Sienų apsauga yra aktuali tema bet kurioje pasaulio valstybėje. Tenka pastebėti, kad kuomet valstybė turi išorines sienas su kitomis valstybėmis, ji turi sukūrusi politiką, teisinę bei institucinę bazę sienos apsaugai, užtikrinančiai tos valstybės gyventojų socialinius, politinius, teisinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius interesus. Europos Sąjungos sienos apsaugos srityje, išskiriamos dvi sienų sąvokos – vidaus bei išorės sienos. Valstybių narių bendradarbiavimas, pagrįstas integruotos išorinės sienos apsaugos koncepcija, orientuotas į valstybių narių bendras pastangas, siekiant užtikrinti ES vidaus saugumą, vykdant sienos kontrolę, ją saugant bei bendradarbiaujant vykdant įvairias operatyvines operacijas bei bendrus projektus. Darbo tikslas – išanalizuoti ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gaires bei įvertinti bendradarbiavimo efektyvumą. Darbą sudaro įvadas, kuriame pateikiamas temos aktualumas, analizuojama problema, keliamas tikslas bei uždaviniai, pateikiami tyrimo metodai, trys dėstomosios dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbe remiantis jau atliktai tyrimais, taip pat Šengeno teisynu, Amsterdamo sutartimi, Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartimi, Lisabonos sutartimi analizuojamos ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gairės, išskiriamos problemos, vertinamas bendradarbiavimo efektyvumą. / Border guard, control and surveillance are a relevant topic in every country. It should be mentioned, that when the country has borders with other countries, it has created the policy, legal and institutional basis for the control and surveillance of its border that secures social, political, legal, economical, cultural and scientific interests of the citizens of that country. There are two border concepts in the European Union – internal and external borders. The co-operation of the member states, based on the integrated border management concept, is oriented to the common attempt to control and secure the external border carrying out various joint operations and projects. The purpose of this paper is to analyse the guidelines of the cooperation of the EU member states in the field of external border guard and to evaluate the effectiveness of this cooperation. This paper consists of preface, where the relevance, problem, purpose, objectives are presented, three main parts, conclusions and appendixes. The analysis of the guidelines of cooperation of the EU member states in the field of external border surveillance and evaluation of the effectiveness of this cooperation is being carried out using the researches, Shengen acquis, the Treaty of Amsterdam, the Treaty of Rome, the Treaty of Lisbon, etc.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta valstybių kredito reitingų suteikimo metodologija, šio proceso kritika, pateikti pasiūlymai esamoms problemoms spręsti. Atlikta koreliacinė, regresinė, pagrindinių komponenčių analizė ir pasinaudojus trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, pavyzdžiu surasti trys atskiri modeliai, tiksliausiai prognozuojantys minėtų valstybių kredito reitingus, remiantis makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama kredito reitingo samprata, jo reikšmė finansų rinkoms, apibrėžiamos priežastys, lemiančios kredito reitingų trūkumus ir pateikiami tobulinimo siūlymai. Antroje dalyje analizuojamos trijų pagrindinių kredito reitingo agentūrų – Standard and Poor‘s, Fitch ir Moody‘s valstybių kredito reitingo suteikimo metodologijos, tiriama mokslinė literatūra, nagrinėjanti kredito reitingo priklausomybę nuo makroekonominių rodiklių, pateikiamas tyrimo modelis, nagrinėjamos su juo susijusios problemos, apibrėžiama darbo eiga. Trečioje dalyje sudaromos tiesinės daugianarės regresijos lygtys, naudojamos prognozuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kredito reitingą, atliekamas ateities kredito reitingų prognozavimas remiantis faktiniais 2012 m. IV ketvirčio duomenimis ir numatomais scenarijais. / Master's Work analyzed and evaluated methodology of sovereign credit ratings, the critique of the process itself and proposed solutions for existing problems. Correlation, regression and principal components analysis were used to determine distinct models for the three Baltic states – Lithuania, Latvia and Lithuania, that accurately predicts future credit ratings based on macro-economic indicators. The first part examines theoretical aspect of the concept of credit rating, its value to the global financial markets, defines the causes of the credit rating errors, presents possible solutions for the failures of credit ratings. In the second section methodologies used by Standard and Poor's, Fitch and Moody's to determine sovereign credit ratings are analyzed, scientific literature on the dependence of credit rating and macro-economic indicators are examined, research model and problems associated with it are presented, workflow is defined. In the third part linear multiple regression equations are derived which are used to predict future credit ratings of Lithuania, Latvia and Estonia, future credit ratings predictions are carried out based on actual year 2012 fourth quarter data and future scenarios.

