Darbe analizuojamas Lietuvos teisėje naujas ir praktiškai nenagrinėtas teisėtų lūkesčių principas, kuris pradėtas aiškinti ir taikyti tik po 2000 metų. Jo aiškinimą ir taikymą Lietuvoje pradėjo Konstitucinis teismas. Darbe analizuojama šio principo raida, jo praktinis poreikis, taip pat, kokie yra konstituciniai principai ir kokios jų rūšys, pateikiami šių principų skirtumai nuo konstitucinių normų. Palyginimui pateikiama Europos teismų (Europos Bendrijoje šis principas irgi yra pakankamai naujas reiškinys) ir Lietuvos teismų praktika aiškinant minėtą principą ir galiausiai pateikiamas teisėtų lūkesčių principo santykis su kitais teisės principais. Darbe apžvelgiama aukščiausią galią turinčių Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) ir atliekama jos detali analizė. Darbe pateikiama keletas įdomesnių ir svarbesnių bylų, kuriose teismai remiasi teisėtų lūkesčių principu, tuo pačiu aiškindami jo sampratą bei taikymo ribas. Teisėtų lūkesčių principas apžvelgiamas ir Europos Bendrijos teisėje ir teismų praktikoje. Galiausiai, remiantis Lietuvos teismų formuojamos praktikos analize, pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui. / The paper analyses the principal of legal expectations – a new and actually not much examined principal in Lithuanian law, which was started to be interpretated and practically applied after 2000. The Constitutional Court of Lithuania started the mentioned iniciative. Firstly, the paper analyses the development and practical need of the principal as well as the variety of all the other constitutional principals. Secondly, the paper analyses The Constitutional Court, Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania decisions where were mentioned legal expectations. Moreover, it tries to comprise the interpretation of this principal in Lithuanian legal system with the one existing in European law. The paper briefly describes several most important legal cases, where the principal of legal expectations was applied. Finally, according to the analysis of Lithuanian legal practise, some ideas and suggestions for the legislator are formulated.

LR Konstitucinis Teismas savo išaiškinimuose yra pažymėjęs, kad dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui visais atvejais yra užtikrinama galimybė reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir jį gauti, o teisingumo ir teisinės valstybės principai sąlygoja, kad įstatyminės poveikio priemonės garantuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. LR CK 6.270 str. 3 d. numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (toliau – DPŠV), laikomas solidariai atsakingu su neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu atvejais, kai dėl šaltinio praradimo yra ir paties valdytojo kaltės, bei tai, kad atlyginęs žalą DPŠV, gauna regreso teisę į neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusį asmenį. Toks teisinis reguliavimas gali sąlygoti, kad DPŠV dėl neatsargumo praradęs tą šaltinį, gali būti priverstas atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais žalą sukėlę asmenys. Todėl kyla abejonė, ar CK 6.270 str. 3 d. ta apimtimi, kuri numato solidariąją DPŠV atsakomybę, nepažeidžia asmenų teisėtų interesų pusiausvyros. Magistro darbe buvo nustatyta ir tiriama: DPŠV atsakomybės požymiai ir atribojimas nuo kitų atsakomybės rūšių; solidariosios atsakomybės problematika deliktiniuose santykiuose; DPŠV ir nukentėjusiojo asmens teisėti interesai Lietuvoje. Darbe vertinama, kaip skirtingose valstybėse gali būti derinami asmens, valdančio objektą, kuris pagal Lietuvos teisę laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, ir nukentėjusiojo dėl to šaltinio asmens interesai. Buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional Court of the Republic of Lithuania has held in it’s decisions, that the constitutional imperative for compensation for material and moral damage is inherent in the Constitution enshrined the principle of justice that laws must be provided with all the necessary legal preconditions for just compensation of damages to victims. However, the constitutional principles of justice and the rule of law, also implies that the measures established, have to meet the legitimate and universally important objectives and guarantee of balance of legitimate interests. There is 6.270 Art. 3 p. in Civil Code of the Republic of Lithuania which provides that the possessor of a potentially hazardous object (hereinafter PPHO), the latter and the person who seized the potentially hazardous object unlawfully, shall