Darbe analizuojamos darbo sutarties sąlygų rūšys, darbo sutarties sąlygų keitimas, taip pat nagrinėjamas perkėlimo į kitą darbą institutas. Analizuojamas darbuotojų teisių gynimas, jeigu darbdavys neteisėtai pakeitė darbo sutarties sąlygas. Minėtų klausimų analizė ir apibendrinimas atliekamas lyginant darbo teisės doktriną su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat analizuojami moksliniai straipsniai bei užsienio šalių literatūra ir teisės aktai. / Institute of changes in the conditions of an employment contract is analized in this Master thesis. The analysis and generalizations of peculiarities of changes in the conditions of an employment contract and other important themes is presented in the way of comparing the doctrine and practice of The Supreme Court of Lithuania, also are analyzed scientific papers and foreign doctrine of law.

Lietuvos teisėje, reguliuojant juridinio asmens adminitracijos vadovo teisinę padėtį, kyla nemažai prieštaravimų. Nors teisės aktuose yra įtvirtinta organinė juridinių asmenų valdymo organų teorija, teismų praktikoje juridinio asmens administracijos vadovas iki 2009 metų buvo laikomas įstatyminiu juridinio asmens atstovu. Pažymėtina, jog juridinių asmenų teisinė padėtį reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyta, jog su administracijos vadovu privalo būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymas suponuoja darbo teisės normų taikymą. Kai kurie darbo teisėje įtvirtinti imperatyvai (pavyzdžiui, griežta darbuotojų atleidimo tvarka) trukdo taikyti įprastas juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų teisės normas. Taigi, faktinė juridinio asmens administracijos vadovo teisinės padėties reglamentavimo situacija yra gana problematiška. Vadovaujantis darbo bei juridinių asmenų teisinę padėtį reguliuojančių įstatymų nuostatomis paskiriant administracijos vadovą bei sudarant su juo darbo sutartį turi būti laikomasi specialios kolegialių juridinio asmens sprendimų priėmimo tvarkos. Taip pat pažymėtina, jog šalių sulygtos ir į darbo sutartį įtrauktos sąlygos šalims visais atvejais tampa privalomos ir sprendžiant ginčus į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama. Dėl administracijos vadovo teisinės padėties ypatumų juridiniame asmenyje, su administracijos vadovu gali būti sudaromos tik terminuotos ir neterminuotos darbo sutartys. Administracijos vadovas dirbdamas vienasmeniu... [toliau žr. visą tekstą] / There is considerable controversy in the regulation of the legal entity adminitracijos head legal situation in Lithuanian law. Although the legislation is enshrined in the organic management of legal persons, case-law legal person the head of administration by the year 2009 was regarded as a legal personal representative of the law. It should be noted that the legal status of the legal governing legislation provides that the head of the administration must have an employment contract. Employment contract implies the application of labor laws. Some of the imperatives of consolidating labor law (for example, strict redundancies in order) to hinder the normal activities of legal persons of laws rules. Thus, the actual head of administration of the legal person legal position of the situation is quite problematic. According to statutory provisions of the labor and legal persons the appointment of the head of administration and creating an employment contract with him to be complied with the specific legal entity of collegiate decision-making procedures. It should also be noted that the parties agreed and included in the contract countries to become mandatory in all cases and disputes with the following provisions must be taken into account. The administrative head of the legal features of the legal person status, the head of the administration may be awarded only to fixed-term and open-ended contracts .. Head administration while working in a single-entity body becomes not only... [to full text]

