Lenkijos miestų atstatymas ir paveldosauga po Antrojo pasaulinio karo santrauka Architektūra yra viena iš svarbiausių žmonijos paveldo dalių, padedančių mums pažinti Senąjį Pasaulį, visuomenės veiklos ir kultūros vystymąsi, tautos istoriją, meno, kūrybos, mokslo ir ekonomikos pasiekimus. Miestuose vykstantys pokyčiai įtakoja architektūrinių kūrinių pritaikymą žmogiškajam gyvenimo faktoriui. Tačiau miestų raida ne visada vyksta natūraliai. Kartais ji būna sukeliama ir negatyvios žmogaus veiklos. Vienos tokių pasėkmių, sukeltų Antrojo pasaulinio karo, likvidavimas – istorinių miestų Lenkijoje atstatymas. Keliant iš griuvėsių karo suniokotus miestus, visuomenė, architektai ir net politikai daug ginčijosi dėl jų likimo. Priimtus sprendimus, jų įgyvendinimo raidą atskiruose atstatomuosiuose Lenkijos istoriniuose miestuose ir nagrinėja šis darbas. Gdansko, Varšuvos ir kitų charakteringesnių Lenkijos istorinių miestų atstatymo ir paveldosaugos pavyzdžiais nagrinėjamos priežastys, lėmusios vienų ar kitų sprendimų priėmimą. Kuo vadovaujantis buvo nuspręsta vienus ar kitus paveldo objektus atstatyti, kokie veiksniai ir kaip jie įtakojo paveldosaugą pokario laikotarpiu. Darbo medžiaga atspindi ne tik Lenkijos fenomeną atstatant sugriautus miestus, bet ir parodo, kaip Lenkijos pavyzdys gali įtakoti kaimyninių šalių paveldosaugą, atkuriant istorines vertybes. Lenkijos paveldosaugos sistemoje atstatymas užima svarbią vietą. Iškilus grėsmei prarasti tautos simbolius - paminklus, jo... [toliau žr. visą tekstą] / Reconstruction of Cities in Poland and Heritage Conservation after the WW II Summary Architecture is a major part of human heritage that helps us cognize the Ancient World, the development of human activity and culture, national history, achievements of science, arts and economy. The changes under way in the cities have an impact on the utilization of architectural creations for the needs of the human factor. However, city development is not always a natural process. Sometimes it is influenced by negative human activity. The reconstruction of historic Polish city is the elimination of one of such consequences of World War II. The society at large, architects and even politicians had lengthy discussions about the fate of the cities in the process of rebuilding them from the ruins. The present work investigates the adopted decisions and their implementation process related to the reconstruction of separate Polish cities. The examples of the reconstruction and heritage protection of the most characteristic Polish historic cities give the basis for investigation of the reasons for taking such decisions: what the basic factors were for the decisions to rebuild the heritage sites and what contributed to the heritage protection in the post-war period. The working material shows the Polish phenomenon in rebuilding of the ruined cities; moreover, it reflects the way the Polish example may influence the heritage protection in the neighbouring countries in the process of recreation of... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant tesės aktų, dokumentų, parengtų programų ir strategijų, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas ir lyginamas Lietuvos ir Lenkijos emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomi paskirų šalių valdininkų ketinimai ir nuomonės apie tam tikras emigracijos politikos formavimo bei įgyvendinimo aktualias problemas. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius, pirmoje (teorinėje) dalyje emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas aiškinamas viešosios politikos teorijos kontekste. Siekiant išry�����kinti Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo pagrindinę priežastį, trumpai pristatoma migracijos (emigracijos) teorija. Sekančiuose darbo skyriuose galima pastebėti, kad pristatyta teorija daugeliu atvejų randa savo atvaizdą praktiniame Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavime ir įgyvendinime. Antrame darbo skyriuje aptariami šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje stebimi piliečių emigracijos mastai ir tendencijos bei analizuojami su tuo susiję šalių Respublikų Parlamentų bei Vyriausybių veiksmai formuojant emigracijos politiką. Taip pat aptariamos Lietuvos ir Lenkijos politinių partijų programose numatytos priemonės skirtos emigracijos politikai formuoti. Lyginant šalių atvejus, pagrindiniai skirtumai pastebimi politinių partijų programų atžvilgiu, kurios daugiau ar mažiau skiriasi savo konkretumo lygiu, kas savo ruožtu... