Lenkijos miestų atstatymas ir paveldosauga po Antrojo pasaulinio karo santrauka Architektūra yra viena iš svarbiausių žmonijos paveldo dalių, padedančių mums pažinti Senąjį Pasaulį, visuomenės veiklos ir kultūros vystymąsi, tautos istoriją, meno, kūrybos, mokslo ir ekonomikos pasiekimus. Miestuose vykstantys pokyčiai įtakoja architektūrinių kūrinių pritaikymą žmogiškajam gyvenimo faktoriui. Tačiau miestų raida ne visada vyksta natūraliai. Kartais ji būna sukeliama ir negatyvios žmogaus veiklos. Vienos tokių pasėkmių, sukeltų Antrojo pasaulinio karo, likvidavimas – istorinių miestų Lenkijoje atstatymas. Keliant iš griuvėsių karo suniokotus miestus, visuomenė, architektai ir net politikai daug ginčijosi dėl jų likimo. Priimtus sprendimus, jų įgyvendinimo raidą atskiruose atstatomuosiuose Lenkijos istoriniuose miestuose ir nagrinėja šis darbas. Gdansko, Varšuvos ir kitų charakteringesnių Lenkijos istorinių miestų atstatymo ir paveldosaugos pavyzdžiais nagrinėjamos priežastys, lėmusios vienų ar kitų sprendimų priėmimą. Kuo vadovaujantis buvo nuspręsta vienus ar kitus paveldo objektus atstatyti, kokie veiksniai ir kaip jie įtakojo paveldosaugą pokario laikotarpiu. Darbo medžiaga atspindi ne tik Lenkijos fenomeną atstatant sugriautus miestus, bet ir parodo, kaip Lenkijos pavyzdys gali įtakoti kaimyninių šalių paveldosaugą, atkuriant istorines vertybes. Lenkijos paveldosaugos sistemoje atstatymas užima svarbią vietą. Iškilus grėsmei prarasti tautos simbolius - paminklus, jo... [toliau žr. visą tekstą] / Reconstruction of Cities in Poland and Heritage Conservation after the WW II Summary Architecture is a major part of human heritage that helps us cognize the Ancient World, the development of human activity and culture, national history, achievements of science, arts and economy. The changes under way in the cities have an impact on the utilization of architectural creations for the needs of the human factor. However, city development is not always a natural process. Sometimes it is influenced by negative human activity. The reconstruction of historic Polish city is the elimination of one of such consequences of World War II. The society at large, architects and even politicians had lengthy discussions about the fate of the cities in the process of rebuilding them from the ruins. The present work investigates the adopted decisions and their implementation process related to the reconstruction of separate Polish cities. The examples of the reconstruction and heritage protection of the most characteristic Polish historic cities give the basis for investigation of the reasons for taking such decisions: what the basic factors were for the decisions to rebuild the heritage sites and what contributed to the heritage protection in the post-war period. The working material shows the Polish phenomenon in rebuilding of the ruined cities; moreover, it reflects the way the Polish example may influence the heritage protection in the neighbouring countries in the process of recreation of... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti urbanistinių struktūrų, kaip veiksnio, darančio įtaką kriminogeninei aplinkai, sąsajas ir pasiūlyti miestų struktūrų formavimo būdus, leidžiančius mažinti neigiamą riziką miestiškoje aplinkoje. Darbe aptarti pagrindiniai kriminogeninės aplinkos teoriniai modeliai ir užsienio šalių patirtis saugios miestiškos aplinkos formavimo srityje. Pateikta užsienio šalių patirtis formuojant skirtingas miestų teritorijas. Skirtinguose erdvinio detalumo lygmenyse geostatistinės erdvinės analizės priemonės atlikti 5 tyrimai. Tyrimams atlikti naudota ArcGIS programinė įranga. Remiantis išanalizuota medžiaga ir gautais rezultatais, nustatytas ryšys tarp urbanistinių sistemų nei posistemių ir kriminogeninio aktyvumo lygio charakteristikų skirtingais vertinimo aspektais. Darbo pabaigoje pateiktos išvados bei rekomendacijos, kuriose, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, apibrėžtos prevencinės miestų ir teritorijų planavimo priemonės bei jų taikymo galimybės. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai su išvadomis nei rekomendacijomis, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 48 paveikslai, 8 lentelės, 50 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The aim of Master thesis is to analyze the influence of urban structures to criminogenic influence and suggest ways how to create a safety environemt and reduce negative risk in the context of Vilnius city as a example for a common case. The thesis explains main criminogenic theoretical models and foreign experience creating of safety environment in a city. The thesis reveals good and bad foreign practices in creation of different functionality areas. There are accomplished 5 researches by tools of geostatistic spatial analyze in different Vilnius city scale levels. The researches accomplished by using ArcGIS software. Based on analyzed materials and achieved results, there are defined a relationship between urban system, subsystems and characteristics of criminogenic activity in respect of different aspects of assessment. At the end of the thesis there are presented conclusions and recomendations, where taking into account the results of researches, defined preventive urban planning measures and its range of application. The thesis consists of introduction, 3 sections with conclusions and recomendations and the list of literature. The scope of the work is 78 pages without appendixes, 48 pictures, 8 tables and 50 references. The appendixes (drawings) are added separately.

