įgyti naujų. / Psychological empowerment of employees (state of mastery and energy to do one‘s job) is analyzed in this dissertational research. In order to evaluate this state a Lithuanian psychological empowerment questionnaire was created. The characteristics of psychological empowerment, the antecedents of psychological empowerment, the role of psychological empowerment, and the characteristics of managers’ and specialists’ psychological empowerment were analyzed. This research is one of few pioneering studies of psychological empowerment in Lithuania. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) the state of psychological empowerment is characterized by five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, autonomy, and confidence in one’s competence, ii) empowering leader behavior, structural empowerment, and cognitive job demands are the main antecedents of psychological empowerment, iii) state of psychological empowerment predicts greater job satisfaction, job performance, and demonstrating effort at work, iv) both managers’ and specialists’ psychological empowerment is predicted by challenging work, that is ability to use current and gain new skills.

Disertacijoje analizuojamas darbuotojų psichologinis įgalinimas – būsena, apimanti meistrystės (sugebėjimo atlikti darbus) ir energijos, skatinančios atlikti darbus, patyrimą. Šiai būsenai vertinti sudarytas lietuviškas psichologinio įgalinimo klausimynas. Analizuojama, kas yra būdinga darbuotojo psichologinio įgalinimo būsenai, kokioms sąlygoms esant darbuotojai tampa stipriai psichologiškai įgalinti, kokį vaidmenį psichologinis įgalinimas atlieka darbuotojų nuostatoms ir darbinei elgsenai, kokie yra specialistų ir vadovų psichologinio įgalinimo ypatumai. Lietuvoje šis tyrimas yra vienas pirmųjų psichologinio įgalinimo tyrimų. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti šie ginamieji teiginiai: a) psichologinio įgalinimo būseną charakterizuoja penkios dimensijos: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija, b) svarbiausi darbuotojo psichologinį įgalinimą prognozuojantys veiksniai yra įgalinantis tiesioginio vadovo elgesys, organizacijos lygmens veiksniai ir kognityviniai darbo reikalavimai, c) darbuotojai, kurie jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, yra labiau patenkinti darbu, rodo daugiau iniciatyvos, jų darbo atlikimas yra geresnis, d) ir specialistai, ir vadovai jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, jei dirba iššūkius keliantį darbą, kur tenka panaudoti visas turimas žinias ir įgyti naujų. / Psychological empowerment of employees (state of mastery and energy to do one‘s job) is analyzed in this dissertational research. In order to evaluate this state a Lithuanian psychological empowerment questionnaire was created. The characteristics of psychological empowerment, the antecedents of psychological empowerment, the role of psychological empowerment, and the characteristics of managers’ and specialists’ psychological empowerment were analyzed. This research is one of few pioneering studies of psychological empowerment in Lithuania. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) the state of psychological empowerment is characterized by five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, autonomy, and confidence in one’s competence, ii) empowering leader behavior, structural empowerment, and cognitive job demands are the main antecedents of psychological empowerment, iii) state of psychological empowerment predicts greater job satisfaction, job performance, and demonstrating effort at work, iv) both managers’ and specialists’ psychological empowerment is predicted by challenging work, that is ability to use current and gain new skills.