be held jointly and severally liable for the damage caused by that object, in cases where the loss of possession of a potentially hazardous object results also from the fault (as well negligence) of the possessor. Upon having compensated for the damage, the PPHO shall acquire a right of recourse for the recovery of sums paid against the person who unlawfully seized the potentially hazardous object. Having regard to the legal regulation, there is possibility of situation where the PPHO which contributed fractional share in loss of possession of potentially hazardous object should be liable for the damage caused by intentional criminal acts made by third parties. Moreover... [to full text]

Magistrinį darbą sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis. Pirma dalį sudaro išsami nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėčių analizė. Antroje dalyje analizuojama kaltininko asmenybė bei nagrinėjami statistiniai duomenys. Darbe atskleidžiama nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata, aptariama jų raida, pateikiama pagrindinės nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėties elementų (objekto ir nukentėjusiojo, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės) analizė, lyginamuoju aspektu pateikiami Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos bei Estijos baudžiamųjų įstatymų skirtumai. Pateikiama išsami kiekvieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriaus numatyto nusikaltimo analizė. Darbe analizuojami nužudymą kvalifikuojantys bei privilegijuojantys požymiai kartu atkreipiant dėmesį į minėtų valstybių reglamentavimo skirtumus. Darbas yra įdomus tuo, kad be kvalifikuotų ir privilegijuotų nužudymo sudėčių, yra nagrinėjami ir kiti nusikaltimai žmogaus gyvybei. Analizuojama neatsargaus gyvybės atėmimo, sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės ir padėjimo nusižudyti sudėtys. Be to aptariami tokie klausimai kaip juridinių asmenų atsakomybės klausimas pagal BK 132 straipsnio 4 dalį, aktyvios eutanazijos ir padėjimo nusižudyti atskyrimas. Darbe taip pat atskleidžiama kaltininko samprata, jos struktūriniai elementai. Analizuojamų duomenų pagrindų atskleidžiami demografiniai –socialiniai požymiai, o taip pat nurodoma psichologinių požymių įtaka kaltininkų elgesiui. / The master paper consists of two parts. The first part covers a detailed analysis of the compositions of crimes against human life. The second part features a culprit’s personality and investigates statistical data. The work reveals the conception of crimes against human life, discusses their development, provides the analysis of the elements of the main composition of crimes against human life (object and victim, the objective side, subject, the subjective side). The differences between the criminal laws of Russia, Poland, Germany, Latvia and Estonia are presented at comparative level. The paper includes a detailed analysis of each crime indicated in Chapter XVII of the Penal Code of the Republic of Lithuania. The work analyses the evidence classifying and privileging a murder both paying attention to the differences of the regulation of the countries abovementioned. The interesting aspect of the paper lies in the investigation of other crimes against human life, apart from qualified and privileged compositions of a crime. The compositions of reckless killing, instigating to commit a suicide or reducing to a suicide or help to commit a suicide are analysed. Furthermore, such issues as the issue of legal persons’ liability according to Part 4 Article 132 of the Penal Code, the separation between active euthanasia and help to commit a suicide. The conception of the culprit, its structural elements are revealed in the paper. On the basis of the data analysed, demographical –... [to full text]

The problem of admissibility of evidence in the penal cause takes special place because not all evidence is admissible as main tool for defending one’s violated rights and legal interests.In the first chapter of final paper the conception of admissibility of evidence is revealed, the general requirements for the evidence, the rules of admissibility of evidence, peculiarities of violated procedural form of admissibility of evidence are analyzed.In the second chapter the peculiarities of admissibility of evidence are analyzed in the countries of common and civil law. In the third chapter using the practice of courts it is revealed how common rules of admissibility of evidence can be applied practically in different ways.