Darbe analizuota kompaktiško miesto teorija ir jos raida, miestų vystymosi tendencijos ir urbanistinės kryptis. Išnagrinėti taikomi miesto formos įvertinimo metodai, parinkti tinkami urbanistinei miesto erdvinės struktūros analizei metodai. Įvertintas 7 didžiausių Lietuvos miestų kompaktiškumas ir Kauno miesto erdvinė struktūra darnumo aspektu. / The work extends the conception of sustainability of spatial structure. The methods for numerical expression and objective measurement and comparison of urban form compactness and spatial distribution rationality are discussed and developed. The obtained research results show the compactness of Lithuanian towns. The calculations of Kaunas city structure elements spatial distribution disclose the current situation and indicate sustainability problems in the city. This methodology will be used by VGTU Spatial Planning Institute while making general plans of Lithuanian towns. It will help to find the best territory for development and optimize the current structure of towns. The multi-criteria methods are used with GIS to evaluate and compare characteristics of territory. The results were used in specialized plan of retail centers distribution in Kaunas city. The methodology can be used in different planning and researching works to support motivation of decision makers.

The work describes the modern concepts of sustainable development emphasizing on compact city concept. The methodology for obtaining numerical expressions of compactness is developed and examples are shown. / Darbe analizuojama kompaktiško miesto teorija ir jos raida, miestų vystymosi tendencijos ir urbanistines kryptis. Nagrinėjami taikomi miesto formos įvertinimo metodai, parinkti metodai urbanistinei miesto erdvinės struktūros analizei. Įvertintas 7 didžiausių Lietuvos miestų kompaktiškumas ir darnumo aspektu įvertinta Kauno miesto erdvinė struktūra.

Baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas yra vidutinio dydžio besitraukiančių miestų centrinių dalių funkcinė ir erdvinė struktūra. Nagrinėjamas Rokiškio miestas, kaip besitraukiantis miestas, susiduriantis su panašiems miestams būdingomis problemomis. Analogų studijoje, miesto raidos procesai lyginami su pasaulio miestuose vykstančiais procesais, remiantis pasauline praktika, ieškoma būdų problemoms spręsti. Siekiant suvaldyti miesto traukimąsi ir pagerinti miesto gyvenamosios aplinkos kokybę bei miesto įvaizdį, kuriama Rokiškio, kaip ekologiško miesto, vizija. Detalesnio tyrimo objektu pasirinkta Rokiškio miesto funkcinė ir erdvinė struktūra bei miesto pietinė dalis ir su ja susijusios urbanistinės bei aplinkos kokybės problemos. Į nagrinėjamą teritoriją įeina masinės statybos gyvenamieji rajonai ir pramonės teritorijos, t.y. itin problematiškos zonos. Darbas pateikiamas aiškinamajame rašte, grafinėje medžiagoje (planšetuose) ir miesto pietinės dalies koncepcijos makete. Darbas atliekamas remiantis moksline literatūra, pasauliniais analogais, juos lyginant, vertinant, darant išvadas ir jų praktiką pritaikant Rokiškio miestui. Aiškinamąjį raštą sudaro penki skyriai: Įvadas, analitinė – metodinė dalis, analitinė – tiriamoji dalis, eksperimentinė – projektinė dalis ir išvados; taip pat literatūros šaltinių, iliustracijų, lentelių sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 111 p. teksto be priedų, 69 iliustracijos, 12 lentelių, 53 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of Master thesis is to investigate the functional and spatial structure of mid-size shrinking cities. The object of this study is Rokiškis town – a shrinking town, encountering regular problems of this kind of town. Comparative analysis between Rokiškis and similar foreign towns is made, seeking for tools and examples of problem solving. In order to suppress the process of town shrinking and to ameliorate the quality of living environment, together with the overall image of the town, the vision of Rokiškis as an ecological town is being established. Detailed study of Rokiškis functional and spatial structure, and also of southern part of the town is made. Problems concerning urban planning and the quality of living environment are investigated. The studied territory gathers mass housing blocks as well as industrial territories – and these are the zones of very complex problems. Master thesis is presented by a textual part, graphical drawings and conceptual paper model. Thesis is based on the references of scientific literature, analogues of foreign countries, while comparing and evaluating them, and making conclusions The textual part has 5 chapters: introduction, analytical-methodical part, analytical-research part, experimental-project part and conclusions; references list, illustrations‘ list, tables list and extras included. Master thesis has 111 pages, without extras, 69 illustrations, 12 tables, 53 bibliographical references, extras included.

