Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, jog kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti baudžiamajame įstatyme. Nusikalstamos veikos požymiai – tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri būtina tam, kad konkrečią veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Baudžiamajame kodekse tarp nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra numatytas papirkimas. Kiekviena nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o tarp jų ir papirkimas, neišvengiamai pažeidžia normalią valstybinės ar savivaldybių institucijos, įstaigos veiklą, menkina jos autoritetą. Papirkimo nusikaltimai yra netoleruotini, nes jie – korupcijos atmaina, skatinanti nesąžiningą valstybės tarnautojų elgesį. Pripažįstama, jog korupcijos reiškinio prevencijos srityje yra būtinos baudžiamosios teisės priemonės. Europos teisės aktuose, skirtuose kovoti su korupcija, valstybės įpareigojamos nacionaliniuose įstatymuose kriminalizuoti veikas, kurios pagal Europos Sąjungos teisę yra pripažįstamos aktyviąja arba pasyviąja korupcija. Valstybės turi diskreciją nustatyti pagrindus, kuriems esant asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokių veikų padarymą. Papirkimas suprantamas kaip tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal law recognises that every person is responsible for the particular culpably committed criminal offence the features of which are described in the Penal law. The features of criminal offence are the whole of objective and subjective features that are necessary so that a particular offence could be recognised as a crime or misdemeanours. Among crimes and misdemeanours for the state civil service and public interests the Penal code of the Republic of Lithuania allows for subornation. Every criminal offence for the state civil service and public interests including subornation inevitably breaks the normal activity of a state or municipal institution, agency, belittles its standing. Crimes of subornation cannot be suffered as they are a species of corruption that encourage fraudulent behaviour of civil servants. It is acknowledged that means of penal law are necessary in the field of prevention of corruption phenomenon. European legal acts, designed to fight corruption, oblige states to criminalise offences in the national law which according to the European law are recognised to be active or passive corruption. A state has a discretion to establish grounds at the presence of which a person is excused from penal responsibility for committing such offences. Subornation is understood as directly or indirectly given proposal, promise to give a bribe or giving of bribe to a civil servant or a person equated to him/her for a desirable legal acting or failure to act when... [to full text]

Teroro akto traktuotė LR BK, kitų valstybių įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose Santrauka 2000 m. – 2003 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė eilę įstatymų, kuriais ratifikavo pagrindines konvencijas dėl kovos su terorizmu. Šių tarptautinių teisės aktų įgyvendinimas sąlygojo esminius LR BK 250 str. numatytos teroro akto sudėties pakeitimus bei papildymus. Magistro darbe analizuojami LR BK 250 str. numatytos teroro akto sudėties požymiai bei tarptautinių teisės aktų nuostatos ir daroma išvada, kad LR BK nuostatos suponuoja tinkamą tarptautinių teisės aktų įgyvendinimą. Darbe atskleidžiama teroro akto sąvoka, teroro aktą apibrėžiant kaip vieną pavojingiausių nusikaltimų, pasireiškiančiu sprogmenų padėjimu, sprogdinimu, padegimu, žmonių gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešojoje vietoje, radioaktyviųjų, biologinių, cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų paskleidimu, kuriuo tiesiogiai kėsinamasi į visuomenės saugumą ir kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Darbe pažymima, kad teroro akto esmė pasireiškia tuo, jog darant šį nusikaltimą visuomenėje sukeliama panika, sumaištis, baimės ir nesaugumo jausmas, nes teroro akto pobūdis bei padarymo vieta nulemia tai, kad darant šį nusikaltimą sukeliama grėsmė ne vienam ar keliems asmenims, bet didelei ar neapibrėžtai jų grupei. Tarptautinių teisės aktų analizė parodo, kad vieningas terorizmo apibrėžimas nenumatytas. Tarptautiniu mastu sukurta sistema, kuomet išskirtos tik konkrečios... [toliau žr. visą tekstą] / Definition of act of terrorism according to the Penal code of Lithuania, criminal laws of foreign states and international law Summary At the 2000 – 2003 the Seimas of the Republic of Lithuania adopted a range of new legal acts according to the purpose of implementation of international legal instruments in the national criminal law. In the work the author analyses criminal elements of terror act in the Lithuanian Penal code and in the international legal instruments against terrorism as well as in the national criminal law of foreign countries. The author establishes main problems that occur in the process of qualification of terror act. Also in this work considering the implementation of international rules in force according to the Penal code of the Republic of Lithuania author comes to a conclusion that international provisions is transferred successfully. In the work author establishes the concept of terror act as one of the most dangerous offences witch means the placing of explosives with the intent to cause explosion, cause of explosion or fire to in a place of dwelling, work, gathering or a public place also spreading of radioactive, biological or hazardous substances, preparations or micro-organisms. The essence of terror act is that this offence is related with endangerment of public safety, the human life, health and property. The objective elements of terror act leads to the endangerment of many people lives or health. The analysis of international legal acts... [to full text]

