Darbe nagrinėjama jaunimo padėtis darbo rinkoje, problemos su kuriomis jiems tenka susidurti integruojantis į darbo rinką ir tų problemų sprendimo būdai, akcentuojant besimokančio jaunimo dalyvavimą darbo rinkoje. Pirmoje darbo dalyje aptarta jaunimo, kaip atskiros socialinės grupės, situacija visuomenėje, šios grupės privalumai ir trūkumai bei perspektyvos integracijos procese. Jaunimas, kaip visuomenės dalis, yra neįkainojamas valstybės išteklius ir klestėjimo šaltinis, užtikrinantis valstybės ir tautos tęstinumą, dvasinių bei materialinių vertybių perdavimą. Todėl būtina skatinti jo sėkmingą integraciją į visuomenę, darbo rinką bei stengtis didinti jaunimo užimtumą – kaip svarbiausią veiksnį būtina sėkmingam įsiliejimui. Nedarbas sąlygoja daugelį kitų jaunimo problemų – žalingų įpročių plitimą, negalėjimą susimokėti už mokslą, migraciją, skurdo plitimą - visa tai neigiamai atsiliepia tiek šalies ekonomikai, tiek socialiniam klimatui. Džiugina tai, kad jaunimas geba sparčiau nei kitos visuomenės grupės prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų darbo rinkoje, aktyviai mokosi užsienio kalbas, noriai naudojasi informacinėmis technologijomis. Nepaisant to, neišvengiamai susiduria su tokiomis problemomis kaip darbo patirties ar informacijos apie darbo rinkoje vyraujančią situaciją stoka, o tai dažnai įtakoja nepaklausių profesijų pasirinkimą. / This work analyses the position of youth in the labour market, namely, the problems young people (especially those who are students) face while trying to find their place in this market as well as the possible solutions to these problems. The first part of this research paper focuses on the situation of young people as a social group, speaks on the advantages and disadvantages of this particular group as well as reveals the prospects for this group in the process of integration. Youth, being a part of society, is a priceless source which determines the prosperity of the state, guarantees the continuity of the state and the nation as well as the transmission of spiritual and material values. Therefore, it is necessary to encourage the successful integration of youth into the society and labour market as well as to enhance its occupation, which is the most important factor determining a successful integration. Unemployment determines the majority of other problems that youth faces, namely, the spread of addictions, inability to pay for education, migration, the spread of poverty, etc. All these have a huge negative impact on both – the economics and the social climate of the state. It is good that young people as compared with other social groups are more flexible and able to adjust themselves to the constantly changing conditions in the labour market, namely, they are actively learning foreign languages and eagerly using the IT. Despite all this, youth still faces such... [to full text]