„Papildomos darbo sutarties sąlygos“ Santrauka Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo aktualu reformuoti ir Lietuvos teisinę sistemą, nes tarybinės teisės normos nebeatitiko mūsų gyvenimo realijų. Darbo teisės reformos rezultatas – nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs vieningas darbo teisės susistemintas šaltinis - Darbo kodeksas. Įsigaliojus Darbo kodeksui, neteko galios eilė darbo įstatymų, iki tol reglamentavusių darbo sutarties sudarymą, jos turinį, taigi ir papildomąsias darbo sutarties sąlygas. Šiame darbe remiantis Darbo kodekso, kitų teisės aktų normomis yra apibrėžiama papildomų darbo sutarties sąlygų sąvoka, požymiai, pateikiami šių sąlygų pavyzdžiai, papildomos darbo sutarties sąlygos atribojamos nuo būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nagrinėjama darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka, ginčų dėl darbo sutarties sąlygų nagrinėjimo tvarka. Tyrimo metu atlikta Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinės literatūros darbo teisės klausimais, darbo įstatymų, pagrindinai Darbo kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė. / “Additional Conditions of Employment Contract” Summary Having restored the Independence of Lithuania it became relevant to reform Lithuanian legal system as well, as soviet norms of laws did not fit to realities of our life. The result of reform of Labour Law – united systematic source of labour law, which became effective from the 1st of January 2003 – Labour Code. When the Labour Code came into force, many of labour legislations lost their force but earlier they regulated the composition of labour contracts, their content and additional conditions as well. In this work, referring to the norms of Labour code and other legal acts, the concept, features of additional conditions of labour contracts are defined, examples of those conditions are provided, additional labour contract conditions are delimitated from compulsory conditions of labour contract, the change order of labour contract conditions, the order of solving disputes relating to conditions of labour contract are analyzed. During research the analysis of Lithuanian and foreign countries literature on the issues of Labour Law, Labour legislation, decisions of Labour code, and decisions of Lithuanian Supreme Court was performed.

Šiame darbe nagrinėjami vienų aktualiausių santykių tarp verslo subjektų atsiradimo ir vykdymo ypatumai. Atsisakymas investuoti į esminį daugumos verslo rūšių išteklį, įvertinant didelius jo sukūrimo kaštus ir vietoj to pasirinkimas būtiną veiklai turtą naudoti už atlyginimą, mokant periodines įmokas tretiesiems asmenims, užtikrina efektyvų lėšų panaudojimą. Neginčijama tokių santykių nauda ir paplitimas visuomenėje lemia šio darbo temos aktualumą. Darbe apibrėžiama komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai, nustatant esminius tokio sandorio elementus: objektą, subjektus, kitas būtinas sąlygas sandorio galiojimui priklausomai nuo nekilnojamojo daikto tipo ir atitinkamai jo formavimo proceso, taip pat objekto nuosavybės formos – viešosios arba privačios, įskaitant teisės aktų reikalaujamą atitinkamo sandorio turinį, sutarties sudarymo formą ir jos nesilaikymo pasekmės. Analizuojama, kokią įtaka objektas turi bendrųjų nuomos santykius reguliuojančių teisės normų taikymui, koks jų tarpusavio santykis su specialiosiomis teisės normomis. Galiausiai įvertinama, kokią įtaką turi viešoji teisė tokių santykių turiniui bei apskritai nuomininko kaip esminę naudojimo teisę įgijusio asmens santykis su trečiaisiais asmenimis. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti tokių paplitusių santykių šalims tinkamai suvokti sandorį ir apsibrėžti tarpusavio teises ir pareigas, išvengiant neigiamų pasekmių atsiradimo sudarant ar vykdant sandorį. / This work covers conclusion and performance of one of the most actual business relationship. Rejection of investments in the fundamental resource of almost all of business sorts, also evaluating the enormous outgoings for formation of such a thing, and selection of alternative by using the estate of essential gravity for execution of business activities and paying periodical contributions to third persons, suggests effective operation of finance. Undeniable benefits of such relationship and its distribution in society determines the actuality of this theme. The work covers the peculiarities of conclusion and performance of commercial real estate lease agreement by ascertaining the essential elements of such a transaction: object, subjects and other necessary conditions for validity of such a transaction, taking account of the sort of certain real estate object and accordingly it’s formation process, as well as the form of property, whether it is private or public, including the requirements for the content of such a transaction, as well as form of conclusion and consequences of departure from it. This work analyzes what effect the real estate object has on execution of common rules of law and what is the bearing amongst them and certain specific rules of law. Eventually, the work evaluates what is the influence of public law on content of certain relationship and altogether the relationship of the lessee as a person, who acquired the essential usage right, with third persons... [to full text]

