Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text] / Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą]

Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą] / Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text]

Criminal offences against human health violate one of the most important values protected by the Criminal Law – people’s health. This Final Theses Health Disturbances/ bodily injuries and Criminal Liability for them presents a detailed analysis of the structures of health disturbances, measures of criminal liability for these acts, and main problems that arise after the new Criminal Code of the Republic of Lithuania has come into force. The main objective of the Theses is to reveal the problems related to the qualification of health disturbances and criminal liability for them as the new Criminal Code of the Republic of Lithuania has raised a number of novelties both by the introduction of a new concept Health Disturbances/bodily injuries and reformation of the penalty imposing provisions. The Theses distinguish the following problems: delimitation of criminal acts and their qualification after the changes of the Criminal Law, penalty imposition and application of other provisions related to the execution of criminal liability in the court practice.

Darbo tikslas – įvertinti Tauragės miesto darželio vaikų mitybą ir jos sąsajas su tėvų socialine-ekonomine padėtimi. Tyrimo metodika. Apytikslio registravimo metodu vaikų mitybos tyrimas atliktas 2012 m. liepos 9, 11 ir 14 dienomis lopšelyje-darželyje ,,Žvaigždutė“. Tyrime dalyvavo aštuonių grupių vaikai, iš viso 124 tiriamieji (44,4 proc. berniukų ir 55,6 proc. mergaičių), kurių amžius – 3 - 6 metai. Vaikų mityba darželyje stebėta dvi darbo dienas, o vieną dieną mityba tirta namuose neanoniminiu anketiniu būdu apklausiant vaikų tėvus apie suvartotus maisto produktus ir jų kiekius. Šiame darbe analizuojami tik tų vaikų duomenys, kurie dalyvavo tyrime visas tris dienas. Atsako dažnis – 67,4 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 16.0 for Windows programa. Rezultatai. Išanalizavus trijų parų maisto davinio energinę vertę ir maisto medžiagų sudėtį, nustatyta, kad 1 - 3 metų amžiaus grupės vaikų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė buvo 1587,4 kcal, o 4 - 6 metų – 1940,0 kcal. Abiejose amžiaus grupėse daugiausia energijos gauta iš angliavandenių (atitinkamai 50,1 ir 50,3 proc.). Tačiau tiriamųjų suvartota angliavandenių, skaidulinių maisto medžiagų dalis buvo nepakankama. Baltymų dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinyje – pakankama. Maisto davinyje buvo per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių. 1 - 3 ir 4 - 6 metų amžiaus grupių vaikų maisto davinyje riebalai viršijo maksimalią rekomenduojamą normą atitinkamai 7,5 proc. ir 7 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to assess dietary intake of children in Taurage kindergarden and its links between parental socioeconomic status. Research methodology. An approximate recording method was used in July 9, 11, 14, 2012, to carry out dietary intake of children in a nursery-kindergarten “Žvaigždute”. Children from three groups, i. e. 124 respondents (44.4 percent of boys and 55.6 percent of girls), aged 3 - 6 years participated in the research. Dietary intake of children was observed for two days and one day it was observed at children’s homes – parents were provided with non-anonymous questionnaires which had to be filled with the data about food products and their quantities their children had that day. In this study it is analyzed the data of those children who participated in the research for all three days. Response rate – 67.4 percent. Statistical analysis of the data has been carried out using SPSS 16.0 Windows Programme. Results. Analysis of the three-day food intake energy value and nutrient composition determined that the energy value of the food ration of the group of 1 - 3 years old children was 1587,4 kcal and 1940,0 kcal of the group of 4 - 6 years old children. Both age groups got the most energy from carbohydrates (respectively 50.1 and 50.3 percent). However, part of investigated carbohydrates and fiber nutrients was insufficient. The part of proteins in pre-school children’s food ration was sufficient. Also, there was too much fat, especially saturated fatty... [to full text]

In the paper Legal Liability from the Point of View of Normativist and Democratic Law Concepts concept of liability is briefly described. Social liability and its kinds are analysed. Legal liability is distinguished like a separate kind from the social liability, featuring a unique obligatory legal definition sign. Its application is assured by the state. Kinds of legal liability analysed: positive and tortious (negative) legal liability. Basis for occurrence of legal liability are described. Dependence of the legal liability upon the legal system of a state is described in the paper. In the non-democratic states, where the laws become a tool for the rulers to give law to the masses, other kinds of social liability, e.g. moral liability, contradict with the legal liability. All kinds of the social liability, except the legal liability, feature no forced measures applicable upon the violator. It is stressed that the non-democratic legal systems fail to accept the positive legal liability. Unsuccessful efforts of the Soviet law theoreticians to introduce the concept of positive legal liability into the law science are mentioned. Tortious legal liability is a sequel and guarantee of the positive liability. Therefore it is the secondary and the positive liability is the primary (main) form of the legal liability. It becomes especially vivid in the democratic society, when its right ceases being repressive and implementation of the positive law is first of all assured by the... [to full text]