Šiame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti darbo teisės kaip savarankiškos teisės šakos ypatumus, išskiriant teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Siekiant užsibrėžto tikslo, buvo iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teisės šaką, kaip teisės sistemos struktūrinį elementą; 2. Išnagrinėti teisės šakos, kaip teisės sistemos struktūrinio elemento, atskyrimo kriterijus; 1. Aptarti kriterijus, kuriais remiantis atskiriama darbo teisės šaka, Lietuvos Respublikos sistemoje; 2. Atskleisti darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų tarpusavio santykius, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje – Teisės sistema – aptariama: teisės sistemos struktūra, kas sudaro teisės šakas, jų atskyrimo kriterijai. Detaliau nagrinėjami teisės skirstymo šakomis pagrindai – teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Antra darbo dalis – Darbo teisės šakos atskyrimo kriterijai. Šioje dalyje Suformuluojama darbo teisės sąvoka bei supažindinama su darbo teisės sistema. Nagrinėjami darbo teisės reguliavimo objektas bei metodas, aptariami pagrindiniai darbo teisės principai. Trečioji darbo dalis - Darbo teisė ir kitos teisės šakos. Šioje dalyje analizuojama kokie santykiai yra tarp darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų, kaip: Konstitucinės, socialinės apsaugos, administracinės. Didelis dėmesys skiriamas darbo teisės ir civilinės teisės šakų atskyrimo klausimui. Yra gana daug... [toliau žr. visą tekstą] / LABOUR LAW AS INDEPENDENT BRANCH OF LAW The purpose of this Master’s Thesis is to show peculiarity of labour law as an independent branch of law, distinguishing object and method of legal regulation. Seeking the purpose these tasks of study were set: 1. To reveal a branch of law as a structural element of legal system; 2. To analyze separation criterion of a branch of law, as a structural element of legal system; 3. To discuss criterion, invoking which branch of labour law is separated, in law system of the Republic of Lithuania; 4. To open interrelation of branch of labour law and other branches of law in legal system of the Republic of Lithuania; The Thesis consists of three main parts, conclusions, list of literature and appendixes. In the first part of the Thesis – Legal system – the structure of legal system, what makes legal branches and criterion of their separation are discussed. The basis of separating law into branches – the object of legal regulation and the method - are analyzed in details. The second part of the Thesis – The criterion of the branch of labour law separation. The concept of work law is formulated. It is also introduced with a system of labour law in this part. The object and the method of labour law are analyzed; the main principles of labuor law are discussed. The third part of the Thesis – Labour law and the other branches of law. In this part the interrelation between labour law and the other branches of law - such as constitutional, social... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojamas poilsio laiko tarptautinis teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimo ypatumai Lietuvos darbo teisėje atskleidžiant teisinę poilsio laiko sampratą, apžvelgiant poilsio laiko reguliavimo pasauliniu ir regioniniu mastu prielaidas ir tarptautinius teisės aktus poilsio laiko reguliavimo klausimais, išskiriant ir aptariant atskirus poilsio laiko reguliavimo Lietuvos darbo teisėje poinstitučius. Darbe taip pat atskleidžiamos esminės poilsio laiko reguliavimo kryptys Lietuvoje. Išanalizavus minėtas nuostatas bei tendencijas darytinos išvados, jog poilsio laikas glaudžiai siejasi su darbo laiko sąvoka. Lietuvos darbo kodekse pasinaudota Rytų bei Vidurio Europos valstybių patirtimi, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų bei rekomendacijų ir Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatomis, perkelta didžioji dalis Europos Sąjungos direktyvų nuostatų, nors poilsio laikas labai priklauso nuo nacionalinių valstybių ypatumų ir yra net tam tikros kultūros dalis. Darbuotojai dažnai dėl per didelio darbo krūvio išnaudoja tik dalį jiems priklausančio poilsio laiko - esant tokiai situacijai darbdavys turėtų imtis priemonių darbuotojų poilsiui užtikrinti. Deja, nesant aiškios atostogų suteikimo ir atšaukimo iš jų tvarkos, kyla