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis deals with the analysis and the comparison of the formation and the implementation of the emigration policy in Poland and Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. In order to present the aims and opinions of the particular officers and politicians about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the emigration policy, the half-structured interviews were used. In order to achieve earlier set tasks, the theoretical part of the thesis explains the formation and the implementation of the emigration policy in the context of public policy theory. Thus, a short migration (emigration) theory is presented in order to highlight the main reasons of the formation and the implementation of the emigration policy. The following sections of the paper show that earlier presented theory is in very many cases reflected in the practice of the emigration policy. The second section of the paper presents the current degree and tendencies of the citizens’ emigration and the actions of the nations’ Parliament and government, related to the formation of the emigration policy. Additionally, this part of the paper describes the clues meant for formation of the emigration policy, provided in the programs of polish and Lithuanian political parties. The comparison of the two countries policy shows the differences in the programs of the... [to full text]

Celem mojej rozprawy magisterskiej jest wyeksponowanie obrazu femme fatale w kategoriach modernistycznych na podstawie inspirujących utworów literatury polskiej. Główne zadania niniejszej pracy sformułowałabym następująco: 1. Scharakteryzowanie „wampiryzmu” jako punktu „wyjściowego” badań obrazu kobiety fatalnej w literaturze europejskiej. 2. Wprowadzenie kategorii femme fatale w pole semantyczne polskiej literatury modernistycznej. Napisana przeze mnie rozprawa magisterska składa się ze wstępu, trzech rozdziałów i zakończenia. W pierwszym rozdziale niniejszej pracy pt. Zagadnienia teoretyczne są przedstawione główne kategorie literaturoznawcze, wykorzystane w rozprawie. W części drugiej, zatytułowanej Kobieta fatalna w kontekście europejskiego wampiryzmu, jest przybliżona historia pojawienia się wampiryzmu w kulturze i literaturze europejskiej, ze szczególnym uwzględnieniem aspektów polskich. Analizowane są także utwory o tematyce wampirycznej, które weszły do historii literatury. Są to Narzeczona z Koryntu Johanna Wolfganga Goethe, Wampiryzm Ernsta Theodora Amadeusza Hoffmanna, Rodzina wilkołaka Aleksego K. Tołstoja oraz Dracula Brama Stokera. Wyeksponowane są zmiany w kobiecej tematyce w literaturze wieku XIX. Rozdział trzeci został bezpośrednio poświęcony tematyce femme fatale w literaturze Młodej Polski, analizie wybranych przeze mnie utworów literackich. W zakończeniu podaję wnioski niniejszej rozprawy. / Magistrinio darbo Femme fatale lenkiškojo modernizmo literatūroje. Parinkti aspektai tikslas atvaizduoti femme fatale modernistiniuose kategorijuose remiantis inspiraciniais lenkiškos literatūros kūriniais. Pasiekti šį tikslą yra įmanoma išsprendus šias užduotis: apibudinti “vampirizmą” kaip “ išeinamąjį” fatališkosios moters vaizdo europos literatūroje tyrimų punktą bei įvesti kategoriją femme fatale į lenkiškos modernistinės literatūros semantikos rėmus. Darbas susideda iš įvado, trijų skyrių ir išvadų. Įvade yra pateikta bendroji informacija apie Jaunosios Lenkijos epochą, šio laikotarpio naują požiūrį į moterį ir jos situacija socijalinėje ir literatūrinėje sferoje. Pimame skyriuje Teorijos pagrindai yra pateikta pagrindinė informacija apie hermeneutikos ir gender literatūros disciplinas. Antrajame skyriuje, pavadintame Fatališkoji moteris europietiško vampirizmo kontekste, priartinama vampirizmo atsiradimo istorija