Darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos SANTRAUKA Viena iš darbo teisės funkcijų yra apsauginė ir nukreipta ne tik į pačių darbo santykių išsaugojimą, bet ir į silpnesniosios santykių pusės – darbuotojo apsaugą, įstatymų leidėjas įtvirtina tam tikrus apribojimus ir garantijas tam tikrų kategorijų darbuotojams. Vienas iš darbo teisės tikslų yra užtikrinti užimtumo saugumą, todėl jeigu darbo teisėje būtų laisvai, be ribojimų taikomos sutarčių teisės nuostatos, pagal kurias šalys yra laisvos nustatyti sutarčių nutraukimo sąlygas, akivaizdu, kad šis tikslas niekada nebūtų pasiektas. Todėl darbo teisė numato daugelį saugiklių, susijusių su darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva. Darbas, būdamas neatsiejama nuo žmogaus veiklos dalis bei visuomenės gyvenimo šerdimi, persismelkia į kiekvieną visuomeninių santykių sferą, skaidosi į begalę potemių, kurios tampa neišsemiama ir neaprėpiama tema. Todėl rengiant šį darbą nepretenduojama į visapusišką problemų analizę, o siekiama iškelti kai kuriuos atskirų darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų institutų aspektus, iš kurių galima spręsti apie pačios problemos mąstą ir teisinio reglamentavimo galimybes. Darbe, taikant sisteminės analizės, loginės analizės, lyginamąjį, lyginamąjį istorinį, statistinį ir teleologinį metodus, atliekama teisės aktų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų institutų įgyvendinimą, analizė. Atsižvelgiant į tai, magistro darbas rengiamas remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Limitations and Guarantees of an Employment Contract Cancellation SUMMARY One of the labor law functions is protective connected not only with preservation of labor relations but also a weaker entity-employee’s security. A legislator fixes some limitations or guarantees to employees of particular categories. One of the labor law aims is to ensure employment security; therefore, this aim would not be met if provisions of contract law, whereby parties are free to fix terms of contract cancellation, were easily applied in labor law. Therefore, labor law calculates many protectors, which are connected with an employer’s initiative to cancel an employment contract. Labor is an essential part of humans and society’s activity that get into public relation domain, which can be divided into different sub-themes and become wide, inexhaustible theme. Therefore, preparing this work the most important point is to emphasize some separate institute aspects of limitations and guarantees of an employment contract cancellation, from where it is possible to decide about the scale of a problem and possibilities of juridical regulation and not to analyze all problems. Analysis of legislation, which fine-tunes institute implementation of limitations and guarantees of an employment contract cancellation, is realized at work while applying the system analysis, logic analysis, comparative, comparative historical, statistical and theological methods. In consideration of that, master work is being... [to full text]

Magistro darbo tema – Sutarties pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių sutarties vykdymo apinkybių galimybės ir Lietuvos teismų praktika. Darbe analizuojamos galimybės pateisinti sutarties nevykdymą dėl pasikeitusių aplinkybių įtakos remiantis skirtingose teisės sistemose įtvirtintu reglamentavimu. Tyrime analizei pasirinktos tų valstybių nacionalinės teisės sistemos, kuriose įtvirtintas reglamentavimo modelis buvo pavyzdžiu kitoms valstybėms. Darbe analizuojamos Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje įtvirtintos sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto reglamentavimo variacijos. Taip pat darbe analizuojami skirtinguose tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti pasikeitusių aplinkybių instituto reglamentavimo modeliai, analizei buvo pasirinkti šie tarptautiniai teisės aktai: Vienos konvencija Dėl tarptautinių sutarčių teisės, UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principai, Europos sutarčių teisės principai ir Jungtinių tautų konvencija Dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių. Ketvirtąjame darbo skyriuje yra analizuojamos sutarties vykdymo pasikeitus aplikybėms instituto taikymo sąlygos, atskleidžiamas jų turinys ir išskiriami reikalavimų tenkinimo vertinimo kriterijai. Prieinama išvados, kad esminiu gali būti pripažintas tik toks sutarties vykdymo suvaržymas, kuris ne tik iš esmės padidina sutarties įvykdymo kainą arba sumažina gaunamą įvykdymą, bet ir itin komplikuoja suvaržymą patiriančios šalies galimybes toliau... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis of the paper – Probability to adjust the contract terms regarding to changed circumstances and the analysis of Lithuanian courts practice. The paper analyzes the justification for the failure to perform on the basis of changed circumstances. The study selected for analysis the national legal systems, which maintained regulatory model has been followed by other countries. The paper examines French, German, British and United States law of contract and the variety of regulatory variations regarding changed circumstances. It also analyzes the regulatory models of hardship established in different international legal instruments. For the analysis were selected following international instruments: the Vienna Convention on the Law of Treaties, the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts, the Principles of European Contract Law and United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods. The fourth chapter analyzes the requirements for the situation in order to claim hardship. This chapter revealed the content of requirements and identifies the assessment criteria for declaring the fulfilment of the conditions. Analysis leads to the conclusion, that the substantial restriction of the contract can be recognized only in cases, which not only substantially increases the price of the performance or reduce the resulting performance, but also substantially complicates and burdens the possibilities of affected contractor to continue performing... [to full text]