Darbo temos aktualumą lemia poreikis į darbo santykius žvelgti naujoviškai, per žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos prizmę, produktyviai bendradarbiaujant dviems darbo santykių subjektams – darbuotojui ir darbdaviui. Toks požiūris reikšmingas Lietuvoje vystantis laisvajai rinkai, didėjant konkurencingumui. Atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius pokyčius, kitas aplinkybes, dažnai susidaro situacija, kai darbdavys savo iniciatyva turi atleisti darbuotoją, kai nėra jo kaltės. Tai – darbo sutarties nutraukimo būdas, galintis labiausiai pažeisti darbuotojo interesus. Todėl neatsitiktinai įstatymų kūrėjas šiam darbo sutarties nutraukimo būdui skiria ypatingą dėmesį. Reglamentuojant darbo santykius, o taip pat sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, svarbu, kad šiuose santykiuose nepagrįstai nedominuotų nė viena šalis, o kita netaptų priklausoma. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali būti nutraukta įstatyme nustatytais pagrindais. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbios ir teisėtos priežasties. Įmonės struktūriniai pertvarkymai laikomi svarbia priežastimi tada, kai jie yra esminiai, o ne fiktyvūs. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta ir esant nepakankamai darbuotojo kvalifikacijai ar dėl jo elgesio. Darbe akcentuojama, jog šiuo atveju įmonės nuostatuose privalu nurodyti, kokios kvalifikacijos ar elgesio reikalaujama iš darbuotojo. Darbe iškeliama problema, susijusi su... [toliau žr. visą tekstą] / Employment Contract Termination under Employer's Initiative without the Employee’s The relevance of the topic discussed in the paper is determined by the need to have a new attitude towards labour relations, to look at them through the prism of the protection of human rights and legal interests, having effective cooperation between the two subjects of labour relations – the employee and the employer. Such attitude is significant at this time of development of free market in Lithuania and the growth of competitive ability. Taking into consideration the economic and social changes, other circumstances, often there is a situation when the employer at its own initiative has to dismiss the employee without any fault of the latter. This is one of the ways of termination of the employment contract, which may constitute the most serious violation of the employee‘s interests. Therefore, it is no coincidence that the legislature gives special attention to this way of termination of the employment contract. In regulating the labour relations and the termination of the contract when there is no fault of the employee it is important to make sure that there is neither unsubstantiated domination of any of the parties in such relations nor dependency of one party on the other. The employment contract may be terminated by the employer at its initiative when there is no fault of the employee further to the provisions of the law. The employment contract may be terminated only when there is an... [to full text]

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju mažai tyrinėta problema Lietuvoje. Susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu nėra. Magistro darbe pirmiausia aptariama kas tai yra darbdavio nemokumas ir darbdavio bankrotas. Nurodoma, kad šių savokų tapatinti negalima, kadangi darbdavio nemokumas yra labai plati sąvoka, kuri apima ir darbdavio bankrotą. Nagrinėjant darbo sutarties nutraukimo tvarką darbdavio inivciatyva kai nėra darbuotojo kaltės bankroto atveju, analizuojama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojams, kurios numatytos Darbo kodekse. Analizuojama ar darbuotojai gali būti įspėti ir ar su jais darbo sutartis gali būti nutraukta jų laikino nedarbingumo laikotarpiu ar kai jie pašaukti atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnnybą, ar kitas piliečio pareigas. Taip pat analizuojama ar bankroto atveju turi būti taikomos garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams auginantiems vaikus, garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams. Tiriama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojų atstovams. Magistro darbe siūloma papildyti Įmonių bankroto įstatymą, kad jame būtų