rizika, kad darbdavys gali piktnaudžiauti atostogų suteikimo diskrecijos teise ir padaryti tai savotiška „skatinimo – baudimo“ priemone. Siūlytina koreguoti DK 184 str., įtvirtinant darbuotojų teisę į nemokamas atostogas dėl kitų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyzes international legal regulation of rest period and peculiarities of its implementation in Lithuanian labour law, revealing the legal concept of rest period, reviewing assumptions about regulation of rest period at international and regional level, international legal acts on issues regarding regulation of rest period, highlighting and discussing the different sub-institutes of regulation of rest period in Lithuanian labour law. The paper also reveals key directions of regulation of rest period in Lithuania. The analysis of these provisions and trends draws the conclusion that the rest period is closely related to the concept of working time. Experience of East and Central European countries, conventions and recommendations of International Labour Organisation and provisions of European Social Charter (revised) were used and majority of European Union directives provisions were incorporated in Lithuania Labour Code, although the rest period is very dependent on the characteristics of nation-states and is even some part of the culture. Due to excessive workload employees often use only part of rest period that belongs to them - in such situations the employer should take measures to ensure the rest period of employees. Unfortunately, due to the absence of clear order for issues of granting leave and recalling it, there is a risk that employers may abuse its discretion rights in granting annual leave by making it a kind of devise for “promotion or... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema – Teisinio reguliavimo samprata ir ribos: įstatymo, neįstatymo ir “minkšto“ įstatymo problema (angl. - The Concept and the Limits of Legal Regulation: the Issue of Law, Non-Law and "Soft Law"). Šiame darbe analizuojami svarbiausi socialiniai reguliatoriai: objektyvioji teisė, moralė, papročiai, religija, organizacijų taisyklės ir t.t. Darbe objektyvioji teisė suprantama kaip socialinis reguliatorius, esantis valstybės dispozicijoje. Tyrime daugiausiai dėmesio skiriama teisinio reguliavimo sampratai bei jo riboms, problemiškam formaliosios ir neformaliosios teisės santykiui. Darbo pradžioje koncentruotai apibūdinamos socialinio reguliavimo poreikio priežastys. Toliau išsamiai analizuojama teisinio reguliavimo samprata, jo struktūra, pobūdis, kilmė bei kiti klausimai. Kartu pažymimi tie elementai, kurie apsprendžia teisinio reguliavimo ribas. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama Lietuvoje mažai analizuojamam teisinio reguliavimo ribų klausimui, kuris itin svarbus nagrinėjant teisinį reguliavimą. Darbe teisinio reguliavimo ribų problema analizuojama giluminiu aspektu, t.y. aiškinamasi, ar tikrai valstybės valia apsprendžia minėtas ribas. Taip pat aptariami alternatyvūs elgesio reguliatoriai, jų tarpusavio santykis, o svarbiausia – įtaka teisiniam reguliavimui. / ZUSAMMENFASSUNG Das Thema der Magisterarbeit – die Konzeption der rechtlichen Regelung und die Grenze der rechtlichen Regelung: das Problem des Gesetzes, Ungesetzes und „Soft-law“. Das Thema lautet in Englischtext so: The concept of legal regulation and limits of it: the problem of law, non-law and soft-law. In dieser Arbeit werden die wichtigste soziale Regulatoren analysiert: objektives Recht, Moral, Sitten, Konfession, Reglementen des Organisationen und andere. Das objektive Recht wird in dieser Erforschung als soziale Regulatore, die das Staat in seine Disposition hat, verstanden. In dieser Arbeit ist die größte Aufmerksamkeit für die Konzeption der rechtlichen Regelung und ihre Grenze, für die Beziehung zwischen formale und informale Recht. Am Anfang der Arbeit wird in konzentrierter Form der Bedarfgrund der soziale Regelung charakterisiert. Weiter werden gründlich die Konzeption der rechtlichen Regelung, die Struktur, der Charakter, die Unsprung und andere Fragen, die mit der rechtlichen Regelung zusammenhängend sind, analysiert. Zusammen werden die Elementen, die die Grenze der rechtlichen Regelung entscheiden, notiertet. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit über die Grenzen der rechtlichen Regelung. Diese Frage war sehr wenig in Litauen analysiert, obwohl die sehr wichtig ist, wenn über die rechtliche Regelung gesprochen ist. In dieser Arbeitsteil werden die Grenzen der rechtlichen Regelung in grundlegenden Aspekt analysiert: es wird illustrieren, ob es richtig... [to full text]