The three chapters of my dissertation examine immigrant assimilation in the Canadian labour market. Through three levels of analysis, which are distinguished by the sample restrictions that are employed, I investigate immigrant labour force and job dynamics, immigrant propensity for self-employment, and immigrant wage assimilation, respectively. In the first chapter, I exploit recently-introduced immigrant identifiers in the Canadian Labour Force Survey (LFS) and the longitudinal dimension of these data to compare the labor force and job dynamics of Canada's native-born and immigrant populations. I am particularly interested in the role of job, as opposed to worker, heterogeneity in driving immigrant wage disparities and in how the paths into and out of jobs of varying quality compares between immigrants and the native-born. The main finding is that the disparity in immigrant job quality, which does not appear to diminish with years since arrival, reflects a combination of relatively low transitions into high-wage jobs and high transitions out of these jobs. The former result appears about equally due to difficulties obtaining high-wage jobs directly out of unemployment and in using low-wage jobs as stepping-stones. I find little or no evidence, however, that immigrant jobseekers face barriers to low-wage jobs. We interpret these findings as emphasizing the empirical importance of the quintessential immigrant anecdote of a low-quality "survival job" becoming a "dead-end job". The second chapter analyzes immigrant choice of self-employment versus paid employment. Using the Canadian Census public use microdata files from 1981 to 2006, I update the Canadian literature on immigrant self-employment by examining changes in the likelihood of self-employment across arrival cohorts of immigrants and how self-employment rates evolve in the years following migration to Canada. This study finds that new immigrants, who arrived between 1996 and 2005, turned to self-employment at a faster rate than the earlier cohorts and that immigrants become increasingly likely to be self-employed as they spend more time in Canada. More important, I examine immigrant earnings outcomes relative to the native-born, instead of within, sectors and thus explore the extent to which a comparative advantage in self-employment, captured by the difference in potential earnings between the self- and paid-employment sectors, can explain the tremendous shift toward self-employment in the immigrant population. The results show that the earnings advantage between the self- and the paid-employment sectors accounts for the higher likelihood of self-employment for traditional immigrants in the years following migration. However, the potential earnings difference cannot explain the reason that non-traditional immigrants are more likely to be self-employed as they consistently lose an earnings advantage in the self-employment sector relative to the paid-employment sector. My paper suggests that immigrants may face barriers to accessing paid-employment, or immigrants are attracted to self-employment by non-monetary benefits. Lastly, in the third chapter, studies which estimate separate returns to foreign and host-country sources of human capital have burgeoned in the immigration literature in recent years. In estimating separate returns, analysts are typically forced to make strong assumptions about the timing and exogeneity of human capital investments. Using a particularly rich longitudinal Canadian data source, I consider to what extent the findings of the Canadian literature may be driven by biases arising from errors in measuring foreign and host-country sources of human capital and the endogeneity of post-migration schooling and work experience. The main finding is that the results of the current literature by and large do not appear to be driven by the assumptions needed to estimate separate returns using the standard data sources available.

Vykstant pokyčiams darbo rinkoje keičiasi ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pobūdis. Nuolat mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir ypač didėja kvalifikuotų specialistų poreikis: darbo jėgos pasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Siekiant kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas, būtinas geras ne tik teorinis, bet ir praktinis pasirengimas, kadangi darbdaviai dažniausiai pirmenybę įdarbinant atiduoda kandidatams į darbo vietas, turintiems profesinę patirtį arba puikius darbinius įgūdžius. Esant tokiems pokyčiams žmogus privalo būti lankstus ir prisitaikyti prie atsirandančių naujovių. Labai svarbu tampa pasinaudoti darbo rinkos teikiamomis galimybėmis - patobulinti savo profesinius įgūdžius, įgyti daugiau patirties ir tapti universalesniu darbuotoju. Darbe aptariami svarbiausi bedarbių ir nedarbo rizikos asmenų profesinio konsultavimo aspektai, skatinantys praktinių įgūdžių tobulinimą, sėkmingą įsidarbinimą. Įvairiuose žmogaus gyvenimo ir profesinės karjeros etapuose, siekiant įgyti, tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar pradėti individualią veiklą, svarbų vaidmenį atlieka profesinis konsultavimas. Profesinis konsultavimas tampa aiškiai suvokiama priemone, skatinančia žmogų planuoti savo profesinę veiklą, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus bei asmeninius pageidavimus. Darbas susideda iš įvado, trijų dalių, išvadų... [toliau žr. visą tekstą] / In the course of developments in the labour market the nature of labour force supply and demand is changing. The labour market today meets with the situation with steadily decreasing demand for unskilled labour force and the increasing demand for qualified specialists. Employers need highly skilled professionals and workers, which is reflected in the practice that employers often give preference to the recruitment of candidates for jobs with work experience or excellent working skills. This dictates high standards for vocational schools, colleges and universities’ graduates to have not only good theoretical knowledge but also the minimum standard of practical skills. In the ever changing labour market a person must be able to adapt to the new challenges and changes. One of the possibilities, offered by career consultants, is to develop new or improve the existing skills, which become of the most important prerequisites for effective employment. The work discusses the most important aspects of counselling, development of practical skills, elements of successful employment of unemployed and the persons of unemployment risk. Career counselling plays an important role to acquire, to develop skills, to retrain or to start the individual activities in career stages. Counselling is oriented towards increasing persons’ possibilities by planning professional activities taking into account labour market conditions and personal preferences. Work consists of an introduction, three... [to full text]