reglamentuota galimybė taikyti garantijas darbuotojams jų darbdavių bankroto atveju. Darbe yra keliamas ir analizuojamas klausimas ar iškėlus įmonei bankrotą kolektyvinė sutartis galioja ir ar taikomos darbuotojams joje numatytos garantijos. Paskutinėje magistro darbo dalyje tiriama atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju tvarka. Remiantis tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais... [toliau žr. visą tekstą] / The break off labor contract is poorly studied problem in Lithuania. There is no formed judicial practice on this subject. The first thing discussed in the Master thesis is what is insolvency and bankrupt of the employer. Proposed that we can not coincide these concepts forasmuch as insolvency is very wide concept, which includes the employer bankrupt. Studying the procedure of the labor contract break off initiated by employer, when there is no employee fault, in case of bankrupt, is analyzed should be The Labor Code guarantees applied to employee or not. Analyzed, should the employee be alerted and can be labor contract broken off in case of employee temporary sicness or when he is calles to execute true National Guard or other civil duties. It is also analyzed should be guarantees applied to pregnant womwn and employees with children, and guarantees to ill and injured at work employees. It was studyed, should be guarantees aplied to employee representatives. It is proposed to supplement Enterprise Bankruptcy Law, that there would be regulated possibility to apply guarantees to employees in case of bankrupt of their employers, in the Master thesis. It is brought up and analyzed question is the collective agreement valid when the bankrupt case is opened, and are the collective agreement guarantees aplied. In the last part of Master thesis the procedure of the settlement with dismissed employee is studied. According to international and Lithuanian legislation was analized the... [to full text]

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS SANTRAUKA Šiame magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Darbo sutarties nutraukimas yra labai svarbus teisinis įvykis tiek ekonominiu, socialiniu, visuomeniniu tiek ir teisiniu požiūriu. Remiantis tuo, reikia labai gerai suprasti ir tinkamai įforminti šį teisinį faktą, nes bet kokia klaida ar netinkamas dokumentų sutvarkymas yra pagrindas teisminiam ginčui kilti. Viso to pasekoje gali atsirasti neigiami teisiniai padariniai darbdaviui ar darbuotojui. Todėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva bendrų reikalavimų, procedūrų ir turinio elementų sistemingas ir nuoseklus reglamentavimas darbo teisės aktuose, bei nuostatų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, smulkesnė analizė yra itin aktuali ne tik teorijai, bet ir praktikai. Darbe pateikiamos darbo teisės taikymo sampratos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nagrinėjami šio teisės instituto taikymo pagrindai, darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, turinio nustatymo aspektai, bei taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės... [toliau žr. visą tekstą] / The Termination of the Employment Agreement on the Initiative of Employer when there is no Fault of Employee: Theoretical and Practical Problems Summary In this work the problems of the termination of the employment agreement on the initiative of employer when there is no fault of employee are analysed. The termination of the employment agreement is a very significant legal event from the economic, social, public, and legal point of views. Thus, it is very important to understand and formalize correctly this legal fact, as any mistake or improper documentation could raise a legal dispute. As a result the employer or employee may face negative legal effects. Apparently, the systematic and consistent regulation of the general requirements, procedures, and content elements of the termination of the employment agreement on the initiative of employee and the detailed analysis of the provisions on the termination of the employment agreement are very important not only for theory, but also for practice. In this work a definition of the application of labour law, related to the termination of the employment agreement, is presented and the basis of application of the current legal institute, the aspects of the termination of the employment agreement when there is no fault of employee, definition of content and the limitation of application are analysed. The analysis is based on the rulings passed by the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions of... [to full text]