Gyvename įvairovės ir neapibrėžtumo, o kartu ir būdravimo, kritiškumo, kūrybos laikais, kai reikia daugiau individualių įžvalgų, nuovokos, refleksijos, atsakomybės už teisingus pasirinkimus. Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra ta terpė, kuri ugdo sąmoningus, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius išmoktas teisines žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje, konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime, mokinius – piliečius. Ugdymo realybėje kylančios problemos susijusios su visuomenės gyvenimo pokyčiais, ugdymo turinys, kaip socialinio užsakymo raiška, atspindi šiandieninės visuomenės poreikius, lūkesčius, problemas. Visuomenei ir asmenybei prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka konkrečios visuomenės materialinę ir dvasinę kultūrą. Todėl modernioje visuomenėje yra svarbios ir reikšmingos teisinio ugdymo programos bei jų turinys, nes tik tikslingai ir kompetentingai sudarytos programos ir jų turinys sąlygos progresą tarp besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokykloje. Kalbant apie sparčią socialinę kaitą, tuo pačiu ir apie teisinio ugdymo turinio kaitą, reikia pabrėžti kompetencijos reikšmę Bendrosiose programose (ugdymo turinyje). Šis globalizacijos laikmetis yra pažymėtas ypatingu ženklu, kai globali ideologija, žadanti patogesnį, kokybiškesnį, įdomesnį gyvenimą, persmelkia visų valstybių politiką, kultūrą, švietimą, socialinį gyvenimą, siūlydama tvarkytis pagal tuos pačius principus, t.y. kompetencijas. Kompetencijos samprata... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the world that is full of variety and uncertainty together with subterfuge, criticism and creativity and it is the time that we need more individual abortions, perception, reflection and responsibility for the legal choices. Legal education at secondary school is the environment that educates students, namely citizens that are conscious, realizing their rights and duties, able to adjust legal knowledge in certain situations, constructively participate in changing society life. The obstacles that appear in education reality are associated with social life changes, the education content as social expressions, reflects the changes of today’s society, as well as expectations and problems. Education content will be meaningful only when it will correlate with society and person’s material and emotional culture. As a consequence, modern society should take into consideration education syllabus and their content as only the competent and meaningful syllabus as well as content may be useful and influence the progress among secondary school students. As far as quick social and legal education content change is concerned, it is important to note the significance of competences in General syllabus. This globalization era is marked with exceptional mark when global ideology assuring easier, of more quality and interesting life pierces the politics, culture, education, social life of every country suggesting living according common principles, namely, competences. The... [to full text]

Magistro darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo panašumai ir skirtumai, apibrėžiama jų atribojimo problematika. Keliama tyrimo hipotezė, jog nepaisant tam tikrų panašumų, valstybės tarnybos teisė, kaip ir darbo teisė, yra atskira teisės šaka Lietuvos teisės sistemoje, turinti savarankišką teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apibūdinama teisės teorijoje ir praktikoje formuluojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių specifika, nurodant šių santykių požymius, jų struktūrinius elementus (subjektus, objektą ir turinį). Antroje dalyje pripažįstant valstybės tarnybą specifine darbine veikla atliekama darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo atskirų sričių lyginamoji analizė, nurodant panašumus ir skirtumus. Tyrimas struktūrizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu išskirtose kompleksinio teisinio reguliavimo srityse: 1) darbo