Marine scientific research has not lost any of its significance for the world of today and might become even more important for the future as the knowledge in this area will be crucial for management decisions in most areas of human life. Lithuania being the coastal state should be strongly motivated to create favourable conditions for carrying out MSR. The provisions of Part XIII, 1982 UNCLOS, set out specific rights and obligations for coastal and researching States and provide guidelines on how these rights and obligations should be implemented through negotiated access by foreign research vessels into the maritime zones under coastal State sovereign rights and jurisdiction. However, there is no evidence of successful UNCLOS implementation into national law of the Republic of Lithuania. The MSR regime remains nominal for lack of practical implementation. Though the UNCLOS is considered to represent the predominant international MSR regime, there are still provisions requiring a liberal interpretation, which could be enabled both by States enacting appropriate formulations and procedures in their national legislation and by commissions and international organizations developing guidelines and standardized procedures. The study has been structured in three parts which are further outlined in chapters representing the most relevant issues of the topic under discussion. Part 1 explores the historical development of marine science regulation indicating the origin and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti trys ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių bendradarbiavimo etapai, remiantis politinėmis teorijomis nurodytos neefektyvų bendradarbiavimą įtakojusios priežastys ir pateikti siūlymai kaip ateityje užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą. Pirmoje dalyje analizuojamos dvi politinės teorijos – patobulinto autoritarizmo ir realizmo –, kurios šiame darbe naudojamos kaip teorinė prieiga neefektyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų šalių priežastims tirti ir paaiškinti. Antroje dalyje atskirai nagrinėjami ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių trys bendradarbiavimo etapai: 1) Nuo 1995 m. iki 2004 m. Barselonos procesas; 2) nuo 2004 m. iki 2008 m. Europos kaimynystės politika; ir 3) nuo 2008 m. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga. Šioje dalyje kritiškai vertinama ES bendradarbiavimo politika, išskiriami teigiami ir neigiami aspektai bei nurodomos neefektyvaus bendradarbiavimo priežastys. / Master’s work analyses three stages of co-operation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East, indicates reasons for ineffective cooperation by using political theories and presents suggestions for achieving effective cooperation in the future. Political theories of authoritarian upgrading and realism that are used as theoretical framework for indicating and explaining reasons for ineffective cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East are presented in the first part of this work. Three stages of cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East: 1) From 1995 until 2004 the Barselona Process; 2) from 2004 until 2008 European Neighborhood Policy; 3) from 2008 Union for the Mediterranean are presented in the second part of this work. Critical view of the EU policies as well as its positive and negative aspects, and reasons for ineffective cooperation are also presented in this part.

Baigiamojo darbo tikslas – pateikti ir pagrįsti optimalios nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemos rodiklius. Tam tikslui buvo atlikta nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemų analizė, pagrįstas mokesčio būtinumas, naudingumas ir efektyvumas. Modeliuojant skirtingas rinkas nustatyti esminiai mokesčių tarifų skirtumai. Advalorinėse sistemose dažniausiai taikomas 1 % tarifas. Sistemose nuo ploto naudojamas keturių zonų apmokestinimas aštuoniais tarifais. Apmokestinimo sistema yra efektyvi, jeigu generuojamos pajamos sudaro daugiau nei: 0,5 % BVP, 2 % visų mokesčių pajamų, 25 % savivaldybių mokesčių pajamų. Be to, ryšys tarp minėtų rodiklių privalo būti stiprus. Nekilnojamojo turto apmokestinimo modelis turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų disponuojamas pajamas, turto vertę, apmokestinimo teritoriją. / The main purpose of this work is to reveal performance of the optimal real estate taxation system. To this end was made of real property taxation systems analysis, based on the necessity of tax, utility and efficiency. Modeling the different markets of the essential differences between the tax rates. Ad valorem systems is largely restricted to 1% rate. Systems from the area used for taxation of eight four-zone rates. The taxation system is an effective, if generated revenues of more than 0,5% of GDP, 2% of the total tax revenue, 25% of municipal tax revenues. In addition, the relationship between these variables must be strong. Real estate tax model should be chosen according to the tax payers' disposable income, value of the property tax area.