europos kulturoje ir literatūroje, atsižvelgiant į lenkiškus aspektus. Parodomi moteriškos tematikos pokyčiai XIX amžiaus litaratūroje. Trečioji dalys Modernistiniai atvaizdavimai femme fatale lenkiškoje literatūroje yra paskirta tematikai femme fatale Jaunosios Lenkijos literatūroje, išrinktu kūrinių analizei. Išvadose yra apibendrinti tyrimo rezultatai. / The purpose of this research, which is called Femme fatale in polish literature of modernism was to exhibit the image of femme fatale on the basis of inspiring works in polish literature. This task can be resolved by completing the following assignments: describing “vampirism” as “initial” point of inquiry of fatal woman in European literature, introduction of category of femme fatale into semantic field of polish modernism. This dissertation consists of introduction, three chapters and conclusion. In introduction is given the main information about Young Poland époque, its look upon new situation of woman in social and literary ranges. In first chapter called Theoretical basis is represented the main information about hermeneutics and gender literature. Second chapter Fatal woman in context of European vampirism is approached the appearance of vampirism in European culture and literature with taking into consideration polish aspects. Into prominence are brought feminine subjects in literature of 19th century. Chapter three was concentrated on subjects of femme fatale of Young Poland and analysis of chosen literary works. The results of analysis are summarized in conclusion.

Celem rozprawy magisterskiej pod tytułem „Lalka” B. Prusa w kontekscie literatury młodopolskiej jest wprowadzenie poetyki tego utworu w kontekst literatury Młodej Polski i wyznaczenie relacji semantycznych, łączących dane arcydzieło z estetyką przełomu XIX i XX w. Osiągnięcie danego umożliwia się przy rozwiązaniu dwuch zadań, które polegają na odnalezieniu pola semantycznego Lalki wśród „izmów” literatury polskiej końca XIX w. i wyznaczeniu formuły arcydzieła literackiego w odniesieniu do danego utworu w ujęciu ogólnoteoretycznego. Wynikiem badań jest stwierdzenie, że powieść B. Prusa ma charakter prekursorski wobec utworów pisarzy młodopolskich, tak jak wprowadził kompozucję otwartą, nowy egzystencjalny modus bohatera, stworzył powieść polifoniczną i nowoczesny realizm, który łączy się na zasadzie syntezy. / Magistrinio darbo B. Pruso „Lėlė” Jaunosios Lenkijos literatūros kontekste tikslas yra to kūrinio poetikos nagrinėjimas Jaunosios Lenkijos literatūros kontekste ir semantinių ryšių,jungančių tą iškilų veikalą su XIX ir XX a. sankirtos estetika, nustatymas. Pasieki šį tikslą įmanoma išsprendus dvi užduotis – ateadus Lelek semantinį lauką tarp Lenkijos XIX a. pabaigos literatūros „izmų” ir nustačius literatūros veikalo formulę šio iškilaus kūrinio atžvilgiu pagaj bendrosios teorijos sampratą. Tyrimų rezultatas yra konstatavimas, kad B. Pruso romanas palyginti su Jaunosios Lenkijos rašytojų kūriniais buvo pirmtakas, nes jame plėtojama atvira kompozicija, naujas egzistencinis herojaus vaizdavimo būdas, kuriamas polifoninis Nauru laikų realizmas, jungiamas sintezės principu. / The purpose of the Master’s thesis B. Prus’ „The Doll” in the Contex of the Young Polish Literature is the analysis of the poetics of this work in the context of Young Polish Literature and determination of the semantic connections, connecting this prominent work with the aesthetics of the transition of the 19th and 20th centuries. This goal may be achieved by solving the following two tasks – having discovered the semantic field of The Doll between the Polish literature „isms” of the end of the 19th century and having determined the formula of the piece of literature in respect of this prominent work according to the general theoretical conception. The result of the research is the statement that B. Prus’ novel as compared with the works of the Young Polish writers was a predecessor, as an open composition, a new existential way of depiction of the hero is developed therein, a polyphonic realism of modern times is created, as well as connected in the principle of synthesis.