sutarties sudarymas ir priėmimas į valstybės tarnybą; 2) darbo sutarties vykdymas ir valstybės tarnautojų karjera; 3) darbo užmokestis; 4) atsakomybė; 5) darbo sutarties pasibaigimas ir valstybės tarnautojų atleidimas; 6) socialinės ir kitos garantijos; 7) ginčų nagrinėjimas. Trečioje dalyje identifikuojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių atskyrimo problematika: apibrėžiamas teisinių valstybės tarnybos santykių kompleksinis reguliavimas, pateikiami darbo ir valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / This scholarly paper for master degree deals with analysis of similarities and differences in legal regulation of labour relations and civil service and defines problematic of their dissociation. The research hypothesis is made that regardless of certain advantages the Civil Service Law like Labour Law is a separate branch of Lithuanian law system with detached subject and method of legal regulation. This scholarly paper consists of three sections. The first section describes specifics of legal labour and civil service relations formulated in theory and practice of law while indicating features of these relations and their structural elements (subjects, the object and content). In the second section in recognition of civil service as being specific working activity the comparative analysis of different fields of legal regulation of labour relations and civil service is accomplished pointing to their similarities and differences. The research is structured according to the fields of complex legal regulation that were distinguished on the basis of Labour Code of Lithuania Republic and Law on Civil Service of Lithuania Republic: 1) conclusion of an employment contract and admission to civil service; 2) implementation of an employment contract and career of civil servants; 3) wages; 4) responsibility; 5) expiration of an employment contract and firing of civil servants; 6) social and other guarantees; 7) dealing with arguing. The third section of the paper identifies the... [to full text]

Visuomenės ir aplinkos sąveikos santykiai, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens prigimtinę teisę gyventi neužterštoje, sveikoje aplinkoje, yra reguliuojami ekologinės teisės normomis įtvirtintais ekologiniais reikalavimais. Aplinkos apsaugai nuo teršimo skirtų reikalavimų pažeidimas yra pagrindas aplinkos teršėjui taikyti teisinę atsakomybę. Priklausomai nuo padaryto aplinkos teršimo pažeidimo esmės, jo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, aplinkos teršėjui gali būti taikomos administracinės arba baudžiamosios, o kartu ir materialinės (civilinės) atsakomybės priemonės. Administracinė atsakomybė yra dažniausiai už aplinkos teršimą taikoma atsakomybės rūšis, tuo tarpu baudžiamosios atsakomybės priemonės, nepaisant teorinės jų taikymo galimybės praktiškai yra netaikomos. Kadangi aplinkos teršimas paprastai sąlygoja žalos ar jos grėsmės aplinkai atsiradimą, teršėjui taikomos dar vieno, Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje mažai išplėtoto ir klaidingai su civilinės atsakomybės normomis tapatinamo materialinės atsakomybės instituto nuostatos, skirtos minėtai žalai atlyginti. Taigi, šiame darbe yra siekiama išanalizuoti pagrindinės - administracinės atsakomybės už aplinkos teršimą teisinio reguliavimo bruožus, aptarti baudžiamosios ir materialinės (civilinės) atsakomybės institutų įstatyminio įtvirtinimo ypatumus, taip pat atskleisti ryškiausiai matomus šių atsakomybės rūšių reglamentavimo bei jų praktinio įgyvendinimo trūkumus. Kadangi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the environment and society, are regulated by ecological demands entrenched in the ecological rules of law, with the view to ensure the birthright to live in clean and healthy environment. The breach of ecological demand, which is established with the aim to avoid the environmental pollution is the basis to apply the institute of legal liability. According to the nature and level of risk of violation, administrative, punitive and civil measures can be applied to the polluter. Commonly used is an administrative liability, meanwhile the punitive measures for environmental pollution, despite the theoretical regulation, practically has no affect. Whereas nearly every violation of environmental pollution causes the damage