Darbo santykių teisiniu reglamentavimu tiek Lietuvoje, tiek Europos Bendrijoje, tiek ir kitose demokratinėse šalyse siekiama socialiai vertingų tikslų. Tačiau siekdamos įgyvendinti nustatytus tikslus, valstybės pasirenka nevienodą teisinio reguliavimo mechanizmą: vienam jų būdingas griežtai centralizuotas santykių reglamentavimas, kai visus svarbiausius darbo teisinių santykių klausimus sprendžia valstybė, kitas paremtas darbuotojo ir darbdavio interesų derinimu, ieškant kompromiso. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos sutarties laisvės principo įgyvendinimo ribos Lietuvos darbo teisėje, siekiama įvertinti leidimų ir paliepimų pusiausvyrą sudarant individualią darbo sutartį, kaip vieną pagrindinių darbo teisinių santykių atsiradimo faktorių. Lygiagrečiai analizuojamos ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos nuostatos, siekiant pagrįsti nuomonę, kad Lietuvos darbo įstatymai nustato detalesnį reguliavimą, nei to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai. Keliamos problemos dėl to, kad imperatyviomis darbo teisės normomis ribojant galimybę laisvai pasirinkti darbo sutarties šalį, sutarties formą, rūšį, ribojant galimybę laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, pažeidžiama darbo sutarties šalių teisė susitarti taip, kaip joms yra palankiausia. Darbe laikomasi nuomonės, kad visos darbo sutarties sąlygos - labai asmeniški darbo santykių aspektai, tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio galimybes įtakojantys labai individualiai, todėl siūloma leisti sutarčių laisvės principą... [toliau žr. visą tekstą] / The legal regulation of employment relations both in Lithuania and in the European Community as well as other democratic countries aims at achieving socially beneficial goals. However, in seeking to implement the established goals, states select different mechanisms of legal regulation: one is characterised by a strictly centralised regulation of the relations, when all the most important issues of legal relations of employment are resolved by the State, another is based on the adjustment of interests of the employee and the employer. This master thesis considers the limits of implementation of the principle of freedom of contract in Lithuanian labour law and seeks to evaluate the balance of permissions and orders when concluding an individual employment contract as one of the main factors of emergence of legal relations of employment. The author also analyses the provisions stipulated in the law of the European Union in order to substantiate the opinion that Lithuanian labour laws establish a more detailed regulation than required by legal acts of the European Union. Problems arise due to the fact that the right of parties to an employment contract to reach an agreement in the way most appropriate to them is violated by restricting the possibility of free choice of the country of an employment contract, form and type of the contract through imperative rules of labour law and restricting the possibility of free establishment of mutual rights and duties. The author of the... [to full text]

Magistro darbo tema – Sutarčių aiškinimo doktrina ir praktika Lietuvoje. Darbe analizuojamos Lietuvos teisės doktrinos ir teismų praktikos suformuluotas sutarčių aiškinimo taisyklės, sutelkiamas dėmesys į jų tarpusavio santykį, taip pat atskleidžiami šių taisyklių pritaikymo praktikoje ypatumai. Darbo pradžioje apibūdinama sutarčių aiškinimo samprata, reikalingumas, aptariamos sutarčių aiškinimo atsiradimą sąlygojančios priežastys bei aiškinimo tikslai. Toliau nagrinėjami sutarčių aiškinimo metodai, jų išskyrimo praktinė reikšmė bei pasireiškimas Lietuvoje. Sekantis darbo skyrius skirtas išsiaiškinti, prie kokių klausimų – teisės ar fakto – reiktų priskirti sutarčių aiškinimą ir kokiu aspektu sutartį gali aiškinti kasacinės instancijos teismas. Plačiausiai darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo principas, sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų taikymas, analogiško šalims protingo žmogaus kriterijus, sutarties lingvistinio, sisteminio, teleologinio aiškinimo principai, contra proferentem taisyklė, aptariami sutarties kalbų neatitikimo problemos sprendimo variantai, sutarties spragos ir jų užpildymo galimybės. Turint omenyje kasacinės instancijos teismo svarbų vaidmenį formuojant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje, tyrinėjant sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktiką, analizuojamos Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung Das Thema der Magisterarbeit – Doktrin über die Auslegung der Verträge und ihre Anwendung in Litauen (angl. - The interpretation of contracts in Lithuanian jurisprudence and court practice). In dieser Arbeit werden die juristische Doktrin Litauens und die von der Gerichtspraxis entwickelte Regeln der Vertragsauslegung analysiert, wobei große Aufmerksamkeit ihrer gegenseitiger Beziehung gegeben ist. Es werden auch die Besonderheiten der Anwendung dieser Regeln in der Praxis dargestellt. Am Anfang der Arbeit wird der Begriff „Auslegung der Verträge“ und seine Notwendigkeit charakterisiert, es werden die Bedingungen der Entstehung dieses Begriffes und die Ziele der Auslegung besprochen. Weiter werden die Verfahren der Verträgeauslegung und ihre praxisbezogene Hervorhebung in Litauen analysiert. Im nächsten Abschnitt der Arbeit wird die Antwort gesucht, zu welchen Fragen die Verträgeauslegung gehört – des Rechtes oder der Tatsache, und aus welchem Aspekt der Vertrag von dem Kassationsgerichtshof ausgelegt werden kann. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit den Regeln der Verträgeauslegung, die im Bürgerlichen Gesetzbuch festgelegt sind, gewidmet. Und zwar: das Prinzip der Feststellung des Vorbedachts der Vertragsparteien; Bedingungen, die für die Vertragsauslegung von großer Bedeutung sind; Anwendung der Prinzipien der Ehrlichkeit, Gerechtigkeit und Vernünftigkeit; das Kriterium des vernünftigen Menschen; lingvistische, systematische, teleologische Prinzipien... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas esant šalių susitarimui, remiamasi ne tik darbo teisės teorija, bet ir teismų praktikos pavyzdžiais, bei lyginama su užsienio valstybių įstatymais. Pirmojoje magistro darbo dalyje, lyginamos Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo bei dabartinio Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintas labiausiai sutartinį darbo teisinių santykiu pobūdį atitinkantis darbo sutarties nutraukimas. Toliau nagrinėjant temą detaliai analizuojama darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kartu siejant su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Akcentuojama pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimo raštu svarba, reikalavimo pareikšti sutikimą per septynias dienas bei susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp darbo santykių šalių sudarymo reikšmė. Pabrėžiama, kad esminės sąlygos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas bei terminas, nuo kada sutartis bus nutraukta. Atkreipiamas dėmesys į piniginės kompensacijos reikšmę: piniginė kompensacija gali tapti esmine darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlyga darbuotojui jos pareikalavus. Tačiau vienas svarbiausių bruožų būdingų darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu yra laisvas valios... [toliau žr. visą tekstą] / The Master Thesis analyzes the basis for termination of an employment contract by agreement between the parties; it refers not only to the theory of labour law, but also to the judicial practice and comparisons of the legal enactments of foreign countries. The first part of the Master Thesis deals with comparison of the rules governing the termination of an employment contract by agreement between the parties contained in the Labour Law Code of the Lithuanian Soviet Socialist Republic, the Law on Employment Contract of the Republic of Lithuania and the current Labour Code of the Republic of Lithuania. Article 125 of the Labour Code that entered into force on January 1, 2003 establishes the termination of an employment contract, which best complies with the contractual essence of the legal labour relations. In further research the detailed analysis of the procedure for termination of an employment contract by agreement between the parties is provided, in conjunction with the implementation of the principle of freedom of contract. The emphasis is made on the importance of the written form of a proposal to terminate an employment contract by agreement between the parties, the requirement to approve the proposal within seven days, and conclusion of the agreement between the parties involved in labour relationship on termination of an employment contract. It is noted that the essential conditions for the termination of an employment contract by agreement between the parties are... [to full text]