Magistro darbo tema yra aktuali, nes dėl emigracijos Lietuvoje išryškėjo darbo jėgos trūkumas. Siekiant efektyvesnio darbo rinkos subalansuotumo, vienas svarbus kelias – kuo daugiau į darbo rinką įtraukti neaktyvių ir prarandamų asmenų, t. y. vyresnio amžiaus bedarbių. Nedarbas mažėja, tačiau nepaisant mažėjančio nedarbo, vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Šis faktas reikalauja gilesnės vyresnio amžiaus bedarbių padėties darbo rinkoje analizės. Tyrimo problema. Vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Tyrimo objektas. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija į darbo rinką. Tyrimo tikslas. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių integracijos į darbo rinką problemas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti vyresnio amžiaus bedarbių integravimo į darbo rinką teisinius ir institucinius aspektus; 2. Apibūdinti vyresnio amžiaus bedarbių socialinės atskirties ypatumus; 3. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinamumo tendencijas Lietuvos darbo rinkoje; 4. Nustatyti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją dirbti ir nedarbo priežastis; 5.Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją mokytis ir galimybes integruotis į darbo rinką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, įstatymų ir dokumentų analizė, anketinė apklausa. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija darbo rinkoje yra sudėtinga ir prieštaringa problema nes visų pirma būtina skatinti šios bedarbių grupės bendrą... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of master degree is actual, because changes in labor force supply were influanced by emigration factors. Lithuania experience a lack of labor force. Integration of passive, elder unemployed into the labor market, is one of the measures strengthening the policies for equal opportunities. Unemployment rate is decreasing, however the integration of elder unemployed into the labor market is more difficult comparing with ather age group. This factor require a deep analysis of equal opportunities and support of elder unemployed implementing active labor market policy measures. The problem of research. Integration of elder unemployed into the labor market is more complicated that unemployment of other age group. Aim of research. To reveal the problems related to elder people integration into the labor market measures. Objectives of research: 1. Overview legal and institutional aspects of integration of elder unemployed into the labor market; 2. Describe features of social separation of elder unemployed; 3. Show employment possibilities for elder unemployed in Lithuanian labor market; 4. Determine motivation for work and causes of unemployment of elder unemployed; 5. Reveal motivation for training and possibilities to integrate into the labor market. Methods of research: analysis of scientific literature, analysis of law and documents, questionnaire survey. Integration of elder unemployed into the labor market is controversial and complicated problem, because, first of all... [to full text]

Nedarbas – sudėtinga socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Darbo rinkoje jaunimas, dažniau susiduria su nedarbo problema bei gauna santykinai mažą darbo užmokestį. Todėl visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, turi vieningai spręsti jaunimo nedarbo problemą. Šio mokslinio darbo tikslas – išanalizuoti Jaunimo darbo centrų veiklą, nustatyti problemas ir pateikti rekomendacijas joms spręsti. Teorinėje šio darbo dalyje apžvelgiama darbo pasaulio kaitos tendencijos, jaunimo situacija Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkoje, analizuojami specifiniai jauno bedarbio bruožai, įsidarbinimo gebėjimai. Šioje dalyje pateikiama informacija apie Lietuvos Jaunimo darbo centrus, jų veiklą, paslaugas. Siekiant išanalizuoti Jaunimo darbo centrų veiklą, dviejuose JDC (Vilniaus ir Panevėžio) atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 107 respondentai (JDC lankytojai). Darbe naudojamas tyrimo metodas – anketinė apklausa. / Unemployment is a very difficult social problem, directly and strongly affecting not just separate people but the whole country as well. Youth in the job market oftenly faces unemployment and gets relatively small salary. That is why all European Union countries including Lithuania must solve youth unemployment problems unitely. The aim of this study is to analize Youth Labour Centers’ (YLC) activities, determine problems and give recommendations how to solve them. In the theoretical part of this study labour work tendencies, youth situation in Lithuania and EU labour market are described, specific young uneployed persons features and employment capabilities are analized. Information about Lithuanian Youth Labour Centers, their activities and services is presented also. Seeking to analize Youth Labour Centers’ activities deeper research was made in 2 Сenters (Vilnius and Panevezys). 107 respondents were interviewed (YLC clients), research type is questionnaire. Research showed that Youth Labour Centers activities like organizing special sessions, informing youth about changes in the labour market help solving youth unemployment problems. Thus YLC activities do have some problems and in order to solve them, time, human and financial resources are needed. Gained results are important for YLC workers, clients, specialists, students because they help better understand YLC activities, arising problems and limitations. Knowing YLC limitations we can more effectively organize it’s... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkų vystymosi problemos, identifikuotos vystymosi tendencijos ir numatomos perspektyvos. Darbe išanalizuoti teoriniai darbo rinkos formavimosi aspektai: samdomojo darbo istorinė raida, darbo jėgos pasiūla ir paklausa, darbo rinkos struktūros elementai, reguliavimas. Magistro darbe išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių rinkos, vertinant užimtumo rodiklius pagal lytis, pagal ūkio sritis, atlikta retrospektyvinė darbo rinkos rodiklių analizė, atlikta darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizė. Patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos rodikliai kinta tendencingai panašia kryptimi. / This Master’s work is analyzing Lithuanian and European Union labour market development problems, identifies the tendencies of development and predicts the perspectives. The paper analyzes the theoretical aspects of labour market formation: historical development of hiring labour, supply and demand of labour force, elements of labour market structure, control. The Master’s paper analyzes the markets of Lithuania and EU countries, considering the occupational indicators based on gender and areas of economy. The aim was to perform a retrospective analysis of labour market indicators, work salary and unemployment level, minimal salary and GDP increase inter-relation. The author’s formulated scientific investigation hypothesis is confirming that indicators of Lithuanian and European labour markets are changing accordingly in the same direction.