Lietuvos miestų priemiesčiai nėra susilaukę didelio mokslininkų dėmesio. Daugiausia tyrinėjami senamiesčiai, naujamiesčiai ir kiti vertingų architektūrinių savybių turintys rajonai. Tuo tarpu miestų pakraščiai užmirštami. Žemieji Šančiai yra nagrinėti istoriniu požiūriu, taip pat kaip Kauno tvirtovės dalis, tačiau apie urbanistinę raidą ir medinio užstatymo ypatybes, informacijos beveik nėra. Žemieji Šančiai pasižymi savitu urbanistiniu tinklu, kuris nuo XIX a. pab. klostėsi savaimingai. Nors Pirmosios Lietuvos Respublikos metu buvo bandymų priemiestį perplanuoti, tačiau dėl tankaus rajono užstatymo, to padaryti nepavyko. Žemuosiuose Šančiuose dominuoja medinis užstatymas. Pagrindiniai pastatų tipai: sodybiniai ir nuomojami namai. Vietomis yra išlikęs ir miestiečio namo tipas. Juozapavičiaus prospekte stovi išlikę carinės Rusijos laikotarpiu statyti puskarininkių ir geležinkeliečių namai. Daugelis namų praradę savo autentiškumą, renovuoti panaudojant šiuolaikines, ne itin tinkamas statybines medžiagas. Kai kurie namai turi keletą savininkų, kurie namų fasadus remontuoja padrikai, nederindami vienas su kitu. Todėl kartais namai atrodo neestetiškai, primena ,,kregždžių lizdus“. Žemųjų Šančių istorinės, urbanistinės ir architektūrinės savybės nulėmė tam tikrus gyvensenos ypatumus. Tankus užstatymas suformavo glaudžius santykius su kaimynais, skurdesnio ir žemesnio socialinio sluoksnio gyvenamos vietos įvaizdis nulėmė savitą vietinių gyventojų mentalitetą, prie namų esantys... [toliau žr. visą tekstą] / Suburbs of Lithuanian cities did not gain scientists’ considerable attention. Old towns, new towns and districts with other valuable architectural features are the most explored. Meanwhile, fringes of cities are forgotten. Žemieji Šanciai were researched in accordance with historical approach, as well as part of the Kaunas fortress, but there is almost no information about urban development and peculiarities of wooden building. Žemieji Šanciai has a distinctive urban network, which since the end of nineteenth century has developed self-contained. Although during First Republic of Lithuania it has been trying to redesign the suburbs, but due to dense built-up area, it was failed. Wooden buildings are dominated in Žemieji Šanciai. The main building types are homestead and rented houses. Townsman house type also remained in some places. In Juozapavičiaus avenue houses of non-commissioned officers and railway workers are standing remained and they were built during Tsarist Russia. Many houses have lost their authenticity and were renovated using modern, not very suitable for building materials. Some houses have several owners, which repair their house facades disconnectedly, do not combine one with another. So sometimes houses look non-aesthetic, remind „nests of swallows”. Historical, urban and architectural features of Žemieji Šanciai have determined certain lifestyle peculiarities. Dense building formed close relationship with the neighbors, residence image of poorer and... [to full text]

Pastaruoju metu vis dažniau girdime skambią sąvoką – „tvarumas“. Tvarumas apibūdinamas kaip plėtrą, kuri tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažindama ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Lietuvoje tvarus vystymasis žengia pirmuosius žingsnius. Taigi stebėdama šią situaciją savo darbo tyrimo objektais pasirinkau – tvarią urbanistiką, „rudojo lauko“ teritorijų plėtrą ir tvarius konversijos modelius šiuolaikiniuose miestuose. „Rudasis laukas“ - tai miesto teritorijoje esančios, kadaise urbanizuotos teritorijos, tačiau dabar apleistos ar net užterštos. Tvarios plėtros šalininkai skatina tokių teritorijų konversiją ir atgaivinimą. Kitaip tariant siūlo vystytis ir plėstis miesto ribose, o ne už jų. Tiriamasis magistrantūros studijų darbas papildo kūrybinį magistrantūros studijų projektą, taigi tiriamojo darbo tikslas - rasti Lietuvos sąlygoms optimalius tvarios kaimynystės kūrimo metodus ir modelius. Darbe apžvelgiamos bei įvertinamos tvarumu besiremiančios urbanistinės teorijos, nagrinėjami sėkmingi tvarios urbanistikos bei architektūros principais pagrįsti pavyzdžiai. Remiantis nagrinėjamomis teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais suformuluojamos pagrindinės gairės, metodai ir priemonės tvarios kaimynystės kūrimui. / Lately, we often hear popular term - sustainability. Sustainability is defined as development that meets our needs today without compromising the ability of future generations to meet their own needs of tomorrow. In Lithuania sustainable development is taking its first steps. By observing this situation I chose my research objects - sustainable urbanism, „brown field” sites and the development of sustainable models in modern cities. „Brown field“ - is an abandoned or even contaminated urban area. Sustainable Development supporters promotes the conversion and revitalization of such areas. In other words, they propose to develop and expand in the city limits and not outside them. Research work complements practice project. So main goal of the research work is to find the optimal conditions, methods and models for sustainable neighborhood development in Lithuania. Project provides an overview of sustainability supported urban theories and movements also successful sustainable design examples. After analysis of the considered theories and practical examples the final conclusions, guidelines, methods and tools for sustainable neighborhood development are presented.