or the danger of damage to the environment, the remedies of civil law are also applied to the polluter, which are dedicated to compensate damage, caused by the violation. So the aim of the article is to analyse the main features of administrative liability – as mostly used type of liability, also to discuss the main points of legal regulation of penal and civil liability and to uncover the main problems of the regulation and its applications. Since the institute of liability for environmental pollution violations during last free years in Lithuania was widely modified on purpose to enforce the environmental requirements of European Union, the attention in the article also will be pied to the main transformations and its practical... [to full text]

Viešasis administravimas yra viena iš socialinio valdymo rūšių, kuri yra labai reikšminga organizuojant modernios visuomenės valdymą, vykdant valstybės valią. Viešasis administravimas yra siejamas su valstybės valdymu, su valstybės vykdoma veikla, todėl jis glaudžiai yra susijęs su viešąja teise. Šiame magistro darbe aptariama bendroji viešojo administravimo samprata, jo santykis su vykdomąja valdžia, viešąja politika, taip pat aptariami pagrindinių viešojo administravimo modeliai, jų privalumai bei trūkumai. 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuva perėmė sovietų sąjungos valstybės valdymo aparatą, kuris buvo neefektyvus, nelankstus ir nebetiko naujoje realybėje, todėl buvo būtina jį adaptuoti prie pasikeitusių sąlygų. Taigi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko viešojo administravimo reforma, po truputį ryškėjo viešojo administravimo modelio bruožai. Intensyviausias viešojo administravimo teisinio reglamentavimo reformos etapas prasidėjo 1999 metais, kuomet buvo priimti svarbiausi įstatymai, reglamentuojantys viešąjį administravimą bei su juo susijusią veiklą. Viešojo administravimo teisinis reglamentavimas nuolat yra tobulinamas, keičiamos atskiros jo reguliavimo nuostatos. Darbe yra stengiamasi atskleisti šios viešojo administravimo teisinio reglamentavimo raidos priežastis bei tendencijas. Aptariamos viešojo administravimo sąvokos įtvirtinimo Lietuvos teisėje problemos. Taip pat aptariama viešojo administravimo principų sistema bei jos pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą] / The public administration is a type of social management, which is very important in organizing the management of modern society and implementing the will of the state. The public administration is related to the governance of the state and to the activities performed by the state, therefore it is closely related to the public law. This study describes the concept of the common public administration, its relation to the executive power, public policy, also the main models of the public administration and their advantages and disadvantages are discussed in the study. In March 11, 1990 after the restoration of its independence, Lithuania inherited the state management body from the Soviet Union. The soviet state management body was inefficient, inflexible, and not suitable for new reality; therefore it ought to have been adapted to the new circumstances. Thus, from the restoration of its independence, the reform of public administration took place in Lithuania and the main features of the public administration model were developed. The most intensive stage of the reform of the regulatory framework in the public administration started in 1999, when the main laws on the public administration were enacted. The regulatory framework of public administration is under constant improvement. This study reveals the background and the trends of the evolution of the regulatory framework in the public administration. The problems of defining the public administration in the Lithuanian law... [to full text]