Magistro darbo tema „Kontrabandos sudėties analizė“. Darbe nagrinėjama kontrabandos sudėtis remiantis galiojančiu LR BK. Nusikaltimas įtvirtintas LR BK skyriuje, kuriame numatoma atsakomybė už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, 199 straipsnyje. Kontrabanda, atsižvelgiant i jos dalyko specifiką, skirstoma į paprastąją ir kvalifikuotąją. Norint geriau atskleisti kontrabandos nusikaltimo sudėties požymius išnagrinėtas kontrabandos teisinis reglamentavimas – aptarta kontrabandos samprata, išanalizuoti teisės šaltiniai, kurie turėjo įtakos formuojant dabartinę kontrabandos sudėties konstrukciją. Vėliau pereinama prie svarbiausios magistro darbo dalies, kurioje visas dėmesys sutelktas į kontrabandos pagrindinės sudėties požymių analizę remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktai, bei lygiagrečiai naudojant teismų praktikos analizę. Taip pat detaliai išnagrinėjamas kontrabandos specialiojo dalyko gabenimas, kuris atitinka kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Darbo pabaigoje nagrinėtas kontrabandos nusikaltimų ir kitų panašių nusikalstamų veikų sudėties požymių santykis, kurio pagalba buvo atskleisti kontrabandos kvalifikavimo ypatumai nusikalstamų veikų sutapčių atveju, bei kontrabandos nusikaltimo požymių atribojimu nuo kitų panašių nusikaltimų požymių. / The topic of the master’s thesis is “Analysis of the corpus delicti of Contraband”. Throughout the work, the contraband features are analyzed according to the effectual criminal code of the Republic of Lithuania. The definition of contraband is defined in the criminal code, paragraph 199, that establishes the responsibility for economical and business crime. According to the subject specificity, contraband is subdivided into main and qualified. First of all, in order to achieve the best results identifying the corpus delicti of contraband, the juridical reglamentation of this crime was examined. The author described literary meaning and content, also analyzed the juridical sources that influenced the development of legal regulation of the contraband. Further on, the main part of Thesis paper was dedicated to the detailed analysis of contraband corpus delicti – object and article, objective side, subject and subjective side. Parallel to this analysis, effectual law acts and courts‘ practices of the Republic of Lithuania were used. Next chapter was devoted to the detailed description of the contraband article - the qualifying feature of the crime. The delicate cases during the qualifying features of the contraband and other crimes concurrence were inquired in chapter four. Finally, to reveal the separation between contraband and other similar crimes corpus delicti, they were compared in the last chapter.

Šio magistro darbo tema yra Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (toliau seksualiniai nusikaltimai). Šiame darbe pateikiama seksualinių nusikaltimų samprata, atsakomybės už šiuos nusikaltimus raida: pateikiama seksualinių nusikaltimų sąvoka, šių nusikaltimų teisinis reguliavimas nepriklausomoje Lietuvoje tarpukariu (1918 – 1940 m.) ir sovietinės okupacijos metais. Aptariamas seksualinių nusikaltimų reguliavimas 1961 m. BK, išskiriama šių nusikaltimų sistema, analizuojami atskiri seksualiniai nusikaltimai, išskiriamos šių nusikaltimų teisinio reglamentavimo spragos ir pateikiama, kaip šios spragos buvo ištaisytos 2000 m. BK. Taip pat lyginamas Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių seksualinių nusikaltimų teisinis reguliavimas. Magistro darbe taip pat išskiami rūšiniai požymiai, būdingi Lietuvos BK numatytiems seksualiniams nusikaltimams. Tai daroma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sudėties elementus (šiame darbe remiamasi keturnare nusikalstamos veikos sudėties struktūra). Išskiriami šie seksualiniams nusikaltimams būdingi nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šiame darbe pateikiama trijų Lietuvos BK įtvirtintų seksualinių nusikaltimų (išžaginimo (149 str.), seksualinio prievartavimo (150 str.) ir privertimo lytiškai santykiauti (151 str.)) sudėčių analizė. Šių nusikaltimų sudėtys analizuojamos atsižvelgiant į anksčiau paminėtus nusikalstamos veikos elementus. Pateikiamas šių... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master thesis is Crimes against freedom of one’s sexual self-determination and inviolability (‘sex crimes’ hereafter). The concept of sex crimes and the evolution of responsibility for these crimes are presented in this work, including: the notion of sex crimes and the legal regulation of these crimes in independent Lithuania of the interwar period (1918 - 1940) and during Soviet occupation. The regulation of sex crimes in the 1961 criminal code (‘CC‘ hereafter) is discussed, the system of these crimes is distinguished, separate sex crimes are analyzed, gaps of legal regulation of these crimes are distinguished, as well as the way in which these gaps have been fixed in the CC of 2000. Also, the legal regulation of sex crimes in Lithuania and in some foreign countries is compared. This Master thesis also differentiates between the specific features of sex crimes, provided in Lithuanian CC. This is done by taking into account the elements of criminal activity (the work is based on the quaternary structure of the elements of criminal activity). The difference is made between the following specific elements of sex crimes: object, objective side, subject and subjective side. Analysis of the composition of three types of sex crimes provided in Lithuanian CC is presented in this work (rape (Article 149), sexual abuse (Article 150) and sexual coercion (Article 151)). The composition of these types of crime is analyzed taking into account the above-mentioned elements... [to full text]