Viešosios erdvės – visuomenės kultūrinės, dvasinės ir ekonominės būklės atspindys. Viešosios erdvės funkcija – burti skirtingų interesų piliečius, skatinti bendrauti ir kurti. Tačiau kokia viešųjų erdvių situacija šiandienos miestuose ir kaip juose reiškiasi kūrybiškumas? Magistro darbe nagrinėjama Kauno centrinė viešoji erdvė – Nemuno sala kaip potenciali visuomenės komunikacijos vieta. Darbe tyrinėjama pačios vietos kaip centrinės miesto viešosios erdvės potencialas ir jos svarba miestui bei visuomenei. Teorinėje magistro darbo dalyje, remiantis kūrybingos aplinkos teorija, viešoji erdvė pristatoma kaip miesto struktūros dalis. Nagrinėjamos viešųjų miesto erdvių planavimo problemos, kūrybiškas vietos planavimas, vietos įvaizdžio formavimo ir kūrimo procesai. Viešosios erdvės koncepcija traktuojama ieškojimų, eksperimentavimo, siurprizų ir nuotykių vieta. Antroje ir trečioje darbo dalyse Nemuno sala nagrinėjama kaip sociokultūrinių sąlygų suformuotas miesto centrinis parkas. Ji analizuojama Kauno miesto geografiniu ir urbanistinės strategijos aspektu, taip pat viešajame diskurse. Empirinėje darbo dalyje pateikiamas Nemuno salos viešosios erdvės potencialas kūrybinėms iniciatyvomis. Kiekybis ir kokybinis tyrimas remiasi psichogeografijos ir kūrybingo miesto perspektyvomis. Nagrinėjama geografinės aplinkos poveikis žmonių elgesiui ir emocijoms, tarpusavio komunikacijai. Nemuno sala, teorinėje dalyje dėl savo geografinės padėties ir fizinės būklės traktuojama deaktyvuota... [toliau žr. visą tekstą] / Public space is a reflection of society cultural, spiritual, and economic conditions. Public spaces are designed to bring together the different interests of the citizens, encouraging them to interact and engage them in creative work. But what is the situation today with the public spaces in cities and how they are developing creativity? The Island of Nemunas, which is the main public space of Kaunas, is a potential place for meetings and inter-communications between different social groups. Master thesis analize the public space as a potencial city center place for inspiration and relevance for the city. Master of theoretical work, based on the theory of creative environment, public space is presented as an urban structure, it also explains problems of public spaces of the city planning issues, creative urban planning, design and place branding tool. Here public space is seen as place of explorations, experimentation, surprises and adventure. In the second and third parts of the work Nemunas Island is analyzed as the city central park, which was shaped by socio-cultural conditions. Public space in the Kaunas city was analyzed as geographical area, as area in social discourse and urban strategy of Kaunas city. The empirical part of work talks about Island of Nemunas as a public space for the creative initiatives. The research is based on psycho geographic and creative urban perspectives. Geographic environment impact on human behavior and emotions, peer communication is... [to full text]

Spa in the Czech Republic With a focus on spa Jeseník, Luhačovice, Třeboň and Františkovy Lázně As the subject of my work I chose the Czech Republic spa. I look at the spa environment as a social phenomenon that affects many areas of social life and has a great tradition in Czech culture. With its unique atmosphere and the composition of the clients who visit them, they are more than just popular places by tourists or health facilities but they have also influence on the life of the living there and spa visitors. The work is intended to serve as a general base that could be suitable for further exploration of this area, and therefore tries to cover as many areas of the issue as possible. I try to work with examples from history to point out the role of the spa in the past and how they gradually transformed into what they are today. I also look at services that are offered at the spa and the structure of clients who come to the spa. My field of interest was also the formation of spa towns and life in them. This area is distinguished from others for a large number of changing spa clients. In my work I also did a probe between clients and employees of spa Jeseník, Luhačovice, Třeboň and Františkovy Lázně. With it, I was able to outline some of the differences between the various spas. Spas in the...