The thesis addresses legal status of police officers by scrutinizing efficiency of the institution, identifying the key determinants of the efficiency and modeling legal measures that would allow prompt reaction to the unstable environment of the police service. Efficiency of Legal Status is analyzed via assessment of elements of the legal status and classification of those into four correlative segments. The work comprises an eight year evolution of the efficiency, its sociological indexes in police services exercising patrolling of public places, control of traffic safety and protection of secured objects. The thesis evaluates effects of social environment (community) and political and economic factors upon efficiency of legal status in general and, by scrutinizing legal regulation in each segment individually, identifies faults and shortcomings in the efficiency and evaluates readiness of police officers to exercise their functions by comparison of training programs for primary pack police officers in Lithuania, Ireland and Finland. The thesis ends with a range of proposals on legal regulation of individual segments of the legal status that would allow enhancement of efficiency of legal status and on compensatory mechanisms to maintain restored efficiency of legal status. Conclusions of the survey reveal that the legal status of police officers regulated in accordance with positivistic legal theories is inefficient and neither meets demands of police officers nor the needs... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas policijos pareigūnų teisinis statusas, tiriant šio viešosios teisės instituto veiksmingumą, nustatant ir įvertinant pagrindinius veiksmingumo determinantus ir modeliuojant teisines priemones, leidžiančias greitai reaguoti į kintančias policijos pareigūno veiklos sąlygas. Teisinio statuso veiksmingumas tiriamas vertinant teisinio statuso elementus, klasifikuojamus į keturis tarpusavyje koreliuojančius segmentus. Vertinama veiksmingumo pokyčio dinamika aštuonių metų laikotarpyje ir jo sociologiniai rodikliai policijos tarnybose, vykdančiose viešųjų vietų patruliavimą, eismo kontrolę ir objektų apsaugą. Disertacijoje įvertinama socialinės aplinkos (visuomenės), politinių ir ekonominių veiksnių įtaka teisinio statuso veiksmingumui apskritai ir kiekvienam teisinio statuso segmentui, analizuojamas segmentų teisinis reguliavimas, nustatant jo nepakankamumą ar ydingumą, vertinama policijos pareigūnų parengtis funkcijoms vykdyti, analizuojant ir lyginant Lietuvos Airijos ir Suomijos pirminės grandies policijos pareigūnų mokymo programas. Disertacijoje pateikiami pasiūlymai dėl teisinio statuso segmentų teisinio reguliavimo, sudarančio prielaidas didinti teisinio statuso veiksmingumą, ir dėl kompensacinių mechanizmų, skirtų palaikyti atkurtą statuso veiksmingumą. Tyrimo išvados atskleidžia, jog pagal pozityviosios teisės tradiciją reglamentuojamas ir įgyvendinamas policijos pareigūno teisinis statusas nėra veiksmingas, netenkina nei policijos pareigūnų, nei... [toliau žr. visą tekstą]

Teisinio švietimo reikšmė pabrėžiama įvairiuose dokumentuose, edukacinėje literatūroje. Tai “procesas, per kurį asmenims sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, padedančių tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginti savo teises ir vykdyti pareigas”. Visuomenės teisinio švietimo problemą bandoma spręsti įvairiais būdais ir metodais. Europos Komisija aktyviai prisideda prie jaunimo teisinio švietimo, organizuodama įvairią veiklą (paskelbtas komunikatas dėl Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos kūrimo, organizuojami konkursai ir pan.) visose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir kitos institucijos yra įsipareigojusios gerinti visuomenės teisinį švietimą, nuolat priimdamos ir patvirtindamos įvairias visuomenės teisinio švietimo programas, kurių vienas iš tikslų yra kiekvienam moksleiviui suteikti “esminių teisinių žinių apie šeimą, darbo santykius ir santykius su valdžios institucijomis” [8]. Kaip nurodoma 2009 m. Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos projekte, „siekiant įveikti mažėjantį visuomenės pilietinį aktyvumą, bei augantį nusivylimą dėl galimybės daryti įtaką valstybės institucijų priimamiems sprendimams, <....