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Magistriniame darbe išsamiai analizuojamas LR CK įtvirtintas faktoringo sutarties teisinis reglamentavimas, nustatoma šių santykių teisinio reguliavimo problematika, bei pateikiami pasiūlymai dėl jų sprendimo, akcentuojant faktoringo sutartimi atliekamo finansavimo, pagrįsto piniginių reikalavimų perleidimu, liberalizavimą ir šiuose santykiuose dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimą. Pirmoje darbo dalyje, remiantis užsienio valstybių faktoringo santykių plėtojimo praktikos ir teisės doktrinos analize, pateikiama faktoringo santykių kilmė, ekonominė faktoringo sutarties samprata, išskiriamos faktoringo sutarčių rūšys. Antroje darbo dalyje išsamiai analizuojama faktoringo sutarties teisinė prigimtis pagal LR CK teisinį reguliavimą, nurodant faktoringo sutarties ir jos pagrindu vykstančios cesijos instituto santykį, bei išnagrinėjami faktoringo teisinių formų skirtumai. Išsami faktoringo sutarties dalyko, kaip esminės šios sutarties sąlygos, analizė pateikiama trečioje darbo dalyje, o taip pat joje išnagrinėjami faktoringo teisinių santykių subjektams keliami tiek teisiniai, tiek praktiniai reikalavimai. Ketvirtoje dalyje trišalių faktoringo teisinių santykių turinio analizė atskleidžiama per rizikų dėl piniginio reikalavimo negaliojimo ir jo netinkamo įvykdymo tarp sutarties šalių pasidalijimo specifiką, skolininko informavimo apie piniginio reikalavimo perleidimą reikšmę, pirminės sutarties sudarytos tarp skolininko ir kliento santykį su faktoringo sutartimi... [toliau žr. visą tekstą] / In master thesis the legal regulation of the factoring agreement implemented in Lithuanian Civil Code is scrutinized, the issues of these relations’ legal regulation is determined, as well proposals on its solutions are provided while emphasizing the liberalization of the financing by the factoring agreement based on the assignment of receivables and safeguarding the balance of interests of persons participating in these relations. In accordance with the analysis of the foreign states practices of the factoring relations development and legal doctrine, the first section of the thesis provides the origins of the factoring relations, the economical concept of the factoring agreement and distinguishes the types of the factoring agreements. In the second section of the thesis the legal nature of the factoring agreement under Lithuanian Civil Code is scrutinized while indicating the relationship between the factoring agreement and cession institution occurring on its basis, also the differences of the factoring legal forms are explored. The deep analysis of the factoring agreement’s subject-matter, as an essential condition of this agreement, is provided in the third part of the thesis, as well both legal and practical requirements for the subjects of the factoring legal relations are analyzed. In the fourth part of the thesis the analysis of the trilateral factoring legal relations content is developed through the particularities of the risks on the invalidity and inappropriate... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

This master thesis researches, compares, analyses and critically evaluates compliance and enforcement mechanisms in UNECE environmental agreements in order to facilitate creation of the compliance mechanism under Water Convention. Absence of compliance mechanism starts impeding fluent functioning of Water Convention and has to be urgently established. Necessity for the compliance mechanism arises from the set of important factors: need to ensure full implementation and compliance with the Water Convention – an agreement of exceptional value and significance to our society because if governs fresh water resources; the problems of implementation and compliance arising under Convention and absence of an institute/third party able to search for solutions and give adequate and prompt responses. To begin with, up to date Water Convention is the only one functioning fresh water agreement of this kind in the world and full compliance with its requirements is the highest priority. It establishes a framework for cooperation and action in the field of trans-boundary fresh water resource management affecting area of more than 150 major rivers and 50 large lakes and their populations and has a potential to become global. Recently Parties to the Convention acknowledged the fact that they are facing certain problems related to implementation and compliance of the Convention: problems of implementation and their settlement; prevention or management of existing or potential differences in... [to full text] / Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti, palyginti ir kritiškai įvertinti Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos aplinkos apsaugos sutarčių įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai, siekiant palengvinti tokio mechanizmo kūrimą Vandens konvencijai. Sutarties įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmo nebuvimas pradeda trukdyti efektyviam konvencijos funkcionavimui ir turi būti skubiai įdiegtas. Toks mechanizmas reikalingas dėl šių pagrindinių priežasčių: būtinybės užtikrinti visišką Vandens konvencijos (kuri yra ypatingai svarbi gamtai ir visuomenei, nes reguliuoja vandens resursus) reikalavimų įgyvendinimą, vykdymą ir laikymąsi, daugėjančių problemų, kylančių dėl konvencijos įgyvendinimo ir laikymosi, bei nebuvimo jokio instituto, galinčio adekvačiai ir greitai reaguoti bei pateikti tinkamą atsaką ir efektyvų sprendimą. Vandens konvencija yra vienintelis pasaulyje funkcionuojantis tokio pobūdžio susitarimas ir dėl to visiškas jos reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas yra aukščiausias prioritetas. Konvencija reguliuoja tarptautinių vandens resursų apsaugą bei naudojimą, šalių veiklą ir bendradarbiavimą teritorijoje, apimančioje daugiau kaip 150 didžiausių upių bei 50 didelių ežerų. Ji stipriai veikia šių teritorijų gyventojus bei ateityje gali tapti pasauline konvencija. Konvencijos šalys pripažino faktą, jog pastaruoju metu jos susiduria su šiomis problemomis, susijusiomis su įgyvendinimu bei laikymusi: konvencijos įgyvendinimo problemos bei jų sprendimas, konfliktai dėl... [toliau žr. visą tekstą]