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė už vagystę yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vagystė nors ir nėra pati pavojingiausia, tačiau yra dažniausiai padaroma turtinio pobūdžio nusikalstama veika, tad šiame darbe siekiama išnagrinėti įstatyminį baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimą ir atskleisti bei aptarti aktualius probleminius aspektus, kylančius ir galinčius kilti aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas teismų praktikoje bei nagrinėjamus baudžiamosios teisės teorijoje. Siekiant nurodyto tikslo šiame darbe išskiriamos penkios struktūrinės dalys: pirmojoje nagrinėjama vagystės sąvokos istorinė raida ir jos samprata pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą bei baudžiamosios teisės teoriją, antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojami pagrindinės vagystės sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ketvirtojoje – vagystę kvalifikuojantys požymiai, o penktojoje dalyje trumpai apžvelgiamos baudžiamosios teisinės pasekmės už vagystę. Šiame darbe taip pat lyginamas baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose ir apžvelgiama ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos baudžiamosios teisės teorija. Galiausiai išvadose pateikiami darbo eigoje atsiskleidę aktualūs probleminiai aspektai ir galimi jų sprendimo būdai. / Criminal liability for theft is the strictest type of legal liability regulated in the criminal code of the Republic of Lithuania. Although theft is not the most dangerous, but it is the generally committed criminal offence against property, therefore the author of this master thesis seeks to analyze the statutory regulation of the criminal liability for theft in order to reveal and discuss its relevant aspects of the problems, which emerge or likely to emerge in the interpretation and application of the provisions of the criminal code (in legal practice as well as in criminal law theory). In order to achieve this aim the master thesis consists of five structural parts: in the first part the author examines the historical development of the concept of theft and its definition under the present criminal code and criminal law theory, the second and third parts contains the analysis of the objective and subjective elements of the main composition of theft, the forth – analysis of the aggravating features of theft, whereas in the fifth the legal consequences of committing theft are briefly discussed. In this master thesis the national criminal codes of the Lithuania, Latvia, Estonia and Russia are compared as well as Lithuanian and Russian criminal law theory is reviewed. Finally the author of this master thesis lists the conclusions by discussing the problems and providing their possible solutions.