The scholastic geography of Lithuania has experienced the period of reforms during the past two decades. The imperative of the education shift has been determined by economical, social and cultural changes. The subject-matter of education and the training process have been corrected. It is a matter of great relevance to ascertain whether the subject-matter of geography education conforms to the requirements set by the documents of the Education System. The study contains the analysis of the conception of the education subject-matter and the structural parts of it. General structural model of geography science, as the basic source for the formation of the education subject-matter, is presented, the analysis of its elements is performed. The formation stages of geography science and the subject-matter of education are highlighted by emphasizing the basic periods of the education shift (scholastic geography to the education reform, contemporary scholastic geography). The content analysis of the schoolchildren achievements determined by the General Programmes and Education Standards is performed. The schoolchildren conception of geography is examined.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota valstybės intelektinio kapitalo teorija ir valstybės intelektinio kapitalo vertės nustatymo modeliai. Remiantis išanalizuotais valstybės intelektinio kapitalo metodais ir intelektinio kapitalo teorinėmis prielaidomis buvo sudarytas valstybės intelektinio kapitalo vertinimo modelis. Naudojantis šiuo modeliu buvo apskaičiuotas 30 Europos valstybių 2006-2009 m. intelektinio kapitalo indeksas. Atlikti skaičiavimai leido nustatyti Europos valstybių intelektinio kapitalo vertę, atlikti šios vertės kitimo laike analizę, įvertinti intelektinio kapitalo ir BVP ryšį bei intelektinio kapitalo indeksą sudarančių kapitalų tarpusavio koreliaciją. / Master’s thesis analyses the national intellectual capital theory and national intellectual capital evaluation models. According to analysed intellectual capital evaluation models and theoretical assumptions the national intellectual capital evaluation model was composed. This model was used to identify intellectual capital value of 30 European countries in 2006-2009. The analysis of intellectual capital index tendencies was performed. Strong national intellectual capital correlation with GDP was identified also correlation of structural, human and intellectual capital were identified.

Population ageing is one of humanity’s greatest triumphs that in the same time raise a lot of complex economic and social problems in all countries in 21 century because of necessity of warranting equal rights, increasing physical and functional health, social participation, independency and well being for elderly people. World Health Organization (WHO) suggests the actualization of active aging policy approach and encourages research for solving the problems. The social problem in Lithuania, the considerable increasing amount of elderly willing to be institutionalized and resigning their autonomy and independent living, raise important sociological problem, whether the active ageing policy (AAP) system is functioning in Lithuania. Our research was designed for analysis of that problem. The subject-matter of investigation is a social system of AAP in Lithuania. Hypothetical approach enables us predicate, that the system is not working on national level, and otherwise the problems of institutionalization of elderly should not bee so significant. The main goal of the present study is to traverse the functioning of national AAP social system and reveal interconnections amongst the basic structural elements of the system on the grounds of the ideas of structural functionalism. The basic tasks for realization of the goal: 1) To evaluate the conformity of the cultural model of national AAP social system with the ideological WHO recommendations in the field; 2) To analyze the... [to full text]

In the doctoral dissertation, we consider problems of testing and estimating changed segment with unknown starting position and duration of epidemic state in the autoregressive first-order model. The proposed tests are based on partial sums of model residuals and model-parameter partial-estimator polygonal line processes. We derive asymptotic results for these processes in Holder spaces. The behavior of test statistics under the null hypothesis of no change and alternative is provided. Empirical power analysis has shown that tests are more powerful when absolute values of model parameter are quite large or autoregressive process changes from a stationary state to a nonstationary one. We prove the consistency of the least square changed-segment estimators and provide their convergence rates. / Disertacijoje nagrinėjamas pirmos eilės autoregresinio modelio pasikeitusio segmento testavimo ir vertinimo uždavinys. Aprašomo modelio epideminio pasikeitimo pradžia ir ilgis nėra žinomi. Pasiūlyti kriterijai pasikeitusio segmento testavimui, kurie pagrįsti modelio paklaidų įvertinių dalinių sumų ir modelio parametro dalinių įvertinių laužčių procesais. Šiems procesams gautos ribinės teoremos Hiolderio erdvėse. Nurodomas testų statistikų ribinis elgesys esant teisingai nulinei ir alternatyviajai hipotezėms. Iš empirinio kriterijų galios tyrimo rezultatų matyti, kad pasiūlytų testų galia didžiausia aptinkant pasikeitimus iš stacionarios būklės į nestacionarią arba esant artimoms vienetui modelio parametro reikšmėms. Taip pat įrodoma, kad mažiausių kvadratų metodu gauti pasikeitusio segmento pradžios ir ilgio įverčiai bei autoregresinio modelio su pasikeitusiu segmentu parametrų įverčiai yra suderintieji bei pateikiamas jų konvergavimo greitis.