Sutartis – teisinio santykio realizavimo forma, todėl jai sutarčių teisėje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos teisės sistemoje išskiriamos įvairios sutarčių rūšys, tarp kurių yra ir šiame darbe nagrinėjamos viešosios sutartys. Darbe analizuojami esminiai su viešųjų sutarčių sudarymo tvarka, joje veikiančiais subjektais bei nutraukimu susiję klausimai, aptariama su šia tema susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Siekiant kuo visapusiškiau atskleisti darbo temą, aptariama nemažai užsienio autorių darbų, taip pat ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika. Kadangi sutarčių laisvė bei jos ribojimas viešosiose sutartyse yra aktuali bei daug diskusijų kelianti problema, šiame darbe pagrindinis dėmesys koncentruojamas ties klausimu, kokią vietą viešojoje sutartyje „užima“ fundamentalusis sutarčių teisės principas – sutarties laisvė, o kas „lieka“ imperatyviam valstybiniam reglamentavimui. Reikia pažymėti, jog darbe pateikiama plati Lietuvos bei kitų valstybių sutarčių teisėje aptinkamų analogiškų ar panašių sutarčių lyginamoji analizė, kurios metu stengiamasi ne tik atskleisti kitose valstybėse įtvirtintų sutarčių rūšių ypatumus, bet ir atsakyti į klausimą, ar Lietuvai apskritai reikalingas viešųjų sutarčių institutas. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant išsamiai aptarti viešųjų sutarčių institutą bei susisteminti visus jo bruožus, darbe taip pat analizuojamas galimas viešųjų sutarčių atspindys Europos Bendrijų teisėje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą] / This article discusses a relevant topic in Lithuania‘s contract law – the conception of public contract and its development. Due to the analysis of various laws, doctrine and precedents, the article provides with coherent understanding about agreements for public purchase and utility services as well as their evolution in the Lithuanian law system. It is needful to stress that the debates on State involvement in the modern market and its participation in the economy and society are still up to date, due to it this article examines what is the proper degree of state intervention in commercial relationship and what type of legislation would be beneficial for both – supplier and consumer. The most important principle in contract law – freedom of contract, which is a cornerstone of wealth maximization, is also discussed in this article. Futhermore, with a purpose to reveal the state’s attitude to the intersection of this principle and public interest, the examination of relationship between public interest and freedom of contract is presented. The article also examines the EU competition law policy and legislation in controlling the business with a dominant market power, as well as assuring the social welfare of other party and consumers. What is more, the clear comparison of Lithuania’s and other countries’ governmental regulation on public or administrative contracts is also provided here. Finally, the author puts forward some conclusions on key questions of public contracts... [to full text]

Remiantis Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisiniais aktais, magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Atlikus darbo analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, poinstitutis atitinka tarptautinės darbo teisės numatytus reikalavimus. Pirma, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sąvoka bei priežastys. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo Kodekse nėra įtvirtinto baigtinio šių priežasčių sąrašo, todėl neliko kazuistinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, atvejų reglamentavimo. Antra, apibūdinami darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, apribojimai bei garantijų nuo galimo atleidimo iš darbo tam tikrų kategorijų darbuotojams taikymo galimybės. Trečia, analizuojama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka. Akcentuojamas įspėjamojo termino apie darbo sutarties nutraukimą tinkamo laikymosi bei darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą klausimai. / The auther examines theoretical and practical problems of employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault in accordance with the Labour Code of the Republic of Lithuania, which came into force on January 1st 2003. In general, in order to perform a comprehensive analyzes of the issues, civil cases are provided in the presented paper. First, master’s thesis compromises the meaning of employment contract termination and the reasons of this termination. Those reasons are analyzed using comparisons with the acts and cases of Lithuanian and international labour law acts. Second, the auther examines employment contract termination restrictions and special protections for employees that exist in the Labour Code of the Republic of Lithuania. Third, the work deals about the requirements of employmet contract termination, especially the notice period of termination and also considerations of alternative jobs. In addition, regulation of labour law concerning employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault under labour law of the Republic of Lithuania is coordinated with legal acts of the EU and ILO.