Darbo tikslas – parinkti ir optimizuoti sudėtį lūpų pieštuko gamybai bei įvertinti lūpų pieštuko juslines savybes ir kokybės parametrus. Tyrimo uždaviniai: remiantis literatūros analize ir rinkoje esančių lūpų pieštukų sudėčių analize, parinkti natūralios kilmės sudedamąsias medžiagas lūpų pieštuko gamybai; parinkti augalinius aliejus lūpų pieštuko gamybai, vertinant jų antioksidacinį aktyvumą; optimizuoti lūpų pieštuko sudėtį, naudojant statistinį modeliavimo metodą; atlikti lūpų pieštuko juslinių savybių tyrimą ir įvertinti sudėtinių medžiagų įtaką pieštuko savybėms; apibendrinti ir įvertinti pagaminto lūpų pieštuko su augaliniais aliejais kokybę – nustatyti lydymosi temperatūrą ir pH; įvertinti lūpų pieštuko stabilumą. Metodai: lūpų pieštukas gaminamas liejimo būdu, sudėtis optimizuojama statistiniu modeliavimo metodu. Aliejų antioksidacinis aktyvumas vertinamas spektrofotometrijos metodu, naudojant laisvą DPPH radikalą. Juslinės savybės vertinamos anketiniu tyrimu. Lūpų pieštuko kokybė vertinama: pH reikšmės nustatymu, lydymosi temperatūros nustatymu, stabilumo tyrimu. Gamybai pasirinktas bičių vaškas, kakavos sviestas, augaliniai aliejai, pasižymintys antioksidaciniu aktyvumu ir čiobrelių eterinis aliejus kaip konservantas. Taikant DPPH radikalo inaktyvavimo metodą, įvertintas aliejų antioksidacinis aktyvumas. Remiantis gautais duomenimis, pasirinktas šaltalankių uogų ir vynuogių kauliukų aliejų mišinys (santykiu 13,96:6,18), pasižymintis didžiausiu antioksidaciniu... [toliau žr. visą tekstą] / Title: Composition modeling and quality assessment of lipstick containing vegetable oils. Thesis Goal - select and optimize lipstick composition and evaluate its organoleptic properties as well as quality parameters. Thesis objectives: select organic ingredients in the making of the lipstick based on scientific literature and composition analysis of existing lipsticks in the market; select organic oils according to their antioxidative activity; optimize lipstick composition by using statistical modeling analysis; perform organoleptic analysis and evaluate composition impact on the lipstick properties; summarize and evaluate quality of the lipstick made with selected vegetable oils - determine melting point and pH; assess lipstick stability. Methods: statistical modeling method is used to optimize lipstick composition when it is made using casting method. Free DPPH radical is used in spectroscopy method to evaluate oil antioxidative activity. Organoleptic properties are examined using questionnaire inquest. Lipstick quality is comprised of determining pH value, melting point and stability analysis. Ingredients like beeswax, cocoa butter and vegetable oils, which are high in antioxidative activity, were used in the making. Thyme essential oil was used as a preservative. Using the method of inactivating DPPH radical, vegetable oils antioxidative properties were evaluated. Using the obtained data, sea buckthorn and grape seed oil mixture (ratio 13,96:6,18) was chosen. The mixture... [to full text]

Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text] / Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text]

Darbo tikslas - Palyginti Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. Tyrimo metodika. Maisto produktų ir patiekalų, įtrauktų į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles, palyginimui buvo analizuojama 23 maisto produktų ir 34 patiekalų maistinė sud��tis. Šiame darbe atlikta 25-64 metų 100 Kretingos rajono gyventojų (66 moterys, 34 vyrai), atsitiktinai atrinktų iš Pirminės sveikatos priežiūros centrų sąrašų, kurie 1999 m. dalyvavo Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programoje, mitybos tyrimo duomenų analizė. Mityba buvo tiriama 24 val. apklausos metodu. Suvartoti maisto medžiagų ir energijos kiekiai buvo apskaičiuoti, naudojant Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. Gautos dvi rezultatų grupės buvo palygintos taikant Vilkoksono (Wilcoxon) kriterijų. Maisto davinio energijos dalių, gautų iš pagrindinių maisto medžiagų, proporcijų palyginimui, buvo taikomas Z testas. Rezultatai. Lyginant pagrindinių maisto medžiagų ir energijos kiekius maisto produktuose ir patiekaluose, įtrauktuose į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles, nustatyta, kad daugumos maisto produktų ir patiekalų sudėtis skyrėsi. Nustatyti statistiškai reikšmingi baltymų, riebalų, angliavandenių, cukrų, skaidulinių medžiagų, natrio, magnio, fosforo, geležies, vitamino A, vitamino B1, vitamino B2, vitamino PP kiekių ir energinės vertės skirtumai. Labiausiai skyrėsi vitamino A, maistinių skaidulų ir geležies kiekiai. Naudojant Rusijos maisto... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study – To compare Lithuanian food composition table and Russian food composition table. Methods. For comparison of the Lithuanian and Russian food composition tables, the alimentary structure of 23 alimentary products and 34 meals was analyzed. The analysis of the data of the nutrition research was performed at this work for 100 inhabitants of the Kretinga district aged 25-64 (66 women, 34 men). These respondents were selected from registers of the Kretinga Primary Health care centers. The nutrition was researched by 24 hours dietary recall method. Nutrient and energy intake was calculated by using Lithuanian food composition table and Russian food composition table. The two sets of the results were compared according to the criterion of Wilcoxon. Z test was used to compare the proportions of the energy parts of the alimentary ration received from the main nutrients. Results. By comparing the amounts of the main nutrients and energy in the alimentary products and meals in the Lithuanian and Russian tables, it was established that the structure of the most alimentary products and meals was different. After evaluating the structure of the alimentary ration according to the Lithuanian and Russian tables, statistically significant differences of the amounts of proteins, fats, carbohydrates, sugars, fiber materials, sodium, magnesium, phosphor, iron, the vitamin A, the vitamin B1, the vitamin B2, the vitamin PP and the energetic value were found. By using Russian... [to full text]