> teisinis švietimas ir pilietinis ugdymas privalo apimti visas galimas formas ir būdus“ [10]. Mokiniai, neįgiję teisinių žinių, ateityje sunkiau prisitaikys prie nuolat kintančių ar naujų socialinių normų bei nesugebės jomis naudotis ginant savo teises ir laisves... [toliau žr. visą tekstą] / The significance of legal education is emphasized in various documents and educational literature. It is a "process in which individuals are provided with opportunities to acquire knowledge and skills, helping them to exercise their rights and freedoms in the legal system to defend their rights and accept responsibilities. Public legal education attempts to address the problem in different ways and methods. The European Commission in actively involved in legal education of young people by organizing various activities (the Communication on a Europe Union strategy on the Rights of the Child, organized competitions and so on) across the European Union. The Government of the Republic of Lithuania, Ministry of Justice and other authorities are committed to improve public legal education, constantly adopting and approving a variety of public legal education programs, one of the goals is to give each student a "substantial legal knowledge of family, labor relations and relations with the authorities" [8]. As stated in the 2009 Non-governmental organizations in the development of the concept of the project, "in order to cope with declining civic society, and growing frustration on the possibility to influence decisions taken by public authorities, <...> legal education and civic education must cover all possible forms and methods" [10]. Students, who have not acquired legal knowledge in the future will find it more difficult to adapt to constantly changing and new social norms and... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas policijos pareigūnų teisinis statusas, tiriant šio viešosios teisės instituto veiksmingumą, nustatant ir įvertinant pagrindinius veiksmingumo determinantus ir modeliuojant teisines priemones, leidžiančias greitai reaguoti į kintančias policijos pareigūno veiklos sąlygas. Teisinio statuso veiksmingumas tiriamas vertinant teisinio statuso elementus, klasifikuojamus į keturis tarpusavyje koreliuojančius segmentus. Vertinama veiksmingumo pokyčio dinamika aštuonių metų laikotarpyje ir jo sociologiniai rodikliai policijos tarnybose, vykdančiose viešųjų vietų patruliavimą, eismo kontrolę ir objektų apsaugą. Disertacijoje įvertinama socialinės aplinkos (visuomenės), politinių ir ekonominių veiksnių įtaka teisinio statuso veiksmingumui apskritai ir kiekvienam teisinio statuso segmentui, analizuojamas segmentų teisinis reguliavimas, nustatant jo nepakankamumą ar ydingumą, vertinama policijos pareigūnų parengtis funkcijoms vykdyti, analizuojant ir lyginant Lietuvos Airijos ir Suomijos pirminės grandies policijos pareigūnų mokymo programas. Disertacijoje pateikiami pasiūlymai dėl teisinio statuso segmentų teisinio reguliavimo, sudarančio prielaidas didinti teisinio statuso veiksmingumą, ir dėl kompensacinių mechanizmų, skirtų palaikyti atkurtą statuso veiksmingumą. Tyrimo išvados atskleidžia, jog pagal pozityviosios teisės tradiciją reglamentuojamas ir įgyvendinamas policijos pareigūno teisinis statusas nėra veiksmingas, netenkina nei policijos pareigūnų, nei... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis addresses legal status of police officers by scrutinizing efficiency of the institution, identifying the key determinants of the efficiency and modeling legal measures that would allow prompt reaction to the unstable environment of the police service. Efficiency of Legal Status is analyzed via assessment of elements of the legal status and classification of those into four correlative segments. The work comprises an eight year evolution of the efficiency, its sociological indexes in police services exercising patrolling of public places, control of traffic safety and protection of secured objects. The thesis evaluates effects of social environment (community) and political and economic factors upon efficiency of legal status in general and, by scrutinizing legal regulation in each segment individually, identifies faults and shortcomings in the efficiency and evaluates readiness of police officers to exercise their functions by comparison of training programs for primary pack police officers in Lithuania, Ireland and Finland. The thesis ends with a range of proposals on legal regulation of individual segments of the legal status that would allow enhancement of efficiency of legal status and on compensatory mechanisms to maintain restored efficiency of legal status. Conclusions of the survey reveal that the legal status of police officers regulated in accordance with positivistic legal theories is inefficient and neither meets demands of police officers nor the needs... [to full text]