Darbe analizuojamas natūralus nedarbo lygis, Filipso kreivė. Darbo tikslas - įvertinti natūralų nedarbo lygį Lietuvoje. Pirmoje dalyje teoriškai nagrinėjama Filipso kreivė ir jos modifikacijos, kuri yra natūralaus nedarbo lygio teorinis pamatas, bei natūralų nedarbo lygį veikiantys faktoriai, analizuojamos vertinimo metodikos. Antroje dalyje analizuojami Filipso kreivę veikiančių faktorių dinamika Lietuvoje: valstybės išlaidos, komercinių bankų suteiktos paskolos, importo infliacija, naftos, dujų, elektros ir maisto žaliavų kainos. Analizuojami galimi Filipso kreivės struktūriniai lūžiai. Analizuojami natūralų nedarbo lygį veikinatys faktoriai: jaunimo nedarbo lygis ir santykinis dydis darbo jėgoje, emigracija, socialinės apsaugos lygis bei darbo produktyvumas, pateikiama natūralaus nedarbo lygio vertinimo metodologija. Trečioje dalyje vertinamos įvairių Filipso kreivių modifikacijų galiojimo Lietuvoje hipotezės bei vertinamas natūralus nedarbo lygis, apžvelgiami rezultatai ir jų patikimumas. Tyrime statistiškai patikimas Filipso kreivės modelis nebuvo rastas. Apskaičiuotas 12,04% Lietuvos natūralus nedarbo lygio įvertinimas yra tik iš dalies patikimas. Visi regresiniai modeliai parodė statistiškai reikšmingą neigiamą nedarbo lygio ir infliacijos priklausomybę. / Thesis is focused on natural rate of unemployment and variations of Phillips curve. Estimation of natural rate of unemployment in Lithuania is the main objective. In the first part Phillips curve and its variations, which is foundation for natural rate of unemployment as well as other infuencing factors are analysed on theoretical basis. Various estimation techniques are compared. In the second part various factors are analysed in the context of Phillips curve in Lithuania together with possible structural breaks in Phillips curve relationship. Conclusions are drawn from analysis of factors influencing natural rate of unemployment, particularly emigration and social security. Estimation methodology is specified in the second part. In the last part hipothesis of Phillips curve and natural rate of unemployment are tested. In conclusion, no statistically reliable model of Phillips curve based on empirical data is found, though all models proved negative inflation and unemployment relationship in Lithuania. Results show natural rate of unemployment to be 12,04%, though it is important to note, that results are drawn from statistically unreliable model.

No description available.

No description available.

No abstract available. / Thesis (M.Dev.Studies)-University of Natal, Durban.