Magistriniame tyrimo darbe analizuojamos žemės nuosavybės Lietuvoje istorinės ir teisinės prielaidos bei iš to išplaukiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio didžiausias kliuvinys savininkams, siekusiems atkurti nuosavybės teises į žemę natūra pasirodė esąs asmeninių ūkių šioje žemėje skyrimas. Darbe išanalizuotos problemos, su kuriomis praktiškai susiduria asmenys, siekiantys įgyvendinti savo subjektinę ir Konstitucijos ginamą teisę į nuosavybę. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos teisės mokslo autoriai beveik neanalizuoja Žemės reformos istorinių ir teisinių pagrindų, o apsiriboja vien tik teoretiniais svarstymais apie restitucijos idėjos tobulumą, neanalizuodami nuosavybės teisių atkūrimo tam tikrų įstatymų ir poįstatyminių aktų taikymo problemų vykdomosios valdžios institucijose kaip mirusios teisės normos apraiškos fenomeno. Darbe siekiama pažvelgti giliai ir išsamiai į Lietuvos teismų darbą, kuris buvo atliktas nagrinėjant žemės teisės bylas, kuriose susikirto asmeninių ūkių įgijėjų bei žemės savininkų, siekusių susigrąžinti žemę natūra, interesai, analizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės bei prieinama išvados, jog netgi konkrečią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę sukūrę ir įgyvendinę teisėjai kartais jos iš viso netaiko. Todėl darbe prieinama išvados, jog būtina užtikrinti teisėjų darbo kokybę, kontrolę bei etiką, nes netinkamai nagrinėjant bylas, susijusias su pamatine demokratine vertybe – teise į nuosavybę, yra pakertamas konstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] / In this resarch the problems of the 1991 Lithuanian Land Reform are being analyzed. The main problem is that starting the Reform mentioned Lithuania‘s legislature didn‘t postpone the desicion of the Parliament, 26th of July, 1990, regarding establishement of the personal farming of villagers. According to the idea of the restitution, based in Lithuania‘s legal constitutional tradition and based on the just expectations, Land Reform should have been great democratical project, partly restoring previous civil order, which was destroyed by the Soviet occupation by nacionalizing all immovable property. In this paper having analysed Lithuania‘s scientific papers regarding Land Reform issues author didn‘t choose solely thoeretical analysis as Lithuanian scientist didn‘t analyse this problem of two social groups interests claiming the right to the same piece of land. That is why author used broad range of the social science methodology, interviewed plaintiffs and land owners, analyzed Lithuanian Supreme Court‘s practice regarding cases between personal farm owner and the real owner of the same land according to the restitution idea. It is concluded that Lithuanian Land Reform partly collapsed because the law of the restitution didn‘t come into practice what means that law remained unimplemented. The results of the research suggest that not only legislature didn‘t guarantee the due process of law during the Land Reform, but also judges and the attorneys where not ready for such kind... [to full text]

Šiame moksliniame tyrime nagrinėjamas teisėtų lūkesčių principo turinio įgyvendinimas valstybės tarnyboje. Siekiant atskleisti temą, analizuojami Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės ekonominę būklę apibūdinantys teisės aktai, teismų praktika bei Lietuvos ir užsienio mokslinė literatūra. Pirmoje dalyje aptariama teisėtų lūkesčių principo kilmės istorija bei samprata. Analizuojant teisės šaltinius, atskleidžiama, kada asmuo gali įgyti teisėtus lūkesčius bei valstybės pareiga gerbti asmens teises. Tuo pačiu nurodoma, jog teisėtų lūkesčių principas nėra absoliutus bei atskleidžiamos aplinkybės, kurioms egzistuojant, viešoji valdžia gali keisti teisinį reglamentavimą. Antroje mokslinio tyrimo dalyje pabrėžiamas valstybės tarnautojų vaidmuo valstybės valdyme bei valstybės pareiga paisyti šių asmenų teisėtų lūkesčių. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį bei socialines garantijas, ir atskleidžiami konkretūs aukščiausių valstybės institucijų priimti sprendimai, kurie pažeidžia valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius ir kelia nepasitikėjimą valstybe. Trečioje mokslinio tyrimo dalyje yra apžvelgiama naujausia Europos Teisingumo Teismo praktika, kurioje nagrinėjamas Europos Sąjungos pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų didinimo ribojimo klausimas. Tuo pačiu, atsižvelgiant į antrojoje dalyje identifikuotas problemas, yra analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei suformuojamos pagrindinės sąlygos, kurias... [toliau žr. visą tekstą] / In this scientific research the implementation of substance of principle of legitimate expectations in the public service is analyzed. In order to reveal the point of this subject, the Public service Act, act’s revealing complicated economical and financial situation of state, Court practice and scientific literature of Lithuania as well as foreign countries are analyzed. Firstly, we discuss historical development and conception of principle of legitimate expectations. Analyzing sources of law we reveal when person is able to gain legitimate expectations and duty of state to respect person’s rights. Herewith, it is said that principle of legitimate expectations is not undeniable and circumstances when public authority is able to chance it legal acts are revealed. In Part two we reveal the importance of officials in administration of state and the duty of state to respect officials’ legitimate expectations. Herewith, legal acts related with officials’ salary and social securities are analyzed and problems that arise: decisions which were made by authority of state and which can infringe officials’ legitimate expectations and trust in state. In Part three the point of practice of European Court of Justice of the European Union realated with officials’ salaries and social securities restraint is revealed. Herewith, readers attention is paid to situation in Lithuania: we recall problems identified in Part two and analyze practice of Constitutional Court in order to set main... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjamos gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės produktais padarytą žalą taikymo sąlygos. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas Tarybos Direktyvos dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais nuostatų analizei bei aiškinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Teisingumo Teismo praktika nagrinėjamais klausimais nėra labai gausi, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų sprendimų šiuo klausimu apskritai nėra, didžiulę reikšmę, siekiant darbe išsikeltų tikslų, turi užsienio valstybių, tokių kaip Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Austrijos ir kitų, teismų priimti sprendimai. Siekiant tinkamai atskleisti aspektus, susijusius su netinkamos kokybės sąvoka, didelis dėmesys taip pat skiriamas Europos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisės doktrinai. Iš vienos pusės, vienodas griežtos gamintojo atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas yra vartotojų teisių garantas. Kita vertus, nevienodas sąlygų aiškinimas turi įtakos ne tik ekonominiams gamintojų interesams, bet ir bendrosios rinkos konkurencinei struktūrai ir laisvam prekių judėjimui. Taigi šis magistro darbas atskleidžia trūkumo, žalos ir priežastinio ryšio koncepcijų gamintojo atsakomybėje problematiką, koncentruojantis ties netinkamos kokybės sąvokos ir jos kriterijų aiškinimu. Direktyva įtvirtina griežtos atsakomybės taikymą žalos, padarytos defektiniais produktais atžvilgiu, todėl būtent gaminio netinkama kokybė, o ne gamintojo faktinis elgesys (atsargumo laipsnis) yra atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses conditions of the strict civil liability of the producer for the damage caused by defective products. The main attention is paid to the analysis and interpretation of provisions of Council Directive on the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the Member States concerning liability for defective products. Whereas practise of European Court of Justice is not very rich regarding these issues and there is no any judicial practise of Lithuanian Supreme Court, judicial practise of foreign countries, such as United Kingdom, Germany, Austria and others, are of significant importance seeking the aims of this master thesis. To disclose properly the issue of defectiveness, attention is also drawn in the analysis of legal doctrine of theorists of the Europe counties as well as authors of United States of America. On the one hand, equal interpretation and application of conditions of the strict liability of producer is a guarantee of consumers’ rights and helps to ensure the same degree of protection of the consumers in the Member States. On the other hand, unequal application of these conditions concerns not only economic interests of the producers themselves but also affects competitive structure and free movement of goods within the common market. Thus this master thesis discloses the main problems found in the concepts of defect, damage and causation in this liability, concentrating on the meaning of defectiveness and its... [to full text]